Administracinė byla Nr. eA-2384-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01688-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (4.14-05)3-573 „Informacija apie Energetikos ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigas“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl V. J. priėmimo į konkurso būdu laimėtas Ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) 2019 m. gruodžio 31 d. paskelbė konkursą į Ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigas. VTD organizuoto konkurso metu pareiškėjas buvo pripažintas laimėjusiu konkursą į šias pareigas, tačiau Sprendimu buvo nuspręsta jo nepriimti į konkurso būdu laimėtas pareigas. Sprendimas buvo priimtas įvertinus institucijų informaciją Ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių bylų kontekste, šių procesų svarbą valstybei ir galimas rizikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, jog į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Ministerija, nepateikdama objektyvių motyvų dėl neigiamo sprendimo, nepagrįstai priėmė Sprendimą.

2.2.       Pareiškėjas nepažeidė nei vieno Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo, todėl atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Apie tai nurodė Atitikties nepriekaištingos reputacijos deklaracijoje, kurią buvo privaloma pateikti dalyvaujant konkurse į Ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigas. VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas baigtinis atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas. Šis sąrašas negali būti plečiamas ar plečiamai interpretuojamas, nes priešingu atveju būtų pažeisti VTĮ įtvirtinti ir viešojo administravimo subjektams privalomi paisyti pagrindiniai VTĮ viršenybės ir teisėtumo principai. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1105/2014 pateiktais išaiškinimais.

2.3.       Sprendime bei institucijų raštuose, kuriais remiantis priimtas Sprendimas, nėra nurodytos informacijos, kuria remiantis galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Remiantis analogiškais institucijų raštais bei juose nurodytu turiniu pareiškėjas jau buvo anksčiau priimtas į valstybės tarnybą - laimėjęs konkursą. Pareiškėjas 2012 m. sausio 5 d. buvo priimtas į karjeros valstybės tarnautojo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento direktoriaus pareigas.

3.       Atsakovas Ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, jog: 

3.1.       VTD 2020 m. kovo 4 d. raštu informavo Ministeriją, kad 2020 m. vasario 24 d. vykusį konkursą į Ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigas laimėjo pareiškėjas. Atsižvelgiant į Investicijų skyriaus patarėjo pareigybei keliamus reikalavimus (turėti leidimą dirbti su informacija, pažymėta „Riboto naudojimo“ žyma) Ministerija, gavusi pareiškėjo sutikimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – ir Korupcijos prevencijos įstatymas) 9 straipsniu, kreipėsi išvados į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT). Įvertinusi institucijų informaciją, taip pat Ministerijos vedamų arbitražinių ir (ar) teisminių procesų metu surinktą teisėtais būdais ir į šiuos procesus pateiktą informaciją, Ministerija priėmė Sprendimą, kad atsisako priimti pareiškėją į Investicijų skyriaus patarėjo pareigas. Ministerija įvertino institucijų informaciją Ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste; šių procesų svarbą Lietuvos Respublikai ir galimas rizikas; valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens pareigą užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

3.2.       Sprendimas yra priimtas visapusiškai įvertinus kelis elementus, jų visumą, t. y. visas turimas aplinkybes, teisinį reguliavimą, gero viešojo administravimo principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo institucija negali priimti formalaus, nevisapusiško, neobjektyvaus, nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos neatitinkančio sprendimo. Ministerijos nuomone, jeigu ji būtų ignoravusi visas surinktas ir turimas aplinkybes, jų kontekstą, viešąjį interesą ir būtų apsiribojusi tik formaliu klausimo išsprendimu, tokiais veiksmais būtų pažeidusi gero administravimo principą ir formaliai bei biurokratiškai vykdžiusi viešojo administravimo funkcijas.

