Baudžiamoji byla Nr. 1-273/2014

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:  1.1.7.2.7;

                                                                                 1.1.8.2;  1.1.8.3; 1.1.8.6.2;  1.1.8.7.9; 

                                                                                             1.1.8.13;  1.2.3.1;  1.2.4.8.1;  1.2.4.8.2;

                                     2.1.15.3.3.2. (S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Teresai Darulienei, Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Benediktui Paulauskui,                                                                                  

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. O.,

nukentėjusiajai G. L.,

vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), Trakų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) rusas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2006-03-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2007-10-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; 3) 2008-06-05 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 187 str. 1 d., 180 str. 1 d., laisvės atėmimu            2 metams 9 mėnesiams, 2010-08-13 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;          4) 2011-12-30 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams 7 dienoms, bausmę atlikęs 2011-04-30; 5) 2013-09-09 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.     8 MGL dydžio, t. y. 1040,00 Lt bauda, neišnykę penki teistumai, gyv. (duomenys neskelbtini), ir

P. P. (P. P.), gim. (duomenys neskelbtini), Trakų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) rusas, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2013-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 179 str. 3 d., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis A. P. nužudė žmogų, kaltinamasis P. P., mušdamas nežymiai sutrikdė  kito žmogaus sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

              Kaltinamasis A. P. 2013 m. spalio 14 d., laikotarpiu nuo 18.00 val., iki 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Trakų raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su I. P. B. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus galvos dešinėje, kairėje blauzdoje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, muštines žaizdas nosyje, kairiame momenyje ir viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvos kairėje, kairio skruostikaulio lūžį, minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinės kairėje, juosmens ir diafragmos kairėje, kairės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžius su kairio plaučio sumušimu, bružnies, kairio inksto ir kepenų plyšimus – sužalojimus visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį ir tokiu būdu tyčia nužudė I. P. B.

              Kaltinamasis P. P. 2013 m. spalio 14 d., laikotarpiu nuo 18.00 val., iki 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Trakų raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  konflikto su I. P. B. metu, tyčia sudavė pastarajam ranka vieną smūgį į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą bei  ranka vieną smūgį į galvą, padarydamas odos nubrozdinimą galvos dešinėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kitas kaltinamasis yra jo brolis, nukentėjusįjį I. B. pažinojo nuo vaikystės, jis gyveno kaimynystėje, santykiai buvo normalus, kartu išgerdavo, tačiau konfliktų nebūdavo. Jo (A. P.) elgesys, kai išgerdavo alkoholinių gėrimų, būdavo nenuspėjamas, kartais agresyvus. B. P. ir nužudytasis būdavo ramūs, nekonfliktuodavo. 2013 m. spalio 14 d., jis buvo svečiuose pas I. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Ten dar buvo M. K.. Visi kartu gėrė degtinę ir alų. Išgėrė apie 0,5 litro degtinės Apie 18.00 val. atėjo brolis P., kuris buvo išgėręs. Tuomet jis su broliu nuėjo į parduotuvę, kur nupirko        0,5 litro talpos butelį degtinės ir du butelis pigaus spirituoto 18 laipsnių stiprumo vyno. Sugrįžę pas I. B., toliau gėrė keturiese. Tai tęsėsi maždaug iki 20.00 val. Iš pradžių viskas vyko taikiai, tačiau begeriant, jis (A. P.) pradėjo konfliktuoti su I. Pastarasis ėmė jį pravardžiuoti, vadinti „pederastu“, todėl jis supykęs, spyrė šiam vieną kartą koja į veidą, nuo ko jis nukrito ant sofos. Tuomet gulinčiam sudavė dar kelis kartus kumščiu į šonkaulius. Brolis su M. sėdėjo ir kalbėjosi, todėl, jo manymu, šių muštynių nematė, nes jau buvo girti. Po to I., kiek pagulėjęs, atsisėdo. Ar jis buvo praradęs sąmonę, nežino, tačiau atsisėdęs kažką murmėjo. Po to, jie dar kažkiek išgėrė ir I. vėl pradėjo jį vadinti įžeidžiančiais žodžiais, gąsdinti. Tada P. rankos delnu sudavė pastarajam per pakaušį, nuo ko šis nukrito ant žemės kniūbsčias ir vėl ėmė keiktis. Dėl I. pasakytų žodžių jis labai supyko ir ėmė jį mušti. Sudavė smūgius kumščiais, nuo ko šis nugriuvo (atsigulė) ant žemės ir tada jis šį pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. B. I. daugiau nesudavė nei vieno smūgio, nes buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė jis, neprisimena, bet jų buvo nemažai. Įspyrė maždaug septynis kartus. Pataikė į šonkaulius, krūtinę, galvą. Po šių smūgių I. liko gulėti ant grindų, jie dar kažkiek išgėrė ir jis su broliu išėjo, o M. liko. Kitą rytą M. jiems pasakė, kad I. numirė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai galisi. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 9-10), kaltinamasis A. P., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad pirmą kartą įvykus konfliktui, jis atsistojo ir sėdinčiam I. sudavė vieną smūgį koja į veidą, nuo ko I. nugara nugriuvo ant lovos. Po to, jis pakėlė pastarojo kairę ranką ir savo kaire ranka sudavė į šoną (ar į dešinį ar į kairįjį, dabar nepamena) ne mažiau trijų, bet ne daugiau penkių smūgių. Antrą kartą jis sudavė tris - keturis smūgius kojomis I. į šonus ir pilvą. I.liko gulėti ant grindų.

