Civilinė byla Nr. e2A-602-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00645-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės TollNet a. s. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės TollNet a. s. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Proit“, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Čekijos Respublikoje registruota įmonė TollNet a. s. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1.1.                      pripažinti, kad perkančiajai organizacijai akcinei bendrovei (toliau – AB) „Via Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) viešajame pirkime Nr. 539448 (toliau – ir Pirkimas) kartu su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Proit“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymu pateikta informacija, t. y. užpildyto konkurso sąlygų 9 priedo lentelės 1 eilutėje pateikta informacija, jog sutartis „Mokamas Rusijos greitkelis M4“ yra panašaus pobūdžio sutartis ir 3 eilutėje pateikta informacija, kad sutartis „Mokamas Italijos greitkelis A32“ yra panašaus pobūdžio sutartis; užpildyto konkurso sąlygų 10 priedo lentelės 2 eilutėje pateikta informacija, jog sutartis „Mokamas Italijos greitkelis A32“ yra panašaus pobūdžio sutartis; pasiūlyme pateiktas UAB „Proit“ patvirtinimas, jog „pasiūlymo dokumentuose pateikti duomenys ir informacija yra teisinga“, yra klaidinanti informacija (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 5 punktas, Pirkimo sąlygų 5 priedo 7 eilutė);

1.2.                      po pasiūlymo pateikimo UAB „Proit“ papildomai pateikta informacija, t. y. Tecnositaf S. p. A. 2022 m. rugsėjo 6 d. rašte pateikta informacija, kad „visi projektai, nurodyti 2021 m. gegužės 21 d. patvirtinimo rašte (dėl greitkelių Rusijoje, Alžyre, Italijoje), taip pat apima rinkliavos informacinės sistemos, skirtos transporto priemonės naudojamos apmokestinti už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, sukūrimą ir plėtojimą“; Aitek S. p. A. 2023 m. vasario 23 d. rašte pateikta informacija, jog „Rytų – Vakarų” geitkelio (East Lot) Alžyre, greitkelio M4 „Don“ (Rusijoje) ir greitkelio A32 Turinas – Bardonecchia (Italijoje) nurodytuose projektuose Aitek S. p. A. sukurtos ir įdiegtos rinkliavų sistemos yra sukurtos ir naudojamos transporto priemonių naudotojams apmokestinti pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą“, UAB „Proit“ 2023 m. vasario 24 d. rašte pateikta informacija, kad „Tiekėjas patvirtina, kad pasiūlyme nurodyti projektai, t. y. Rusijos greitkelis M4, Italijos greitkelis A32 bei Alžyro greitkelis „Est – West”, kuriuose įgijo patirtį siūlomi ekspertai, visiškai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Todėl tiek Alžyro greitkelyje „Est – West“, Rusijos greitkelyje M4 bei Italijos greitkelyje A32 buvo įdiegtos, kaip ir nurodyta Pirkimo sąlygose, transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos“ yra melaginga informacija (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Pirkimo sąlygų 5 priedo 6 eilutė) ir teismo sprendimu nurodytais pagrindais pašalinti UAB „Proit“ iš Pirkimo;

1.3.                      panaikinti AB „Via Lietuva“ 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. gegužės 26 d. sprendimus, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Proit“, įpareigoti AB „Via Lietuva“ iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę viešajame pirkime Nr. 539448;

1.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė tarptautinio atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“. Pirkimas buvo paskelbtas 2021 m. balandžio 8 d., pasiūlymų pateikimo terminas baigėsi 2022 m. birželio 9 d., tačiau atsakovė nuo to laiko (2022 m. birželio 9 d.) keturis kartus priėmė skirtingus sprendimus dėl kokybės balų perskaičiavimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo pripažinimo. Pirkimo sutartis nėra sudaryta nė su vienu iš tiekėjų, nes visais atvejais ginčai kilo dėl to paties klausimo – kaip teisingai turi būti vertinama UAB „Proit“ pasiūlymo dalis, t. y. papildomai pateikti duomenys, kuriuos trečiasis asmuo pateikė, siekdamas gauti kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus.

3.       Pagal Q1 kriterijų tiekėjas galėjo gauti papildomų kokybės balų (maksimaliai papildomus 4 balus), jei tiekėjo siūlomas specialistas – IT sistemų analitikas (informacinių sistemų veiklos vertinimo ekspertas) per pastaruosius 5 metus turėjo įgijęs patirties, vykdant panašaus pobūdžio sutartis. Pagal Q2 kriterijų tiekėjas galėjo gauti papildomų kokybės balų (maksimaliai papildomus 4 balus), jei tiekėjo siūlomas specialistas – informacinių sistemų architektas per pastaruosius 5 metus turėjo įgijęs patirties, vykdant panašaus pobūdžio sutartis.

4.       Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu trečiojo asmens pasiūlymui skyrė 0,00 kokybės balų pagal Q1 ir Q2 kriterijus, o laimėtoju pripažino ieškovės pasiūlymą, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-506-883/2022 panaikino atsakovės sprendimą, kuriuo patvirtinta pasiūlymų eilė, apie kurį ieškovė UAB „Proit“ buvo informuota 2022 m. rugpjūčio 19 d., ir šalis grąžino į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Teismas konstatavo, kad UAB „Proit“ pateikti duomenys apie siūlomų specialistų patirtį, įgytą vykdant panašaus pobūdžio sutartis, buvo prieštaringi, tačiau atsakovė, net ir nustačiusi UAB „Proit“ pateiktų duomenų prieštaringumą, neturėjo teisės jos pasiūlymui iš karto skirti po 0 kokybės balų pagal Q1 ir Q2 kriterijus, o privalėjo suteikti galimybę patikslinti savo pasiūlymą ir tik po to atlikti galutinį vertinimą bei skirti arba neskirti atitinkamus kokybės balus. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5.       Atsakovė, įvertinusi trečiojo asmens pateiktus 2023 m. vasario 24 d. papildomus paaiškinimus, nusprendė, kad visi prieštaravimai buvo pašalinti ir 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) savo ankstesnį sprendimą dėl kokybės balų skaičiavimo pakeitė iš esmės – trečiojo asmens pasiūlymui, skaičiuodama kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus, skyrė maksimalius kokybės balus. Toks kokybės balų perskaičiavimas lėmė tai, kad UAB „Proit“ pasiūlymas surinko daugiausiai ekonominio naudingumo balų ir buvo pripažintas laimėtoju, o ieškovės pasiūlymas liko antras. Atsakovės sprendime buvo nurodyti prieštaringi skaičiai, t. y. prie bendros Q sumos nurodytas maksimalus balų skaičius – 16, tačiau skaičiavimo detalizacijoje nurodyta, kad pagal Q1 ir Q2 kriterijus skiriama po 0 balų, o bendra Q balų suma yra tik 8.

6.       Ieškovė, nesutikdama su Sprendimu, 2023 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė: 1) panaikinti nustatytą pasiūlymų eilę; 2) pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo, nes jis pateikė melagingą informaciją; 3) net jei trečiasis asmuo nebūtų pašalintas iš Pirkimo, panaikinti sprendimą trečiojo asmens pasiūlymui suteikti kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus ir, iš naujo atliekant vertimą, trečiojo asmens pasiūlymui skirti po 0 kokybės balų pagal Q1 ir Q2 kriterijus; 4) tęsti pasiūlymų vertinimo procedūras, iš naujo nustatyti pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovės pasiūlymą. Atsakovė ieškovės pretenziją 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 26 d. raštais atmetė.

7.       Atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. raštu trečią kartą pakeitė savo sprendimą dėl balų skaičiavimo ir pasiūlymų eilės, nurodydama, kad 2023 m. balandžio 14 d. sprendime buvo padaryta redakcinių klaidų, kurias ištaisė ir skaičiavimus patikslino, trečiojo asmens pasiūlymui pagal Q1 ir Q2 kriterijus skirdama po 4 balus. Nors ieškovės pretenzija buvo atmesta 2023 m. gegužės 26 d. raštu, atsakovė savo iniciatyva 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu (ketvirtą kartą) perskaičiavo trečiojo asmens pasiūlymui skiriamus kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus – trečiojo asmens pasiūlymui pagal Q1 kriterijų skyrė 2,36 balų, o pagal Q2 kriterijų – 2,04 balų.

8.       Atsakovė 2023 m. birželio 1 d. raštu paaiškino, kad kokybės balus skyrė už trečiojo asmens siūlomų specialistų patirtį, vykdant tik vieną Italijos A32 greitkelio sutartį ir tik už tas dienas, kai specialistai dirbo prie sutarties, o anksčiau balus buvo skyrusi ne už siūlomų specialistų darbo laiką vykdant minėtą sutartį, o už visą bendrą šios sutarties vykdymo laikotarpį, įskaitant ir tuos laikotarpius, kai siūlomi specialistai prie šios sutarties nedirbo.

9.       Ieškovė 2023 m. birželio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo panaikinti atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. neteisėtą sprendimą (nutarties 7 punktas) bei atlikti visus kitus veiksmus, kuriuos ieškovė reikalavo atlikti pirmojoje savo pretenzijoje (nutarties 6 punktas), tačiau atsakovė 2023 m. birželio 5 d. raštu atmetė ieškovės 2023 m. birželio 5 d. pretenziją.

10.       Ieškovės vertinimu, atsakovė pažeidė pareigą pašalinti iš Pirkimo tiekėją, kuri pateikė klaidinančią informaciją apie UAB „Proit“ siūlomų specialistų patirtį, kuri padarė esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl laimėtojo nustatymo, ir vėliau, siekdama išvengti pašalinimo dėl klaidingos informacijos pateikimo, pateikė melagingą informaciją apie jos pašalinimo pagrindų nebuvimą. Atsakovė pažeidė savo pačios parengtas Pirkimo sąlygas ir neteisėtai skyrė kokybės balus tiekėjai UAB „Proit“, kuri, net ir po jai suteiktos galimybės patikslinti savo pasiūlymą, nepateikė visų ir neprieštaringų Pirkimo sąlygose nustatytų duomenų ir dokumentų, už kuriuos galėjo būti skiriami kokybės balai, o tai lėmė neteisėtos pasiūlymo eilės sudarymą. Atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad UAB „Proit“ yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei Pirkimo sutarties su šia tiekėja sudarymas ir vykdymas keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

11.       Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ieškinį dėl dalies reikalavimų pateikė praleidusi ieškinio pateikimo teismui terminą. Ieškovė, teikdama dalį argumentų, kuriais grindžiamas ieškinys, nenurodė konkrečių teisės normų, kurias atsakovė savo sprendimais būtų pažeidusi. Ieškinio argumentai, kurių pagrindu reiškiami ieškinio reikalavimai, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta (nutarties 4 punktas), todėl tų pačių argumentų nurodymas ir jų pagrindu reiškiami reikalavimai patvirtina ieškovės nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neužtikrina viešųjų pirkimų ginčų operatyvaus nagrinėjimo. Atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą ir teisingai bei pagrįstai suteikė ekonominio naudingumo balus pagal kriterijus Q1 ir Q2, pagrįstai atmetė ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją.

12.       Trečiasis asmuo su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė: 1) nutraukti bylos dalį dėl reikalavimų, kuriais ieškovė reikalauja pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją melaginga ir (ar) klaidinančia pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktus bei pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo procedūrų; 2) nutraukti bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. sprendimus; 3) atmesti kitus ieškovės reikalavimus, dėl kurių byla nebus nutraukta. Nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai, jog teismas vietoje atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, priimtų VPĮ išimtinai perkančiosios organizacijos kompetencijai priskirtus sprendimus pripažinti tam tikrą trečiojo asmens pateiktą informaciją ir duomenis klaidinančia ar melaginga informacija bei pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo negali būti patenkinti, kadangi tai pažeistų imperatyvias teisės normas bei nuoseklią teismų praktiką dėl jų aiškinimo ir taikymo.