3.3.       Ministerija yra politiką formuojanti institucija, jos darbuotojams keliami itin aukšti etinio bei moralinio pobūdžio ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Vienas iš reikalavimų, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje, yra tai, kad valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Į valstybės tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris dėl savo ankstesnio elgesio ar etinių bei moralinių savybių diskredituotų valstybės institucijos, į kurią pretenduoja, autoritetą. Pareiškėjo ankstesni veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neatitinka aukštų valstybės tarnybai keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Valstybės tarnautojui taip pat yra keliami aukšti patikimumo ir lojalumo valstybei reikalavimai. Be VTĮ keliamų reikalavimų, Korupcijos prevencijos įstatymas įtvirtina asmens patikimumo reikalavimą. Pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas. Atsakovė į bylą pateikė paaiškinimus ir įrodymus su žyma „Konfidencialu“ dėl arbitražinio proceso, vykstančio Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre. Ministerija įrodinėja, kad 2000-2003 metais tarptautinės įmonės Veolia ir su ja susiję asmenys, panaudodami neteisėtas poveikio priemones politikams ir pareigūnams, sudarė galimybes Veolia grupės įmonėms įgyti teisę valdyti šilumos ūkius dešimtyje Lietuvos savivaldybių, įskaitant ir Vilniaus miestą. Ministerija turi duomenų, kuriuos surinko oficialiu ir leistinu būdu arbitražinio proceso metu, ir kurie yra pateikti šias bylas nagrinėjančioms institucijoms, kad pareiškėjas dalyvavo su arbitražiniu procesu susijusiuose įvykiuose. Aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius bei dalyvavo Vilniaus šilumos ūkio nuomos konkurse pripažįstant Veolia konkurso laimėtoja bei sudarant su ja 15 metų šilumos ūkio nuomos sutartį. Kaip matyti iš arbitražinio proceso dokumentų, Ministerija arbitražiniame procese įrodinėja, kad pareiškėjas bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo priėmimas į minimas pareigas neabejotinai keltų tiesioginį pareiškėjo interesų konfliktą ir sudarytų prielaidas VTĮ įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimams. Jeigu pareiškėjas būtų priimtas į Ministeriją, įgytų galimybę prieiti prie arbitražinio proceso procesinių dokumentų, visos arbitražinio proceso kontekste surinktos medžiagos bei Ministerijos konsultacijų su jos teisiniais patarėjais. Visa arbitražinio proceso medžiaga yra konfidenciali, o bet koks jos paviešinimas gali turėti neigiamų padarinių Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas turėtų galimybę padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikos pozicijai bei galimybėms sėkmingai apsiginti nuo nepagrįstų Veolia kaltinimų. Tokia interesų konflikto situacija būtų nesuderinama su valstybės tarnybos veiklos ir tarnautojų etikos principais, reikalaujančiais užtikrinti valstybės tarnyboje gautos informacijos naudojimą tik tarnybos tikslais ir valstybės interesais, bei patikimumo reikalavimu.

3.4.       Pareiškėjas, tikėtina galėjo žinoti apie arbitražinį procesą ir jame aptariamas aplinkybes iš viešų šaltinių. Pareiškėjas užpildė nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties anketą, tačiau neinformavo Ministerijos apie kilsiantį interesų konfliktą. Minėtos priežastys sudaro dar didesnį pagrindą abejoti pareiškėjo patikimumu.

3.5.       Ministerija pateikė ieškinį nacionaliniuose teismuose prieš Veolia grupės įmones, uždarąją akcinę bendrovę ICOR bei kitus susijusius asmenis, iš kurių prašoma priteisti Lietuvos Respublikai neteisėtais veiksmais padarytą žalą - daugiau nei 240 milijonų EUR. Byloje yra nagrinėjamos analogiškos su pareiškėju susijusios aplinkybės. Atitinkamai pareiškėjui taip pat kiltų interesų konfliktas ir dėl nacionaliniuose teismuose nagrinėjamos bylos.

