Civilinė byla Nr. 3K-3-91/2013

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01228-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

129.5; 129.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“ prašė vykdomojoje byloje Nr. 0136/07/05176/1 pakeisti skolininką, vietoje mirusios V. K. įtraukiant valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. įsakymo pagrindu antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus (vykdomoji byla Nr. 0136/07/05176/1) dėl 1879,65 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės V. K. išieškotojo UAB „Snoro lizingas“ naudai. V. K. mirė 2006 m. kovo 11 d.; jos turtas, neatsiradus įpėdinių pagal įstatymą, paveldėjimo teise perėjo valstybei. Pareiškėjas nurodė, kad apie skolininkės mirtį sužinojo 2011 m. gegužės 26 d., gavęs antstolio T. Ubarto pranešimą Nr. S-11742, kuriuo siūloma pareikšti kreditoriaus reikalavimus skolininkės turto paveldėtojui. Reikalavimus paveldėtojui (valstybei) kreditorius pareiškė 2011 m. birželio 14 d. Skola pareiškėjui nesumokėta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

              Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatyta, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams tvarką ir terminus, sąlygas. Teismas nurodė, kad įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotu apie palikėjo skolas, net ir kai skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka; ir tokiu atveju kreditorius turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui apie teismo sprendimu priteistą skolą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas skolininkei patvirtintas Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. įsakymu. Priverstinio vykdymo veiksmus šio teismo įsakymo pagrindu atliekantis antstolis T. Ubartas, sužinojęs apie skolininkės V. K. mirtį, nesustabdė vykdomosios bylos, kol po skolininkės mirties atsiras jos teisių perėmėjas, nesikreipė nei į notarą su prašymu pranešti, kam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nei į Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją, informuodamas, kad vykdo išieškojimą iš skolininkės turto. Nuo skolininkės mirties praėjo daugiau kaip penkeri metai, per kuriuos nei antstolis, nei kreditorius nesiėmė jokių veiksmų, kol negavo Kauno apskrities VMI prašymo panaikinti skolininkės turto areštą. Tik tuomet kreditorius pareiškė finansinius reikalavimus. Teismas nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis trejų metų terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos; pareiškėjas, pareiškęs kreditoriaus reikalavimus 2011 m. birželio 14 d. (skolininkė mirė 2006 m. kovo 11 d.), šį terminą praleido. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad skolininkės turto arešto data, 2008 m. vasario 8 d., laikytina pranešimu įpėdiniams apie kreditoriaus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad įpėdinis (valstybė) nebuvo informuotas apie kreditoriaus reikalavimą; pažymėjo, jog kreditorius, praleidęs naikinamąjį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Nepareiškus kreditoriaus reikalavimų įpėdiniams CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais, pareiškimas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas.

              Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą, 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kartu teismas pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio normos informacinė funkcija nagrinėjamoje byloje nereikšminga, nes valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą, tačiau aktualus šiame straipsnyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti. Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti palikėjo įpėdiniui apie teismo sprendimu iš skolininko priteistą skolą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Tinkamu pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau bet kuriuo atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.

Teismas nustatė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. įsakymu kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ iš skolininkės priteista 1515,01 Lt skolos, 350,65 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos. Teismo įsakymas 2006 m. sausio 24 d. priimtas vykdyti antstolės Ritos Razminienės kontoroje, 2006 m. sausio 31 d. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, bankai užklausti apie skolininkės lėšas, palikėjos nekilnojamasis turtas – butas ir žemės sklypas – areštuotas 2008 m. vasario 8 d. turto arešto aktu, tą pačią dieną įregistruotu Turto arešto aktų registre. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad palikėjos butui nuo 2006 m. kovo 6 d. antstolė R. Vaišvilaitė apribojo disponavimo teisę. Palikėjai 2006 m. kovo 11 d. mirus ir nepalikus testamento, jos turtą 2009 m. vasario 24 d. paveldėjo valstybė. Kauno apskrities VMI prašymu antstolis T. Ubartas 2011 m. gegužės 19 d. patvarkymu panaikino palikėjos turto areštą, įregistruotą 2008 m. vasario 8 d., ir pranešė kreditoriui UAB „Snoro lizingas“, kad šis, vadovaudamasis CK 5.63 straipsniu, gali pareikšti paveldėtojui finansinius reikalavimus. UAB „Snoro lizingas“ 2011 m. birželio 14 d. kreipėsi į Kauno apskrities VMI dėl skolos sumokėjimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad kreditorius praleido ne tik CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, bet ir naikinamąjį trejų metų terminą, nes įpėdinį (valstybę) apie turimus kreditoriaus reikalavimus informavo tik 2011 m. birželio 14 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“ prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikinti ir nauju sprendimu išspręsti skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą iš esmės – po V. K. mirties skolininku pripažinti palikimą priėmusią valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              Teismai netinkamai aiškino CK 5.63 straipsnį, reglamentuojantį kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė R. Mikliušienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu, raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę; toks reikalavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinių teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas; areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino; arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto), tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. Kolyška v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad valstybė palikėjos V. K. turtą paveldėjo 2009 m. vasario 24 d. Ji negalėjo nežinoti apie galimus V. K. įsipareigojimus, nes palikėjos turtas (butas ir žemės sklypas) buvo areštuoti 2008 m. vasario 8 d., t. y. iki valstybei paveldint turtą, o turto arešto akte nurodyta, kad turtas areštuojamas kasatoriaus naudai. Be to, pati valstybė 2011 m. gegužės 12 d. raštu paprašė antstolį panaikinti V. K. buto areštą. Taigi valstybei turėjo būti žinoma apie kasatoriaus reikalavimus palikėjos įpėdiniams, o žemesniųjų instancijų teismai, turėdami duomenų apie turto areštą, nepagrįstai nevertino jo kaip bylai svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas; svarbu, kad informacija apie palikėjo skolas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių temriną, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. Bložė, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Atsižvelgiant į nurodytą praktiką, darytina išvada, kad kasatorius, nors ir praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą (palikėjos turtas areštuotas 2008 m. vasario 8 d.), bet tinkamai ir laiku, t. y. nepraleidęs naikinamojo trejų metų termino iki valstybei priimant palikimą (2009 m. vasario 24 d.), informavo palikėjos įpėdinius apie turimus reikalavimus. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad kreditoriaus reikalavimai nebuvo pareikšti pagal CK 5.63 straipsnio reikalavimus.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundą atmesti; nurodo tokius argumentus:

