Civilinė byla Nr. e2A-2053-936/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06530-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 2.6.20.4; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) viešosios įstaigos „Vaikų ateitis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unco“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vaikų ateitis“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Unco“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vaikų ateitis“ 8 897,40 Eur skolą, 320,21 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2018 m. birželio 18 d. buvo sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 18/0619 (toliau – ir Paslaugų sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo teikiamos vaikų lavinimosi ir saviraiškos poreikių skatinimo paslaugos (toliau – ir paslaugos), sudarant sąlygas atsakovės valdomo darželio ugdytiniams bei svečiams lankytis vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvėje, kuriai vėliau buvo įregistruotas grafinis prekės ženklas, kurio tekstas: „StarKidz vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvė“ (toliau – ir „StarKidz“). Paslaugų sutarties pagrindu paslaugos atsakovei buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio. Už suteiktas paslaugas atsakovei buvo išrašytos ir apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Šalys taip pat pasirašė Suteiktų paslaugų suderinimo aktus. Atsakovės atstovas G. K., pasirašydamas šiuos aktus, patvirtino paslaugų suteikimo (gavimo) faktą, apimtį. Už atsakovei suteiktas paslaugas susidarė 8 897,40 Eur įsiskolinimas. Per visą paslaugų teikimo laikotarpį atsakovė neturėjo jokių pretenzijų nei dėl suteiktų paslaugų pobūdžio, nei dėl apimties. Atsakovės ugdomi vaikai faktiškai nuolatos lankėsi vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvėje, joje šventė šventes. Ieškovės teigimu, nepasitenkinimą suteiktų paslaugų kokybe atsakovė pradėjo reikšti tik kilus tarpusavio konfliktui.
3. Atsakovė VšĮ „Vaikų ateitis“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė niekada neteikė jos darželio ugdytiniams jokių vaikų lavinimosi ir saviraiškos poreikių skatinimo paslaugų. Ieškovės vadovo V. U. sutuoktinės V. U. prašymu, Paslaugų sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstą ieškinį reiškia, siekdama jai atkeršyti dėl pralaimėto teisminio ginčo, kurio metu buvo pripažinta, kad UAB „Unco“ pažeidė su VšĮ „Vaikų ateitis“ sudarytą 2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Patalpų nuomos sutartis) ir iš ieškovės atsakovei buvo priteista skola už patalpų nuomą. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir Suteiktų paslaugų suderinimo aktai neįrodo ir nepatvirtina faktiškai teiktų paslaugų fakto. StarKidz vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvė buvo įrengta tik 2019 m. kovo mėnesį, todėl ieškovė objektyviai negalėjo teikti jokių paslaugų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, nes tuo metu patalpos buvo remontuojamos ir įrenginėjamos. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateiktos nuotraukos jokiu būdu nepatvirtina, kad ieškovė atsakovei devynis mėnesius teikė vaikų lavinimosi ir saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų nei apie vaikų lavinimosi ir saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas teikusius asmenis, nei apie vaikų, kuriems tariamai buvo teiktos paslaugos, registracijos žurnalų, ar kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti paslaugų teikimo realumą.
5. Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog Paslaugų sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Pažymėjo, kad Paslaugų sutartį sudarė ir pasirašė atsakovės vadovas G. K.. Taigi, jis priėmė galutinį sprendimą dėl sutarties pasirašymo ir jos tikslingumo viešosios įstaigos veiklai. Paslaugų sutartis sukūrė realius tarpusavio paslaugų teikimo teisinius santykius ir šalys to siekė. Atsakovės argumentai, kad ieškiniu reiškiamos pretenzijos ir kreipimasis į teismą yra bandymas atsikeršyti už pralaimėtas bylas, yra nelogiški ir teisiškai nepagrįsti. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškinys grindžiamas ne tik PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir Suteiktų paslaugų suderinimo aktais, nuotraukomis, elektroniniais laiškais, kurie objektyviai įrodo apie faktiškai egzistavusį paslaugų teikimą. Vien tai, kad StarKidz vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvės nuotrauka publikuota 2019 m. kovo mėnesį niekaip neįrodo, kad ji buvo įrengta nuo šios datos.
6. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad Paslaugų sutartis ir Suteiktų paslaugų suderinimo aktai buvo pasirašyti formaliai. Kartu su ieškiniu nepateikta įrodymų, kad paslaugos buvo teiktos. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad Paslaugų pagal sutartį teikimo metu ieškovė turėjo vienintelį darbuotoją – direktorių V. U., kuris neturėjo atitinkamos kvalifikacijos teikti atsakovės ugdomiems vaikams vaikų lavinimo ir saviraiškos poreikių skatinimo paslaugų, kaip numatyta Paslaugų sutartyje. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovės iš atsakovės išsinuomotos patalpos buvo pritaikytos vaikų lavinimuisi ir saviraiškos poreikių skatinimui jau sutarties pasirašymo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 8 897,40 Eur skolą, 320,31 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (9 217,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 717 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys nebuvo likusios atskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių, susijusių su tarpusavio įsipareigojimais ir vykdomomis veiklomis/projektais. Atsakovės vadovas, laikydamasis pozicijos, kad paslaugų sutartis buvo sudaryta dėl akių tikslu pridengti kitą veiklą, kitokios veiklos pobūdžio ir vykdymo aplinkybių neatskleidė. Tokį šalių procesinį elgesį galėjo lemti tiek kilęs konfliktas tarp šalių vadovų/steigėjų, tiek tai, kad šalys tik dėl joms žinomų aplinkybių neturėjo tikslo apskaityti mokėjimus teisės aktuose nustatyta tvarka.
9. Nurodė, kad liudytojas T. M. parodė, jog Paslaugų sutarties sudarymo metu patalpos nebuvo pritaikytos atsakovės vykdomai veiklai. Sprendė, kad šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, kurie patvirtina liudytojos V. U. poziciją. Pirmiausia, posėdžio metu pats liudytojas T. M. parodė, kad Patalpų nuomos sutarties sudarymo metu buvo daromos perduodamų patalpų nuotraukos, tačiau nuotraukų jis negali pateikti dėl neaiškių aplinkybių. Antra, tuo atveju jeigu Patalpų nuomos sutarties sudarymo metu patalpos nebuvo visiškai įrengtos, neaišku kaip šios patalpos galėjo būti pradėtos naudoti VšĮ „Vaikų ateitis“ auklėtinių ugdymui 2018 m. birželio pabaigoje/liepos pradžioje, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. liepos pradžioje įvyko darželio atidarymas, ką apklausos metu patvirtino liudytoja V. U. bei paties G. K. 2018 m. birželio 2 d. elektroninis laiškas darželio darbuotojams dėl persikėlimo į kitas patalpas, todėl faktiškai darželio veikla naujose patalpose ir buvo pradėta nuo atidarymo momento.
10. Konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovės ugdomi vaikai nuo 2018 m. liepos mėnesio sistemingai lankėsi ir leido laiką ieškovės žaidimų erdvėje, kuri su laiku buvo įregistruota kaip „StarKidz“ erdvė. Tai, kad „StarKidz“ grafinis vaizdas buvo registruotas tik 2019 m. balandžio 9 d., nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad darželio ugdomi vaikai lankėsi vaikų žaidimų erdvėje nuo pat darželio atidarymo. Atsakovė, sudarydama Paslaugų sutartį, iš esmės matė, kokios būklės buvo patalpos, kuriose planuojama teikti sutartas paslaugas ir jokių pretenzijų dėl to ieškovei nepareiškė, nenumatė sutartyje ieškovei įpareigojimų įrengti patalpas pagal jos reikalavimus. Atsakovės ugdomi vaikai faktiškai naudojosi žaidimų erdve tokios būklės, kokios ji buvo, atsakovė pretenzijų nereiškė, aktus pasirašė, todėl visi argumentai, kad paslaugų sutarties pasirašymo metu minėta erdvė nebuvo tinkamai pritaikyta veiklai neturi esminės reikšmės prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. kaip matyti iš Patalpų nuomos sutarties ir jos priedo, ieškovės 2018 m. birželio 15 d. išsinuomotos patalpos buvo atidalintos pertvaromis, todėl, kad jos taptų tokiomis, kokios yra užfiksuotos į bylą pateiktose nuotraukose, joms buvo būtina atlikti remontą ir ieškovė išsinuomotas patalpas remontavo maždaug iki 2018 m. pabaigos, todėl, net labai norėdama, ji negalėjo nuo 2018 m. liepos 1 d. teikti paslaugų atsakovei. Taip pat tai patvirtina byloje esančios ekrano vaizdo nuotraukos iš ieškovės sukurtos socialinio tinklo paskyros. Įranga, kurios pagalba vaikai galėtų pramogauti ar lavinti savo motoriką, kaip kad teigia ieškovė, patalpose atsirado anksčiausiai 2018 m. gruodžio mėn., o įranga, skirta vaikų laipiojimui, patalpose sumontuota ne anksčiau kaip 2019 m. sausio mėnesį. Patalpų nuomos sutartyje nurodyta, kad jos priedą sudaro nuomojamų patalpų nuotraukos. Ieškovė neįrodinėjo, kad jų neturi. Iš jų būtų buvę galima spręsti, kokia patalpų būklė buvo jas 2018 m. birželio 15 d. išnuomojus ieškovei. Ieškovė sąmoningai neteikė šių nuotraukų į bylą, nes jos paneigtų jos versiją apie tai, kad patalpos iš karto buvo tinkamos paslaugoms teikti ir patvirtintų faktą, kad jos buvo remontuojamos.