3.6.       2019 m. rugsėjo 30 d. Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras įpareigojo arbitražinio proceso šalis, taigi - ir Lietuvos Respubliką, susilaikyti nuo bet kokio kontakto su A. Z., kuris taip pat minimas arbitražiniame procese. Pareiškėjas buvo minimo asmens patarėjas. Jeigu pareiškėjas būtų priimtas į Ministeriją, sudarant jam prieigą prie konfidencialios arbitražinio proceso medžiagos, kiltų didelė rizika, kad tarptautinio arbitražo teismo įpareigojimas nebus įgyvendintas, kas gali pakenkti Lietuvos Respublikos pozicijai arbitražiniame procese. Atsižvelgiant į situaciją, Ministerija ir sprendė, kad dėl susidarančio interesų konflikto, pareiškėjo priėmimas į valstybės tarnybą būtų nesuderinamas su patikimumo ir lojalumo reikalavimais, taip pat korupcijos mažinimo tikslu. Sprendime buvo išdėstytos objektyvios atsisakymo priimti pareiškėją į valstybės tarnybą priežastys ta apimtimi, kuria Ministerija turėjo teisę šias aplinkybes išdėstyti. Su arbitražiniu procesu susijusi informacija laikoma konfidencialia ir todėl į Sprendimą negalėjo įtraukti detalių motyvų bei pridėti juos pagrindžiančių dokumentų. Objektyvios atsisakymo priimti pareiškėją į valstybės tarnybą priežastys yra išdėstytos tiek, kiek neprieštarauja procedūriniam įsakymui. Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas ir priimtas visapusiškai įvertinus visas turimas aplinkybes, teisinį reguliavimą, gero viešojo administravimo principą.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjas nepriimtas į konkurso būdu laimėtas Ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi VTĮ, Korupcijos prevencijos įstatymu, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7.       Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. laimėjo konkursą į Ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigas. Atsižvelgiant į Ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigybei keliamą reikalavimą turėti leidimą dirbti su informacija, pažymėta „Riboto naudojimo“ žyma, Ministerija, gavusi pareiškėjo sutikimą ir vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi išvados į STT su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėją. 2020 m. kovo 26 d. STT Ministerijai pateikė raštą Nr. 4- 01- 2443 „Dėl informacijos apie V. J. pateikimo“. Rašte pateikta informacija, kad: 1) 2003 m. gegužės 13 d. STT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalimi (kyšininkavimas), pareiškėjo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą. 2004 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ikiteisminį tyrimą nutraukė; 2) 2003 m. birželio 10 d. STT, vadovaudamasi BK 300 straipsnio 1 dalimi (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas), 277 straipsnio 1 dalimi (kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimas), pareiškėjo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą. 2006 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu pareiškėją išteisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 23 d. pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir skyrė 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą. Pareiškėjas 2006 m gegužės 11d. baudą sumokėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 15 d.panaikino nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas dėl šios veikos išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; 3) Administracinių nusižengimų registro 2020 m. kovo 16 d. duomenimis pareiškėjui 2019 m. gegužės 20 d. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu sumokėti 15 Eur baudą, kurią sekančią dieną pareiškėjas sumokėjo; 4) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo atžvilgiu 2018 m. kovo 20 d. atliko mokestinį tyrimą, kurio metu nustatytus pažeidimus pareiškėjas pašalino 2018 m. balandžio 12 d., pateikdamas patikslintas Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2013-2016 metus ir jose deklaruodamas asmeninės nuosavybės teise priklausiusio garažo dalį, 1/2 sutuoktinės vardu registruoto automobilio (duomenys neskelbtini) dalies vertę bei patikslino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėto turto dalies vertes; 5) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija informavo, kad 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. KS-44 pripažino, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - ir Interesų derinimo įstatymas) nustatyta tvarka 2001, 2002 ir 2003 metais nepateikęs privačių interesų deklaracijų, pažeidė Interesų derinimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Kitos informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatyme apie pareiškėją nėra. Ministerija gavo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 25 d. raštą Nr. 9R-A-6117 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas neturi paskirtų administracinių nuobaudų už Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus administracinius nusižengimus. 2020 m. balandžio 22 d.

8.       Ministerija priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad toks sprendimas buvo priimtas įvertinus institucijų gautą informaciją apie pareiškėją Ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste, šių procesų svarbą valstybei ir galimas rizikas, tai, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, jog į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimamas tik nepriekaištingą reputaciją turintis asmuo.

