Baudžiamoji byla Nr. 1-600-1036/2018

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09281-2017-3

   Procesinio sprendimo kategorijos:

   1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

                                             N U O S P R E N D I S

                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

          2018 m. gruodžio 17 d.

                                                                  Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nukentėjusiajam E. M., kaltinamajam R. Z., jo gynėjai advokatei L. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. Z. (R. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį,   

n u s t a t ė:

R. Z. 2017-02-25 apie 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žmonių susibūrimo vietoje – prie įėjimo į H. K. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), šventės metu, kitų asmenų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė E. M. vieną kartą kumščiu į veidą, taip padarė nukentėjusiajam E. M. apatinio žandikaulio kairio pakrumplio srities lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką spyrė į duris, išdaužė 260 eurų vertės H. K. priklausančios sodybos durų stiklą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais žmonių susibūrimo vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. Z. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 22 straipsnio 3 dalyje numatyta teises tylėti ir neduoti parodymų.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje.

Nukentėjusysis E. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasario 24 d. šventė šimtadienį. Šventė vyko sodyboje, Vilniaus rajone. Prie sodybos, kurioje šventė jų klasė, 20-30 metrų atstumu buvo dar dvi sodybos. Visos sodybos yra viename kieme, tai pačiai šeimininkei priklauso. Į sodybą atvyko apie 6 - 7 valandą vakaro. Konfliktų su gretimai švenčiančiais asmenimis nebuvo. Jis buvo sodyboje, bendravo su klasiokais. Mano, kad jam į veidą trenkė be priežasties. Smūgį jam sudavė tas pats asmuo, kuris išlaužė duris. Smūgis jam buvo susuotas prie sodybos durų iš lauko pusės. Vėliau R. Z. prisipažino, kad duris išlaužė. Be to, ir D. T. sakė, kad duris sulaužė R. Z.. D. T. ir R. yra pažįstami. Pagal veido bruožus, šviesius plaukus, smulkų (kūdą) kūno sudėjimą gali pasakyti, kad tai buvo R. Z.. Smūgis jam buvo suduotas į kairę apatinę žandikaulio dalį. Į žandikaulį buvo suduota kumščiu. Kad lūžo žandikaulis jis pajuto tik ryte. Po suduoto smūgio jis įkrito į namo vidų. Po to, po dviejų sekundžių, išdaužė lauko duris, kurios krisdamos vos neužkrito ant jo. Pakėlęs aks jis pamatė, kad stovi R. draugas tamsiais plaukais, ir R.. R. duris tiesiog išlaužė stumdamas rankomis, tada kojomis ir durys iškrito iš staktos, ir griuvo į namo vidų. Tą pačią sekundę R. pabėgo. Mano, kad R. pabėgo, nes jo draugai iškvietė policiją. Kai rūkė kieme (prieš smūgio sudavimą) aplinkui buvo tik R. ir jo draugas. Kai jis įgriuvo į namo vidų, viduje buvo dvi merginos – M. B. ir dar viena, kurios vardo nežino. Jos turėjo matyti jį įkrentantį. Žandikaulio lūžį gydėsi Žalgirio ligoninėje. Ligoninėje jam atliko operaciją, narkozę davė, ligoninėje praleido apie tris savaites. Dėl sužalojimų patyrė ir neturtinę žalą. Du mėnesius negalėjo normaliai kalbėti. Tuo metu kaip tik buvo anglų, lietuvių kalbų egzaminai. Labai nukentėjo mokslų rezultatai, visą mėnesį negalėjo eiti į mokyklą. Dėl traumos sumenkėjo jo savivertė, jis ilgą laiką negalėjo sportuoti - 6 mėnesius. Išėjus iš ligoninės teko gerti nuskausminamuosius, nuolat važinėti pas gydytojus. Kabes nešiojo 3 mėnesius. Dabar viskas sugijo, tačiau žandikaulyje liko metalo gabalas, pooperacinis randas. Motina sako, kad atsirado šveplavimas, pradėjo neaiškiai tarti raides  

