Baudžiamoji byla Nr. 1-426-1179/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17862-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Rita Renkytė,

sekretoriaujant E. E., 

dalyvaujant prokurorams Egidijui Pankauskui, Mariui Mauriui,

kaltinamajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje teistas 9 kartus, paskutinį kartą – Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus:

2.       2022 m. gegužės 20 d., apie 23.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 prom. etilo alkoholio).

3.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2022 m. gegužės 20 d., vakare, vartojo alkoholinius gėrimus ir nusprendė nuvažiuoti į degalinę įpilti kuro į jo sugyventinei priklausantį automobilį. Dėl šios priežasties jis 2022 m. gegužės 20 d., apie 12 val. nakties, sugyventinei priklausančiu automobiliu išvažiavo iš jų gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė apie tai, kad jis ketina vykti jos automobiliu į degalinę, nežinojo. Atvykęs į minėtą degalinę, jis pastatė automobilį, įsipylė į jį kuro ir nuėjo prie langelio susimokėti. Degalinės operatorė paklausė, ar jis yra išgėręs. Jis pastarajai nurodė, kad yra šiek tiek išgėręs. Tuomet pastaroji paėmė iš jo automobilio raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Jis patikrinimo alkotesteriu nevengė, laukė atvykstančių pareigūnų, jiems atvykus į degalinę, pats prie jų priėjo, su alkotesteriu nustatytu neblaivumu sutinka, šių duomenų neginčija. Savo elgesį vertina neigiamai, dėl to gailisi, anksčiau už tokią nusikalstamą veiką nėra teistas. Prašo jam skirtį baudą. Pažymi, kad, teismui paskyrus arešto bausmę, jis neturės galimybės įsidarbinti.

4.       Kaltinamojo parodymai atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 118-121).

5.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

6.       Be kaltinamojo prisipažinimo, A. S. kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

7.       Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Šilutės rajono PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo L. L. 2022 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 0.15 val., Šilutės mieste ir rajone patruliuodami kartu su Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule E. Ž., iš Tauragės apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo neblaivus vyras, iš kurio pranešėja atėmė automobilio raktelius. Apie 0.21 val. nuvykus į įvykio vietą, joje buvo J. B., pastaroji paaiškino, kad degalinės teritorijoje vaikštantis vyriškis atvyko į degalinę automobiliu „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipilti degalų. Ji suprato, kad vairuotojas yra galbūt neblaivus, todėl paėmė iš jo automobilio užvedimo raktelius. Kieme vaikščiojo A. S., jis prisipažino vairavęs minėtą automobilį. A. S. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,22 prom. neblaivumas (b. l. 1-8).

8.       Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės operatore. 2022 m. gegužės 20 d., apie 23.50 val., į degalinės teritoriją atvažiavo raudonos spalvos „Skoda“ markės automobilis. Minėtas automobilis važiavo labai keistai, jis pravažiavo kuro užpylimo kolonėlę ir sustojo apie 5 m atstumu nuo jos, po to prie kolonėlės privažiavo atbuline eiga. Ji išėjo pažiūrėti, ar automobilio vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, neapgadino kuro kolonėlių. Ji apgadinimų nepamatė. Ji automobilio vairuotojo paklausė, ar šis neįvažiavo į kolonėlę. Pastarasis atsakė, kad neįvažiavo, ir nurodė, jog pats dėl to išsigando. Po to ji nuėjo į degalinės pastatą ir laukė, kol automobilio vairuotojas įsipils degalų ir už juos susimokės. Pastarajam įsipylus degalų ir atėjus prie langelio už juos susimokėti, ji paklausė, ar šis nėra išgėręs alkoholio. Vyriškis atsakė, jog alkoholio yra išgėręs, tačiau paaiškino, kad jam reikia netoli važiuoti, ir apie tai, kad jis yra išgėręs, prašė niekam nesakyti. Jiems besikalbant, ji iš vyriškio rankų pagriebė automobilio užvedimo raktelius ir apie tai pranešė policijai. Asmuo už degalus susimokėjo, degalinei  žala nebuvo padaryta (b. l. 42-48).

9.       Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. yra jos sugyventinis. 2022 m. gegužės 20 d., vėlai vakare, ji nuėjo į dušą praustis, o, išėjusi iš dušo, pamatė, kad namuose nėra jos sugyventinio, kieme taip pat nebuvo ir jos automobilio „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jai paskambino sugyventinis, prašydamas, kad ji taksi automobiliu atvažiuotų prie degalinės. Atvykusi prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, ji pamatė savo automobilį ir policijos pareigūnus. Tuomet jai buvo paaiškinta, kad jos sugyventinis vairavo jai priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus. Automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. A. S. jai paaiškino, kad norėjo padaryti jai staigmeną, t. y. nuvažiuoti į degalinę ir į jos automobilio baką pripilti kuro. Sugyventinis tą dieną buvo gėręs alaus, matėsi, kad yra neblaivus. Automobiliu „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi tik ji, sugyventinis A. S. vairuotojo pažymėjimo neturi, anksčiau jos automobilio nėra ėmęs, tačiau žinojo, kur yra laikomas automobilio užvedimo raktelis (b. l. 49-56).

10.       2022 m. gegužės 21 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje – užfiksuota, kad įvykio vieta yra degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje, prie kuro užpylimo stotelės Nr. 2, stovi automobilis „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis įvykio vietoje apžiūrėtas (b. l. 13-23).

11.       2022 m. gegužės 21 d. transporto priemonės aprašu aprašytas automobilis „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30).