9.       Teismas pažymėjo, jog Ministerija yra įgaliota atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) atliekant visus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės) teisių ir interesų gynimu, be kita ko, Lietuvos Respublikos ir užsienio ginčų sprendimo institucijose, sprendžiant visus galimus ginčus pagal pareiškėjų Veolia Environnement S. A., Veolia Baltics and Eastern Europe S. A. S., uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus Energija ir uždarosios akcinės bendrovės Litesko reiškiamas pretenzijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei). Ginčas tarp Veolia Environnement S. A., ir kiti, prieš Lietuvos Respubliką sprendžiamas Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (toliau – ir arbitražinis procesas). Veolia grupės įmonės inicijavo arbitražinį procesą prieš Lietuvos Respubliką dėl tariamo Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimo. Arbitražiniame procese Veolia grupės įmonės prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos beveik 80 milijonų eurų. Aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius, dalyvavo Vilniaus šilumos ūkio nuomos konkurse pripažįstant Veolia konkurso laimėtoja bei sudarant su ja 15 metų šilumos ūkio nuomos sutartį. Ministerija arbitražiniame procese įrodinėja, kad pareiškėjas bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose. Ministerija surinko ir pateikė duomenis, kad laikotarpyje nuo 2001 m. birželio iki 2003 m. rugsėjo, asmeniui, įvardintam „V. J.“, „J. V.“, „J.“, „J.“ Veolia atstovai beveik kas mėnesį mokėjo 8 000 Lt atlyginimą.

10.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su Ministerijos pateiktu ginčo situacijos vertinimu, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl arbitražinio proceso, pareiškėjo priėmimas į Ministeriją keltų tiesioginį pareiškėjo interesų konfliktą ir sudarytų prielaidas VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimams. Ministerija nurodė, kad visa arbitražinio proceso medžiaga yra konfidenciali, o bet koks jos paviešinimas gali turėti neigiamų padarinių Lietuvos Respublikai. Dar didesni neigiami padariniai Lietuvos Respublikai kiltų jeigu Ministerijos turima informacija ar strategija būtų perduota priešingoms šalims arbitražiniame procese. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias pagrindžia rašytiniai įrodymai, Ministerija pagrįstai gautą iš institucijų informaciją dėl ankstesnio pareiškėjo elgesio jam dirbant valstybės tarnyboje vertino teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste, teisingai sprendė dėl pareiškėjo tinkamumo užimti konkurso būdu laimėtas pareigas, dėl galimo pareiškėjo nepatikimumo, nelojalumo valstybei.

11.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nepatikimumą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas pagrįstai tikėtina, žinojo apie arbitražinį procesą ir jame aptariamas aplinkybes, susijusias su jo asmeniu, tačiau Ministerijos neinformavo apie galintį kilti interesų konfliktą. Pareiškėjas, susipažinęs su Ministerijos atsiliepimo argumentais, jų nepaneigė, neginčijo. Ministerija šiuo atveju pagrįstai nurodė, kad esant asmeniniam suinteresuotumui ir glaudiems santykiams su arbitražo procese Lietuvos Respublikai priešingą interesą turinčiais asmenimis, pareiškėjas, jei būtų priimtas į Ministeriją, įgytų galimybę prieiti prie arbitražinio proceso procesinių dokumentų, visos arbitražinio proceso kontekste surinktos medžiagos bei Ministerijos konsultacijų su jos teisiniais patarėjais, tokiu būdu galėtų padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikos pozicijai bei galimybėms sėkmingai apsiginti nuo nepagrįstų Veolia kaltinimų. Tokia interesų konflikto situacija būtų nesuderinama su valstybės tarnybos veiklos ir tarnautojų etikos principais, reikalaujančiais užtikrinti valstybės tarnyboje gautos informacijos naudojimą tik tarnybos tikslais ir valstybės interesais, bei patikimumo, lojalumo reikalavimais.

12.       Nagrinėjamu atveju Ministerija pagrįstai sprendė, kad dėl susidarančio interesų konflikto, pareiškėjo priėmimas į valstybės tarnybą, juolab Ministerijoje, kuri atstovauja valstybę arbitraže, būtų nesuderinamas su patikimumo ir lojalumo reikalavimais, taip pat korupcijos mažinimo tikslu. Šiuo atveju įvertinus visą turimą informaciją apie pareiškėją, Ministerija siekdama tinkamai įgyvendinti VTĮ 4 straipsnio 3 dalį, t. y. kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, vertino pareiškėjo nepriekaištingą reputaciją ne tik pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, tačiau ir rėmėsi valstybės tarnautojui siekiančiam būti priimtu į valstybės tarnybą, keliamais kitais reikalavimais, įvardintais įstatymuose: t. y. patikimumo, lojalumo valstybei. Šiuo atveju nustatyta visų aplinkybių visuma lėmė vertinant dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos priimant jį valstybės tarnybą Ministerijoje nebuvimo.