Liudytojas D. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį su klasiokais sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), šventė šimtadienį. Sodybos pavadinimas (duomenys neskelbtini). Toje vietoje trys sodybos. Vienoje šventė jie, kitoje mokiniai iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, trečioje mokiniai (duomenys neskelbtini). Šventės metu vartojo alkoholį, visi džiaugėsi. Šventei einant į pabaigą, jis buvo sodybos antrame aukšte.  Išgirdo triukšmą, nusileido į apačią pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė išlaužtas plastikines duris. Jo draugas E. M. parodė pirštu į R. Z. ir pasakė, kad jis jam trenkė. Tuo metu R. Z. laikė du draugai, iš kurių vienas paklausė, kodėl taip padarė? Jie R. Z. išvedė į sodybą, į kurią jis buvo atvykęs. K. C. jam pasakė, kad pažįsta R. Z., pasakė jo vardą. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Konflikto metu daugiau niekas nenukentėjo, tačiau tai sukėlė stresinę situaciją, buvo sugadinta ir nutraukta šventė. Dėl sulaužytų durų rašė pareiškimą policijai, tačiau byla buvo nutraukta, nes sodybos šeimininkė pareiškimo nerašė. Dėl sulaužytų durų jie neatgavo užstato – 100 eurų. Dėl tokio elgesio šventėje dalyvavusios panelės buvo šokiruotos. Mano, kad duris išdaužė būtent R. Z., nes konflikto metu jis buvo agresyvus, neadekvatus, jo draugai buvo ramūs. Dėl patirtos traumos E. M. ilgai nelankė mokyklos, tai atsiliepė jo mokslams, blogąją prasme.

Liudytoja K. C. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šventė šimtadienį sodyboje. Viena šalia kitos buvo trys sodybos. Vienoje šventė jie, kitose kiti asmenys. Pavartojus alkoholio vieni vaikščiojo pas kitus, tarp kai kurių asmenų kilo konfliktai. Atėjusi iš antro aukšto pamatė išlaužtas duris ir sėdintį E. M., kuris buvo susiėmęs už žandikaulio. E. M. sakė, kad jam smūgį sudavė R. Z.. Nukentėjusysis E. M. yra jos draugas iš paralelinės klasės, o R. pažinojo iš anksčiau, susipažino per bendrus draugus. Mano, kad E. M. R. Z. nepažinojo. Durų išlaužimo ir smūgio E. M. sudavimo nematė. Paskui, po įvykio vyko diskusija, ji suprato, kad tai padarė R. Z.. Tuo metu visko labai nesureikšmino, buvo lengvas šokas. Po įvykio ji su D. nuėjo į kitą sodybą, kur jos R. atsiprašė. Už ką R. atsiprašė tiksliai pasakyti negali, ar už sugadintą šventę, ar už išlaužtas duris, ar už pasakytą frazę. Kad visą tai padarė R. 100 procentų pasakyti negali.  

