Civilinė byla Nr. e2S-471-601/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16291-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.1.18.1;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. K. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. K. ir E. K. ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovai Ž. K. ir E. K. Kauno apylinkės teisme pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui J. B., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų J. B. ir R. A., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo skolą už nesumokėtą nuomos mokestį bei atlaisvinti žemės sklypą, taip pat priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovai Ž. K. ir E. K. Kauno apylinkės teismui pateiktu savarankišku prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

• padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo J. B. turtui – 1/2 daliai lentpjūvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj.;
• taikyti atsakovo J. B. nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą, pavedant ieškovų pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą 947,23 Eur sumai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė ieškovų Ž. K. ir E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civ. byloje Nr. e2-23249-950/2017.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad atsakovas ketintų perleisti turimą 1/2 dalį lentpjūvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj., tretiesiems asmenims. Tokių faktinių duomenų kartu su 2017-12-07 prašymu nepateikė ir ieškovai. Kita 1/2 dalis lentpjūvės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. A.. Taigi atsakovas, norėdamas perleisti jam priklausančią 1/2 dalį anksčiau nurodytos lentpjūvės, vadovaudamas CK 4.79 str., visų pirma privalo pasiūlyti ją pirkti bendraturčiui R. A.. Atsakovo ketinimas parduoti jam nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį lentpjūvės greitai paaiškėtų. Ieškovų pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas neginčijamai liudija, kad atsakovui J. B. priklausanti 1/2 dalis lentpjūvės jau nuo 2014-10-02 yra areštuota. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tai padaryta Kauno apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-22503-192/2014. Minėta nutartimi atsakovo turtui taikytas areštas nėra panaikintas, jis galioja pilna apimtimi. Dėl anksčiau nurodyta Kauno apylinkės teismo nutartimi taikyto arešto, atsakovas J. B. neturi jokių realių galimybių perleisti jam priklausančios lentpjūvės dalies jokiems kitiems asmenims. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovų prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo J. B. turtui – 1/2 daliai lentpjūvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj., atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovai dalyje dėl jų pareikštų reikalavimų taip pat prašė taikyti dar vieną laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo J. B. nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą, pavedant ieškovų pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą 947,23 Eur sumai. Spręsdamas klausimą dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovų prašomos priteisti sumos dydis yra vos 947,23 Eur, t. y. tokį ginčijamos sumos dydį, net atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, laikė labai nedideliu ir nesudarančiu jokios realios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Ieškovai atskiruoju skundu prašo:

• panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį Nr. e2-23249-950/2017, kuria teismas nutarė atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovo J. B. turtui – lentpjūvei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atsakovo J. B. nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą, pavedant ieškovų pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą 947,23 Eur sumai.

Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra fizinis asmuo ir ieškovams yra itin sudėtinga teismui pateikti įrodymus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų atsakovo ketinimus perleisti lentpjūvę. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovai nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti 1/2 dalį lentpjūvės. Teismo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas bandys perleisti turimą turtą, šiuo atveju nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ne visais atvejais galima pagrįsti tai, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ypač, kai laikinąsias apsaugos priemones yra prašoma taikyti fizinio asmens atžvilgiu. Teismo nurodytas argumentas, jog atsakovo ketinimas perleisti nuosavybės teisę greitai paaiškėtų, šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismas visapusiškai ir sistemiškai neįvertino nuosavybės teisių perleidimo pagrindų bei galinčios kilti grėsmės. Areštas yra pritaikytas tik 1/6 atsakovui priklausančios 1/2 dalies lentpjūvės daliai, atitinkamai nesant pritaikyto arešto 5/6 atsakovo nuosavybės teise valdomos 1/2 dalies lentpjūvės daliai, atsakovas yra laisvas perleisti šią dalį (kuriai nepritaikytas areštas) tretiesiems asmenims. Ieškovai negali niekaip kontroliuoti pritaikyto arešto ir atsakovui visiškai įvykdžius teismo sprendimą, areštas būtų panaikintas, kas leistų atsakovui netrukdomai disponuoti 1/2 dalimi lentpjūvės, perleidžiant jas. Atsakovas nėra sąžiningas, piktybiškai vengia prisiimtų įsipareigojimų vykdymo bei vengia bendradarbiauti tiek su savo kreditoriais (tarp jų ir su ieškovais), tiek su teisingumą vykdančiomis institucijomis. Jei atsakovas iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto šiuo metu perleisti, minėta laikinoji apsaugos priemonė – padarant įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turimo nekilnojamojo turto bei disponuojamų piniginių lėšų padėtį. Visiškai neatsižvelgė į tai, kad galimai ieškovams palankus teismo sprendimas realiai galės būti įvykdytas tik tuomet, jeigu pasibaigus teisminiam ginčo nagrinėjimui atsakovas turės pakankamai piniginių lėšų sumokėti nurodytą sumą arba lygiaverčio turto, iš kurio būtų galima išieškoti ieškovams priteistą sumą. Ieškovų prašyme aiškiai nurodyta, kad atsakovas šiuo metu nuosavybės teise valdo 1/2 statinių, esančių adresu: Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini).: 1) Pastatas – lentpjūvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Pastatas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) Pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Butui yra nustatyta hipoteka, todėl be kreditoriaus sutikimo realizuoti atsakovo turimo turto siekiant patenkinti ieškovų reikalavimus šiuo atveju nebus galima, t. y. išieškojimas iš šio turto nėra galimas be kreditoriaus sutikimo. Tuo tarpu ūkinio pastato bei kitų inžinerinių statinių vertė šiuo atveju sudaro 97 Eur ir tai neabejotinai nėra pakankama suma ieškinio reikalavimams patenkinti. Taigi, išieškojimas šiuo atveju būtų galimas tik iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto –  dirbtuvių, kadangi tik šio neįkeisto turto, dėl kurio šioje byloje nėra pareikšta reikalavimų, vertė yra pakankama padengti ieškinio reikalavimus. Kauno apylinkės teismas kitoje byloje iš atsakovo priteisė 9 957 Lt (2 883,75 Eur) skolos, 35,16 Eur palūkanų, 5 proc. palūkanų ir 210,12 Eur žyminio mokesčio, kas reiškia, kad iš atsakovo buvo priteista iš viso 3 129,03 Eur suma. Pažymėtina, jog šis sprendimas buvo priimtas 2014 m. spalio 30 d., t. y. daugiau negu prieš 3 metus. Atsižvelgiant į tai, kad daliai lentpjūvės iki šiol yra pritaikytas areštas, tikėtina, jog atsakovas iki šiol nėra įvykdęs šio teismo sprendimo, kas akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas vengia įvykdyti šį teismo sprendimą ir neabejotinai vengs įvykdyti teismo sprendimą šioje byloje. Taip pat tai patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki, ir jis ne tik nėra pajėgus įvykdyti ieškovų reiškiamų reikalavimų, bet ir nesugeba įvykdyti teismo sprendimo, kuris buvo priimtas daugiau nei prieš 3 metus. Šiuo atveju ieškovų ieškinio reikalavimą sudaro 947,23 Eur suma. Priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, atsakovas privalės padengti ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybę, kad tokia suma yra didelė konkrečiai atsakovo atžvilgiu įrodo ir patvirtina aplinkybės, kad atsakovas yra linkęs nebendradarbiauti, nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei nevykdyti teismo sprendimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovai Ž. K. ir E. K. kreipėsi į teismą atsakovui J. B., prašydami priteisti iš atsakovo skolą už nesumokėtą nuomos mokestį bei įpareigoti atsakovą J. B. savo lėšomis nusikelti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r., esančią ir atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį pastato – lentpjūvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. dalį, kuri buvo išnuomota 1/2 daliai pastato – lentpjūvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (atlaisvinti žemės sklypą).