13.       Sprendime yra išdėstytos aiškios ir objektyvios aplinkybės ir priežastys, sudarančios pagrindą atsisakyti priimti pareiškėją į valstybės tarnybą, t. y. nurodyta, kad priimant Sprendimą buvo vertinta institucijų informacija Ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste, vertinta šių procesų svarba valstybei ir galimos rizikos bei nurodyta, kad Ministerijos, kaip valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens pareiga yra užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad arbitražinio proceso medžiaga yra konfidenciali, Ministerija su arbitražiniu procesu susijusios informacijos negalėjo nurodyti skundžiamame Sprendime, ar pateikti pareiškėjui arbitražinio proceso motyvų, pridėti tai pagrindžiančių dokumentų.

III.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo paskyrimo į konkurse laimėtas pareigas.

15.       Apeliaciniame skunde akcentuojama:

15.1.       VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas baigtinis atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas, kuris negali būti plečiamas ar plečiamai interpretuojamas, nes priešingu atveju būtų pažeisti VTĮ įtvirtinti ir viešojo administravimo subjektams privalomi paisyti pagrindiniai VTĮ viršenybės ir teisėtumo principai. Pareiškėjas neatitiko nei vieno VTĮ įtvirtinto kriterijaus. Nurodomi pareiškėjo pažeidimai nėra įtraukti į sąrašą aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.Sprendime bei institucijų raštuose, kuriais remiantis priimtas Sprendimas, nėra nurodytos informacijos, kuria remiantis galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmens galimybė eiti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje yra sąlygojama tik nepriekaištingos reputacijos turėjimo. Joks įstatymas nenumato, kad asmuo, pretenduojantis į valstybės tarnautojo pareigybę turėtų būti vertinamas pagal prognozuojamą, galimą jo elgesį ateityje. Yra vertinamas tik ankstesnis pretendento elgesys, kurio vertinimo kriterijai yra tiksliai nustatyti ir negali būti vertinami plečiamai. 

15.2.       Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu. Ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo funkcijoms nepriskiriamos funkcijos, susijusios su ginčų dėl kuruojamos srities nagrinėjimu. Korupcijos prevencijos įstatymas, kuriuo vadovaujasi teismas, nepateikia lojalumo sąvokos, taigi įstatyme nėra nustatyti ir lojalumo patikros vykdymo pagrindai. Ministerija bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokio savo lokalaus ar kito poįstatyminio teisės akto, kuriuose būtų nustatyta asmens, siekiančio eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo tvarka. Ministerija neturėjo teisinio pagrindo tikrinti pretendento lojalumo.

15.3.       Ministerija pažeidžia pareiškėjo nekaltumo prezumpciją. Asmuo yra laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip. Nesant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu patvirtintų Ministerijos nurodomų pareiškėjo veiksmų bei jų teisinio įvertinimo, pastarosios aplinkybės negalėjo būti pagrindas vertinti pretendento į valstybės tarnybą neatitikimo patikimumo ir lojalumo kriterijų.

15.4.       Nutarties dėl bylos medžiagos neviešumo teismas nepriėmė. Įstatymas nenumato galimybės teismui priimti sprendimą vadovaujantis konfidencialia, atitinkama nutartimi nenustatyta nevieša informacija, su kuria pareiškėjas negalėjo susipažinti ir pateikti savo atsikirtimų. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į objektyvų bylos išnagrinėjimą.

15.5.       Pareiškėjas nebūdamas arbitražinio proceso dalyviu neturėjo teisinio pagrindo žinoti proceso eigos detales bei kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias turėti įtakos konkursui teikiamiems dokumentams. Visa su arbitražo procesu susijusi medžiaga yra konfidenciali. Kokių nors faktų neginčijimas nėra tolygus jų pripažinimui bei teisingumui. Pažymima, jog teismas neišaiškino, kad pareiškėjas gali papildomai atsikirsti į atsakovo atsiliepimą.