12.       VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja– savininkė yra V. K. (b. l. 36).

13.       Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2008 m. automobilio „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM yra 2 380 Eur, be PVM – 1 967 Eur (b. l. 37).

14.       Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510 ARCK-0019“ panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. gegužės 21 d. 0.21 val. A. S. nustatytas 2,30 prom. neblaivumas, 2022 m. gegužės 21 d. 0.44 val. – 2,22 prom. neblaivumas (b. l. 24-27).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

15.       BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 

16.       Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2022 m. gegužės 20 d., apie 23.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinių gėrimų, taigi suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent – tyčia, kadangi jis suvokė, jog neblaivus vairuoja transporto priemonę. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Nustatyta A. S. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

17.       BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

19.       Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

20.       A. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21.       Skiriant kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – A. S. Lietuvoje teistas 9 kartus, teistumas neišknykęs (b. l. 81-92), baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 1 dalį (b. l. 73-74), (duomenys neskelbtini) (b. l. 78-80).

22.       Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina aiškų nuteistojo polinkį į teisės pažeidimų darymą. Jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos bausmės, įskaitant laisvės atėmimo bausmes, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau sąmoningai pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą teisiamas pirmą kartą, tačiau, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas, be kita ko, turi įvertinti ir nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Šiuo atveju kaltinamasis būdamas apsvaigęs, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas net 2,22 prom. neblaivumas), vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui, ir tik dėl atsitiktinumo išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių.

23.       Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą, šios bausmės dydį nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto arešto, skiriamo už nusikaltimą, vidurkiui.

24.       A. S. taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

25.       Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos rūšį, kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

26.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.).

27.       Kaip minėta, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio BK IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

28.       Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). Turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme (BK 97 straipsnio 3 dalis). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 4 dalis). Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 5, 8 dalys).

29.       Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. S. nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, – 20 parų arešto bausme. Minėtą arešto bausmę A. S. atliko 2015 m. gruodžio 30 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už nusikalstamą veiką, padarytą 2015 m. rugsėjo 1 d., pritaikius BK 641 straipsnį, – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. S. paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, už nusikalstamą veiką, padarytą 2015 m. liepos 8 d., pritaikius BK 641 straipsnį, – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. S. paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi A. S., turėdamas neišnykusį teistumą pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendį, padarė naujus nesunkius nusikaltimus, todėl teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo eiga nutrūko ir šis terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo bausmės už naują nusikaltimą atlikimo. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę A. S. atliko 2017 m. gegužės 9 d.

30.       Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamą veiką, padarytą 2017 m. rugsėjo 28 d., pritaikius BK 641 straipsnį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi A. S., turėdamas neišnykusį teistumą už nuosprendžio 29 punkte nurodytas nusikalstamas veikas, įskaitant neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jam Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu buvo paskirta arešto bausmė, padarė naują nesunkų nusikaltimą, todėl teistumo už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykimo eiga nutrūko ir šis terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo bausmės už naują nusikaltimą atlikimo. 2018 m. vasario 14 d. A. S. atvyko į Kybartu pataisos namus atlikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

31.       Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamą veiką, padarytą 2018 m. rugsėjo 9 d., pritaikius BK 641 straipsnį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi A. S., turėdamas neišnykusį teistumą už nuosprendžio 29 ir 30 punktuose nurodytas nusikalstamas veikas, padarė naują nesunkų nusikaltimą, todėl teistumo už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykimo eiga nutrūko ir šis terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo bausmės už naują nusikaltimą atlikimo. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę A. S. atliko 2019 m. lapkričio 21 d.

32.       Taigi A. S. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal nuosprendžio 29, 30 ir 31 punktuose nurodytas nusikalstamas veikas, įskaitant neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jam Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu buvo paskirta arešto bausmė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. S. BK 75 straipsnio 1 dalies prasme nėra laikytinas pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme.

33.       Vertindamas bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste, teismas pažymi, kad kaltinamasis A. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), jam buvo nustatytas net 2,22 prom. neblaivumas, nors tokio pobūdžio sukalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, tačiau kaltinamasis A. S. Lietuvoje teistas 9 kartus, BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes nusikalstamas veikas. Taigi ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės, įskaitant laisvės atėmimo bausmes, A. S. teigiamos įtakos neturėjo, jis nepasitaisė, žinodamas apie gresiančius teisinius padarinius už įstatymo pažeidimus, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką.

34.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. S. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

35.       BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

36.       A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 2,22 prom. neblaivumas, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius įgyti ir naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), šį terminą skaičiuojant nuo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

37.       Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

38.       A. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,22 prom. neblaivumas, todėl automobilis „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra V. K.. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkė žinojo, jog automobilis „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Esant šioms aplinkybėms, automobilį „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti netikslinga. Remiantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, 2008 m. gamybos automobilio „Skoda Roomster“ vidutinė kaina sudaro 2 380 Eur. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai išieškotina konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 380 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

39.       Kaltinamasis prašė konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 128-131). BK

Kiti procesiniai klausimai

40.       A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. S. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę A. S. paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.

A. S. ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis ir įstaigos darbo metu atvykti į Alytaus pataisos namus, adresu Ulonų g. 8A, Alytus, arešto bausmei atlikti.

Bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo jo atvykimo atlikti arešto bausmę dienos, o jam neatvykus – nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius įgyti ir naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš A. S. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) vertę atitinkančią 2 380 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų) sumą.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                 Rita Renkytė