              Teismai teisingai nustatė, kad nei kasatorius, nei antstolis nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų vykdomas išieškojimas iš V. K. turto. Teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo išduotas 2005 m. lapkričio 15 d., o antstolis tik 2008 m. vasario 8 d. areštavo skolininkės turtą. CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu paaiškėja, jog skolininkas ar išieškotojas mirė, ir jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius galimas teisių ir pareigų perėmimas. Vykdomoji byla sustabdoma tol, kol atsiras mirusiojo teisių perėmėjas (CPK 628 straipsnio 1 dalis). Antstolis T. Ubartas nesustabdė vykdomosios bylos, neinformavo kreditorių, kad jie per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ar pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Tik 2011 m. birželio 14 d. raštu, t. y. praėjus penkeriems metams po skolininkės mirties, antstolis pasiūlė kreditoriui CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka pareikšti paveldėtojui kreditoriaus reikalavimus. Pareiškėjas, tinkamai vykdydamas savo pareigas ir būdamas aktyvus, turėjo galimybę sužinoti apie skolininkės mirtį ir pareikšti finansinius reikalavimus CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais. Teismai, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visetą, pagrįstai konstatavo, kad kreditoriaus teiginys, jog turto arešto akto įregistravimas viešame registre reiškia tinkamą kreditoriaus reikalavimų pareiškimą, nėra pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese

Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).

Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. Bložė, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011; kt.).

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Sprendžiant, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka

Tam tikrus ypatumus procesinių teisių perėmimui nustato materialiosios paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles.

Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. Mikliušienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. Kolyška v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. Bložė, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012; kt.).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26  d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. Bložė, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. Kolyška v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011); taip pat šios normos tikslus atitiko turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną išlaikymo skolą, o valstybei pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuota, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė G. Andrijauskienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. Mikliušienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. Bložė, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 15 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės V. K. 1515,65 Lt skolos, 65 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ naudai. Teismo įsakymas 2006 m. sausio 24 d. priimtas vykdyti antstolės Ritos Razminienės kontoroje, 2006 m. sausio 31 d. skolininkei išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, bankai užklausti apie skolininkės lėšas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad palikėjos butui nuo 2006 m. kovo 6 d. antstolė R. Vaišvilaitė apribojo disponavimo teisę. Palikėja 2006 m. kovo 11 d. mirė. Jos nekilnojamasis turtas – butas ir žemės sklypas – buvo areštuotas 2008 m. vasario 8 d. turto arešto aktu, kuris tą pačią dieną įregistruotas Turto arešto aktų registre. Palikėjai mirus ir nepalikus testamento, jos turtą pagal Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro, paveldėjo valstybė, t. y. ji paveldėjo patalpą –butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo antstolio areštuotas vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį raštą. Kauno apskrities VMI prašymu antstolis T. Ubartas 2011 m. gegužės 19 d. patvarkymu panaikino palikėjos turto areštą, neatsižvelgdamas į tai, kad vykdomasis dokumentas neįvykdytas, o mirus skolininkei jos procesinių teisių perėmimo klausimas CPK 596 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka neišspręstas. Tik po turto arešto panaikinimo antstolis pranešė kreditoriui UAB „Snoro lizingas“, kad, skolininkei V. K. mirus, šis, vadovaudamasis CK 5.63 straipsniu, gali pareikšti kreditoriaus reikalavimus skolininkės paveldėtojui, ir tik gavęs šią antstolio informaciją apie skolininkės turtą, UAB „Snoro lizingas“ 2011 m. birželio 14 d. kreipėsi į Kauno apskrities VMI dėl skolos sumokėjimo.

Atsižvelgdama į išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodytos byloje teismų nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstoliui areštavus skolininkės butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. Kolyška v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26  d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. Bložė, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012). Mirus palikėjai ir jai nepalikus testamento, jos turtą, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą ir kuris buvo areštuotas atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, paveldėjo valstybė. Esant tokioms aplinkybėms, materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko, todėl teismai turėjo pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusią skolininkę V. K. nauju skolininku – valstybe. Pažymėtina, kad valstybė, priėmusi palikimą, už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio 1 dalies bei CK 5.63 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, jog išskirtinai pats kreditorius turi pareikšti įpėdiniui reikalavimus CK 5.63 straipsnio tvarka. Dėl to teisėjų kolegija panaikina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus ir išieškotojo prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje tenkina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – išieškotojo UAB „Snoro lizingas“ prašymą patenkinti ir pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0103/06/00128) skolininkę V. K. (duomenys neskelbtini) skolininke valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Sigitas Gurevičius

                                                                                                                                            Janina Januškienė

                                                                                                                                            Egidijus Laužikas