15.6.       Ministerija yra Lietuvos Respublikos (valstybės) atstovė, o ne atstovauja savo – Ministerijos interesams. Ministerijos darbuotojai nėra niekaip susiję su Ministerijos vykdomomis atstovavimo valstybei funkcijomis. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai bet kuris Ministerijos darbuotojas, kaip Lietuvos valstybės pilietis, būtų galimai suinteresuotas ginčo tarp valstybės ir kito subjekto, nagrinėjimo tarptautiniuose teisingumo organuose, baigtimi, taigi galimai kiltų interesų konflikto grėsmė. Laimėjusio konkursą asmens įgijimas galimybės prieiti prie arbitražinio proceso procesinių dokumentų įrodo galimai netinkamą konfidencialios informacijos apsaugą Ministerijoje.

15.7.       Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymų teisėtumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais ir jų galimai patvirtinamais duomenimis. Sprendime minimos aplinkybės, tikėtina, buvo nustatinėjamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento atliktame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje dėl juodosios „Rubicon“ įmonių grupės buhalterijos, kuris buvo pradėtas 2004 m. kovo 4 d. STT Vilniaus valdyboje, ir buvo nutrauktas. Pareiškėjui jokie įtarimai minėtame tyrime nebuvo pareikšti. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą turi būti sunaikinama per 3 mėnesius. Visi pokalbių įrašai turėjo būti sunaikinami nutraukus ikiteisminį tyrimą. Pats kokio nors proceso vykimas negali būti pagrindas teisėtai konstatuoti vienus ar kitus faktus, susijusius su procese nustatinėjamomis aplinkybėmis. Teismas viršijo savo įstatymų nustatytą kompetenciją bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendime nurodomi duomenys apie pareiškėjo ryšius su A. Z. yra 19 metų senumo.

15.8.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino interesų konflikto sąvoką. Interesų konfliktas yra situacija, kai asmuo, eidamas savo pareigas privalo atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau tas veiksmas (veikla) yra susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir su privačiu interesu. Akivaizdu, jog pareiškėjas, užimdamas laimėtas pareigas, sutinkamai su pareigybės aprašu, jokių sprendimų, susijusių su Ministerijos dalyvaujamame arbitražiniame procese, negalėtų priimti ar dalyvauti juos priimant. Daugumą interesų konfliktų valdymo ir šalinimo priemonių vykdo ne pats interesų konfliktą patiriantis ar galintis patirti asmuo – valstybės tarnautojas, bet jo vadovai, taigi pastarųjų tinkamas pareigų vykdymas padeda užkirsti kelią interesų konfliktui.

15.9.       Teismo teiginys, kad pareiškėjas galėtų padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikos pozicijai vertintinas kaip žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pažeidimas, kai teismas a priori (iš anksto) konstatuoja neteisėtų veiksmų atlikimą ateityje. Pareiškėjui jokia teisėta forma nebuvo ir nėra uždrausta bendrauti su jokiais asmenimis, tame tarpe ir A. Z. Pareiškėjas negali būti diskriminuojamas, nagrinėjamu atveju – neskiriamas į konkurso keliu laimėtas pareigas, vien dėl tos aplinkybės, kad teisėtai ėjo pareigas vadovaujamas vienų ar kitų asmenų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ir A. Z. apskritai vis dar palaiko kokius nors ryšius.

16.       Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

16.1.       Ministerija yra politiką formuojanti institucija, jos darbuotojams keliami itin aukšti etinio bei moralinio pobūdžio ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Vienas iš reikalavimų, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje, yra tai, kad valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad Ministerija siekdama tinkamai įgyvendinti VTĮ 4 straipsnio 3 dalį vertino ne tik pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, tačiau ir rėmėsi valstybės tarnautojui siekiančiam būti priimtu į valstybės tarnybą, keliamais kitais reikalavimais, įvardintais įstatymuose. Šiuo atveju nustatyta visų aplinkybių visuma lėmė vertinant dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos priimant į valstybės tarnybą Ministerijoje nebuvimo. Pareiškėjo argumentas, kad VTĮ yra baigtinis nepriekaištingos reputacijos nebuvimo atvejų sąrašas, į kurį jo atvejis nepatenka, yra nepagrįstas. Teismas tinkamai konstatavo, kad Ministerija pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka reikalavimų, keliamų stojančiojo į valstybės tarnybą reputacijai ir asmeninėms savybėms.

