Bylos Nr. 1S-1498-245/2014

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00194-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namų 2014-06-16 priimtą nutarimą Nr. LK-214 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

V. B. teistas 2012-02-01 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (4 nusikaltimai) - 5 (penkiems) metams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011-03-02, bausmės pabaiga – 2016-03-02.

Komisija 2014 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. LK-214 nutarė nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, be to, teismas jam du kartus jau buvo taikęs lygtinį paleidimą ir nors nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau vėl darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra vertas teismo pasitikėjimo.

V. B. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-29 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, nepagrįstai apsunkino jo teisinę padėtį, taip pat nepagrįstai rėmėsi BVK 158 str. 1 d. 4 p. Pažymi, kad jis niekada nėra padaręs ir nėra baustas už BVK 158 str. 1 d. 4 p. nurodytas veikas, t. y. už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose. Tokiu būdu buvo pažeisti Konstitucijos 7, 21, 109 ir 110 straipsnių reikalavimai, Teisėjų etikos kodekso atitinkami straipsniai bei jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio konstitucinės teisės. Teigia, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas jo asmenybę kompromituoja, nes turi išankstinį nusistatymą prieš jį dėl ankstesnio teistumo, todėl siekia jam pakenkti sutrukdant jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Taip pat skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis yra baustas drausmine tvarka dėl alkoholio vartojimo. Tokios nuobaudos jis neturėjo, yra baustas už rūkymą uždraustoje vietoje, tačiau nuobauda nebegaliojanti. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, bus įdarbintas ir turės pastovų ir gerai apmokamą darbą, kartą yra skatintas, įgijo apdailininko kvalifikaciją, pataisos namuose nedirba, nes nėra laisvų darbo vietų. Jo požiūris į Lietuvos Respublikos įstatymus, visuomenės poreikius pakito teigiama linkme. Teigia, kad nei teisėjas, nei prokuroras nebuvo liudytojais tiriant jo elgesį bei teikiant psichologines analizes. Reikėtų vadovautis būtent jį prižiūrinčių, auklėjančių  kompetentingų pareigūnų išvadomis, jų charakteristikomis, kuriose nurodoma, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ne tik formaliais pagrindais, bet ir realiais pokyčiais. Jo tikslai yra sąžiningai dirbti, gyventi, laikytis įstatymų, gerbti aplinkinius, integruotis į visuomenę, tapti gerbiamu visuomenės nariu, nutraukti ryšius su nusikalstamo gyvenimo asmenimis. Pažymi, kad turi garbaus amžiaus, ligotus tėvus. Nori rūpintis jų gerove. Turi gyvenimo draugę, su kuria ketina tuoktis ir gyventi dorą gyvenimą. Prašo teismo proceso metu užtikrinti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

V. B. skundas atmestinas.

Nuteistasis skunde prašo užtikrinti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kad paskirtas gynėjas teismo proceso metu galėtų išreikšti jo gynybos poziciją, taigi, manytina, prašoma skundo nagrinėjimui rengti teismo posėdį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, jo gynėjui, nenustatyta, todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujant paskirtam antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui, netenkinamas ir skundas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dalies dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. reikšmingų aplinkybių.

Aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo procesiniu sprendimu nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl nuteistojo V. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Iš teismui pateiktos medžiagos, matyti, kad V. B. yra teistas šešis kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Be to, V. B. anksčiau jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, taigi, galima teigti, jog nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, juolab, kad kiti nusikaltimai (dažniausiai vagystės) padaryti dėl to, kad nuteistasis turi priklausomybę narkotikams. Pažymima ir tai, kad dėl padaryto nusikaltimo V. B. kaltę pripažįsta tik iš dalies, t. y. neigia turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, nors bylos duomenys tam prieštarauja.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad A. B. būtų baustas už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai rėmėsi BVK 158 str. 1 d. 4 p. Tačiau, kaip matyti iš nutarties motyvuojamosios dalies, minėti nusikaltimai nėra nurodyti, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas padarė rašymo klaidą, kuri nagrinėjamu atveju nekeičia priimto sprendimo teisėtumo. Minėtas apsirikimas nesuteikia pagrindo abejoti apylinkės teismo teisėjo nešališkumu, todėl nuteistojo argumentai dėl teisėjo turimo išankstinio nusistatymo dėl jo ankstesnių teistumų bei siekio jam pakenkti, atmetami. V. B. visus šešis kartus buvo teisiamas Alytaus rajono apylinkės teismo, dėl šiuo metu atliekamos bausmės lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą, tad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas net teoriškai neturėjo sąlygų išankstinio nusistatymo prieš nuteistąjį susiformavimui.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su V. B. pastebėjimu, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nurodė vieną jam taikytą drausminę nuobaudą. Iš socialinio tyrimo išvados bei Kybartų pataisos namų pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu V. B. drausmine tvarka buvo baustas du kartus: viena nuobauda skirta už rūkymą neleistinoje vietoje, kita – nustačius, kad nuteistasis apsvaigęs nuo opiatų. Taigi, dėl alkoholio vartojimo V. B. nebuvo baustas. Vis dėlto, abu nusižengimai yra pakankamai šiurkštūs ir nors nuobaudos nebegaliojančios, nuteistasis kartą yra skatintas, tačiau jo elgesio negalima laikyti nepriekaištingu. Be to, pats nuteistasis skunde akcentuoja tik tai, jog rūkė neleistinoje vietoje, apie apsvaigimą nuo opiatų nutylima. Tai tik patvirtina psichologinės grupės padarytos išvados teiginius, jog V. B. menkina savo prasižengimus, o nusikalstamam elgesiui pateisinti ieško racionalių argumentų. Nuteistasis linkęs rizikuoti neįvertinant rizikos laipsnio, pernelyg greitai daro išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo pasitikėjimo nestiprina ir ta aplinkybė, jog V. B. du kartus jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nors lygtinio paleidimo sąlygos nebuvo pažeistos, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog teismo parodytas pasitikėjimas nesuteikė nuteistajam motyvacijos vėl nenusikalsti. Švelnus baudžiamumas, manytina, tapo ne postūmiu perkainoti savo turimas vertybes, bet faktoriumi vėl nusikalsti lengvabūdiškai tikintis teismo malonės. Be to, nuteistasis menkina pagrindinės jo turimos problemos - narkotikų vartojimo padarinius ir net nesistengia keisti savo mąstymo. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis pataisos namuose dalyvauja tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, taigi, savo iniciatyva nereiškia noro spręsti turimų problemų. Ydingo mąstymo proceso keitimas yra sudėtingas, daug pastangų ir valios reikalaujantis procesas, todėl pagrįstai manytina, kad V. B. neturi tam pakankamai nei ryžto, nei valios. Neugdymas šių savybių gali lemti grįžimą prie ankstesnių nusikalstamų poelgių, juolab, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas. Negebėdamas kritiškai įvertinti savo ankstesnių patyrimų, V. B. dar nėra pasiruošęs taisytis neizoliuotai nuo visuomenės.

Tai, kad nuteistasis geba formuluoti ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, turi teigiamą darbinę motyvaciją, nori padėti senyvo amžiaus tėvams, pats sukurti šeimą ir tapti pavyzdingu visuomenės nariu, apygardos teismo vertinama palankiai, tačiau šie teigiami aspektai nepersveria aukščiau minėtų problemų, kurių sprendimui, tikėtina, būtina pataisos namuose dirbančių kvalifikuotų specialistų pagalba. Tvirtų ryšių palaikymas su šeima V. B. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl šeima nuteistajam nėra ta atsvara, kuri veiktų prevenciškai ir stabdytų nuo nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos analize bei vertinimu, todėl konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

n u t a r i a :

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                               Kęstutis Dargužis