Liudytojas D. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio nematė, tuo metu buvo antrame aukšte. Išgirdo triukšmą, nusileido į pirmą aukštą, pamatė, kad nėra durų, visi buvo išsilakstę į lauką. Pirmame aukšte buvo likę keli klasiokai – E. M., K.. Daugiau nieko nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo D. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo D. P. parodymus, jis nurodė, kad reiktų vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-24 jis su klasiokais sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), šventė šimtadienį. Šalia yra dar dvi sodybos, kuriose tą dieną taip pat vyko šventės, buvo kitos kompanijos. Jokių konfliktų nebuvo, viskas vyko sklandžiai. 2017-02-25 apie 2.00-3.00 val. jis buvo aukšte, nusileido į apačią. Ten salėje buvo E. M., kuris stovėjo, kad E. sužalotas veidas, nematė, dar buvo M. P., kontaktų neturi, kuris sėdėjo. Buvo du ar trys vaikinai atėję iš kitos sodybos. Jis pamatė, kad yra išdaužtos lauko durys. Prie jo priėjo vienas vaikinas ir be žodžių trenkė kumščiu į akį į kairę, vieną kartą. Jam iš karto suskaudo, bet sužalojimo, mėlynės nebuvo. Jis paklausė kažkokio vaikino, kas vyksta. Šis atsakė, kad nežino, kodėl išdaužė duris. Vaikinas apsisuko ir išėjo iš ten. Kiti vaikinai irgi išėjo. E. pasakė, kad pastarajam tas pats vaikinas sudavė į veidą. Kodėl tie vaikinai atėjo ir kodėl sudavė jam, jis nesuprato. Su pastaraisiais nekonfliktavo, nieko. Apibūdinti ir atpažinti to vaikino negali, nes buvo išgėręs, neįsidėmėjo nei vardų nei pavardžių nežino. Jis jokių pretenzijų neturi, nei moralinių nei materialinių. Nukentėjusiuoju savęs nelaiko. Sužalojimų nebuvo, į gydytojus nesikreipė. Po to, kai vaikinai išėjo, jis nuėjo atgal į viršų miegoti.

Liudytojas V. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį Karklėnuose šventė šimtadienį. Toje vietoje trys sodybos. Vienoje šventė jie, kitoje kiti mokiniai, trečioje dar kažkokie žmonės. Į šventę jis pakvietė savo draugą R., kuris buvo su jais. Šventės metu bendravo ir su kitose sodybose švenčiančiais asmenimis, realiai visi vieni kitus pažinojo. Matė, kad buvo kilusios muštynės, bet jis jose nedalyvavo. Nukentėjusiojo nepažįsta, tačiau iš matymo matytas. Po to visa mokykla kalbėjo, kad buvo sulaužytos durys, kas jas sulaužė, nežino. R. vaikščiojo ir po kitas sodybas.

Liudytoja G. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužalojimo fakto nematė. Matė išspirtas sodybos duris, kurios buvo įkritusios į sodybos vidų. Pamatė į sodybą įkritusias duris, už jų stovėjo kaltinamasis R.. Jo nepažinojo, bet bendraujant kažkas iš draugų jo vardą, pavardę įkėlė į socialinius tinklus. Kai į vidų įgriuvo sodybos durys, negali pasakyti ar viduje buvo nukentėjusysis. Girdėjo, kad buvo kažkokios konfliktinės situacijos kieme. R. buvo išgėręs, jai pasirodė, kad jis buvo vartojęs dar kažko, nes jis svyravo keistai, nemano, kad pats suprato ką daro. Išlaužtų durų vaizdas šiek tiek išgąsdino, tačiau kai sužinojo, kad kažkas iškvietė policiją, pasidarė ramiau. Tą dieną nežinojo, kad kažkas patyrė sužalojimus.