Kaltinamasis P. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog vieną kartą I. pastūmė rankomis į krūtinę, tačiau tai nebuvo smūgis, o tik pastūmimas. Kad jis nužudė I., neprisipažįsta. I. B. pažinojo, santykiai su juo buvo geri, užeidavo pas jį praktiškai kasdien, kai reikėdavo, nunešdavo jam valgyti. Kartu išgerdavo, pas jį nakvodavo, bet niekada jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jis (P. P.) yra ramaus būdo, išgėręs niekada nepuldavo muštis. Brolis išgėręs būdavo agresyvus. Tą dieną pas I. buvo užėjęs apie 7.00-8.00 val. I. su M. išgėrinėjo, pavaišino jį ir jis išėjo. Dienos metu jis dar gėrė ir vakare buvo gerokai apsvaigęs. Antrą kartą pas I. užėjo apie 17.00-18.00 val. Ten buvo jo brolis A., I. ir M., kurie gėrė. Jis (P.) pasiūlė nuvažiuoti į parduotuvę dar nusipirkti gėrimų, todėl parduotuvėje su broliu nupirko 0,5 l talpos butelį degtinės, vieną butelį vyno ir vieną butelį stipraus alaus. Apie 19.00 val. grįžo pas I., kur keturiese toliau gėrė nusipirktus gėrimus. Vienu metu I. paprašė jo duoti cigaretę. Iš pradžių jis cigaretės nedavė, bet po to davė jam užsirūkyti. Konflikto nebuvo. Vieną kartą I. pavadino į įžeidžiančiu žodžiu, jį pavadindamas „pidaru“, todėl jis vieną kartą ranka pastūmė pastarąjį į krūtinę. Ar I. mušė brolis, nematė, nes tuo metu buvo gerokai išgėręs, kalbėjosi su M. ir kas vyksta šalia, nekreipė dėmesio. Dar po kažkiek laiko I. vėl paprašė cigaretės bei jį pavadino negražiu žodžiu, todėl jis sudavė delnu jam per pakaušį, nuo ko šis prisėdo ant kelių, bet nenugriuvo. Daugiau smūgių jis I. nesudavė. Girdėjo, kad A. šaukė ant I., gal ir matė smūgius, tačiau tiksliai aplinkybių neatsimena, nes buvo labai girtas. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užrašyta, kad jis sudavė nukentėjusiajam du smūgius į krūtinę, tačiau taip nebuvo. Kodėl yra užrašyti tokie parodymai, paaiškinti negali. Jeigu parodymuose užrašyta, kad sudavė smūgį į krūtinę, tai galėjo suduoti, bei tai buvo ne smūgis, o pastūmimas.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 144-146), kaltinamasis P. P., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad I. paprašius cigarečių, jis nedavė ir pasakė necenzūrinius žodžius. Tada I. taip pat necenzūriškai išsireiškė, pavadino jį „pederastu“. Jį tai įžeidė, supyko ir vieną kartą sudavė kumščiu I. į krūtinę. Smūgį sudavė I. sėdėdamas, kuris tuo metu irgi sėdėjo. Daugiau smūgių nesudavinėjo, I. apsiramino, nesiskundė, kad jam nuo jo suduoto smūgio skaudėtų ar jis blogai jaustųsi. Maždaug po 15 minučių, I. vėl pradėjo prašyti cigaretės. Jis jį pasiuntė necenzūriniais žodžiais, į ką I. vėl jį pavadino „pederastu“. Tuomet jis vėl pasisuko į I. pusę ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jam į krūtinę. Tuo pat metu pašoko nuo kėdės jo brolis A. Girdėjo, kad A. šaukė ant I., tačiau nežiūrėjo kas ten vyksta. Visas konfliktas truko pora minučių. Po to, dar kažkiek laiko sėdėjo, bendravo, visi parūkė. I. buvo sąmoningas, niekuo nesiskundė. Jam I. jokių smūgių sudavęs nebuvo. Antras konfliktas prasidėjo prieš jam su broliu išeinant namo. Maždaug apie 20.00-21.00 val., jis su broliu A. pasiėmė alų, kurį buvo nusipirkęs ir išėjo namo. Kai išeidinėjo, I. sėdėjo ant lovos. Jis liko su M. Kitos dienos rytą atėjo M. ir pasakė, kad I. mirė. Po valandos jis nuėjo pas I. ir pamatė, kad jis guli ant grindų, jam iš burnos bėgo kraujas. Papildomai apklausiamas (t. l, b. l. 149-150), P. P. parodė, kad I. B. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į krūtinę, t. y. taip, kaip parodė parodymų patikrinimo metu.