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nekritiškai rėmėsi ieškovės vadovo sutuoktinės V. U. paaiškinimais, nors juos turėjo vertinti kritiškai ne tik dėl to, kad jie yra nelogiški ir jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, bet ir dėl to, kad ji, kaip ieškovės vadovo sutuoktinė, yra tiesiogiai suinteresuota teikti tik tokius paaiškinimus. V. U. tvirtino, jog išsinuomotos patalpos buvo iškart pritaikytos paslaugoms pagal Paslaugų sutartį teikti, ir kad paslaugos buvo teikiamos kasdien ir pastoviai. Tačiau negalėjo detaliau paaiškinti, kaip buvo teikiamos paslaugos, kartojo vienintelę frazę, kad patalpos buvo įrengtos puikiai nuo pat „paslaugų teikimo“ pradžios. Ji negalėjo atsakyti į klausimą, kiek vaikų lankė atsakovės darželį, kokio jie buvo amžiaus, negalėjo įvardinti nei vieno darželio auklėtojo, neva lydėjusio vaikus į žaidimų kambarį, neprisiminė jokių kitų aplinkybių, susijusių su atsakovės veiklos organizavimu. Tačiau labai gerai „prisiminė“ vienintelę aplinkybę – kad atsakovės ugdomi vaikai 9 mėnesius kasdien ir nuolat lankėsi ieškovės žaidimų kambaryje.
11.3. Pirmosios instancijos teismui abejonę dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo turėjo sukelti ir tai, kad ieškovė su ieškiniu dėl skolos už pagal Paslaugų sutartį suteiktas paslaugas kreipėsi tik 2023 m. gegužės 4 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo paslaugų „teikimo“ pabaigos.
11.4. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjusi teisėja dar bylos nagrinėjimo pradžioje informavo proceso dalyvius apie tai, kad jos vaikai anksčiau lankė vieną iš atsakovės valdomų vaikų darželių, o ieškovės interesams atstovavęs advokatas anksčiau yra teikęs paslaugas teisėjos sutuoktinio mamai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei nekilo abejonių dėl galimo teisėjos šališkumo. Tačiau tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus tik dalį bylos įrodymų ir tik tuos, kurie palankūs ieškovei, absoliučiai nemotyvuojant, kodėl išvados daromos ne visų byloje esančių įrodymų vertinimo kontekste, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė akivaizdžiai melagingais, nelogiškais ir nerišliais ieškovės ir ieškovo vadovo sutuoktinės paaiškinimais, kelia pagrįstų abejonių, ar ginčijamas sprendimas buvo priimtas nešališko teismo ir ar jo turinio nenulėmė aukščiau minėtos aplinkybės.
12. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės išsinuomotos patalpos buvo atskirtos pertvaromis, pažymėjo, jog patalpos, kuriose ieškovė pradėjo vykdyti veiklą 2018 m. liepos 1 d., neturėjo jokių pertvarų, jos buvo išklotos kilime danga, su įrengta pakyla, tinkančia scenai. Aplinkybę, jog patalpos sutarties sudarymo metu faktiškai buvo pritaikytos veiklai, patvirtino ir liudytoja V. U..