Liudytoja V. C. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario mėnesį, tiksliai dienos nepamena, sodyboje šventė šimtadienį. Šalia jų sodybos buvo dar dvi sodybos. Viskas buvo linksma, smagu. Po kurio laiko, vėlai vakare, iš kitos sodybos atėjo kita kompanija, kurioje buvo kaltinamasis R.. Buvo konfliktinė situacija, ji pati matė. Kieme stovėjo vaikinai iš jų kompanijos, jie susistumdė su atėjusiais vaikinais. Ji nenorėjo ten dalyvauti, nuėjo atgal į vidų. Kai užėjo į vidų, po poros minučių buvo išverstos durys. Durys nukrito į sodybos vidų, sėdėjo nugara į duris atsisėdusi, atsisuko ir pamatė kitoje pusėje stovinį kaltinamąjį. Prie kaltinamojo stovėjo jo draugas. Mano, kad duris išspyrė kaltinamasis, nes iš karto po durų nukritimo kitoj pusėj stovėjo būtent kaltinamasis. Pamatė krentančias duris ir už jų stovintį kaltinamąjį, dagiau šalia nieko nebuvo. Nurodė, kad įvykio aplinkybes prisiminė geriau kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos V. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja V. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-25 jie su savo klasiokais ir kitomis klasėmis iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos šventė šimtadienį (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Viskas vyko sklandžiai. Šalia buvo dar viena sodyba, kur šventė kita kompanija, iš kur tiksliai nežino. 2017-02-26 jau po vidurnakčio, tikslaus laiko pasakyti negali, dauguma jau buvo išvažiavusi ar miegojo antrame aukšte. Ji su G. B. sėdėjo salėje. Po to nuėjo į lauką, ten stovėjo pažįstamas E. iš gretimos klasės, dar buvo keli vaikinai, kas, nežino. Iš šalia esančios sodybos atėjo du vaikinai, kurie akivaizdžiai buvo neblaivūs. Ji pamatė, kaip vienas vaikinas sudavė smūgį iš galvos E. į galvą. E. paėjo žingsnį atgal. Ji su G. iškarto nuėjo atgal į salę, tada pamatė, kaip į vidų krenta durys. Kuris vaikinas išdaužė duris, ar tas pats, kuris sudavė E., nematė. Kad jis sudavė dar ir kitiems vaikinams, nematė. Tie vaikinai iškarto nuėjo link savo sodybos. Kas tokie, kokie jų vardai, pavardės, nežino, nepažįsta. Buvo iškviesta policija. Tie vaikinai išvažiavo iki atvažiuojant policijai. Tą vaikiną, kuris sudavė E., matė tik iš nugaros. Apie 175 ūgio, plaukų spalvos nepastebėjo, neprisimena daugiau nieko. Jo veido nematė. Ji nepastebėjo, ką darė kitas vaikinas, atėjęs kartu. Jis buvo ramesnis. Jokių riksmų nebuvo, konfliktų taip pat, viskas vyko greitai. Tas, kuris išdaužė duris šviesių plaukų, panašaus ūgio (t. I, b. l. 82).

Pagarsinus liudytojos V. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užfiksuoti netiksliai. Ji nematė kaip buvo suduota E.. Galva buvo suduota ne E., bet kitam vaikinui.

Liudytojas A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko visko tiksliai nepamena. Gali pasakyti, kad draugas V. P. jį pakvietė į svečius, švęsti šimtadienio. Nuvažiavo į sodybą, kur šalia buvo dar dvi sodybos, viso trys vienoje vietoje. Kartu važiavo draugas R. Z.. Vienu metu jis pasigedo R., jo ieškojo bet nerado. Vėliau jį du vaikinai atvedė į sodybą, į kurią jie buvo atvažiavę. R. Z. įsodino į mašiną ir išvažiavo. Kodėl R. reikėjo raminti R. jam nesakė. Kol buvo sodyboje policija ir medikai atvažiavę nebuvo.

Liudytojas Š. S. apklaustas teisimojo posėdžio metu parodė, kad dėl ilgo laiko tarpo nelabai ką pamena. Šventė šimtadienį (duomenys neskelbtini). Sodyboje buvo visi dvyliktokai. Šalia dar buvo dvi sodybos. Vakaro metu buvo užėję žmonės iš kitų sodybų, kas juos pakvietė nežino. Vienu metu jis buvo antrame aukšte kai išgirdo triukšmą. Nusileido į pirmą aukštą pamatė išlaužtas duris ir E., kuriam jau buvo sulaužytas žandikaulis. Vakarėlio metu buvo gerokai išgėręs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo Š. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas Š. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-24 su klasiokais sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), šventė šimtadienį. Viskas vyko be konfliktų. Šalia yra dar salės, kur šventė kitos kompanijos. Jokių konfliktų nebuvo. 2017-02-25 apie 3.00-4.00 val. jie jau ruošėsi miegoti. Jis kažkokiu momentu nusileido iš viršaus į pirmą aukštą, pamatė, kad yra išspirtos įėjimo durys, buvo vienas jam nepažįstamas asmuo. Buvo ten E. M., kartu su juo nusileido kažkas iš draugų, bet jis tiksliai neprisimena kas, atrodo, D. T.. Jis negali pasakyti, ar vyko konfliktas tarp to žmogaus ir E., neįsidėmėjo. Jis išėjo į lauką parūkyti ir, kai norėjo eiti į pastatą atsisuko ir staiga gavo smūgį kumščiu į galvą į kairę pusę, pataikė į akinių rėmą. Fizinio skausmo nepajuto. Po smūgio vaikinas pabėgo. Tada, jam atrodo D. jau buvo iškvietęs pareigūnus. Tas vaikinas girdėjo, tai ir pabėgo. Buvo dar vaikinai, bet jie nekonfliktavo, tik tas vienas. Apibūdinti ir atpažinti šio asmens jis negali, neįsidėmėjo. Jis asmeniškai niekam pretenzijų dėl to neturi. Dėl ko taip pasielgė tas nepažįstamas vaikinas, nežino, mano, kad įtakos turėjo alkoholis ar gal ko buvo pavartojęs stipriau (t. I, b. l. 58).

Pagarsinus liudytojo Š. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užfiksuoti teisingai, teismas gali jais vadovautis.

2017 m. vasario 8 d. protokole pareiškime pareiškėjas E. M. nurodė, kad 2017-02-25 apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini), į nuomojamą sodybą atėję nepažįstami asmenys pradėjo viską laužyti. Vienas iš asmenų sudavė jam du kartus į veidą. Dėl žandikaulio skausmo tą pačią dieną kreipėsi į Žalgirio ligoninę, kur jam diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis. Tolimesniam gydymui buvo paguldytas į ligoninės Chirurgijos skyrių (t. I, b. l. 2).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1523/2017(01) nurodyta, kad remiantis E. M., gim. (duomenys neskelbtini)., medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą, kad E. M. nustatytas apatinio žandikaulio kairio pakrumplio srities lūžis. Apatinio žandikaulio kairio pakrumplio srities lūžis padarytas iki apžiūros VšĮ VUL Žalgirio klinikoje 2017-02-25, kietam, bukam daiktui kontaktuojant su smakro sritimi arba apatinio žandikaulio kūno kairiąja puse. Tiksliau įvertinti galimo lūžio mechanizmo bei pasisakyti, ar sužalojimas galėjo atsirasti nugriuvus, nėra galimybės, nes medicinos dokumentuose nepateikiama jokių duomenų apie išorinius kūno sužalojimus, kas galėtų nurodyti tikslesnį trauminių poveikių skaičių ir trauminių paviršių kontakto su kūnu vietas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Identifikuoti sužalojimą padariusi įrankį ar daiktą nėra galimybės, nes medicinos dokumentuose neaprašyti jokie išoriniai kūno sužalojimai. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų (t. I, b. l. 39-40).

2017-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. M. pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė: iš pateiktų 6 nuotraukų neatpažįsta nei vieno asmens, gal nuotraukose atrodo kitaip nei gyvai, negali net pasakyti, ar yra asmuo nors truputi panašus į tą, kuris jam sudavė. Tiksliai pastarojo bruožų. (t. I, b. l. 44-45).

2017-03-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas D. T. pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė: iš pateiktų foto lentelėje asmenų nuotraukų panašus į tą, kuris 2017-02-25 apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini), išdaužė duris ir trenkė draugui asmuo, kuris pažymėtas Nr. 3 (R. Z.). Šis asmuo panašus pagal veido bruožus, pagal plaukus, šukuoseną (t. I, b. l. 51-54).

2017-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja K. C. pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė: kad atpažįsta asmenį Nr 5 (R. Z.), jį pažįsta, yra ne karta bendravę, atpažįsta pagal juo veido bruožus, tai tikrai R. Z. (t. I, b. l. 67-68).