16.2.       Kaip pagrįstai pažymėjo teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą – lojalumą Lietuvos valstybei, reputaciją. Pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas. Ministerija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jos darbuotojai nėra niekaip susiję su Ministerijos vykdomomis atstovavimo valstybei funkcijomis. Arbitražinis procesas daro reikšmingą įtaką Lietuvos Respublikai. Atsakovas akcentuoja, jog turi duomenų, kuriuos surinko oficialiu ir leistinu būdu arbitražinio proceso metu, ir kurie yra pateikti šias bylas nagrinėjančioms institucijoms, kad pareiškėjas dalyvavo su arbitražiniu procesu susijusiuose įvykiuose, kurie šiuo metu yra nagrinėjami Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre. Aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius, bei dalyvavo Vilniaus šilumos ūkio nuomos konkurse pripažįstant Veolia konkurso laimėtoja bei sudarant su ja 15 metų šilumos ūkio nuomos sutartį. Ministerija arbitražiniame procese įrodinėja, kad pareiškėjas bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose. Pareiškėjo priėmimas į Ministeriją neabejotinai keltų tiesioginį pareiškėjo interesų konfliktą ir sudarytų prielaidas VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimams. Jeigu būtų priimtas į Ministeriją, pareiškėjas įgytų galimybę prieiti prie arbitražinio proceso procesinių dokumentų, visos arbitražinio proceso kontekste surinktos medžiagos ir Ministerijos konsultacijų su jos teisiniais patarėjais. Visa arbitražinio proceso medžiaga yra konfidenciali, o bet koks jos paviešinimas gali turėti neigiamų padarinių Lietuvos Respublikai. Ministerijos nuomone, šioje byloje turėtų būti atmesti pareiškėjo argumentai dėl nebendravimo su A. Z. Ministerija sprendė, kad dėl susidarančio interesų konflikto, pareiškėjo priėmimas į valstybės tarnybą būtų nesuderinamas su patikimumo ir lojalumo reikalavimais, taip pat korupcijos mažinimo tikslu.

16.3.       Ministerija buvo ir yra įpareigota visą su arbitražiniu procesu susijusią informaciją laikyti konfidencialia ir todėl Ministerija negalėjo į Sprendimą įtraukti detalių motyvų bei pridėti juos pagrindžiančių dokumentų. Arbitražinis procesas ir visa jį sudaranti medžiaga yra pripažintas konfidencialiu. Sprendime yra išdėstytos objektyvios atsisakymo priimti pareiškėją į valstybės tarnybą priežastys tiek, kiek neprieštarauja Tarptautinių investicinių ginčų sprendimo centro 2017 m. vasario 21 m. procedūriniam įsakymui Nr. 3. Ministerija pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, reputacija ir lojalumu nuolat veikiant interesų konflikto situacijoje, atitinkamai – tinkamumu užimti pareigas, suteikiančias prieigą prie konfidencialios informacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (4.14-05)3-573 „Informacija apie Energetikos ministerijos Investicijų skyriaus patarėjo pareigas“ teisėtumo ir pagrįstumo.

18.       Šiame, V. J. adresuotame sprendime nurodyta, kad pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo įstatymo įgyvendinimo“) 59 punktą buvo atlikta pretendento tikrinimo procedūra, būtina išduodant pareigybės aprašyme numatytą specialųjį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“. Įvertinus institucijų informaciją Energetikos ministerijos teisminių ir (ar) arbitražinių procesų kontekste, šių procesų svarbą valstybei ir galimas rizikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, jog į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), nuspręsta pareiškėjo nepriimti į Investicijų skyriaus patarėjo pareigas.

19.       Atsakovas nurodė tik Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, pagal kurią valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, tačiau savo sprendimo nepriimti pareiškėjo į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas nepagrindė, t. y. nenurodė, dėl kokių konkrečiai priežasčių pareiškėjas laikomas asmeniu, neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos statuso.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu toks atsakovo sprendimas yra ydingas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui kartu su sprendimu buvo pateikta ir informacija, surinkta iš atitinkamų institucijų Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio pagrindu, tarp jų: Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2020 m. kovo 25 d. raštas Nr. 9R-A-6117), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (2020 m. kovo 26 d. raštas Nr. 4-01-2443), iš kurios pareiškėjas turėjo galimybę suprasti priežastis, dėl kurių atsakovas nusprendė nepriimti jo į Investicijų skyriaus patarėjo pareigas ir paduoti skundą teismui, ką pareiškėjas ir padarė.