12.2. Akivaizdu, kad ieškovė sudarė Patalpų nuomos sutartį, siekdama teikti vaikų lavinimosi ir saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas. Visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė išsinuomotų minėtas patalpas, nurodydama tokią patalpų paskirtį ir tada neteiktų jokių realių paslaugų. Šios aplinkybės parodo, kad realus paslaugų teikimas vyko nuo paslaugų sutarties sudarymo pradžios, o atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės.
12.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė turėjo pateikti patalpų nuotraukas. Pažymėjo, kad savo reikalavimą įrodinėjo rašytiniais, liudytojų, bei kitais įrodymais, kurių visiškai užteko paslaugų teikimo faktui įrodyti.
12.4. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė negalėjo teikti paslaugų nuo 2018 m. liepos mėnesio, nes patalpas įsirengė tik 2018 m. pabaigoje ir tai patvirtina nuotraukos, patalpintos ieškovės sukurtoje socialinio tinklo paskyroje, tačiau šios publikacijos tikslas buvo siekis reklamuoti savo vykdomą veiklą ir pritraukti klientus. Atsakovės nurodomos nuotraukos jokiu būdu neįrodo, jog paslaugos nebuvo teikiamos nuo 2018 m. liepos mėnesio.
12.5. Akcentavo, kad atsakovė, abejodama pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumu, turėjo galimybę pareikšti nušalinimą, tačiau ja nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos esmės
16. 2018 m. birželio 19 d. tarp ieškovės UAB „Unco“ (paslaugų teikėja), atstovaujamos direktoriaus V. U., ir atsakovės VšĮ „Vaikų ateitis“ (užsakovė), atstovaujamos direktoriaus G. K. (kuris kartu yra ir VšĮ „Vaikų ateitis“ steigėjas), buvo sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 18/0619, kuria paslaugų teikėja įsipareigojo suteikti vaikų lavinimo, saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas, o užsakovė – tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti Sutartyje nustatytą kainą (Paslaugų sutarties 1 punktas). Paslaugų kaina – 6,59 Eur už valandą vienam asmeniui, įkaitant Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytus mokesčius. Šalys susitarė, kad per mėnesį bus suteikta ne mažiau nei 150 valandų paslaugų už 988,60 Eur (Paslaugų sutarties 5 punktas) (e. bylos 1 t., b. l. 8–10).
17. Kaip paaiškino šalys ir kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, paslaugų suteikimo vieta – (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame pastate, kuriame atsakovė vykdė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiklą (darželyje „Karlsonas ir mažyliai“ (toliau – ir darželis)). Atsakovė patalpas išsinuomojo iš T. M. bei subnuomojo jų dalį ieškovei – 2018 m. birželio 15 d. tarp T. M. (savininkas), VšĮ „Vaikų ateitis“ (nuomotoja), atstovaujamos direktoriaus G. K., ir UAB „Unco“ (nuomininkė), atstovaujamos direktoriaus V. U., buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis, kuria nuomotojas šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo negyvenamąsias patalpas, kurios plane pažymėtos indeksais 1-38, 1-37, 5,4 kv. m. iš patalpos 1-36, 1-42, 1-43, 1-40, 1-6, 1-5, 1-39 (bendras išnuomotas plotas 119, 54 kv. m.), esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei 2 parkavimo vietas teritorijoje, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo išsinuomoti aukščiau nurodytą turtą bei sutartyje nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį (Patalpų nuomos sutarties 1.1. punktas) (e. bylos 2 t., b. l. 72–79). Patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte nustatytas 988,60 Eur nuomos mokestis, mokamas nuo 2018 m. liepos 1 d.
18. Ieškovė paaiškino, kad pagal Paslaugų sutartį suteikė galimybę ieškovei naudotis patalpose įrengta vaikų laisvalaikio ir pramogų erdve; teigė, kad paslaugos buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. kovo mėn., t. y. devynis mėnesius, ir atitinkamai laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakovei buvo išrašytos devynios PVM sąskaitos faktūros iš viso 8 897,40 Eur sumai (po 988,60 Eur kiekvieną mėnesį), nurodant, kad kas mėnesį buvo suteiktos „vaikų lavinimosi ir saviraiškos poreikių skatinimo paslaugos“ (e. bylos 1 t., b. l. 40, 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 56). Byloje nekilo ginčas, kad nei viena sąskaita nebuvo apmokėta.
19. Atsakovė teigė, kad paslaugos pagal Paslaugų sutartį jai suteiktos nebuvo, nes patalpos buvo remontuojamos ir įrenginėjamos iki 2019 m. kovo mėn.
20. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas atliko selektyvų įrodymų vertinimą ir išvadas darė remdamasis tik dalimi, ieškovei palankių, įrodymų, o ne byloje surinktų įrodymų visuma.
21. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas atsakovės poziciją nepagrįsta, pirmiausia pažymi, kad faktas, jog patalpose buvo atliekami tam tikri remonto darbai, savaime nereiškia, kad patalpomis, kurias, kaip matyti iš atsakovės pateikto antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. birželio 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, sudaro atskiros erdvės, nebuvo galimybės naudotis (e. bylos 2 t., b. l. 90–119).
22. V. U. teismo posėdžio, vykusio 2024 m. sausio 4 d., metu, be kita ko, paaiškino, kad vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvę įrenginėjo palaipsniui, nuolatos ją tobulino (pirmiausia nupirko vaikiškus baldus, žaislus, vėliau – projektorius, sėdmaišius, karstykles, atliko patalpų remontą), tačiau ja naudotis buvo galima ir buvo naudojamasi nuo 2018 m. liepos mėn.; vėliau įregistravo VšĮ „Starkida“ bei grafinį prekės ženklą. Bylos duomenimis, VšĮ „Starkida“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. balandžio 4 d., o jos grafinis prekės ženklas, kurio tekstas: „StarKidz vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvė“, prekių ženklų duomenų bazėje įregistruotas 2019 m. balandžio 9 d. (e. bylos 1 t., b. l. 105, 116–118). V. U. taip pat paaiškino, kad su G. K. žodžiu susitarė, jog darželį, kuris yra tame pačiame pastate kaip ir vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvė ir turi tiesioginį patekimą į ją, lankantys vaikai gali naudotis vaikų laisvalaikio ir pramogų erdve bet kuriuo metu.
23. Iš byloje pateiktų socialiniame tinkle „Facebook“ esančių: darželio paskyros ekrano nuotraukos matyti, kad 2018 m. gruodžio mėn. vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvėje vyko darželio kalėdinė šventė; StarKidz vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvės paskyros ekrano nuotraukos matyti, kad darželio ugdytiniai joje lankėsi 2019 m. kovo mėn. (e. bylos 1 t., b. l. 6, 14).
24. Liudytoja V. U. teismo posėdžio, vykusio 2024 m. vasario 29 d. metu, be kita ko, parodė, kad darželyje dirbo nuo 2018 m. gegužės mėn. (bylos duomenimis, darbo sutartis tarp VšĮ „Vaikų ateitis“ ir V. U. sudaryta 2018 m. balandžio 29 d., sulygtos pareigos – strateginės plėtros vadovė (e. bylos 2 t., b. l. 154–155); Juridinių asmenų registro duomenimis, V. U. buvo įregistruota VšĮ „Vaikų ateitis“ vadove laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 18 d.; iki tol, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d., vadovu buvo įregistruotas G. K. (e. bylos 2 t., b. l. 11–14)); dirbti tuo pačiu metu buvo priimtos trys darbuotojos, tačiau paaiškėjo, kad turimose patalpose nėra darbo vietų – kurį laiką dirbo bibliotekoje, kavinėse; patalpos (duomenys neskelbtini) buvo avarinės būklės; G. K. ieškojo naujų patalpų; buvo rastos patalpos (duomenys neskelbtini); patalpos (duomenys neskelbtini) buvo labai gerai įrengtos, su kilime danga, kondicionieriais. Tuo tarpu liudytojas T. M. teismo posėdžio, vykusio 2024 m. balandžio 23 d., metu parodė priešingai, t. y. kad patalpos nebuvo tinkamos veiklai vykdyti.
25. Iš G. K. 2018 m. birželio 2 d. el. laiško, adresuoto darželio kolektyvui, matyti, kad darbuotojai buvo informuoti apie sutarties dėl naujų patalpų (duomenys neskelbtini) įsigaliojimą, nurodant, kad tikisi neišgirsti apie jas nusiskundimų (e. bylos 1 t., b. l. 183).
26. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
27. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024) .Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).
28. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo T. M. parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, kad jie prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims.
29. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji savo veiklą vykdė visiškai kitose patalpose, nei tos, kurias buvo išsinuomojusi ieškovė, dėl ko negalima daryti išvados dėl jų įrengtumo tapatumo ir abiejų šalių veiklos pradėjimo tuo pačiu metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Patalpų nuomos sutarties priedą – nuomojamų patalpų plano kopiją – ir kitus atsakovės pateiktus planus (e. bylos 1 t., b. l. 158–161), šalių išsinuomotos patalpos buvo tame pačiame aukšte, visas patalpas iš savininko išsinuomojo atsakovė bei dalį jų subnuomojo ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad jų įrengtumas buvo skirtingas/skirtingo lygio. Todėl vertintina, kad jų įrengtumas buvo toks, kokį nurodė ieškovė bei liudytoja V. U..
30. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog patalpos buvo įrengtos, nepateikė Patalpų nuomos sutarties priedo – nuomojamų patalpų nuotraukų – tačiau, tai, teigdama, kad patalpos nebuvo įrengtos, galėjo padaryti ir pati atsakovė – Patalpų nuomos sutarties paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad ji sudaroma trimis egzemplioriais (po vieną kiekvienai šaliai). Bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
31. Atsakovė taip pat nurodo, kad faktą, jog paslaugos negalėjo būti teikiamos nuo 2018 m. liepos mėnesio, be kita ko, patvirtina į bylą pateikta socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtos StarKidz vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvės paskyros ekrano nuotrauka, iš kurios matyti, kad 2018 m. gruodžio 17 d. buvo paskelbtas įrašas, nurodant, kad „minkštoji, žaismingoji erdvė ką tik „iškepta“, o antrosios su nekantrumu laukiam atkeliaujant“ (e. bylos 1 t., b. l. 87). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrašas nepagrindžia, kad veikla buvo pradėta vykdyti nuo šios datos. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tokia informacija galėjo būti paskelbta socialiniame tinkle marketingo (reklamos) tikslais.
32. Vertintina, kad kiti byloje esantys duomenys, pavyzdžiui tai, kad PVM sąskaita faktūra už sėdmaišius ieškovei buvo išrašyta 2018 m. lapkričio 20 d. (e. bylos 1 t., b. l. 186), patvirtina tik tai, kad, kaip paaiškino V. U., vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvę įrenginėjo palaipsniui. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, sudarydama Paslaugų sutartį, iš esmės matė kokios būklės buvo patalpos, kuriose planuojama teikti sutartas paslaugas ir jokių pretenzijų dėl to ieškovei nepareiškė, nenumatė sutartyje ieškovei įpareigojimų įrengti patalpas pagal jos reikalavimus. Paslaugų sutarties 14 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną.
33. Be to, ieškovė, įrodinėdama pareikšto reikalavimo pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė ne tik atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau ir Suteiktų paslaugų suderinimo aktus apmokėjimui, kurie buvo išrašyti tomis pačiomis dienomis kaip ir sąskaitos ir yra pasirašyti abiejų šalių – ieškovės atstovo V. U. ir atsakovės atstovo G. K. (e. bylos 1 t., b. l. 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53, 55, 57). Atsakovės vadovo pasirašytuose aktuose nurodytos šalių suderintos pagal 2018-06-19 sutartį suteiktos paslaugos už kiekvieną mėnesį. Nustatyta, kad iki šalių vadovų konflikto 2019 m. balandžio-gegužės mėn. apeliantė nei pačių paslaugų jai suteikimo fakto, nei paslaugų apimties nekvestionavo, pretenzijų ieškovei nereiškė.
34. G. K. teismo posėdžio, vykusio 2024 m. sausio 4 d. metu, nurodė, kad neneigia, jog Suteiktų paslaugų suderinimo aktus pasirašė, tačiau tik todėl, kad taip buvo sutarta – Paslaugų sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant teikti–gauti jokių paslaugų. Juridinio asmens vadovas, pasirašydamas atitinkamus dokumentus, turi suvokti tokių savo veiksmų reikšmę bei tokiais dokumentais sukeliamas pasekmes vadovaujamai įstaigai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad vaikų darželio auklėtojos galėtų paliudyti, jog paslaugos faktiškai nebuvo teikiamos, pastebėtina, kad siekdama nuginčyti paslaugų suteikimą patvirtinančius aktus, atsakovė taip pat galėjo kviesti liudyti tuo metu darželyje dirbusius asmenis, darželį lankiusių vaikų tėvus ar kitus asmenis, nes tokie duomenys jai, priešingai nei ieškovei, yra prieinami, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjama byla yra dispozityvi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tuos įrodymus, kuriuos į bylą pateikė šalys, be to, įrodymai į bylą teismo buvo priimami ir pasibaigus pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės terminui.
35. Kaip pažymėta skundžiamame sprendime, šalys nebuvo likusios atskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių, susijusių su tarpusavio įsipareigojimais ir vykdomomis veiklomis/projektais. Byloje nėra duomenų, kad Paslaugų sutartis būtų nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovės priešieškinį (kaip pateiktą pavėluotai), atsakovė savarankiškos bylos, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, ginčydama Paslaugų sutartį kaip sudarytą dėl akių, neiškėlė.
36. Bylos duomenimis, 2019 m. balandžio 16 d. darželio patalpose tarp V. U., V. U. ir G. K. įvyko konfliktas, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18985-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalį (e. bylos 1 t., b. l. 109, 177–182).
37. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 37 punktą). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Įrodymų sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju, kaip atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovės pozicija, jog Paslaugų sutartis buvo sudaryta dėl akių ir faktiškai nebuvo vykdoma nebuvo nuosekli – laikydamasi tokios pozicijos, atsakovė pateikė teismui 2019 m. gegužės 10 d. Vidinio audito komisijos išvadas, iš kurių matyti, kad vienas iš nustatytų pažeidimų buvo neįvykdyti įsipareigojimai pagal Paslaugų sutartį (e. bylos 1 t., b. l. 113–115). Prasidėjus šalių konfliktui, atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. el. laiške, adresuotame ieškovei, nurodė, kad „[...] nuo sutarties pasirašymo [...] negavome nei pasiūlymų, nei paslaugų, o tik pažadus, kad tuoj pradėsime vykdyti sutartį [...]“ (e. bylos 1 t., b. l. 11).
39. Taigi, atsakovei teigiant, kad paslaugos jai iš viso nebuvo teiktos bei kad Paslaugų sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, spręstina, kad tiesioginiai duomenys – PVM sąskaitos faktūros, G. K. pasirašyti Suteiktų paslaugų suderinimo aktai apmokėjimui (tai, kad be G. K. asmeninio suderinimo atsakovės darbuotojai buvo prašomi vengti bet kokių mokėjimų, patvirtina pastarojo 2019 m. sausio 25 d. el. laiškas daliai darbuotojų), socialiniame tinkle „Facebook“ esančių darželio ir StarKidz vaikų laisvalaikio ir pramogų erdvės paskyrų ekrano nuotraukos – yra pakankami konstatuoti, kad paslaugos buvo suteiktos ir būtent tuo laikotarpiu, kurį nurodė ieškovė, jos atitiko šalių susitarimus bei lūkesčius, atitinkamai, apeliantei atsiranda prievolė sumokėti už jas sutarto dydžio atlyginimą. Liudytojo T. M. parodymai, kad ieškovės veikla pradėta vykdyti 2018 m. pabaigoje, atmestini – T. M. nėra tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių, susijusių su paslaugų teikimu, dalyvis, nebuvo nei ieškovės, nei atsakovės darbuotojas, kas sudaro pagrindą abejoti tokių parodymų tikslumu. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad paslaugos buvo faktiškai teiktos nuo 2018 m. liepos mėnesio, laikytina pagrįsta.
40. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos šališkumo atmestinos, vertinant, kad priešingai nei nurodė atsakovė, byloje surinkti įrodymai nebuvo vertinti selektyviai, o įvertinta jų visuma, priimant teisėtą ir pagrįstą sprendimą, be to, abejonės dėl teismo šališkumo pradėtos reikšti tik po apeliantei nepalankaus sprendimo priėmimo.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
42. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir papildomą sprendimą, kuriuos naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
44. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 257 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai (2 057 Eur) ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti (200 Eur).
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
47. Nustačius, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
48. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
apeliantės viešosios įstaigos „Vaikų ateitis“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Unco“, juridinio asmens kodas 304516070, iš atsakovės viešosios įstaigos „Vaikų ateitis“, juridinio asmens kodas 124865437, 2 420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Jūra Marija Strumskienė
Urmila Valiukienė
Linas Zinkevičius