Reikalavimų užtikrinimui prašė: 1) padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo J. B. turtui – 1/2 daliai lentpjūvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj.; 2) taikyti atsakovo J. B. nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą, pavedant ieškovų pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą 947,23 Eur sumai.

Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdžių duomenų dėl ieškovų ieškinio nepagrįstumo nenustatyta.

Antra būtina sąlyga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra grėsmės kriterijaus nustatymas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovai kreipėsi dėl 947,23 Eur skolos priteisimo iš atsakovo už nesumokėtą nuomos mokestį. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą nukelti, pašalinti arba ieškovams perleisti jam priklausančią 1/2 dalį pastato – lentpjūvės, esančios ant ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš bylos matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos/butas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, taip pat 1/2 statinių, t. y. pastatas – lentpjūvė (vidutinė rinkos vertė 1 420 Eur), pastatas – dirbtuvės (vidutinė rinkos vertė 18 400 Eur), pastatas – ūkinis pastatas (85 Eur), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (vidutinė rinkos vertė) 14 Eur). Kaip minėta, šis turtas atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso su R. A. (kuriam priklauso taip pat 1/2 dalis nurodyto turto). Atsakovui priklausantis butas yra įkeistas hipoteka. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto dalis yra areštuota, t. y. areštuota 1/6 atsakovui priklausančio 1/2 pastato – lentpjūvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 pastato dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, kas reiškia, kad yra likusi neareštuota ir jokiais apribojimais neapsunkinta atsakovo turto dalis, kuriai ieškovai ir siekia taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo reikalavimo užtikrinimui. Tačiau tam, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemones, t. y. areštas, turi būti aiškus grėsmės kriterijus, leidžiantis spręsti, jog atsakovas ketina turimą turtą realizuoti ir tokiu būdu išvengti galimai teismo sprendimo įvykdymo ieškovams palankaus teismo sprendimo patenkinimo atveju.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ne tik nurodyta aplinkybė, bet ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl laikinąsias apsaugos priemones prašantys taikyti ieškovai turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017). Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentai, kad atsakovas neatsiskaito, jam kitoje byloje yra priteista suma, kurios jis nevykdo, savaime nepatvirtina jo nesąžiningumo ar ketinimų vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas J. B. ketina (ketintų) perleisti jam priklausantį turtą ir tokiu išvengti prievolės, susijusios su pareiga atsiskaityti už nuomą (iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti apie atsakovo realų ketinimą realizuoti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas siekdamas realizuoti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį turėtų gauti bendrasavininko sutikimą. Kaip minėta, 1/6 dalis ieškovo turimo pastato – lentpjūvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra areštuota, kas iš esmės reiškia, kad ieškovo disponavimo galimybės likusia neareštuota dalimi dėl taikyto arešto yra ribota. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas yra dirbantis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio sumą ir atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovui 947,23 Eur suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad sprendimo patenkinimo atveju atsakovo apribojimais neapsunkintas turimas turtas yra didesnės apimties negu reikalaujama suma, todėl jo pakaktų sprendimui įvykdyti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kai nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-881-186/2017), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, lemiančių sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, t. y. antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                        Evaldas Burzdikas