2017-12-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja G. B. pasiūlius jai pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė: atpažįsta nuotraukoje Nr. 5 (R. Z.) esanti asmenį, kaip tą, kuris 2017-02-26 sodyboje (duomenys neskelbtini), išdaužė langą. Ar pastarasis sudavė E. M. nematė. Atpažįsta pagal veido bruožus, šukuoseną (t. I, b. l. 78-80)

2017-03-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja V. C. pasiūlius jai pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė: kad vaikinas 6 nuotraukoje yra panašus į tą, kuris 2017-02-26 sodyboje (duomenys neskelbtini), išdaužė durų stiklą, ar jis sudavė E. nežino, nematė veido vaikino, kuris sudavė. Vaikinas iš 6 nuotraukos panašus pagal veido bruožus (t. I, b. l. 83-84).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Šios baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai (BPK 78 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiška grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, 2K-235/2011, 2K-280-746/2016).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. Z. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, atsisakė duoti parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo. Nors kaltinamasis pasinaudojo jam įstatymo garantuojama teise tylėti ir neduoti parodymų, tačiau teismas nukentėjusiojo E. M. sužalojimo ir durų išlaužimo aplinkybes nustatė remdamasis kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusysis E. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smūgį jam sudavė tas pats asmuo, kuris išlaužė duris. Smūgis jam buvo suduotas prie sodybos durų iš lauko pusės. Pagal veido bruožus, šviesius plaukus, smulkų (kūdą) kūno sudėjimą gali pasakyti, kad tai buvo R. Z.. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu neįvardijo asmens, kuris jam sudavė smūgį, ir atpažinimo iš nuotraukų metu neatpažino kaltinamojo R. Z., kaip asmens, kuris jam sudavė smūgį, tačiau teismas įvertinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažinti pateikta kaltinamojo nuotrauka aiškiai neatitinka jo dabartinio amžiaus (t. I, b. l. 44-45), nukentėjusysis kaltinamąjį konflikto metu matė pirmą kartą, sprendžia, jog nukentėjusio jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu yra objektyvūs ir patikimi, jais abejoti teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškas (kaip ir nukentėjusysis) aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytojas D. T., kuris parodė, kad išgirdo triukšmą, nusileido į apačią pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė išlaužtas plastikines duris. Jo draugas E. M. parodė pirštu į R. Z. ir pasakė, kad jis jam trenkė. Tuo metu R. Z. laikė du draugai, iš kurių vienas paklausė, kodėl taip padarė. Liudytojo D. T. parodymus patvirtina liudytojos K. C. parodymai, kuri apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji smūgio sudavimo momento nematė, tačiau atėjusi iš antro aukšto pamatė išlaužtas duris ir sėdintį E. M., kuris buvo susiėmęs už žandikaulio. E. M. sakė, kad jam smūgį sudavė R. Z.. Aplinkybę, kad būtent kaltinamas R. Z. išlaužė sodybos duris patvirtina ir liudytojos V. C. parodymai, kuri apklausta teisme parodė, jog kieme stovėjo vaikinai iš jų kompanijos, jie susistumdė su atėjusiais vaikinais. Ji nenorėjo ten dalyvauti, nuėjo atgal į vidų. Kai užėjo į vidų, po poros minučių buvo išverstos durys. Durys nukrito į sodybos vidų, sėdėjo nugara į duris atsisėdusi, atsisuko ir pamatė kitoje pusėje stovinį kaltinamąjį, todėl mano, kad būtent kaltinamasis išlaužė sodybos duris. Liudytoja G. B. apklausta teisme parodė, kad pamatė į sodybą įkritusias duris, už jų stovėjo kaltinamasis R.. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusiojo E. M., liudytojų V. C., K. C., D. T., G. B. parodymai  sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo bei sudaro vientisą loginę grandinę, todėl teismas jų patikimumu neabejoja. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas D. T. atpažinimo iš foto nuotraukų metu atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris šventės metu sodyboje sudavė smūgį nukentėjusiajam E. M., taip pat sulaužė sodybos duris, o liudytojos G. B., V. C., K. C. atpažinimo iš nuotraukų metu atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį sulaužiusį sodybos duris. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti ir liudytojai Š. S., A. G., V. P., tačiau jų parodymai neinformatyvūs, nei paneigiantys, nei patvirtinantys kaltinime nurodytas aplinkybes.

Kaltinime buvo nurodyta, kad R. Z. jam inkriminuotus veiksmus atliko H. K. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad smūgį nukentėjusiajam R. Z. sudavė prie įėjimo (prie durų iš kiemo pusės) į minėtas patalpas, todėl kaltinimas šioje dalyje sutikslinamas. Teismas pažymi, kad tai nėra esminės kaltinimo aplinkybės.

Taigi, aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Z. 2017-02-25 apie 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žmonių susibūrimo vietoje – prie įėjimo į H. K. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), šventės metu, kitų asmenų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė E. M. vieną kartą kumščiu į veidą, taip padarė nukentėjusiajam E. M. apatinio žandikaulio kairio pakrumplio srities lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką spyrė į duris, išdaužė 260 eurų vertės H. K. priklausančios sodybos durų stiklą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais žmonių susibūrimo vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

Kvalifikuojant kaltinamojo R. Z. veiksmus teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje viešosios tvarkos pažeidimų baudžiamosiose bylose pabrėžiama, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis R. Z. smūgį nukentėjusiajam E. M. sudavė be jokios priežasties. Pats nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau kaltinamojo R. Z. nepažinojo, kaltinamasis jam sudavė be jokios priežasties. Teismas pažymi, kad chuliganiškų paskatų kaltinamojo elgesyje buvimą patvirtina ir pats kaltinamojo elgesio pobūdis – viešoje vietoje, šimtadienį švenčiančių asmenų akivaizdoje be jokios priežasties, paminat visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio taisykles, suduotas smūgis nukentėjusiajam į veidą, po to sekęs durų išspyrimas. Svarbu pažymėti ir tai, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo šokiruoti šventėje dalyvavę asmenys, merginos patyrė šoką, kaip nurodė liudytojas D. T., toks kaltinamojo R. Z. elgesys sukėlė stresinę situaciją, buvo sugadinta ir nutraukta šventė. Taigi, teismas pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo R. Z. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje idealią sutaptį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jos atsakomybę sunkinačią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas įvertina R. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai sukėlė sveikatos sutrikdymą, kuris specialistų įvertintas nesunkiu bei turto sugadinimą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad R. Z. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka ir pažeidimus, kuriais kėsinamasis į viešąją tvarką (t. I, b. l. 135-137). Teismas pažymi, kad kaltinamasis R. Z. yra jauno amžiaus, pagal bylos duomenis sveikatos problemų neturi, tačiau nedirba, nesimoka, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį už sankcijose numatytą vidurkį.

Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. Z. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad neilgos trukmės laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo R. Z. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 790,16 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo E. M. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. I, b. l. 91-95). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir R. Z. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 175-177).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 1000 eurų iki 3000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-36-895/2017; 2K-376-222/2016; 2K-269-697/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, patyrė operaciją, kas neišvengiamai lėmė nepatogumus, ligos laikotarpiu buvo apribotas jo bendravimas su aplinkiniais. Teismas pažymi ir tai, kad E. M. sužalojimus patyrė būdamas abiturientas, prieš pat baigiamuosius abitūros egzaminus, dėl gydymosi praleido svarbų pasiruošimo egzaminams laikotarpį. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau yra sveikas ir turi visas galimybes dirbti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajai priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 1000 eurų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

R. Z. (R. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti:

-        pagal 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

-        pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę R. Z. (R. Z.) skirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, R. Z. (R. Z.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti nusikaltimu padarytą 790,16 eurų turtinę žalą.

Kardomąją priemonę namų areštą panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.  

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. Z. (R. Z.) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 790,16 (septynis šimtus devyniasdešimt eurų 16 ct) eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo E. M. (E. M.) gydymo.

Nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. Z. (R. Z.) nukentėjusiojo E. M. (E. M.) naudai 1000 (tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                  Mindaugas Povilanskas