21.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, laikosi kategoriškos pozicijos, kad jis negali būti priskiriamas nė vienam VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam atvejui, kurie yra baigtiniai ir negali būti aiškinami plečiamai. Pirmosios instancijos teismo išvados, kurios padarytos remiantis atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, arba neatitinka faktinių bylos aplinkybių, arba nepagrįstos įrodymais.

22.       VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, be kita ko, ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas) ir 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas). Šią nuosprendžio dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teistumas yra išnykęs, tačiau pažymėtina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį sukčiavimas priskiriamas korupcinio pobūdžio nusikalstamai veikai.

24.       Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, (toliau –asmuo) pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, <...> siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: 1) asmens teistumą (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas); 2) procese dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius ar nutartis, kuriais baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 3) asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose ir kt. Į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas.

25.       Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformulavęs plačią oficialią konstitucinę valstybės tarnybos doktriną, ir pažymėjęs, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą; vienas iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius, yra valstybės tarnybos sistemos vientisumas; tačiau atsižvelgiant į valstybės funkcijų, įgyvendinamų per atitinkamas institucijas, įvairovę, valstybės tarnybos sistemos vientisumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai; pagal Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės; Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai Lietuvos valstybės interesams ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką; valstybės institucijose gali dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas).

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka, kad vienas iš reikalavimų, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje yra tai, jog valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų, ir kad į valstybės tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris dėl savo ankstesnio elgesio ar etinių bei moralinių savybių diskredituotų valstybės institucijos, į kurią pretenduoja, autoritetą. Tačiau tvirtina, kad sutartį su arbitražiniame procese minimais subjektais rengė samdyti teisiniai patarėjai Glimsted, o jis, būdamas Vilniaus miesto savivaldybėje Ekonomikos departamento vadovu šio klausimo nekuravo, tai buvo Energetikos ir ūkio departamento kompetencija.

27.       Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo iš esmės tik atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ar nuomone, išreikšdamas savo sutikimą su ja, tačiau pats tinkamai nevertino atsakovo nurodytų duomenų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo, neanalizavo jų svarbos nagrinėjamam ginčui. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas dirbo su Vilniaus miesto šilumos ūkio sutartimis ar kitais arbitražiniame procese galimai nagrinėjamais dokumentais, bendradarbiavo su įmonėmis ir asmenimis, turinčiais priešingą Ministerijai interesą vykstančiuose ginčuose.

28.       Nėra pagrindo visiškai atmesti ir apelianto teiginių, jog Investicijų skyriaus patarėjo pareigybė, kurią užimti konkursą laimėjo pareiškėjas, pagal jos aprašymą nesusijusi nei su dalyvavimu Ministerijos, kaip valstybės įgaliotinės atstovaujamuose teisminiuose procesuose, nei su Ministerijos dalyvavimu teisminiuose ginčuose apskritai. Iš atsakovo atsiliepime pacituoto pareigybės aprašymo matyti, kad jai numatytos tokios funkcijos: rengti projektų specialiuosius ir prioritetinius atrankos kriterijus koordinuojamoms priemonėms; dalyvauti sudarant valstybinių projektų, kuriuos siūloma finansuoti Europos Sąjungos fondų investicijomis, sąrašą; kontroliuoti projektų, atsižvelgiant į ES teisės aktuose numatytas išimtis, įgyvendinimo tinkamumą pagal Veiksmų programoje numatytą teritoriją ir pan. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, Investicijų skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo į bylą neišreikalavo ir jo nagrinėjamo ginčo kontekste neanalizavo. 

29.       Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokia situacija pirmosios instancijos teismui sudarė esmines kliūtis priimti teisingą sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.), todėl teismo sprendimas yra naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1, 2 p.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo surinkti ir ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išreikalavus bei teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo pareikalauti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. 

30.       Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra priimamas teismo galutinis procesinis dokumentas, todėl nėra teisinių prielaidų spręsti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

         Vaida Urmonaitė-Maculevičienė