Be kaltinamojo A. P. visiško prisipažinimo, o P. P. dalinio prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. O. parodė, kad nužudytas yra jos brolis, kuris gyveno vienas (duomenys neskelbtini) kaime. Ji aplankydavo brolį maždaug du kartus per mėnesį, bendravo telefonu. Jis dažniau būdavo pas seserį, kur taip pat su juo pasimatydavo. Brolis ūkiniame pastate buvo įsirengęs kambariuką, kur gyveno vasarą, o žiemą dažnai gyvendavo pas seseris. Brolis retkarčiais išgerdavo, tačiau nebuvo alkoholikas. Žinojo, kad pas brolį būdavo M. Ji vydavo M., bardavo, nes šis, jos manymu, pirkdavo alkoholinius gėrimus ir girdydavo brolį. Būdamas išgėręs, brolis nebuvo piktas ar agresyvus. Jai paskambino kitos sesers draugė, kuri gyveno kaimynystėje su I., ir pranešė, kad brolis mirė. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo nužudytas. Dieną prieš įvykį, sesuo G. jį buvo mačiusi (duomenys neskelbtini) ir brolis buvo blaivas, tvarkingai apsirengęs. Brolį laidojo visos seserys, tačiau bendru sutarimu ji viena pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltų asmenų išlaidas, susijusias su brolio mirtimi. Iš viso – 10 707,00 Lt. Laidovuvėms išleido 5707,00 Lt, be to dar reikės paminėti mirties metines, kurioms suskaičiavo 1500,00 Lt išlaidų bei pastatyti paminktą, kurio kaina yra 3500,00 Lt. Broliui mirus, gavo 1040,00 Lt laidojimo pašalpą. Šiuo metu neprisimena ar šią pašalpą išskaičiavo iš prašomos priteisti sumos. Šiuo metu paminklo dar nėra, bet jau susitarė su meistru, kad iki mirties metinių paminklą pagamintų ir pastatytų. Meistras preliminiariai paskaičiavo kiek kainuos paminklo pagaminimas ir pastatymas, o sąskaitą išduos, kai atliks darbus. Taip pat prašo priteisti         50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nužudytas jų brolis, su kuriuo jos buvo labai artimos, bendravo, skambindavosi telefonu, atvažiuodavo, jis joms padėdavo mums ūkyje.

Nukentėjusioji G. L. parodė, kad žuvusysis yra jos brolis, su kuriuo artimai bendravo, jis dažnai atvažiuodavo pas ją į svečius, taip pat ji aplankydavo brolį. Jis buvo labai geras žmogus, visada jai padėdavo ūkyje. Mėgdavo išgerti, tačiau nebuvo alkoholikas. Jai paskambinusi sesuo pasakė, kad brolis negyvas. Iš pradžių ji tuo nepatikėjo, nes 2013 m. spalio 14 d. ryte, apie 8.30 val., buvo jį susitikusi (duomenys neskelbtini), prie „baltojo namo“, kuriame buvo prekiaujama namine degtine. Matė kaip iš namo išėjo M. Ji brolio paklausė, ką jis čia veikia ir šis atsakė, kad matyt eis gerti. Ji įspėjo brolį, kad negertų, bet šis nieko neatsakė, o ji nuskubėjo į autobusą. Kuomet sesuo jai pranešė apie brolio mirtį, ji dviračiu nuvažiavo į jo namus. Pakeliui sutiko M. su vienu iš brolių P., kurių paklausė kas atsitiko. Šie atsakė, kad brolis miręs bei paaiškino, kad vakare kartu gėrė ir, kad nieko nebuvo. Prie brolio namų jau buvo kriminalistai. Brolis gulėjo ant grindų, matėsi kraujas iš burnos, buvo labai sumušta galva.

