Civilinė byla Nr. e2YT-12214-465/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07765-2022-0

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

 (S)

  3.4.5.1; 3.4.5.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. K., Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja V. Č. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Č. priėmė jos mirusio sutuoktinio A. V. Č. palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjai pagal tuo metu galiojusią tvarką Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1972 m. balandžio 1 d. orderiu buvo skirtas dviejų kambarių kooperatinis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Už kooperatinio buto įsigijimą reikėjo sumokėti 5 067,46 rublius įnašais. Buto kaina buvo sumokėta Gyvenamojo namo statybos kooperatyvui Nr.125, sumokant 2 027 rublius iki 1972 m. kovo 17 d., likusią įnašo dalį 3040,46 rublius sumokant iki 1987 m. gegužės 1 d., t.y. iki (duomenys neskelbtini) sumokėta 1417,76 rublių įnašas, o nuo (duomenys neskelbtini) iki 1987 m. gegužės 1 d. sumokėtas 1672,38 rublių įnašas. Nekilnojamojo turto registre pagal Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr.125 1991 m. kovo 18 d. pažymą Nr.03-18 buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. V. Č.. (duomenys neskelbtini) A. V. Č. mirė. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje sutuoktinių dalys yra laikomos lygiomis. Pareiškėja iki santuokos sudarymo sumokėjo 3 395,08 rublių arba 67 proc. visų įnašų, todėl, apmokėjusi 67 proc. buto kainos, įgijo asmeninėn nuosavybėn asmeninės nuosavybės teisę į buto dalį - 67 procentus arba 31557/47100 jo dalis. Santuokoje nuo jos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki visos buto kainos sumokėjimo 1987 m. gegužės 1 d. buvo išmokėta likusi buto kainos dalis – 1672,38 rublių arba 33 procentai buvo buto kainos (15543/47100 jo dalys). Tad ši dalis buto įgyta santuokoje su pareiškėjos sutuoktiniu A. V. Č. sudarė bendrąją jungtinę nuosavybę. Mirus pareiškėjos sutuoktiniui A. V. Č., atsirado jo paveldimo turto, tame tarpe ir nuosavybės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, moka už jam teikiamas komunalines paslaugas, prižiūri jį ir rūpinasi juo. Dėl palikimo priėmimo į notarą laiku nesikreipė manydama, kad tai nėra būtina. Joks kitas asmuo nepretendavo į palikimą. Pareiškėjai tapo žinoma, kad A. V. Č. iki santuokos su pareiškėja turėjo dukrą – G. K., apie kurią pareiškėja nežinojo, su ja nebendravo, Gyventojų registro tarnybos duomenimis G. K. 2004 m. rugsėjo 6 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d., 8 p., 445 str.).

Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie A. V. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių A. V. Č. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkinamas. 

Pagal tuo metu, kai mirė A. V. Č. ((duomenys neskelbtini) galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).        

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. Č., miręs (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens G. K. tėvas. Pareiškėjos ir A. V. Č. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniuje), nuosavybės teisė įregistruota pareiškėjos vardu, įregistravimo pagrindas 1991 m. kovo 18 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr.03-18. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinio įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybės. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Taigi minėtas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurio ½ dalis priklauso A. V. Č.. Po A. V. Č. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjos teigimu, ji, po sutuoktinio A. V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Pareiškėja nurodytu adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir jame gyvena nuo įsigijimo. Pareiškėja moka mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, įsiskolinimų neturi. Tai patvirtina 2022 m. kovo 22 d. 75-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pažyma Nr.103.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio A. V. Č., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė A. V. Č., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, sudarantį 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Č. po savo sutuoktinio A. V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. Č., paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos V. Č. pareiškimą patenkinti. 

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. V. Č. (gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. Č. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja                                                                          Margarita Ambrazaitienė