Civilinė byla Nr. e2-565-464/2025
Teisminio proceso numeris 2-55-3-00501-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lideres“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų ,,Betelgeuse EOOD“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Krestan“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlan“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Lideres“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ,,Betelgeuse EOOD“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Krestan“ ir UAB ,,Interlan“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Lideres“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį;
1.2. taikyti restituciją natūra, atsakovei UAB ,,Lideres“ grąžinant atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 472 837,57 Eur;
1.3. priteisti iš atsakovės UAB „Lideres“ 11,15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai yra pagrindiniai atsakovės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-803/2025 iškelta bankroto byla, kreditoriai. Atsakovė UAB ,,Lideres“, kuri buvo paskirta BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratore, sudarė fiktyvų ir kreditoriams nenaudingą 2021 m. rugsėjo 2 d. sandorį, kurio pagrindu jokių paslaugų nesuteikė, tačiau gavo už jas atlyginimą. Sutarties fiktyvumą ir neteisėtumą ieškovai grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB ,,Lideres“ galimo atsakovės lėšų švaistymo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) sprendimu UAB ,,Lideres“ paskirta poveikio priemonė – draudimas du metus teikti administravimo paslaugas, nustatyti pažeidimai, susiję su BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų pasisavinimu.
3. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Lideres“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas, kurių vertė ar suma 472 837,57 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims.
4. Nurodė, kad egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Atsakovės UAB „Lideres“ veiksmai rodo sistemingą ir kryptingą nesąžiningumą, kurio tikslas – neteisėtai pasisavinti bankrutuojančios bendrovės lėšas. Atsakovė UAB ,,Lideres“, būdama nemokumo administratore, gavo 472 837,57 Eur iš bendrovės už paslaugas, kurių teikimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovų ,,Betelgeuse EOOD“, UAB ,,Krestan“ ir UAB ,,Interlan“ prašymą patenkino: (1) areštavo atsakovės UAB ,,Lideres“ nuosavybės teises į jos valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas, kurių vertė ar suma yra 472 837,57 Eur, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti; (2) pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti; (3) išaiškino atsakovei, kad nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą; (4) išaiškino areštuojamo turto saugotojui, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę; (5) nurodė, kad už perduoto saugoti turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą saugotojas atsako savo turtu.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius ir teisinius argumentus bei, jų įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
7. Grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui faktą teismas taip pat pripažino įrodytu. Atitinkamą išvadą teismas padarė įvertinęs ieškovių nurodytas tokias faktines aplinkybes, kad: atsakovė UAB ,,Lideres“ gavo daugiau kaip 472 837,57 Eur už paslaugas, kurių teikimas nėra pagrįstas dokumentais; AVNT neplaninio patikrinimo metu nustatė atsakovės padarytus pažeidimus; 2025 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06822-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį; atsakovė naujajam nemokumo administratoriui nėra perdavusi viso bankrutuojančios bendrovės turto ir dokumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB ,,Lideres“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Atsakovė turėjo teisę pagal įstatymus gauti atlyginimą už jos teikiamas bankroto administravimo paslaugas. Be to, šią jos teisę patvirtino ir BUAB ,,Nekilnojamojo turo valdymas“ kreditoriai, patvirtindami atlyginimą už ūkinės komercinės veiklos vykdymą ir turto priežiūrą. Sutartis nebuvo fiktyvi, atsakovė faktiškai suteikė paslaugas, todėl ir atlyginimas už jas buvo sumokėtas pagrįstai.
8.2. Ieškovai neįrodė grėsmės teismo spendimo įvykdymui, nepateikė įrodymų, kad atsakovė imtųsi veiksmų, kuriais siektų išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė ir toliau vykdo nemokumo administravimo veiklą.
8.3. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad atsakovė naujai paskirtai BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei nėra perdavusi viso bendrovės turto ir dokumentų.
9. Ieškovai ,,Betelgeuse EOOD“, UAB ,,Krestan“ ir UAB ,,Interlan“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Neegzistuoja jokių akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovų pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jiems palankus teismo sprendimas.
9.2. Ieškovai neginčija administratorės teisės gauti atlyginimą už bendrovės ūkinės komercinės veiklos priežiūrą ir vykdymą ar kad toks atlyginimas buvo patvirtintas. Tačiau ieškovai niekada nepritarė, kad atsakovė UAB ,,Lideres“, prisidengdama ūkinės komercinės veiklos priežiūra ir vykdymu, be kreditorių pritarimo sudarytų su savimi ir savo arba savo verslo partnerių kontroliuojamomis bendrovėmis analogiško pobūdžio sutartis dėl tų pačių arba visiškai nereikalingų paslaugų.
9.3. Ginčo objektu esančios lėšos, išmokėtos pagal formaliai sudarytą, tačiau faktiškai nepagrįstą sutartį, gali būti toliau pervedamos ar paskirstomos tretiesiems asmenims. Toks lėšų judėjimo pobūdis sudaro pagrindą išvadai, kad šioje byloje egzistuoja reali ir didelė rizika, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taps objektyviai neįmanomas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantė UAB ,,Lideres“ su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. pranešimą apie kreditorių susirinkimą, 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkimo protokolus, 2024 m. gruodžio 30 d. rašytinius paaiškinimus.
11. Ieškovai ,,Betelgeuse EOOD“, UAB ,,Krestan“, UAB ,,Interlan“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir 2025 m. birželio 10 d. prašymu dėl papildomų įrodymų pateikė AVNT 2024 m. gruodžio 31 d. direktoriaus įsakymą Nr. V4-117 ir 2024 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. D2-3017.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
13. Nagrinėjamu atveju nei apeliantė, nei ieškovai neprašo priimti prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo pateikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo jiems poreikio. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta dėl to, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).
16. Taigi, tik nustačius, kad ieškovai pasirinko neleistiną arba aiškiai neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą, būtų galima sutikti su apeliante, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Pradinėje nagrinėjamos civilinės bylos proceso stadijoje negalima padaryti tokios išvados, kad ieškovai yra pasirinkę pagal teisės aktus neįmanomą (neleistiną) galbūt pažeistų jų teisių gynybos būdą.
17. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai, susiję su įstatyme įtvirtinta nemokumo administratoriaus teise gauti atlyginimą ir paslaugų pagal ginčijamą sutartį teikimu, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tik ištyrus bei įvertinus abiejų bylos šalių argumentus bei į bylą pateiktų įrodymų visumą galės būti padarytos atitinkamos išvados, susijusios su sutarties (ne)vykdymu ir (ar) jos (ne)teisėtumu. Nagrinėjamoje proceso stadijoje, kai dar nėra sprendžiamas šalių ginčas iš esmės, aplinkybė, kad priešinga šalis kitaip vertina ir interpretuoja ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, nėra savaime pakankamas pagrindas nuspręsti, kad ieškovai yra pasirinkę netinkamą galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar kad pareikštas reikalavimas tikrai negalės būti patenkintas dėl gana akivaizdaus jo nepagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skundžiamoje teismo nutartyje nurodė, kad ieškovai ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kurios, jų nuomone, patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. paslaugų teikimo sutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinio faktinis pagrindas. Aptartų teisingai pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, kurių apeliantė neginčija, pakanka konstatuoti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
19. Apeliantė taip pat kelia nepagrįstai nustatytos antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo – klausimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliante, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga neegzistuoja, o kitokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas suklydo.
20. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išnagrinėtas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2025 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-505-790/2025).
22. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad atsakovas, aiškiai nežinodamas, ką ieškovas laiko grėsmę jo turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingai, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai).
23. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad yra paneigta apeliantės sąžiningumo prezumpcija, padarė iš esmės vien perrašęs ieškovų ieškinio argumentus, kuriais yra grindžiamas ieškinio faktinis pagrindas bei jų reikalavimas, nukreiptas apeliantei per teismą. Ir nors galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus teiginius, susijusius su apeliantei bei jos darbuotojams ir vadovams AVNT skirtomis poveikio priemonėmis bei nustatytais pažeidimais, atliktais administruojant BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procesą, taip pat apeliantės atstatydinimą iš nemokumo administratorės pareigų patvirtina su ieškiniu pateikti įrodymai – AVNT 2024 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. D2-3029 ir 2025 m. kovo 17 d. raštas Nr. D2-676, visgi toks faktas, kad apeliantė netinkamai atliko savo, kaip nemokumo administratorės, pareigas ir buvo iš jų atstatydinta, savaime nesuponuoja išvados dėl apeliantės nesąžiningumo ir jos siekio pakeisti savo turtinę padėti, turint tikslą išvengti išieškojimo pagal nagrinėjamoje byloje priimtą galbūt jai nepalankų teismo sprendimą.
24. Tikslas išvengti būsimo galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai identifikuojamas iš prašančios tokių priemonių taikymo šalies pateiktų įrodymų, nes, kaip nurodyta pirmiau, būtent prašančiai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visumos buvimą. Faktas, kad buvo nustatyti administravimo pažeidimai, negali būti tapatinamas su apeliantės nesąžiningumu ir siekiu imtis aktyvių veiksmų jai priklausančiam turtui perleisti arba nuslėpti, turint tikslą išvengti nepalankaus teismo spendimo vykdymo. Aplinkybių, susijusių su turto slėpimu, AVNT ar kitos institucijos nenustatė.
25. Pagrindo konstatuoti apeliantės nesąžiningumo nesudaro ir tokie iš ieškovų prašymo pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje perrašyti teiginiai, kad apeliantė kryptingai ir sistemingai siekia pasisavinti atsakovės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą, išsimokėdama sau lėšas už paslaugas, mokėjimus atlikdama jau žinodama apie jos atstatydinimą arba atlikdama mokėjimus kitiems su apeliante susijusiems juridiniams asmenims. Nurodytos faktinės aplinkybės taip pat sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, nes būtent jomis ieškovai įrodinėja ieškinio pagrindą. Todėl šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar neatlikus įrodymų tyrimo bei jų vertinimo, neišklausius visų šalių argumentų ir nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, toks subjektyvus ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių interpretavimas neleidžia konstatuoti apeliantės nesąžiningumo ir taikyti tik išskirtinais atvejais taikytiną civilinio proceso institutą – laikinąsias apsaugos priemones.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių procesiniuose dokumentuose nenurodyta jokių įtikinamų argumentų, kad apeliantė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti galimai atsirasiančios prievolės grąžinti pagal ginčijamą sutartį sumokėtas lėšas BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, jeigu teismas patenkintų ieškinį.
27. Pasisakant dėl tokios ieškovų itin akcentuojamos aplinkybės, kad apeliantės UAB ,,Lideres“ naudos gavėjai yra kiti, nei deklaruojama viešai, pažymėtina, kad ir atsakovės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ naudos gavėjų klausimas bei sąsajos su kitais asmenimis jau buvo ne kartą tirtos ir vertintos teismų civiliniuose ir baudžiamuosiuose procesuose. Nagrinėjant kitas civilines ir baudžiamąsias bylas jau buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad vienas iš ieškovų ,,Betelgeuse EOOD“ turi sąsajų su atsakove BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir jos naudos gavėjais (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esantys duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)). Ieškovo ,,Betelgeuse EOOD“ vadovas I. M. V. buvo paskirtas UAB ,,Emilė“ vadovu, kurios valdymo organai susiję su BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ naudos gavėjais (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-94-464/2018). Taigi, ir pačių ieškovų sąsajos su kitais juridiniais asmenimis ir jų naudos gavėjais kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrųjų ketinimų bei tikslų, inicijuojant atitinkamus procesus ir teikiant procesinius prašymus juose.
28. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar prašymas atitinka jų taikymo tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė arba priemonė pasiekti kitų prašančiam asmeniui naudingų tikslų. Priešingas aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
29. Apibendrinant argumentus, darytina išvada, kad apeliantės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų ,,Betelgeuse EOOD“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Krestan“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlan“ prašymą taikyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lideres“, juridinio asmens kodas 302672633, laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.
Teisėja Dalia Kačinskienė