Liudytojas M. K. parodė, kad su I. B. pažįstamas apie dvidešimt metų, paskutiniu metu pas jį gyveno, vienas kitam padėdavo, kartu gerdavo, tačiau niekad nesipykdavo. Taip pat pažinojo kaltinamuosius, kurie gyveno tame pačiame kaime, dažnai pas I. užeidavo išgerti. Įvykio dieną – 2013 m. spalio 14 d. jis (liudytojas) gavo pinigų ir nuo ryto gėrė pas I. alkoholinius gėrimus. Kas pirko vyną ir kiek išgėrė, neatsimena. Pamena, kad važiavo į (duomenys neskelbtini), po to grįžo pas I. ir gėrė. Jis prisigėrė ir kas vyko po to I. namuose, nieko neprisimena. Ar dar kas nors buvo užėjęs, ar kalbėjo su P., taip pat nepamena. Gal ir buvo P. su A., tačiau kada jie atėjo ir kada išėjo, neprisimena. Jokių necenzūrinių žodžių negirdėjo. Kaip viskas atsitiko, nežino. Prabudęs naktį, ėjo į tualetą ir pastebėjo kažką gulintį ant grindų prie lovos. Įjungęs šviesą, pamatė, jog tai I. Jo veidas buvo mėlynas, iš burnos bėgo kraujas. Paėmęs už rankos, pajuto, jog šis jau atšalęs. Tuomet jis nuėjo pas kaimynus, norėdamas paskambinti policijai, tačiau niekas neatidarė durų. Sugrįžęs dar išgėrė ir atsigulė miegoti. Ryte atsikėlęs apie 7.00 val. ir išėjęs į lauką, susitiko kaimynę A., kurios paprašė paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Ji iškvietė medikus. Po to, atvažiavo policijos pareigūnai, o jis išėjo. Pakeliui susitiko A., kuriam pasakė, kad I. negyvas. Abu nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur jis nuo sąskaitos nusiėmė pinigų, nusipirko degtinės ir ėjo gerti. A. jam apie vakarykščią dieną nieko nepasakojo.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 131), liudytojas M. K., be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad prieš įvykį, pas I. gyveno apie du mėnesius. Jis I. nemušė, ir negalėjo to padaryti, nes jie buvo labai geri draugai. Jį sumušti galėjo tik P. P., nes kai jis išgeria, būna labai agresyvus. Jis turi dar vieną brolį A. P., bet neprisimena, kad jis būtų atėjęs ir su jais gėręs, nors galėjo, kai jis miegojo.

Kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato įvykių suvestinių duomenų (t. 1, b. l. 4) matyti, kad 2013-10-15, 07.45 val., VšĮ Trakų greitosios medicinos pagalbos darbuotoja pranešė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, rastas po nakties miręs I. P. B., a. k (duomenys neskelbtini)

VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus ligonio siuntimu (t. 1, b. l. 22) pasitvirtina, kad 2013 m. spalio 15 d., 7.22 val., iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo transportuotas vyriškos lyties, apie 50 metų amžiaus lavonas, kuris pagal iškvietimą atvykus medikams, buvo rastas ant grindų, iškritęs iš lovos.

              Iš 2013-10-15 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – fotonuotraukų, schemos   (t. 1, b. l. 6-8, 11-18), 2013-10-15 specialisto išvados (t. 1, b. l. 9-10) matyti, kad 2013 m. spalio 15 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10.45 val., atlikus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad I. P. B. lavonas guli  ant kairio šono, namo kambaryje, ant grindų, šalia lovos. Prie veido, burnos ir nosies, ant grindų yra raudonos spalvos skysčio dėmė, panaši į kraują. Iš lavono burnos ir nosies yra raudonos spalvos skysčio, kraujo nutekėjimai. Kaktos srityje yra 3 cm x 3 cm įbrėžimai, galvos srityje 6 cm nuo kairiosios ausies yra 1,5 cm x 1,5 cm kraujosruva, po kairiąja akimi yra poodinė kraujosruva. Prie lavono galvos po spintele guli trys cigarečių nuorūkos ir du skaidraus stiklo tušti 0,5 l talpos buteliai su etiketėmis „Degustatorių“, šalia guli rudo plastiko butelis geltona etikete su užrašu „Žigulinis“. Ant pakuros guli 6 cigarečių nuorūkos ir degtukų dėžutė. Šalia pakuros ant grindų guli skaidraus stiklo 0,5 l talpos butelis su etikete, ant kurios rusų kalba užrašyta „V. S. petak“. Šalia pastato lauke guli plastikiniai buteliai nuo vyno su etiketėmis „Monikutės“, alaus su etiketėmis „Žigulinis“, „Tauras“. Apžiūros metu paimta: nuo grindų šalia lavono galvos - dvi raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, nuoplovos, trys nuorūkos nuo grindų, šešios nuorūkos nuo pakuros, du skaidraus stiklo buteliai nuo degtinės su etikete „Degustatorių“, vienas butelis skaidraus stiklo su etikete, ant kurios rusų kalba užrašyta „V. S. petak“.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29-39) pasitvirtina, kad