13.       Ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. sprendimus negali būti patenkinti, nes 2023 m. balandžio 14 d. sprendimas buvo pakeistas atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu ir negalioja. Ieškovė nenurodė atsakovės 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas VPĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka – tik tos dienos atsakovės atsakymą į pretenziją, kuris nėra skundžiamas.

14.       Trečiojo asmens pateikta informacija ir duomenys negali būti pripažinti klaidinančia ar melaginga informacija pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktus. Melaginga informacija gali būti tik apie tiekėjo atitiktį VPĮ 46 straipsnyje nustatytiems pašalinimo pagrindams ir VPĮ 47 straipsnyje nustatytiems kvalifikacijos vertinimo kriterijams. Ieškovės nurodoma melaginga informacija nėra susijusi su trečiojo asmens pašalinimo pagrindų nebuvimu ar atitiktimi kvalifikacijos reikalavimams. Trečiasis asmuo pateikė teisingą informaciją bei visus atsakovės prašytus tos informacijos paaiškinimus bei patikslinimą. Atsakovė, turinti išimtinę teisę spręsti dėl klaidinančios informacijos buvimo, pripažino, kad klaidinančios informacijos nėra, todėl atsakovė pagrįstai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą pagal pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 ir Q2.

15.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Proit“ 2023 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-2434-432/2023) su ieškiniu (priešieškiniu), prašydamas panaikinti atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 skirta 2,36 ir 2,04 įvertinimo balų, ir įpareigoti atsakovę iš naujo perskaičiuoti trečiajam asmeniui pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 skiriamus įvertinimo balus.

16.       Nurodė, kad atsakovė nesilaikė Pirkimo sąlygų ir nepagrįstai pagal kriterijus Q1 ir Q2 nevertino trečiojo asmens siūlomų specialistų patirties Alžyro ir Rusijos projektuose. Atsakovė nepagrįstai laikė, kad sistemų palaikymo darbų laikotarpis nėra įtraukiamas į specialistų įgytą patirtį. Tačiau net ir neįtraukiant sistemų palaikymų, atsakovė privalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį su prašymu paaiškinti pasiūlymą. Atsakovė turėjo galimybę (ir pareigą) vertinti trečiojo asmens specialistų patirtį Alžyro ir Rusijos projektuose pagal tuo metu turimus duomenis. Pažymėjo, kad pagal Pirkimo sąlygas, vertinamas specialistų darbo projekte laikotarpis kalendorinėmis dienomis, o ne faktinis funkcijų vykdymo darbo dienų skaičius, todėl atsakovė nepagrįstai pagal kriterijus Q1 ir Q2 nevertino visos trečiojo asmens pasiūlytų specialistų patirties, įgytos per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino įgyvendinant jų patirtį grindžiančius projektus.

17.       Atsakovė su trečiojo asmens ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad balai pagal kriterijus Q1 ir Q2 trečiojo asmens pasiūlymui buvo suteikti, vertinant Italijos sutartį – pagal kriterijų Q1 trečiojo asmens pasiūlymui suteikta 2,36 balo (įvertintos 684 kalendorinės dienos, kurias prie projekto dirbo konkretus trečiojo asmens siūlomas specialistas), o pagal kriterijų Q2 suteikta 2,04 balo (įvertintos 602 kalendorinės dienos, kurias prie projekto dirbo konkretus trečiojo asmens siūlomas specialistas). Atitinkamai, pagal kriterijus Q1 ir Q2 trečiojo asmens pasiūlymui bendrai suteikta 4,4 balo. Įvertinus tai, kad pagal Q3 kriterijų trečiojo asmens pasiūlymui suteikti 8 balai (dėl to ginčo tarp šalių nėra), bendras balas už kokybę, kuris suteiktas trečiojo asmens pasiūlymui, yra 12,40, tai buvo nurodyta galutiniame sprendime.

18.       Ieškovė su trečiojo asmens ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė pagrįstai nevertino trečiojo asmens siūlomų specialistų patirties, įgytos vykdant Rusijos ir Alžyro sutartis, nes trečiasis asmuo: 1) nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Rusijos ir Alžyro sutartys yra panašaus pobūdžio sutartys; 2) nepateikė klientų pažymos, kurioje būtų patvirtinta, kad trečiojo asmens siūlomi specialistai pasiūlyme nurodytais laikotarpiais iš tiesų vykdė Rusijos ir Alžyro sutartis; 3) net ir po trečiajam asmeniui suteiktos galimybės patikslinti savo pasiūlymą nepašalino prieštaravimų, susijusių su UAB „Proit“ pateiktos ir viešai skelbiamos informacijos apie Rusijos bei Alžyro sutarčių vykdymo trukmes ir siūlomų specialistų darbo trukmes.

19.       Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2434-432/2023 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2339-432/2023.

20.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 6 d. papildoma nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodydamas, kad atsakovei iš trečiojo asmens UAB „Proit“ priteisiamos 7 290 Eur bylinėjimosi išlaidos. Be to, ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodydamas, kad atsakovei iš ieškovės priteisiamos 5 735,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš trečiojo asmens UAB „Proit“ priteisiamos 5 953,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeitė – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję su trečiojo asmens UAB „Proit“ įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimu iš viešojo pirkimo Nr. 539448, ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 2 060,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; priteisė atsakovei iš ieškovės ir trečiojo asmens po 1 300,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, kuriomis: 1) nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei pašalinimu iš Pirkimo procedūrų; 2) palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su atsakovės 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimų, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė bei Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, panaikinimu ir atsakovės įpareigojimu iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime; 3) palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų, bylos dalyvių patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimu; 4) išspręstas bylinėjimosi išlaidų, bylos dalyvių patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Šias bylos dalis perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti trečiojo asmens UAB „Proit“ ieškinį, paliko nepakeistą.

23.       Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs perduotos bylos dalį, 2024 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas ir paskirstytos trečiojo asmens, su savarankiškais reikalavimais, UAB „Proit“ bylinėjimosi išlaidos panaikino ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 3 430,94 Eur, o iš trečiojo asmens – 7 253,26 Eur, bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 3 430,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.

25.       Teismas nustatė, kad tarp UAB ,,Proit“ (ieškovė) ir AB ,,Via Lietuva“ (atsakovė), TollNet a. s. (trečiasis asmuo) vyko teisminis ginčas, kuriame buvo keliami tie patys klausimai dėl trečiojo asmens UAB ,,Proit“ pateiktos informacijos apie pagal kriterijus Q1 ir Q2 vertinamą pasiūlytų specialistų patirtį Italijos ir Rusijos projektuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023, kuri turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, buvo konstatuota, jog trečiojo asmens pasiūlyme ir kartu su juo pateiktuose užpildytuose Pirkimo sąlygų 9 ir 10 prieduose, nurodyta informacija buvo tik prieštaringa ir kad jos nepakako trečiojo asmens pasiūlymui įvertinti.

26.       Teismas pažymėjo, kad konstatuoti prieštaravimai buvo pašalinti, trečiasis asmuo UAB ,,Proit“ papildomai pateikė paaiškinimus ir dokumentus.

27.       Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartyje pasisakydamas dėl ieškovės argumentų dėl dokumentų pateikimo tvarkos ir terminų: 1) pritarė, jog pagal Pirkimo sąlygų 55 punktą pasiūlymas turi būti pateiktas perkančiajai organizacijai iki skelbime apie pirkimą nurodyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tiekėjui, siekiančiam gauti ekonominio naudingumo balus, pateikiant užpildytus konkurso sąlygų priedus ir lydinčius dokumentus, tačiau šiuo konkrečiu atveju trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė patikslinti teikiamus dokumentus; 2) įvertino, kad tiekėja, pateikdama rašytinius paaiškinimus bei Tecnositaf S. p. A. išduotą 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymą, Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos bei terminų nepažeidė; 3) pažymėjo, jog ieškovės nurodoma Tecnositaf S. p. A. 2023 m. birželio 20 d. pažyma nebuvo pateikta atsakovei, kuri suteikdama tiekėjai ginčo balus, jos nevertino.

28.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartyje, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų dėl trečiojo asmens nesąžiningumo gauti papildomus ekonominio naudingumo balus pagal Q1 ir Q2 kokybės kriterijus, turinčius esminę reikšmę nustatant Pirkimo laimėtoją, konstatavo, jog: 1) Italijos greitkelio A32 sutartis yra panašaus pobūdžio sutartis, todėl atsakovė pagrįstai įvertino šią sutartį kaip panašią; 2) nėra pagrindo vertinti, kad trečiasis asmuo nelaiku pateikė pagal Pirkimo sąlygas reikalaujamus duomenis, siekdamas gauti balus pagal vertinimo kriterijus Q1 ir Q2; 3) atsakovė pagrįstai pagal vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 trečiojo asmens pasiūlymui skyrė ekonominio naudingumo vertinimo balus; 4) pasiūlymų pateikimo terminas Pirkime buvo nukeltas iki 2022 m. birželio 9 d., todėl specialistų patirtis pagal kriterijus Q1 ir Q2 tinkamai įvertinta už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 9 d., t. y. už pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino; 5) kadangi Italijos projekte specialistai vykdė atitinkamas pareigas ilgesnį laikotarpį nei to reikalaujama pagal Pirkimo sąlygų 12 priedo 2.5.1 ir 2.5.2 papunkčius, ieškovės argumentai dėl prieštaravimų, susijusių su Italijos greitkelio A32 projekto vykdymo pradžia, nėra reikšmingi, nes neapima vertinimui aktualaus laikotarpio pagal Pirkimo sąlygas; 6) atsakovė savo iniciatyva 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu perskaičiavo trečiojo asmens pasiūlymui skiriamus kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus (pagal Q1 kriterijų skyrė 2,36 balus, o pagal Q2 kriterijų – 2,04 balus; 7) ekonominio naudingumo balai pagal kriterijus Q1 ir Q2 trečiajam asmeniui buvo suteikti vertinant tik Italijos greitkelio A32 sutartį; 8) atsakovė, skaičiuodama ir suteikdama UAB ,,Proit“ pasiūlymui kokybės balus Q1 ir Q2, iš pradžių įvertino Italijos A32 greitkelio sutarties vykdymo laikotarpį, o ne specialistų darbo laiką vykdant šią sutartį, ir patikslinant skaičiavimus, UAB ,,Proit“ pasiūlymo kokybės balo Q1 nustatyme buvo vertinama IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis Italijos A32 greitkelio sutartyje – 684 kalendorinės dienos, o kokybės balo Q2 nustatyme buvo vertinama informacinių sistemų architekto patirtis minėtoje sutartyje – 602 kalendorinės dienos; 9) UAB ,,Proit“ pasiūlymo kokybės balas Q1 už IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtį pagal konkurso sąlygų 12 priedo 2.5.1 papunkčio formulę yra lygus 2,36, o pasiūlymo kokybės Q2 balas už informacinių sistemų architekto patirtį pagal konkurso sąlygų 12 priedo 2.5.2 papunkčio formulę yra lygus 2,04.

29.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tai, kad perkančioji organizacija pagrįstai įvertino trečiojo asmens siūlomų specialistų patirtį pagal vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 bei pagal juos skyrė ekonominio naudingumo balus, teismas konstatavo, jog trečiasis asmuo pateikė teisingą ir pagrįstą informaciją apie jo pasiūlytų specialistų patirtį, vertinamą pagal kriterijus Q1 ir Q2, kuri negali būti laikoma klaidinančia, juolab klaidinančia VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme. Dėl to ieškovės argumentus, susijusius su trečiojo asmens pasiūlyme pateiktos informacijos netinkamumu, lemiančiu trečiojo asmens pašalinimą iš Pirkimo ar neskiriant pasiūlymui didesnių nei 0 ekonominio naudingumo balų pagal Q1 ir Q2 kokybės kriterijus, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

30.       Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pažymėjo, kad į tokį sąrašą įtrauktam tiekėjui nėra draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, jog trečiasis asmuo buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, individualiai įvertino situaciją ir priėmė sprendimą, kad trečiojo asmens įgyvendintos ,,apsivalymo“ (angl. self-cleaning) priemonės (įdiegtos techninės, organizacinės ir personalo valdymo priemonės, skirtos tolesnių pažeidimų prevencijai) atsakovei yra pakankamos užtikrinti (atkurti) pasitikėjimą trečiuoju asmeniu.

31.       Teismas papildomai nurodė, kad trečiasis asmuo: 1) yra patikimas perkančiųjų organizacijų partneris įgyvendinant sudėtingus projektus; 2) 12 metų veikia informacinių sistemų rinkoje, jo vykdomi projektai apima visą informacinės sistemos kūrimo ciklą nuo kliento poreikių analizės iki įdiegtos veikiančios informacinės sistemos sumodeliavimo, vartotojų apmokymo, garantinės ir tolimesnės informacinės sistemos priežiūros; 3) orientuojasi į viešąjį sektorių, kaip į vieną iš savo veiklos krypčių, ir per paskutinius 5 metus yra įvykdęs ar vykdo 91 išviešintą viešojo pirkimo sutartį; 4) jo pajamos už įvykdytas viešojo pirkimo sutartis pagal išrašytas sąskaitas faktūras nuo 2018 iki 2022 metų siekia beveik 15 mln. eurų; 5) sėkmingai įvykdė projektus: NDNT IS modifikavimas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui (naujų kriterijų įdiegimas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (VSATIS) atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) posistemės sukūrimas ir diegimas, kt.; 6) per visą komercinės veiklos laikotarpį tik vieną kartą susidūrė su situacija, kai kontrahentas nusprendė, jog jis padarė esminį sudarytos sutarties pažeidimą ir dėl to priėmė sprendimą nutraukti sutartį ir įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

32.       Teismas, atsižvelgdamas į Pirkimo sąlygų 94 punktą, pagal kurį perkančioji organizacija turės kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – ir Komisija) tik prieš sudarant Pirkimo sutartį, jeigu to reikalaus tuo metu taikoma Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir NSUSOAĮ) redakcija, be kita ko, į tai, kad ieškovė nenurodė, koks konkretus atsakovės sprendimas, dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokius teisės aktus pažeidžiant jau buvo priimtas ir kaip toks sprendimas daro įtaką ieškovės teisėtiems interesams, nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, sprendžiant klausimus, susijusius su grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimu.

33.       Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių teismui pateiktus argumentus, esamoje proceso stadijoje nenustatė poreikio įtraukti į bylą kompetentingas institucijas išvadoms duoti.

34.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens ieškiniai yra atmesti, be kita ko, tai, jog ieškovė, vykdydama šioje byloje įsiteisėjusius sprendimus, atsakovei ir trečiajam asmeniui sumokėjo priteistas bylinėjimosi išlaidas (atsakovei – 7 035,46 Eur, o trečiajam asmeniui – 2 060,13 Eur), tačiau nusprendęs įvykdytų sprendimų neatgręžti, o nepriteisti atitinkamų bylinėjimosi išlaidų, dalyvaujančių byloje asmenų viso teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tokiu būdu: priteisė atsakovei iš ieškovės 3 430,94 Eur, o iš trečiojo asmens – 7 253,26 Eur, bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 3 430,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

35.       Ieškovė Čekijos Respublikoje registruota įmonė TollNet a. s. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti visas šio teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir 3 820 Eur už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme, kurios susijusios su trečiojo asmens pareikštu ieškiniu (kuris teismo buvo atmestas); atgręžti ieškovės įvykdytus teismų sprendimus, kurie vėliau buvo panaikinti ir įpareigoti atsakovę ieškovei sumokėti 7 035,46 Eur, o trečiąjį asmenį – 2 060,13 Eur; įtraukti į bylą išvadą teikiančia institucija Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, sudarytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sudarymo“ (toliau – Komisija) ir įpareigoti ją pateikti išvadą dėl to, ar pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas atitiktų Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko į bylą pateiktų įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų argumentų savarankiško tyrimo ir vertinimo, o tik pasirėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta šioje byloje. 

35.2.                      Teismas klaidingai nusprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 buvo konstatuota, jog UAB „Proit“ perkančiajai organizacijai pateikta informacija apie siūlomų specialistų patirtį, vykdant Italijos ir Rusijos sutartis, atitinka tikrovę. Klausimas, ar trečiasis asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, yra šios civilinės bylos  dalykas, kurį teismas privalėjo išnagrinėti iš esmės, tačiau to nepadarė.

35.3.                      Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023, įrodinėdama melagingą informaciją apie Rusijos sutartį, rėmėsi tik Italijos įmonės Aitek S. p. A. viešai skelbiamais duomenimis apie Rusijos sutartį, o kiti įrodymai (įskaitant ir apie Italijos sutarties tikrąjį pobūdį), kurie buvo papildomai pateikti šioje byloje, pateikti ir vertinti nebuvo. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl UAB „Proit“ atsakovei pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos apie Rusijos sutarties pobūdį, taigi neatskleidė bylos esmės.

35.4.                      Teismas nepagrįstai įrodymus vertino ne pagal įstatymą ir savo vidinį įsitikinimą, o tik pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartyje, kuri neturi res judicata ir prejudicinės galios, pasiūlytą neteisingą įrodymų vertinimą. Teismas nepateikė motyvų dėl ieškovės 2024 m. rugsėjo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose įvardintų apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

35.5.                      Teismas neteisingai nustatė esminę reikšmę turinčią aplinkybę, ar trečiojo asmens pateikta informacija apie Italijos A32 greitkelyje įdiegtos kelių rinkliavos sistemos rūšį atitinka tikrovę. Priešingai nei nusprendė teismas, nurodyta kelių rinkliavos sistema yra atviro tipo sistema (o ne abiejų (uždaro ir atviro) tipų sistema), kuri nėra atstumu grindžiama sistema, už kurios kūrimą, diegimą ar modernizavimo Pirkimo sąlygos numatė galimybę gauti papildomus ekonominio naudingumo balus. O tai sudaro pagrindą pripažinti, kad UAB „Proit“, siekdama nesąžiningai gauti ekonominio naudingumo balus, perkančiajai organizacijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos siūlomų specialistų patirtį.

35.6.                      Teismas pažeidė draudimą įrodymus vertinti priešingai aiškiam jų turiniui ir dėl to neteisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – Tecnositaf 2021 m. gegužės 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymas. Pažymose yra nurodyta ne siūlomų specialistų darbo trukmė vykdant atitinkamus projektus, o bendra projektų vykdymo trukmė, o tai yra ne tas pats, kadangi tą patį projektą skirtingais laikotarpiais gali vykdyti skirtingi darbuotojai. Todėl, įvertinus tai, kad UAB „Proit“ nepateikė visos informacijos, t. y. pagal Pirkimo sąlygas būtinos kliento pažymos, kurioje būtų nurodyta siūlomų specialistų darbo trukmė, jos pasiūlymui negalėjo būti skirti didesni nei 0 ekonominio naudingumo balai pagal Q1 ir Q2 kokybės kriterijus.

35.7.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Proit“ užpildytos atitinkamos formos (Pirkimo sąlygų 9 ir 10 priedai) ir pateiktos kliento Tecnositaf pažymos dėl juose nepašalintų esminių informacijos prieštaravimų yra nepatikimi įrodymai siūlomų specialistų patirčiai pagrįsti, todėl perkančioji organizacija neturėjo teisės jais remtis ir jų pagrindu trečiojo asmens pasiūlymui skirti papildomus ekonominio naudingumo balus.

35.8.                      Teismas nustatė neegzistuojančią aplinkybę, kad atsakovė yra priėmusi motyvuotą sprendimą dėl UAB „Proit“ taikytų „apsivalymo“ priemonių pakankamumo. O tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės skundžiamų sprendimų dėl laimėtojo nustatymo neteisėtumą, juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę priimti motyvuotą sprendimą dėl UAB „Proit“ taikytų „apsivalymo“ priemonių ir tik tuomet spręsti dėl Pirkimo laimėtojo, arba pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo šiuo pagrindu teismo sprendimu.

35.9.                      Teismas pažeidė pareigą išklausyti abi ginčo šalis, įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias „apsivalymo“ priemonių institutą. Teismas nevertino ieškovės 2023 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. rugsėjo 16 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriuose nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Proit“ nesiėmė visų „apsivalymo“ priemonių. Be to, teismas padarė klaidingą išvadą, kad trečiasis asmuo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įrašytas tik vieną kartą, nors tas buvo padaryta du kartus (pirmą kartą – 2022 m. lapkričio 15 d., antrą kartą – 2024 m. rugsėjo 11 d.). Tai sudaro pagrindą pašalinti UAB „Proit“ iš Pirkimo kaip nepatikimą tiekėją arba įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl jos pašalinimo iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu.

35.10.                      Teismas ieškovės argumentus dėl to, kad sutarties su UAB „Proit“ sudarymas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, atmetė tik apibendrindamas astakovės teiginius, tačiau nenurodydamas, ar su jais sutinka. Todėl nėra aišku, kokias šio klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes teismas nustatė. 

35.11.                      Teismas, pateikdamas aiškinimą, kad tam, jog ieškovė galėtų pareikšti ieškinį, motyvuodama tuo, kad sutarties su UAB „Proit“ sudarymas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ji privalo laukti įvykio (atskiro rašytinio perkančiosios organizacijos sprendimo), kuris gali ir neįvykti, pažeidė teisminės gynybos prieinamumo principą. Ši aplinkybė negali riboti ieškovės teisės prašyti teismo šį klausimą išspręsti iš esmės jau dabar, juolab kai atsakovė vėliausiuose procesiniuose dokumentuose informavo teismą, kad ji nebeketina dėl to priimti atskiro rašytinio sprendimo. 

35.12.                      Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias perkančiosios organizacijos pareigas dėl grėsmių Lietuvos nacionalinio saugumo interesams vertinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančioji organizacija turėjo įvertinti, jog sutarties sudarymas su UAB „Proit“, kuri laimėjimo atveju subtiekėjais pasirinktų Italijos bendrovę Aitek ir jos darbuotoją IT sistemų analitiką L. E. S. (jie nuo 2018 metų teikia paslaugas Kremliaus režimo kontroliuojamai Rusijos greitkelių agentūrai, ir, tikėtina, Rusijoje veiklą vykdys iki 2030 metų), gali kelti grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

35.13.                      Teismas, gindamas viešąjį interesą, pažeidė pareigą veikti aktyviai, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą įtraukti į bylą Komisiją, siekiant gauti jos išvadą.

35.14.                      Teismas, iš naujo spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pagrįstai priteisė ieškovei iš trečiojo asmens 540 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą (kuris teismo buvo atmestas) parengimą. Tačiau teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš trečiojo asmens 3 280 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme, kurios susijusios su trečiojo asmens pareikštu ieškiniu (kuris teismo buvo atmestas). Apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti šį pažeidimą ir be jau priteistų 540 Eur iš trečiojo asmens ieškovei papildomai turi priteisti 3 280 Eur.

36.       Atsakovė AB „Via Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. ir 2024 m. birželio 20 d. nutartyse nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kadangi šiose bylose buvo įrodinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės (dėl Italijos greitkelio A32 tipo, dėl trečiojo asmens galimybės pateikti papildomą informaciją apie siūlomų specialistų patirtį), jose dalyvavo tie patys asmenys. Todėl jau esant nustatytoms ginčui išspręsti reikšmingoms aplinkybėms: 1) trečiasis asmuo turėjo teisę pateikti papildomus duomenis; 2) Italijos A32 greitkelio sutartis laikytina panašia Pirkimo kontekste, pirmosios instancijos teismas nebeturėjo pakartotinai jų nustatyti. 

36.2.                      Teismas teisingai nusprendė, kad trečiajam asmeniui ekonominio naudingumo balai už kriterijus Q1 ir Q2 buvo skirti pagrįstai ir teisėtai.

36.3.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tai, jog trečiojo asmens pateiktose pažymose buvo nurodytas ilgesnis laikotarpis, šio ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi buvo vertinamas Pirkimo sąlygose nurodytas konkretus laikotarpis – 5 metai. Pati ieškovė neginčija šio laikotarpio, tik nurodo, kad skirtingose pažymose nurodytas specialistų patirties įgijimo pradžios laikotarpis nesutampa. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog teismas netinkamai juos įvertino.

36.4.                      Kadangi atsakovė šioje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad trečiajam asmeniui balai už ekonominio naudingumo Q1 ir Q2 kriterijus buvo skirti išimtinai tik už Italijos sutartį, o Rusijos sutartis vertinta nebuvo, vertinimas, ar informacija apie Rusijos sutartį yra teisinga, nebuvo reikšmingas. Kita vertus, teismas pagrįstai konstatavo, kad duomenys apie Italijos sutartį yra patikimi ir pagrindžia, jog atsakovės sprendimas skirti ginčo balus yra pagrįstas. Todėl papildomas vertinimas, ar ši informacija buvo teikiama siekiant suklaidinti, netenka prasmės, nes klaidinti teikiant pagrįstą informaciją objektyviai nėra galima.

36.5.                      Nesutiktina su ieškove, kad trečiojo asmens patikimumo įvykdyti Pirkimo sutartį atkūrimo klausimas buvo įvertintas netinkamai. Tiek atsakovė trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus laikė pakankamais, kad pasitikėtų juo sudarant ir vykdant Pirkimo sutartį, tiek teismas įvertino trečiojo asmens įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą faktą, jo taikytas „apsivalymo“ priemones, pagrįstai nuspręsdamas, jog jos yra pakankamos. Aplinkybė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. trečiasis asmuo buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra teisiškai reikšminga, nes ji: 1) neegzistavo atsakovei priimant sprendimą dėl trečiojo asmens paskelbimo laimėtoju; 2) nepatenka į ginčo ribas, nes nebuvo nurodyta ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).

36.6.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad vertinimas dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui jau turėjo būti atliktas arba turi būti atliktas šioje byloje, Komisijai pateikiant išvadą. Pirma, atsakovės veiksmai, susiję su trečiojo asmens atitiktimi Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, apsiriboja tik informacijos surinkimu iš trečiojo asmens ir pateikimu Komisijai, tačiau atsakovė paties sandorio nevertina, nes tai priskirta Komisijos kompetencijai; trečiojo asmens atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas nepatenka į viešojo pirkimo procedūrą. Antra, atsakovė jau kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti trečiojo asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir Komisija nusprendė patikros nepradėti; toks sprendimas reiškia, kad sandorio sudarymo galimybė jau yra įvertinta (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ) 13 straipsnio 3 dalis). Trečia, ieškovė nepraranda teisės ir baigus nagrinėti bylą prašyti pakartotinės patikros, jeigu paaiškėtų naujos aplinkybės dėl būtinumo tokią patikrą atlikti.

36.7.                      Kadangi atitikties Lietuvos nacionalinio saugumo interesams patikra nepatenka į Pirkimo procedūrą, nėra pagrindo įtraukti į šią bylą išvadą teikiančia institucija Komisiją ir prašyti ją pateikti išvadą.

37.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Proit“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis šioje byloje priimtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-191-993/2023. Aptariamose nutartyse buvo įvertintos aplinkybės dėl trečiojo asmens pateiktos neva klaidinančios informacijos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme.

37.2.                      Ieškovė iškraipo prejudicinę galią turinčių teismų sprendimų turinį ir siekia, kad teismas iš naujo spręstų jai nepalankiai išspręstus ginčo klausimus. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais šioje byloje yra pripažinta, kad: 1) trečiasis asmuo Pirkime neteikė melagingos informacijos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme; 2) atsakovė pagrįstai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą pagal vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 bei skyrė pagal juos įvertinimo balus už ginčui aktualų Italijos greitkelio A32 projektą (ši aplinkybė reiškia ir tai, kad trečiojo asmens pateikta informacija nėra prieštaringa, dėl to nebuvo pagrindo trečiojo asmens pasiūlymui skirti 0 balų pagal kriterijus Q1 ir Q2). Taigi pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo spręsti tik klausimą dėl klaidinančios informacijos pateikimo ir tik ta apimtimi, kad jos (ne)pateikimas turi būti vertinamas ne vien remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos aiškinimu dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto taikymo, bet pasisakant dėl to, ar šiuo atveju trečiojo asmens pateikta informacija apskritai gali būti laikoma klaidinančia informacija, dėl kurios trečiasis asmuo turėjo būti pašalintas iš Pirkimo.

37.3.                      Civilinėje byloje Nr. e2A-191-993/2023 buvo keliami analogiški klausimai dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos apie jo pasiūlytų specialistų patirties vertinamą pagal kriterijus Q1 ir Q2. Po šios nutarties priėmimo trečiasis asmuo nors ir pateikė paaiškinimus, papildomus dokumentus, tačiau tai nėra kokybiškai nauja informacija, palyginus su ta, kuri jau buvo įvertinta civilinėje byloje Nr. e2A-191-993/2023, konstatuojant, kad dėl tos informacijos nėra trečiojo asmens pašalinimo pagrindų, bei kurią ieškovė reikalauja pripažinti klaidinančia VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme. 

37.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo nepateikė klaidinančios informacijos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme. Tokią išvadą teismas padarė atskirai neatlikdamas Viešųjų pirkimų tarnybos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto aiškinimo vertinimo, kadangi toks vertinimas nebuvo aktualus, teismui nusprendus, kad trečiojo asmens pateikta teisinga ir pagrįsta informacija apskritai negali būti laikoma klaidinančia VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme. Nepaisant to, Viešųjų pirkimų tarnybos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto aiškinimas ir viešųjų pirkimų teisės srityje veikiančių mokslininkų Viešųjų pirkimų direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies i) punkto nuostatos formuluotės aiškinimas papildomai patvirtina, kad trečiojo asmens pateikta informacija negali būti laikoma klaidinančia ir pagal aptariamą nuostatą.

37.5.                      Atsakovė tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Proit“ buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, individualiai įvertino šią situaciją ir priėmė sprendimą, jog trečiojo asmens įgyvendintos „apsivalymo“ priemonės yra pakankamos atkurti pasitikėjimą juo. Teismas įvertino šias aplinkybes, be kita ko, atskirai aptardamas ir trečiojo asmens įgyvendintas „apsivalymo“ priemones. Kita vertus, ieškovė apskritai neturi teisės ginčyti trečiojo asmens įgyvendintų „apsivalymo“ priemonių tinkamumo ar pakankamumo, nes tai yra išimtinė perkančiosios organizacijos teisė; teismas tikrina tik tai, ar perkančioji organizacija laikėsi iš VPĮ kylančių tokio tikrinimo atlikimo reikalavimų.

37.6.                      Tai, ar atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens įgyvendintas „apsivalymo“ priemones nėra šios bylos dalykas, kadangi ieškovė neskundė atsakovės 2023 m. gegužės 15 d. atsakyme į pretenziją pateiktos informacijos dėl trečiojo asmens „apsivalymo“ priemonių tinkamumo nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos). Bylos dalyko nesudaro ieškovės bandymas atsakovės sprendimą dėl laimėtojo ginčyti 2024 m. rugsėjo 10 d. įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi: 1) priimant sprendimą atsakovei negalėjo būti žinoma aplinkybė, kad praėjus daugiau nei metams trečiasis asmuo bus įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir ji negalėjo į tai atsižvelgti; 2) atsakovė šiuo aspektu dar neturėjo teisinės galimybės priimti sprendimo; dėl trečiojo asmens įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą teisme nagrinėjamas ginčas. 

37.7.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, spręsdama klausimus, susijusius su grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimu, ir jog pagal Pirkimo sąlygų 94 punktą, prieš sudarydama Pirkimo sutartį, atsakovė turi kreiptis į Komisiją. Be to, atsakovė kartą jau kreipėsi į Komisiją, kuri, įvertinusi, kad sandoris nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams, atsisakė pradėti sandorio patikrą, taip patvirtindama, kad sandoris gali būti sudaromas. Be to, Aitek S.p.A. yra Italijos įmonė, todėl nepatenka į nepatikimais laikomų subjektų sąrašą. 

37.8.                      Teismas, konstatavęs, kad nėra atsakovės priimto sprendimo dėl Pirkimo sutarties sudarymo nesikreipiant į Komisiją, neapribojo ieškovės teisės į jos pažeistų teisių gynybą. Jeigu atsakovė manys, kad pasikeitė su ketinama sudaryti Pirkimo sutartimi ir trečiuoju asmeniu (jo pasitelktu subtiekėju) susijusios aplinkybės, ji turi teisę pakartotinai kreiptis į Komisiją dėl patikros atlikimo, o to jei nepadarius iki Pirkimo sutarties sudarymo, ieškovei manant, kad atsakovė pasielgė neteisėtai, ji turės teisę atsakovės neveikimą skųsti.

37.9.                      Ieškovės prašymas įtraukti Komisiją į bylą išvadai pateikti nėra pagrįstas, nes tai ne tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, bet kartą į ją jau buvo kreiptasi ir ji atsisakė pradėti patikrą. Ši aplinkybė reiškia, kad Pirkimo sutartis, kaip nekelianti abejonių dėl jos atitikties Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaroma.

37.10.                      Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis, susijusi su ieškovės pirmojoje instancijoje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis dėl trečiojo asmens pateikto ieškinio, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, susijusi su ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtomis išlaidomis, susijusiomis su trečiojo asmens pateiktu ieškiniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi ir (ar) Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi nebuvo pakeistos. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas išnagrinėtoje bylos dalyje pagal trečiojo asmens UAB „Proit“ ieškinį, ir dėl to nepagrįstai nepriteisė iš trečiojo asmens ieškovei 3 820 Eur bylinėjimosi išlaidas.

37.11.                      Teismas apskritai neturėjo priteisti iš trečiojo asmens ieškovei 540 Eur išlaidas už jos atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą (bei neturėjo priteisti atsakovei atitinkamų bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens), kadangi šis klausimas išspręstas nepanaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalimi ir nebuvo perduotas nagrinėti iš naujo. Be to, šių išlaidų teismas neturėjo priteisti ir dėl to, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas atliko priešpriešinį ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų įskaitymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

39.       Paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinius pateikė ir ieškovė Čekijos Respublikoje registruota įmonė TollNet a. s., ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Proit“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Proit“ ieškinį paliko nepakeistą (ši bylos dalis nepatenka į šios apeliacijos ribas). Ta pačia nutartimi kasacinės instancijos teismas panaikino kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, įskaitant ir tą, kuria ieškovės ieškinys atmestas, bei buvo paskirstytos bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidos, ir jas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis dėl ieškovės ieškinio ir trečiojo asmens UAB „Proit“ bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs perduotos bylos dalį, 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė dalyvaujančių byloje asmenų šiame teisminiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastarąjį sprendimą ieškovė skundžia apeliaciniu skundu, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas sudaro šios apeliacijos objektą.

40.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalis bylos buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įvertinusi šioje byloje anksčiau priimtų teismų procesinių sprendimų turinį, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, siekdama tinkamai ir visapusiškai apeliacine tvarka išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, daro išvadą, jog, visų pirma, kyla būtinybė pasisakyti dėl šios bylos (jos dalį perdavus naujam nagrinėjimui) nagrinėjimo ribų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-220-381/2023, 41 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 24 punktas; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-823/2024, 25 punktas).

41.       Ieškovė atsakovės sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Proit“ laimėjusiu Pirkimą šioje byloje ginčijo keliais aspektais: 1) trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikta informacija, susijusi su jo siūlomų specialistų (IT sistemų analitiko ir informacinių sistemų architekto) darbo patirtimi vykdant panašaus pobūdžio sutartis, yra klaidinanti ir sudaro VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą tiekėjo (trečiojo asmens) pašalinimo iš Pirkimo pagrindą; 2) trečiojo asmens po pasiūlymo pateikimo pateikta papildoma informacija, susijusi su trečiojo asmens sutarčių, teiktų siūlomų specialistų patirčiai pagrįsti, buvimo panašaus pobūdžio sutartimis pagrindimu, yra melaginga ir sudaro VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte tiekėjo (trečiojo asmens) pašalinimo iš Pirkimo pagrindą; 3) atsakovė pažeidė jos pačios parengtas Pirkimo sąlygas ir nepagrįstai skyrė kokybės balus Q1 ir Q2 tiekėjai UAB „Proit“, kuri, net ir suteikus jai galimybę patikslinti pasiūlymą, nepateikė visų reikalingų ir neprieštaringų Pirkimo sąlygose nustatytų duomenų bei dokumentų, pagal kuriuos galėjo būti skiriami kokybės balai, o tai lėmė neteisėtos pasiūlymų eilės sudarymą; 4) atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad UAB „Proit“ yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o Pirkimo sutarties su šia tiekėja sudarymas bei vykdymas, be kita ko, keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir tai yra savarankiški tiekėjos pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindai.

42.       Teisėjų kolegija pažymi tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje, perduodamas bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog bylą išnagrinėję teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, tinkamai nemotyvavo savo priimtų procesinių sprendimų, todėl kilęs ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės – byloje nebuvo atskleista ir įvertinta, ar trečiasis asmuo pateikė Pirkimo dokumentus atitinkančius duomenis, kurie reikšmingi vertinant ekonominio naudingumo kriterijus; ar jie galėjo būti pagrindas trečiojo asmens pasiūlymui suteikti atitinkamus kokybės balus pagal Q1 ir Q2 vertinimo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas perduotos bylos dalį iš naujo, 2024 m. birželio 20 d. nutartyje išanalizavo kasacinės instancijos teismo nurodytus aspektus, išsamiai pasisakė dėl ekonominio naudingumo balų pagal kriterijus Q1 ir Q2 skyrimo, atliko visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų teisinį vertinimą, padarydamas išvadą, kad perkančioji organizacija trečiajam asmeniui UAB „Proit“ kokybės balus pagal kriterijus Q1 ir Q2 skyrė pagrįstai (apeliacinės instancijos teismo nutarties 61–78 punktai).

43.       Todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas panaikinti ginčijamą atsakovės sprendimą šios nutarties 41 punkto 3) papunktyje nurodytu pagrindu buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi. O tai sudaro pagrindą išvadai, kad su tuo susijusios aplinkybės nepateko į ta pačia apeliacinės instancijos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui perduotos bylos dalies pagal ieškovės ieškinį nagrinėjimo ribas. 

44.       Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. birželio 20 d. nutartimi bylos dalį perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į šios bylos nagrinėjimo ribas nepateko ir aplinkybių, susijusių su VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindu (dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga) (šios nutarties 41 punkto 2) papunktis), vertinimas, kadangi šiuo aspektu šalių ginčas taip pat buvo išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas, 2024 m. birželio 20 d. nutartyje pasisakydamas dėl aptariamo pagrindo, pažymėjo, kad: i) ieškovė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka, 2024 m. gegužės 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose jau nedėsto argumentų, susijusių su teismo išvadomis, padarytomis dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinto tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindo; ii) trečiojo asmens pateiktos informacijos pirmosios instancijos teismas nepripažino melaginga ir apeliantė nepateikė daugiau argumentų, patvirtinančių trečiojo asmens teiktos informacijos melagingumą; apeliantė šiuo klausimu neteikė kasacinio skundo; iii) perkančioji organizacija turi ne teisę, o pareigą tikrinti, ar informacija yra melaginga; trečiojo asmens pateiktos informacijos perkančioji organizacija nevertino kaip melagingos; ieškovė trečiojo asmens pateiktos kartu su pasiūlymu ir vėliau papildomos informacijos melagingumą sieja su užsakovės Tecnositaf S. p. A. pateiktomis pažymomis, tačiau tokių duomenų pateikimas bei viešai skelbiamos informacijos duomenys (kuriais rėmėsi atsakovė) negali sudaryti pakankamo pagrindo vertinti teikiamą informaciją kaip neatitinkančią tiesos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 87–93 punktai).

45.       Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, darydamas apibendrinančias išvadas ir nuspręsdamas perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tinkamai tiriami ir vertinami ieškovės ieškinio reikalavimai ir pagrindai dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos (ne)klaidingumo (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktas), trečiojo asmens, įtraukto į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, (ne)pašalinimo iš Pirkimo kaip nepatikimo tiekėjo ir keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, neįvertinti apeliantės (ieškovės) šiuos reikalavimus pagrindžiantys įrodymai ir kitų proceso dalyvių pateikti argumentai šiais klausimais (apeliacinės instancijos teismo nutarties 100 punktas).

46.       Pagal CPK 270 straipsnio 1 dalį teismo sprendimą (nutartį) sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, šios dalys sudaro vieningą procesinio sprendimo visumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, jos paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 71 punktas).

47.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, kompleksiškai įvertinusi anksčiau aptartus Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties motyvus, daro išvadą, kad iš naujo pirmosios instancijos teismui perduotos nagrinėti bylos dalies nagrinėjimo ribas, taigi ir šios apeliacijos ribas, sudaro būtent ieškovės ieškinio reikalavimų šios 45 nutarties punkte nurodytais pagrindais pagrįstumo vertinimas, be kita ko, dalyvaujančių byloje asmenų šiame teisminiame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

48.       Dėl šios priežasties ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su trečiojo asmens pasiūlymui suteiktų kokybės balų pagal kriterijus Q1 ir Q2 (ne)pagrįstumu, taip pat su VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindu (dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga), be kita ko, ir atsakovės bei trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą dėl to pateikti atsikirtimai, kaip peržengiantys naujam nagrinėjimui perduotos bylos nagrinėjimo ribas, apeliacine tvarka šioje nutartyje nebus vertinami. Pritartina trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytam teiginiui, kad ieškovės siekis iš naujo spręsti jai nepalankiai teismų jau išspręstus ginčo klausimus nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas ir galimas (CPK 18 straipsnis).   

49.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl į šios bylos nagrinėjimo ribas patenkančių ieškovės apeliaciniame skunde ginčijamų aspektų ir su jais susijusių atsakovės bei trečiojo asmens atsikirtimų. 

Dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos (ne)klaidingumo 

50.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartyje, perduodamas bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiojo asmens pateiktą informaciją klaidingumo aspektu, rėmėsi tik VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto aiškinimu, tačiau visiškai nepasisakė ir netyrė, ar šiuo konkrečiu atveju trečiojo asmens pateikta informacija apskritai gali būti laikoma klaidinančia informacija, dėl kurios trečiasis asmuo turėjo būti pašalintas iš Pirkimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 86 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada tiesiogiai koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto taikymas iš esmės būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad trečiajam asmeniui kokybės balai pagal kriterijus Q1 ir Q2 buvo skirti pagrįstai ir dėl to jis pagrįstai pripažintas laimėjusiu Pirkimą (kasacinės instancijos teismo nutarties 89 punktas).

51.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, be kita ko, į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartyje, kuria bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išdėstytus motyvus, tarp jų ir tai, kad perkančioji organizacija pagrįstai įvertino trečiojo asmens siūlomų specialistų patirtį pagal vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 bei pagal juos skyrė ekonominio naudingumo balus, skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog trečiasis asmuo pateikė teisingą ir pagrįstą informaciją apie jo pasiūlytų specialistų patirtį, o teisinga ir pagrįsta informacija negali būti laikoma klaidinančia, juolab klaidinančia VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme. Priėjęs prie tokios išvados, teismas nesprendė dėl trečiojo asmens atsakomybės pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai iš esmės pritaria.

52.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip prejudicinėmis, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartyje, kuria bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atitinkamomis su ginčo klausimu susijusiomis aplinkybėmis, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.

53.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). 

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar kitoje byloje gali būti nustatyti nagrinėjamai bylai svarbūs prejudiciniai faktai, svarbu atsižvelgti į kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotas tokias pagrindines CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 29 punktas).

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023, laikytina prejudicine šioje byloje ta apimtimi, kuria jos prejudicialumą konstatavo pirmosios instancijos teismas.

56.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 apeliacine tvarka nagrinėdamas ieškovės (tiekėjos) UAB „Proit“ ir atsakovės (perkančiosios organizacijos) AB „Via Lietuva” ginčą, kuriame trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dalyvavo ir Čekijos Respublikoje registruotos įmonės TollNet a. s., konstatavo, kad tiekėjos UAB „Proit“ Pirkime perkančiajai organizacijai pateikti duomenys buvo prieštaringi, todėl pastaroji privalėjo imtis priemonių dėl jų patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo, t. y. perkančioji organizacija, visų pirma, turėjo įpareigoti ieškovę pateikti patikslinimus, papildymus arba paaiškinimus, kurie siejami su ekonominio naudingumo balais Q1 ir Q2, ir tik tada svarstyti, ar UAB „Proit“ galėjo būti (ne)skiriami Q1 ir Q2 ekonominio naudingumo balai; apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų turinį, be kita ko, padarė išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog UAB „Proit“ pateikti duomenys yra melagingi.

57.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 ginčas buvo kilęs dėl to paties Pirkimo, tarp tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų (tik kitose procesinėse padėtyse), byloje buvo įrodinėjamos ir šiai nagrinėjamai bylai reikšmingos ir bylos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, tarp jų ir dėl tiekėjos UAB „Proit“ pateiktuose Pirkimo sąlygų 9 ir 10 prieduose nurodytos informacijos pagrįstumo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 konstatuotu faktu, jog UAB „Proit“ pasiūlyme ir kartu su juo pateiktuose užpildytuose Pirkimo sąlygų 9 ir 10 prieduose nurodyta informacija buvo tik prieštaringa, kurios nepakako trečiojo asmens pasiūlymui įvertiniti, teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus ir pagrįstai šią kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusia nutartimi nustatytą aplinkybę laikė prejudicine šiai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 

58.       Teisėjų kolegija šiame kontekste pastebi tai, kad skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023, iš esmės nepadarė kitų išvadų negu anksčiau nurodyta, t. y. neišplėtė aptariamos nutarties prejudicinės galios šioje byloje nenagrinėtiems aspektams (teismas dėl pastarųjų aspektų skundžiamame sprendime pasisakė atskirai), todėl su tuo susiję ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

59.       Sutiktina su tuo, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, CPK 182 straipsnio 2 punktas (prejudiciniai faktai) negali būti taikomas, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018, 23 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 23 punktas).

60.       Visgi šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau (šios nutarties 45, 47 punktai), Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi bylos dalis pagal ieškovės ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo perduota nagrinėti tik aspektais dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos (ne)klaidingumo, trečiojo asmens, įtraukto į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, (ne)pašalinimo iš Pirkimo kaip nepatikimo tiekėjo ir keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, t. y. tik šiais konkrečiais pagrindais, kai bet kurio iš jų patenkinimas turi įtakos galutiniam bylos rezultatui – ieškovės ieškiniu siekiamiems materialiesiems teisiniams padariniams (ne)atsirasti. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinis teismas dėl kitų pagrindų, t. y. dėl trečiajam asmeniui skirtų kokybės balų pagal kriterijus Q1 ir Q2 pagrįstumo ir dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga, 2024 m. birželio 20 d. nutartyje iš esmės pasisakė, taigi šioje dalyje šalių ginčas buvo išspręstas. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas likusią ginčo dalį (naujam nagrinėjimui perduotais aspektais), turėjo pagrindą remtis jau anksčiau išnagrinėto ginčo dalyje nustatytomis aplinkybėmis ir jomis grįsti skundžiamame sprendime daromas išvadas, tarp jų ir susijusias su trečiojo asmens pateiktos informacijos (ne)klaidingumu.

61.       Nagrinėjamu atveju jau esant anksčiau konstatuotiems faktams, kad: i) Italijos greitkelio A32 sutartis yra panašaus pobūdžio sutartis (taip, kaip ji apibrėžta Pirkimo sąlygose); ii) trečiojo asmens pasiūlyti specialistai L. E. S. (IT sistemų analitikas (informacinių sistemų veiklos vertinimo ekspertas) ir P. R. (informacinių sistemų architektas) įgyvendinant panašaus pobūdžio sutartį turi reikiamą patirtį, jų patirtis pagal kriterijus Q1 ir Q2 tinkamai įvertinta už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 9 d. (pataisytas pasiūlymų pateikimo terminas), t. y. už pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino; iii) be kita ko, esant įvertintoms aplinkybėms, jog trečiasis asmuo pateikė Pirkimo dokumentus atitinkančius duomenis, t. y. tiek kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai (užpildyti priedai 9 ir 10 ir juos lydintys dokumentai), tiek vėliau po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 pateiktų išaiškinimų 2024 m. vasario 24 d. trečiojo asmens pateikti paaiškinimai su papildomais dokumentais, kuriais buvo pašalinti anksčiau konstatuoti prieštaravimai, patvirtino reikšmingas aplinkybes papildomiems balams gauti, ir tuo remiantis esant padarytai išvadai, kad atsakovė turėjo pagrindą trečiajam asmeniui skirti ekonominio naudingumo balus pagal kriterijus Q1 ir Q2, pirmosios instancijos teismas šioje byloje, pasisakydamas dėl to, ar trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateikta informacija apskritai gali būti laikoma klaidinga, padarė visiškai pagrįstą ir logišką išvadą, jog trečiasis asmuo pateikė teisingą ir pagrįstą informaciją apie jo pasiūlytų specialistų patirtį, vertinamą pagal kriterijus Q1 ir Q2, o teisinga ir pagrįsta informacija negali būti laikoma klaidinančia. Tokia informacija iš esmės yra teisinga ir, kaip pagrįstai nurodo ir atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, klaidinti teikiant pagrįstą informaciją objektyviai nėra galima. 

62.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateikta informacija apskritai nėra klaidinanti, taigi jai juolab negalint būti klaidinančiai pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktą, pagrįstai nebepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto aiškinimo vertinimo ir nesprendė dėl trečiojo asmens atsakomybės pagal aptariamą nuostatą, o su tuo susijusius ieškovės argumentus (dėl trečiojo asmens pašalinimo pagrindo šiam pateikus klaidinančią informaciją buvimo ar 0 balų pagal kriterijus Q1 ir Q2 skyrimo) atmetė kaip nepagrįstus.

63.       Pabrėžtina tai, kad trečiajam asmeniui ekonominio naudingumo balai pagal kriterijus Q1 ir Q2 (atitinkamai 2,36 balų ir 2,04 balų) buvo suteikti vertinant tik Italijos greitkelio A32 sutartį. Todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su informacija apie Rusijos greitkelio M4 sutartį, šios informacijos (ne)klaidingumu, ginčo atveju nėra aktualios ir nekeičia teisinės situacijos vertinimo, t. y. to, kad trečiajam asmeniui kokybės balai pagal kriterijus Q1 ir Q2 buvo skirti pagrįstai, juos jam skyrus tik pagal Italijos greitkelio A32 sutartį (o informacija apie šią sutartį, be kita ko, yra teisinga ir pagrįsta). Dėl šios priežasties ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl to, ar trečiojo asmens pateikta informacija apie Rusijos greitkelio M4 sutarties vykdymą nebuvo klaidinanti, o to nepadarius nebuvo atskleista bylos esmė, nėra pagrįsti.

64.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktos informacijos neklaidingumo, šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais panaikinti nėra pagrindo.

Dėl trečiojo asmens, įtraukto į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, (ne)pašalinimo iš Pirkimo kaip nepatikimo tiekėjo

65.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog UAB „Proit“ nesiėmė visų „apsivalymo“ priemonių, į tai, kad atsakovė nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl trečiojo asmens taikytų „apsivalymo“ priemonių pakankamumo, be to, teismas padarė klaidingą išvadą, jog trečiasis asmuo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įrašytas tik vieną kartą. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro trečiojo asmens pašalinimo iš Pirkimo pagrindą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

66.       VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.

67.       VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal VPĮ 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.

68.       Pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

69.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal VPĮ teisinį reguliavimą faktas, jog tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pats savaime nėra pagrindas pašalinti iš pirkimo. Kiekvieną kartą pirkimo vykdytojas turi spręsti, ar vertinant tiekėjo patikimumą, tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis). Be to, net ir priėmus sprendimą, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, tiekėjas vis tiek turi galimybę taikyti „apsivalymo“ priemones (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis). VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas tam tikrų korekcinių priemonių mechanizmas, t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam pažeidimą, suteikiama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras padėties (savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo) atkūrimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 109 punktas).  

70.       Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos, reglamentuojančios vadinamąjį tiekėjo reabilitacijos, arba „apsivalymo“ (angl. self-cleaning), institutą, yra kildinamos iš Direktyvos 2014/24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus neprivalomuosius pašalinimo pagrindus ir jų tikslus bei principus, yra pažymėjęs, kad šie pagrindai yra grindžiami svarbiausiu tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykių veiksniu – tiekėjo patikimumu perkančiajai organizacijai (šios pasitikėjimu tiekėju). Todėl išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 34 punktas).

71.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo yra įrašytas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą iki 2025 m. lapkričio 5 d., nes Valstybės duomenų agentūra (buvęs pavadinimas Lietuvos statistikos departamentas) 2022 m. lapkričio 6 d. dėl UAB ,,Proit“ kaltės vienašališkai nutraukė 2021 m. lapkričio 9 d. sudarytą viešojo pirkimo Nr. 557762 sutartį Nr. STAT – 210 (2021); UAB ,,Proit“ įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1315-653/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-728-933/2023 paliktas nepakeistas).

72.       Byloje nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu (kuris vėliau pakeistas 2023 m. gegužės 26 d. atsakovės sprendimu), kuriuo trečiojo asmens pasiūlymui suteikti maksimalūs kokybės balai ir trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkimą, 2023 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje, be kita ko, nurodė ir argumentus, susijusius su aplinkybėmis, jog trečiasis asmuo 2022 m. lapkričio 15 d. buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnis). Atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (11.7.2)2-7176 ,,Dėl viešajam pirkimui Nr. 539448 pateiktos pretenzijos“ atsakydama į šią pretenziją, nurodė, kad nepašalins trečiojo asmens iš Pirkimo dėl to, jog jis yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Šiame rašte perkančioji organizacija pažymėjo, kad: i) ji 2023 m. balandžio 13 d. įvykusio posėdžio metu susipažino su UAB ,,Proit“ ,,apsivalymo priemonėmis“ ir nustatė, jog tiekėja UAB ,,Proit“ ėmėsi pakankamų ir efektyvių priemonių, užkardant panašius pažeidimus ateityje ir atkuriant tiekėjos dalykinį patikimumą; ii) perkančioji organizacija įsitikino, kad UAB ,,Proit” įdiegtos techninės, organizacinės ir personalo valdymo priemonės, skirtos tolesnių pažeidimų prevencijai, yra optimalios ir racionalios; iii) tiekėjai UAB ,,Proit” buvo pagrįstai leista dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose; iv) UAB ,,Proit” yra pagrindusi ,,apsivalymo” priemonių konfidencialumą ir minėtos priemonės detaliai atskleidžia vidinę tiekėjo veiklos struktūrą, paslaugų teikimo procesus ir priemones, todėl Viešųjų pirkimų komisija negali tiekėjos TollNet a. s. supažindinti su konkrečiomis UAB ,,Proit” ,,apsivalymo” priemonėmis (t. 1, b. l. 212–215). 

73.       Teisėjų kolegija pastebi tai, kad perkančiajai organizacijai pateiktame UAB ,,Proit“ 2023 m. kovo 17 d. rašte ,,Dėl UAB ,,Proit“ patikimumo ir pašalinimo pagrindo viešame pirkime Nr. 539448 netaikymo“ su priedais, trečiasis asmuo išsamiai pasisakė dėl jo taikytų ,,apsivalymo” priemonių, aspektais nurodytais VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte, detalizuojant tą konkrečiais pavyzdžiais ir pateiktais įrodymais (t. 4, b. l. 22–77). Be to, byloje esantis  perkančiosios organizacijos 2022 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 2-16970, adresuotas Valstybės duomenų agentūrai (buvęs pavadinimas Lietuvos statistikos departamentas), ir pastarosios institucijos 2022 m. lapkričio 22 d. atsakymas Nr. SD-834 į minėtą atsakovės raštą taip pat sudaro pagrindą teigti, kad ir pati atsakovė domėjosi ir tyrė aplinkybes, lėmusias tiekėjos UAB ,,Proit“ įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tiekėjos bendradarbiavimą, aiškinantis situaciją dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo ir pan. (t. 1, b. l. 304–307).

74.       Taigi nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad perkančioji organizacija sprendė klausimą dėl trečiojo asmens UAB ,,Proit“ ,,apsivalymo” priemonių pakankamumo, aiškinosi su vertinamo tiekėjos elgesiu susijusias aplinkybes. Atsakovės 2023 m. gegužės 15 d. atsakymo į ieškovės pretenziją turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė atliko UAB ,,Proit“ nustatyto viešojo pirkimo sutarties netinkamo vykdymo aplinkybių ir ieškovės pateiktų reabilitacijos dokumentų vertinimą, t. y. perkančioji organizacija įvertino trečiojo asmens nurodytas ,,apsivalymo” priemones, jų pakankamumą ir padarė išvadą, jog jos yra optimalios, racionalios. UAB ,,Proit“ pateikti paaiškinimai, įrodymai perkančiajai organizacijai nesudarė pagrindo abejoti tiekėjos patikimumu, jos galėjimu dalyvauti ginčo viešajame pirkime, netaikant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatyto pašalinimo pagrindo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat papildomai išskyrė ir detalizavo UAB ,,Proit“ 2023 m. kovo 17 d. rašte perkančiajai organizacijai nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias trečiojo asmens UAB ,,Proit” ,,apsivalymo” priemonių pakankamumą, tame tarpe ir trečiojo asmens patirtį, sėkmingai jau įvykdytus projektus, jų apimtį pan., kurios leido įsitikinti trečiojo asmens patikimumu, atkurti pasitikėjimą juo (sprendimo 21 punktas).

75.       Vien tai, kad ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu trečiojo asmens  UAB ,,Proit” ,,apsivalymo” priemones laikyti pakankamomis ir nepašalinti jo iš Pirkimo, nesudaro pagrindo teigti, jog toks perkančiosios organizacijos sprendimas nėra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu atliktas teisinis faktinės situacijos įvertinimas yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjamu klausimu pateikė esminius ir pakankamus motyvus, o tai, kad atskirai nebuvo aptarti ieškovės į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai, nereiškia, jog teismas jų visumos įrodymų kontekste neįvertino. Pažymėtina, kad prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį įvertinimą bei nuspręsti dėl to, kokiais teisės šaltiniais remtis, yra suteikta tik teismui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad netgi aplinkybė, jog teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 74 punktas).

76.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovė tinkamai atsižvelgė į ginčui reikšmingą aplinkybę dėl to, kad trečiasis asmuo 2022 m. lapkričio 5 d. buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, individualiai įvertino susidariusią situaciją ir nusprendė trečiojo asmens įgyvendintas ,,apsivalymo“ priemones laikyti pakankamomis atkuriant pasitikėjimą juo. Todėl ieškovės su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

77.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi tai, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog trečiasis asmuo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą antrą kartą buvo įrašytas 2024 m. rugsėjo 11 d. šiuo atveju teisinės situacijos vertinimo nekeičia. Kaip teisingai pažymi atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą, ši aplinkybė nepatenka į ginčo ribas, ji neegzistavo atsakovei priimant sprendimą dėl trečiojo asmens paskelbimo ginčo Pirkimo laimėtoju, taigi atsakovė į ją objektyviai negalėjo atsižvelgti, be to, atsakovė dėl pastarojo atvejo dar nėra priėmusi jokio sprendimo, galinčio būti apskundimo objektu (dėl trečiojo asmens įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vyksta teisminis ginčas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2719-936/2024) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).  

Dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimo

78.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog perkančioji organizacija turėjo įvertinti, kad Pirkimo sutarties sudarymas su UAB „Proit“ keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes trečiojo asmens subtiekėjas Aitek S. p. A. ir specialistas L. E. S. vykdė Rusijos M4 greitkelio sutartį, tikėtina, jog ir ateityje vykdys darbus Rusijoje, teikdami pačių įdiegtos programinės įrangos priežiūros paslaugas. O tai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Ieškovės vertinimu, ji neturi laukti atskiro rašytinio perkančiosios organizacijos sprendimo tam, kad galėtų pareikšti ieškinį motyvuodama tuo, jog sutarties su UAB „Proit“ sudarymas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes tokiu atveju būtų pažeista jos teisė į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.

79.       Byloje nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu (šis sprendimas vėliau pakeistas 2023 m. gegužės 26 d. atsakovės sprendimu), kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkimą, 2023 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje, be kita ko, nurodė, jog Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu UAB ,,Proit“ sudarymas keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (11.7.2)2-7176 ,,Dėl viešajam pirkimui Nr. 539448 pateiktos pretenzijos“ atsakydama į šią pretenziją, nurodė, kad perkančioji organizacija neturi pagrindo pašalinti UAB ,,Proit“ iš viešojo pirkimo procedūrų nacionalinio saugumo pagrindu ir ieškovės pretenzijos dalį nacionalinio saugumo klausimu atmetė.

80.       Įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis bei sąlygas, priėmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą. Siekiant apsaugoti nacionaliniam saugumui svarbius ūkio sektorius, NSUSOAĮ, be kitų priemonių, įtvirtinta sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros sistema, pagal kurią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pranešti apie tam tikrus ketinamus sudaryti sandorius, o Komisija, nusprendusi atlikti sandorio patikrą, atsižvelgusi į tam tikrus kriterijus, priima išvadą, ar atitinkamas sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus. Galutinį sprendimą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė (NSUSOAĮ 12–13 straipsniai). Komisijai atliekant sandorių patikrą, kartu atliekama ir sandorio šalies patikra pagal NSUSOAĮ 11 straipsnyje nustatytus kriterijus.

81.       Kasacinis teismas, pasisakydamas ginčui aktualiais aspektais, yra išaiškinęs, kad atitikties nacionalinio saugumo interesams apsaugos aspektu tikrinami ne visi viešojo pirkimo konkurso dalyviai, o tik laimėtojas; tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas nepatenka į perkančiojo subjekto kompetenciją; perkančiojo subjekto veiksmai tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procese pasireiškia tik tokiai patikrai reikalingų dokumentų iš tiekėjo gavimu (surinkimu); nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės kreipiasi į Saugumo komisiją dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros; išvadą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Saugumo komisija; išvadą dėl neatitikties nacionalinio saugumo interesams Saugumo komisija pateikia Vyriausybei, kuri priima galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams; nurodytų viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021). Taigi, remiantis tuo, darytina išvada, kad tiekėjo ir sandorio su juo atitikties nacionalinio saugumo interesams perkančioji organizacija iš esmės nevertina, nes tai yra Komisijos kompetencija. 

82.       Ginčui aktualių Pirkimo sąlygų 94 punkte numatyta, kad jeigu taikomas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, prieš sudarant sutartį su perkančiąja organizacija, perkančioji organizacija inicijuoja procedūrą, nustatančią, ar numatoma sudaryti sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus ir ar tokia sutartis gali būti sudaroma ir vykdoma. Tiekėjas įsipareigoja nustatytais terminais pateikti perkančiajai organizacijai ir (ar) kompetentingoms institucijoms visus duomenis, dokumentus ir sutikimus, būtinus šiai patikrai atlikti. Jeigu ketinama sudaryti sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ji negali būti sudaryta tol, kol nebus pašalintos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos. Sprendimą, ar ketinama sudaryti sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos  įstatyme nustatyta tvarka. Jeigu nustatoma, kad sutartis gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį dalyviui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po dalyvio, su kuriuo negali būti sudaryta sutartis pagal šį punktą, jeigu šis pasiūlymas nėra atmetamas.

83.       Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką bei ginčui aktualias Pirkimo sąlygas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad perkančioji organizacija turėtų kreiptis į Komisiją, kurios kompetencijai ir priklauso tiekėjo ir sandorio su juo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas, tik prieš sudarant su laimėtoju Pirkimo sutartį, jeigu to reikalaus tuo metu taikoma NSUSOAĮ redakcija. Tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu nesutinka ir siekia, jog iš esmės bet kuriuo metu būtų vertinama, ar tiekėjas ir pirkimo sandorio su juo sudarymas nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

84.       NSUSOAĮ 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija, gavusi šio straipsnio 1, 2 ar 7 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, esminį subjektą arba atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą subjektą, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija nustato, kad šioje dalyje nurodytam sprendimui priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiuos subjektus dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos turi pateikti Komisijos prašomą informaciją. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas turi nuspręsti, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Komisijai nusprendus pradėti sandorio patikrą, iki galutinio sprendimo dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo planuojamas sudaryti sandoris negali būti sudaromas, o jau sudaryto sandorio vykdymas sustabdomas, nebent Komisija sprendime dėl patikros pradėjimo nurodo kitaip. Jeigu Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas.

85.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors anksčiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog vertinimas dėl Pirkimo sandorio sudarymo grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui jau turėjo būti atliktas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, siekdama pašalinti bet kokias abejones, šios nagrinėjamos bylos eigoje (po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo) 2023 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į Komisiją dėl Pirkimo sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu UAB „Proit“ atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo. Komisija 2024 m. sausio 19 d. rašte nurodė, kad ji 2024 m. sausio 18 d. posėdyje priėmė sprendimą nepradėti Elektroninės kelių rinkliavų informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sandorio su UAB „Proit“, kuri sandoriui vykdyti ketina pasitelkti Italijoje registruotą bendrovę Aitek S. p. A,  atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. O tai, ką pagrįstai nurodo ir atsakovė bei trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą, pagal NSUSOAĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatą reiškia, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas Komisijos sprendimas NSUSOAĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka buvo apskųstas (CPK 178 straipsnis).

86.       Teisėjų kolegija papildomai pastebi tai, kad Komisija 2024 m. sausio 19 d. rašte, atsisakydama pradėti Pirkimo sandorio patikrą, tik paprašė atsakovės užtikrinti, jog Pirkimo sutarčiai įgyvendinti jokiomis formomis nebūtų pasitelkti asmenys (prekės) iš valstybių ar teritorijų, nurodytų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu. O šiuo gi atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad trečiojo asmens Pirkimo sutarčiai vykdyti ketinama pasitelkti Aitek S.p.A. yra Italijos įmonė, kuri nepatenka aptariamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1.2 papunkčiu patvirtintą Valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą (jame nurodytos šios valstybės ar teritorijos: i) Rusijos Federacija; ii) Baltarusijos Respublika; iii) Kinijos Liaudies Respublika, netaikoma Atskirajai Taivano, Penghu, Kinmeno ir Madzu muitų teritorijai; iv) Rusijos Federacijos aneksuotas Krymas; v) Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija; vi) Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos).

87.       Priešingai nei apeliaciniame skunde bando įteigti ieškovė, toks Komisijos perkančiajai organizacijai adresuotas prašymas nereiškia, kad Komisija sandorio atitikties Lietuvos nacionalinio saugumo interesams patikros pareigą būtų perkėlusi perkančiajai organizacijai. Tokios išvados Komisijos 2024 m. sausio 19 d. raštas, kuriuo atsisakyta pradėti Pirkimo sandorio patikrą, daryti neleidžia. Be to, jau minėta, kad perkančiosios organizacijos pareiga priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nereiškia, jog ji įpareigojama pati savarankiškai įvertinti ir patikrinti informaciją, ar atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Funkcijos įvertinti, ar egzistuoja duomenys, galintys patvirtinti didėjančią riziką ar esančią grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priskirtos ne perkančiajai organizacijai, o kompetentingoms institucijoms, VPĮ tokių perkančiosios organizacijos įgalinimų neįtvirtina. Perkančiajai organizacijai nėra suteikta įgaliojimų savarankiškai atlikti tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, ji vadovaujasi kompetentingų institucijų turima informacija apie tiekėjo interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-573-370/2024). 

88.       Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią konkrečią susiklosčiusią situaciją, Pirkimo sąlygų 94 punktą ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė šioje stadijoje neatliko neteisėtų veiksmų, spręsdama klausimus, susijusius su grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimu. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

89.       Kadangi ieškovės ginčijamais aspektais dėstyti argumentai (dėl keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui) bylos nagrinėjimo ribose buvo įvertinti, nėra pagrindo konstatuoti  ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nėra numatytas ribojimas pakartotinai kreiptis į Komisiją dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros, o remiantis Pirkimo sąlygų 94 punktu tokia patikra atliktina iki Pirkimo sandorio sudarymo. Todėl, kaip pagrįstai pastebi ir pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu ji ir nuspręstų nebesikreipti į Komisiją dėl patikros atlikimo iki Pirkimo sutarties sudarymo ir ieškovė manytų, kad dėl to perkančioji organizacija elgiasi neteisėtai, ji nepraranda teisės tokį atsakovės neveikimą skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl Komisijos įtraukimo į bylą išvada teikiančia institucija

90.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, gindamas viešąjį interesą, pažeidė pareigą veikti aktyviai, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą įtraukti į bylą Komisiją, siekiant gauti jos išvadą. Todėl ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo šį jos prašymą patenkinti ir įtraukti Komisiją į bylą, įpareigojant ją pateikti išvadą dėl to, ar Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas atitiktų Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės prašymas nėra pagrįstas dėl toliau nurodomų motyvų.

91.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad remiantis, CPK 49 straipsnio 3 dalimi, valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti (bet neprivalo) teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, jog duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. VPĮ taip pat nenustatyta teismo pareiga gauti specialios valstybės institucijos išvadą viešųjų pirkimų bylose. Antra, šioje byloje jau nustatyta, kad pagal Pirkimo sąlygų 94 punktą perkančioji organizacija turi kreiptis į Komisiją tik prieš sudarant Pirkimo sutartį, jeigu to reikalaus tuo metu taikoma NSUSOAĮ redakcija. Trečia, atsakovė jau kartą kreipėsi į Komisiją, kuri atsisakė pradėti Pirkimo sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Ketvirta, teismui bet kuriuo atveju institucijų išvada nėra privaloma, o yra vertinama visų bylos įrodymų kontekste. O šiuo gi atveju ieškovė iš esmės siekia, kad prašoma įtraukti į bylą institucija, o ne teismas, atliktų byloje šalių išdėstytų argumentų ir jų pateiktų įrodymų teisinį vertinimą, nors prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį įvertinimą bei nuspręsti dėl to, kokiais teisės šaltiniais remtis, yra suteikta tik teismui.

92.       Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių argumentus, pagrįstai ieškovės prašymo įtraukti Komisiją į bylą ir įpareigoti ją pateikti išvadą dėl to, ar Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas atitiktų Lietuvos nacionalinio saugumo interesus netenkino. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių tokio ieškovės prašymo nėra pagrindo tenkinti ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl jis atmetamas (CPK 49 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo 

93.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė jai iš trečiojo asmens 540 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą (kuris teismo buvo atmestas) parengimą, tačiau nepagrįstai nepriteisė 3 280 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme, kurios susijusios su trečiojo asmens pareikštu ieškiniu (kuris teismo buvo atmestas). Trečiasis asmuo su tokia ieškovės pozicija nesutinka, teigdamas, kad teismas neturėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas išnagrinėtoje bylos dalyje pagal trečiojo asmens ieškinį, tarp jų ir 3 280 Eur. Be to, teismas neturėjo priteisti iš trečiojo asmens ieškovei 540 Eur išlaidas už jos atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą, įvertinus ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje atliko priešpriešinį ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų įskaitymą.

94.       Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų, taigi ir trečiojo asmens UAB ,,Proit” patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pateko į šios bylos nagrinėjimo ribas. Tą patvirtina tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties (rezoliucinės dalies pirmos pastraipos 3) ir 4) punktai), tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties turinys.

95.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį: i) iš ieškovės atsakovei už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme priteisė 5 735,40 Eur bylinėjimosi išlaidas; ii) iš ieškovės atsakovei už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą priteisė 1 300,06 Eur išlaidas; iš ieškovės trečiajam asmeniui už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą priteisė 2 600,13 Eur išlaidas; iii) iš ieškovės atsakovei už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteisė 3 430,94 Eur išlaidas; iš ieškovės trečiajam asmeniui už atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą parengimą priteisė 3 430,94 Eur išlaidas.

96.       Teismas, atmetęs trečiojo asmens ieškinį: i) iš trečiojo asmens atsakovei už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme priteisė 5 953,20 Eur atstovavimo išlaidas; ii) iš trečiojo asmens atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisė 1 300,06 Eur išlaidas; iii) iš trečiojo asmens ieškovei už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą priteisė 540 Eur išlaidas.

97.       Teismas nustatęs, kad ieškovė, vykdydama šioje nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusius sprendimus, atsakovei ir trečiajam asmeniui sumokėjo priteistas bylinėjimosi išlaidas: atsakovei – 7 035,46 Eur, o trečiajam asmeniui – 2 060,13 Eur, atsižvelgdamas į protingumo ir ekonomiškumo principus, atgręžimo nevykdė, tačiau nepriteisė atitinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

98.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas iš viso priteisė atsakovei iš ieškovės 3 430,94 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovei iš trečiojo asmens – 7 253,26 Eur bylinėjimosi išlaidas; trečiajam asmeniui iš ieškovės – 3 430,94 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovei iš trečiojo asmens – 540 Eur bylinėjimosi išlaidas.

99.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra pagrįstas tik iš dalies.

100.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ir trečiojo asmens ieškiniai buvo atmesti, t. y. sprendimas nepriimtas nė vieno jų naudai, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytą aplinkybę, pagrįstai šių dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino, t. y. nepriteisė ieškovei iš trečiojo asmens jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (atmetus trečiojo asmens ieškinį), o trečiajam asmeniui – iš ieškovės (atmetus ieškovės ieškinį). Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad atmetus ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius, bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, buvo atlygintos tik atsakovei (jos atsakovei priteistos iš ieškovės ir trečiojo asmens). O visų šioje byloje dalyvaujančių asmenų (ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens) patirtų išlaidų atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas tik dėl jų išlaidų, patirtų apeliacinėje ir kasacinėje instancijose. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad jai skundžiamu sprendimu iš trečiojo asmens turėjo būti priteista 3 280 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme, nėra pagrįstas.

101.       Remiantis šios nutarties 95–96 punktuose nurodytais dalyvaujantiems byloje asmenims priteistais išlaidų dydžiais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šiame teisminiame procese iš viso iš ieškovės atsakovei turėjo būti priteista 10 466,40 Eur (5 735,40 Eur + 1 300,06 Eur + 3 430,94 Eur), iš trečiojo asmens atsakovei – 7 253,26 Eur (5 953,20 Eur + 1 300,06 Eur), iš ieškovės trečiajam asmeniui – 6 031,07 Eur (2 600,13 Eur + 3 430,94 Eur), ir iš trečiojo asmens ieškovei – 540 Eur. Kadangi ieškovė šioje byloje, vykdydama šioje byloje įsiteisėjusius sprendimus, atsakovei jau buvo sumokėjusi 7 035,46 Eur, o trečiajam asmeniui – 2 060,13 Eur (šios nutarties 97 punktas), teismas nevykdė sprendimo atgręžimo, tačiau į tai atsižvelgdamas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

102.       Dėl to teismas iš viso iš ieškovės atsakovei priteisė 3 430,94 Eur bylinėjimosi išlaidas (apskaičiavimas: 10 466,40 Eur – 7 035,46 Eur (ieškovės atsakovei jau sumokėta suma)), o trečiajam asmeniui iš ieškovės – 3 430,94 Eur. Nors pastarosios sumos apskaičiavimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, tačiau, įvertinus sprendimo motyvus, bylinėjimosi išlaidų dydžius, darytina išvada, kad tokia priteista suma trečiajam asmeniui apskaičiuota ne tik iš ieškovės trečiajam asmeniui mokėtinų 6 031,07 Eur bylinėjimosi išlaidų išminusavus ieškovės jau trečiajam asmeniui sumokėtą sumą (2 060,13 Eur) (tokiu atveju trečiajam asmeniui iš ieškovės priteista galutinė suma turėtų būti 3 970,94 Eur (apskaičiavimas: 6 031,07 Eur – 2 060,13 Eur), o ne 3 430,94 Eur, kurią priteisė teismas), tačiau ir atlikus sudengimą su trečiojo asmens ieškovei atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis – 540 Eur (apskaičiavimas: 6 031,07 Eur – 2 060,13 Eur – 540 Eur = 3 430,94 Eur).

103.       Trečiasis asmuo teisingai pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje atliko priešpriešinių ieškovės ir trečiojo asmens vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (atitinkamai ieškovės patirtą 540 Eur sumą už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą sudengė su trečiojo asmens už atsiliepimo į ieškinį parengimą patirta 2 600,13 Eur suma (teismo sumažinta pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 2 060,13 Eur (2 600,13 Eur – 540 Eur). Dėl to ieškovė trečiajam asmeniui, remdamasi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ir sumokėjo 2 060,13 Eur. Visgi teisėjų kolegija pastebi tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš naujo išnagrinėjęs perduotos bylos dalį, šioje byloje paskirstė ne anksčiau pagal CPK įskaitytas išlaidas, o jas išskaidęs – atitinkamai 540 Eur ir 2 600,13 Eur (šios nutarties 95–96, 101 punktai). Todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje atliktas ieškovės ir trečiojo asmens priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų įskaitymas šiuo atveju nėra aktualus.

104.       Pabrėžtina, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijas teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina suma yra 3 430,94 Eur, o ieškovei iš trečiojo asmens – 540 Eur. Taigi nutarties rezoliucinės dalis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistiną sumą (3 970,94 Eur (apskaičiavimas: 6 031,07 Eur – 2 060,13 Eur)) sumažinęs paties trečiojo asmens ieškovei mokėtina suma (540 Eur) ir rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 3 430,94 Eur (iš 3 970,94 Eur išminusavus 540 Eur), tačiau dar papildomai ieškovei iš trečiojo asmens priteisdamas 540 Eur, pastarąja suma be pagrindo padidino trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolę ieškovei.

105.       Todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą patikslinti, nurodant, kad trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro ne 3 430,94 Eur, o 3 970,94 Eur. Kitose dalyse pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

106.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiąsias teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant tik sprendimu trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą.

107.       Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami.

108.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

109.       Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 2 710,40 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie 3 963,96 Eur dydžio patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

110.       Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (rekomendacijų 8.11 papunktis), ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį.

111.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtos 2 710,40 Eur išlaidos už teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinos (CPK 98 straipsnis).

112.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens 3 963,96 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų jų dydį (apskaičiavimas: 2 196,40 Eur (2024 metų II ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis) x 1,3 = 2 855,32 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis), taip pat įvertinus parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį, tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, be to, trečiąjį asmenį apeliacinėje instancijoje atstovavo ta pati advokatė, kuriai bylos esmė neabejotinai buvo gerai žinoma, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas neturėjo pareikalauti itin didelių laiko ir darbo sąnaudų, spręstina, kad yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki Rekomendacijose numatytos maksimalios šių išlaidų sumos – 2 855,32 Eur, kuri trečiajam asmeniui priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu iš ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės TollNet a. s. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Proit“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą (ją padidinant) ir sprendimo trečiąją pastraipą išdėstyti taip:

,,Priteisti iš ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės TollNet a. s., juridinio asmens kodas 29055059, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Proit“, juridinio asmens kodas 302560374, 3 970,94 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimties eurų 94 centų) bylinėjimosi išlaidas.”

Priteisti iš ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės TollNet a. s., juridinio asmens kodas 29055059, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Proit“, juridinio asmens kodas 302560374, 2 855,32 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 32 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės TollNet a. s., juridinio asmens kodas 29055059, atsakovei akcinei bendrovei ,,Via Lietuva“, juridinio asmens kodas 188710638, 2 710,40 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dešimties eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai                                                                            Giedrė Čėsnienė

               Vilija Mikuckienė

               Vigintas Višinskis