- I. P. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis nosyje, kairiame momenyje ir viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis galvos kairėje, kairio skruostikaulio lūžiu, minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės kairėje, juosmens ir diafragmos kairėje, kairės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais su kairio plaučio sumušimu, blužnies, kairio inksto ir kepenų plyšimais, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę;

- nuo I. P. B. mirties iki lavono tyrimo (2013-102154, 13.00 val.,) galėjo praeiti 4-12 valandų;

- I. P. B. lavono kraujyje rasta 3,19 % promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį;

I. P. B. lavone nustatyta šie sužalojimai:

- muštinės žaizdos nosyje, kairiame momenyje ir viršutinės lūpos gleivinėje; nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvos kairėje; kairio skruostikaulio lūžis; minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinės kairėje, juosmens ir diafragmos kairėje; kairės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai su kairio plaučio sumušimu; blužnies, kairio inksto ir kepenų plyšimai (išvados 3. 1 p.).

Pagal makro- ir mikroskopinį vaizdą, sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) keliolika-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę.

Sužalojimai krūtinėje ir pilve pavojingi gyvybei, o jų tarpusavio sąveika sunkino nukentėjusiojo būklę ir pagreitino mirimo procesą. Šie sužalojimai, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.15 punktus kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

- odos nubrozdinimai galvos dešinėje; kairėje blauzdoje (išvados 3. 2 p.), pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

- odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos kairėje rankoje (išvados 3. 3 p.), pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) 2-4 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

V-VII-o šonkaulių rumbai dešinėje, pagal makroskopinį vaizdą, susiformavo sugijus šonkaulių lūžiams, padarytiems ne mažiau trijų mėnesių laikotarpyje iki mirties. Kauliniai rumbai kaip sužalojimai nekvalifikuojami.

II-o šonkaulio lūžis kairėje, pagal makroskopinį vaizdą, padarytas kietu, buku daiktu (daiktais) po mirties tyrimo metu išimant organų kompleksą ir kaip sužalojimas nekvalifikuojamas.

I. P. B. lavono kūne nustatyti sužalojimai visumoje, nėra būdingi griuvimui.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42-44) pasitvirtina, kad I. P. B. mirė nuo sužalojimų, išvardintų specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1 punkte, visumos. I. P. B. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Po I. P. B. lavono kūne nustatytų sužalojimų, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės. Po I. P. B. lavono kūne nustatytų sužalojimų, išvardintų specialisto išvados 3.1 punkte, nukentėjusysis galėjo gyventi keliolika-keliasdešimt minučių.

I. P. B. lavone nustatyti sužalojimai padaryti:

- galvoje - mažiausiai 6 trauminiais poveikiais;

- krūtinėje ir pilve - mažiausiai 3 trauminiais poveikiais;

- 3.2, 3.3 punktuose išvardinti sužalojimai galvoje - mažiausiai 2 trauminiais poveikiais;

- kairėje rankoje ir kairėje kojoje - mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.

              Pagal 2013-10-31 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 49-50) VTMT Vilniaus skyriaus autopsijų technologė pateikė I. P. B. drabužius – megztinį, sportinę striukę, golfą, džinsines kelnes, marškinėlius, kojines, trumpikes ir apatines kelnes, kurie pagal 2014-02-21 pakvitavimą (t. 1, b. l. 51) buvo grąžinti nukentėjusiajai J. O..

              Iš 2013-10-16 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 74) matyti, kad 2013 m. spalio 15 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai iš mobiliojo ryšio telefono dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Centras pateikė minėtų skambučių (pokalbio) skaitmenines garso įrašų kopijas.

Iš 2013-10-18 garso įrašų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 75-78) matyti, kad 2013-10-15, 07.11 val., į bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris pranešė, kad prie jos priėjęs kaimynas M. K. paprašė paskambinti ir pranešti, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis rado savo draugo Jano lavoną.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 95-106) pasitvirtina, kad nuoplovose nuo kambario grindų yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas I. P. B. DNR profilis su 99,999999999% tikimybe.

              Alkotesterio parodymų duomenimis (t. 1, b. l. 108) pasitvirtina, kad 2013-10-15,   11.06 val., M. K. nustatyta 4.17 promilių girtumas.

              2013-10-21 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 152-155), kaltinamasis P. P. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno I. P. B. bei kaip jis I. P. B. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į krūtinę.

              Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 170) nurodyta, kad P. P. nustatyta nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, du įdrėskimai kairėje plaštakoje, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros    2013 m. spalio 17 d. Nubrozdinimai plaštakoje galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Visa tai patvirtina, kad P. P. nustatyti sužalojimai padaryti dar iki 2013 m. spalio 14 d. įvykio.

              2013-10-24 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 16-27), kaltinamasis A. P. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – gyvenamąjį namą (ūkinį pastatą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno I. P. B.; vietą namo viduje kur jis sėdėjo ant suoliuko priešais lovą; parodė, kaip priešais save sėdinčiam I. P. B. sudavė smūgį koja į veidą, kaip po smūgio nukentėjusysis atsigulė ant lovos, ant nugaros; parodė, kaip jis priėjo prie I. P. B. ir pakėlęs jo kairę ranką, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam 3-4 smūgius į kairįjį šoną; parodė vietą, kur nukentėjusysis, pagulėjęs maždaug 10-15 minučių, vėl atsisėdo; parodė, kaip šalia I. P. B. sėdėjęs jo brolis P. P. sudavė rankos plaštaka nukentėjusiajam vieną nestiprų smūgį į pakaušį; parodė vietą kur po P. smūgio plaštaka. I. P. B. nugriuvo ant grindų; parodė, kaip jis ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam koja spyrė 3-4 smūgius į šonus ir pilvą. Šios aplinkybės pilnai sutapo su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Pagal 2013-10-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 172-173) buvo paimta P. P. seilių pavyzdžiai.

Pagal 2013-10-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 2, b. l. 43-44) buvo paimta A. P. seilių pavyzdžiai.

Pagal 2013-10-16 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 171) P. P. pateikė savo drabužius, kuriais vilkėjo 2013 m. spalio 14 – 15 dienomis – mėlynos spalvos kombinezoną, marškinius ir palaidinę.

Pagal 2013-10-16 daiktų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 45) A. P. pateikė savo drabužius, kuriais vilkėjo įvykio dieną – juodos spalvos džinsines kelnes, džemperį, marškinėlius, odinę striukę ir sportbačius.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 95-106) pasitvirtina, kad ant P. P. ir A. P. batų ir drabužių, kuriais jie vilkėjo įvykio dieną, žmogaus kraujo nerasta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK)                 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Analizuodamas kaltinamųjų, taip pat nukentėjusiųjų bei liudytojo M. K. parodymus, nustatant 2013 m. spalio 14 d. įvykio aplinkybes, teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą  kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji A. P., P. P., liudytojas M. K. davė iš esmės panašius parodymus dėl įvykio sekos bei atskirų aplinklybių, t. y. dėl  jų susitikimo laiko, vietos, tikslo – alkoholinių gėrimų vartojimo, kaltinamieji - dėl kilusio konflikto tarp nukentėjusiojo I. P. B. ir kaltinamųjų priežasčių, kurie skyrėsi tik atskirose detalėse – dėl smūgių nukentėjusiajam sudavimo. Teismas, analizuodamas kaltinamųjų A. P. ir P. P. parodymus, vadovaujasi kaip įrodymais ir atsižvelgia į kaltinamojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur jis nurodė, kad visus smūgius nukentėjusiajam sudavė jis, o jo brolis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį ranka į galvą. Taip pat teismas vadovaujasi kaip įrodymais ir atsižvelgia į kaltinamojo P. P. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jis sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą ir vieną kartą pastumdamas sudavė ranka nukentėjusiajam į krūtinę, nes juos iš dalies patvirtina kito kaltinamojo parodymai. Tuo pačiu teismas nesivadovauja kaltinamojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis sudavė du, o vėlesniuose parodymuose – kad jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į krūtinę, nes šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Vadovautis vien kaltinamojo P. P. anksčiau dėl šių aplinkybių duotais, nenuosekliais parodymais, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, negalima ir jie nelaikytini įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme.

Taigi teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. P., P. P. parodymus apie I. P. B.nužudymo aplinkybes, teismo medicinos ekspertų išvadas dėl I. P. B. mirties priežasties, konstatuoja, jog kaltinamajam A. P. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, o P. P. pareikštas kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies.

Kaltinamiesiems A. P. ir P. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto su I. P. B. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau vienuolikos smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami odos nubrozdinimus galvos dešinėje, kairėje blauzdoje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, muštines žaizdas nosyje, kairiame momenyje ir viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvos kairėje, kairio skruostikaulio lūžį, minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinės kairėje, juosmens ir diafragmos kairėje, kairės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžius su kairio plaučio sumušimu, blužnies, kairio inksto ir kepenų plyšimus-sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį ir taip tyčia nužudė I. P. B.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, pilnai pasitvirtino ta aplinklybė, kad kaltinamasis A. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su I. P. B. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus galvos dešinėje, kairėje blauzdoje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, muštines žaizdas nosyje, kairiame momenyje ir viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvos kairėje, kairio skruostikaulio lūžį, minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinės kairėje, juosmens ir diafragmos kairėje, kairės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžius su kairio plaučio sumušimu, blužnies, kairio inksto ir kepenų plyšimus-sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį ir taip tyčia nužudė I. P. B.

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir I. P. B. 2013 m. spalio 14 d. išgertuvių metu, įvyko dėl nukentėjusiojo kaltinamųjų atžvilgiu išsakytų įžeidžiančių žodžių, dėl ko kaltinamasis A. P. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dešimties smūgių, tame tarpe, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29-39) 3.1 punkte nurodytus smūgius, kurie ir įtakojo nukentėjusiojo mirtį (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 42-44), o P. P. ranka sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą, padarydamas odos nubrozdinimą galvos dešinėje, nurodytą specialisto išvados 3. 2 p., sukėlusį pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei vieną smūgi į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Tokiu būdu, byloje nepasitvirtinus, kad kaltinamasis P. P. sudavė daugiau nei aukščiau nurodyta smūgių, teismas nustatė, kad ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajam į galvą, krūtinę, juosmenį, nuo kurių visumos nukentėjusysis mirė, sudavė kaltinamasis A. P.. 

              Taigi, tarp kaltinamojo A. P. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – I. P. B. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis P. P., tyčia sudavė I. P. B. ranka vieną smūgį į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą bei  ranka vieną smūgį į galvą, padarydamas odos nubrozdinimą galvos dešinėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teismas taip pat konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. P., tyčia nužudydamas I. P. B., veikė bendrininkų grupėje su P. P., nepasitvirtino ir tai, kad P. P. nukentėjusiajam sudavė smūgius, sukėlusius pastarojo mirtį. Todėl iš A. P. pareikšto kaltinimo šalintinas veikimas bendrininkų grupėje su P. P., o iš P. P. pareikšto kaltinimo šalintinas daugiau nei vieno smūgio sudavimas I. P. B. į galvą ir kitų nukentėjusiojo mirtį sukėlusių smūgių sudavimas ir jais sukeltos pasekmės, P. P. veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kaip nežymų sveikatos sutrikdymą ir skausmo sukėlimą.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog A. P. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. yra teisinga, kadangi jis, panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbius organus – galvą, krūtinę, juosmenį ir tyčia I. P. B. nužudė. Nustatydamas aplinkybes dėl A. P. nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, teismas atsižvelgia į teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotą trauminių poveikų kiekį, taip pat byloje pasitvirtinusį P. P. suduoto smūgio, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – odos nubrozdinimas galvos dešinėje pusėje ir laiko įrodytu, kad kaltinamasis A. P. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dešimties smūgių kojomis ir rankomis.

Kaltinamojo A. P. veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs nukentėjusiajam daugybę smūgių, A. P. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. P. tyčia nužudė I. P. B. Kaltinamasis, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias vietas – galvą, krūtinę, juosmenį, suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Byloje nustatyta, kad tą vakarą, iki asmeninio konflikto pradžios, kaltinamasis ir nužudytasis nesipyko. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad tikslo nužudyti I. P. B. kaltinamasis neturėjo. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, A. P. nužudė I. P. B., veikdamas netiesiogine tyčia. Jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus jie padarė, būdami neblaivūs, kas yra įrodyta pačių kaltinamųjų, byloje apklausto liudytojo parodymais ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), pasekmės – neatstatomos,  todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamasis nusikaltimą padarė, esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl tokia jo būsena ir elgesys iš dalies turėjo įtakos konfliktui, nors tai ir nepateisina kaltininko poelgio. A. P. anksčiau teistas penkis kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus (plėšimus), visi teistumai neišnykę, eilę kartų baustas administracine tvarka ir tai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad jis sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, psichiatrijos įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. P., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), todėl jam turi būti paskirta bausmė, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, iki nusikaltimo padarymo nebuvo teistas,  psichiatrijos įstaigose negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Tačiau kaltinamasis niekur nedirba, eilę kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės sunkina jo teisinę padėtį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant didesnę, negu šios bausmės vidurkis, numatytas baudžiamojo įstatymo už kaltininko padarytas veikas. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo P. P. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime ir jis laikytinas pilnai atlikęs jam paskirtą bausmę.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji J. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 707,00 Lt turtinės ir 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55). Teisme nukentėjusioji savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl brolio mirties buvo gauta socialinė išmoka iš savivaldybės 1040,00 Lt, tačiau nežino, ar ši suma buvo išskaičiuota iš pareikšto 10 707,00 Lt turtinės žalos dydžio. Kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, nurodyta suma nebuvo išskaityta, dėl to prašomos priteistinos turtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas iki 9667,00 lt. Akcentuotina, kad civiliniame ieškinyje be jau turėtų išlaidų, nukentėjusioji taip pat prašo priteisti ir tas išlaidas, kurios dar tik bus ateityje, t. y. paminklo statybų išlaidas bei būsimų brolio mirties metinių minėjimo išlaidas, iš viso 5000,00 Lt. Teismas su tokiu reikalavimu nesutinka, nes jo dydis nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o tik spėjimais, išlaidos dar tik bus ateityje. Esant tokiai situacijai, po to, kai bus gauti reikiam i įrodymai, pagrindžiantys paminklo statybai ir brolio mirties metinių minėjimui išleistas sumas, nukentėjusioji turi teisę jas iš kaltinamųjų išsiieškoti civilinio proceso tvarka. Dėl to civilinio ieškinio reikalavimas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu. Akcentuotina ir tai, kad grįsdama savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, J. O. pateikė pirkimo kvitus, pagrindžiančius tik dalį jos patirtų nužudyto brolio laidojimo išlaidų. Vis dėlto, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė išlaidas nužudytojo laidojimo aprangai, karstui, kryžiui, kunigo paslaugoms, duobės kasimui, gedulingiems pietums, giesmininkams, žvakėms, vainikams, gėlėms, 30 dienų po brolio mirties minėjimui, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais priteistiną turtinės žalos dydį mažina iki protingos sumos, t. y. 2917,00 Lt (atsižvelgiant į tai, kad nepateikti turėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai, išskaičiavus iš prašomos priteisti sumos už salės nuomą 350,00 Lt, transporto išlaidas – 300,00 Lt bei priteisiant už gedulingus pietus 700,00 Lt ir už pietus, minint mirties mėnesį – 400,00 Lt).

Be to, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pilnai tenkinti J. O. ieškinio ir dalyje dėl 50 000 litų priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji J. O. yra nužudytojo sesuo. Ji, pagrįsdama pareikštą civilinį ieškinį, civiliniame ieškinyje paaiškino, kad dėl brolio mirties patyrė išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata. Vis dėlto, sveikatos pablogėjimą patvirtinančių dokumentų ji nepateikė. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad J. O. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Ji su broliu nors ir bendravo, tačiau jis gyveno atskirai, savarankiškai, vienas. Jie pasimatydavo tik apie du kartus per mėnesį, šiaip bendraudavo telefonu. Todėl, J. O. naudai iš kaltinamojo priteistina 30 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Resoyblikos BPK 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – pagal tyrėjos 2013-10-21 nutarimą perduoti saugojimui – vokas su 6 nuorūkomis, vokas su 3 nuorūkomis, buteliai su etiketėmis “Serebrianij petak” (vienas butelis), “Degustatorių” (du buteliai), saugomi Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 20), sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str.     2 d., 308 str.,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 d. 1 d., 2 d., paskirtąją bausmę subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant visiško bausmių sudėjimo būdą ir galutinę bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams ir 8 MGL dydžio, t. y. 1040,00 Lt baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. gegužės 27 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. spalio   16 d. iki 2014 m. gegužės 27 d.

              Kardomąją priemonę A. P. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

              P. P. (P. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu septyniems mėnesiams vienuolikai dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtąją bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę P. P. paskirti laisvės atėmimą septyniems mėnesiams vienuolikai dienų.

              Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. ir laikyti jį pilnai atlikusiu paskirtą bausmę.

Kardomąją priemonę P. P. – suėmimą, panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje, paskelbus nuosprendį.

Priteisti iš A. P. J. O. naudai 2917,00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniolika litų) turtinės žalos atlyginimo ir 30 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su I. P. B. laidojimo bei mirties mėnesio paminėjimo metu turėtomis išlaidomis bei neturtinės žalos priteisimo atmesti. J. O. civilinį ieškinį dalyje, dėl išlaidų, susijusių su paminklo pastatymu ir mirties metinių paminėjimu palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – pagal tyrėjos 2013-10-21 nutarimą perduotus saugojimui – voką su 6 nuorūkomis, voką su 3 nuorūkomis, butelius su etiketėmis “Serebrianij petak” (vienas butelis), “Degustatorių” (du buteliai), saugomus Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 20), sunaikinti.

   Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė