Baudžiamoji byla Nr. 1S-382-919/2020

                                                                                Proceso Nr. 156-1-00161-2013-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

1.       A. R. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį nuteistas galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.  

2.       Bausmės pradžia - 2016 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 22 d.

3.       Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo.

5.       Skundu apygardos teismui nuteistojo A. R. gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje skundą išnagrinėjęs teisėjas padarė išvadą apie Komisijos nutarimo, dėl kurio teismui buvo paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau ši išvada paremta iš esmės vien abstrakčiais samprotavimais apie bendrąsias nuteistųjų pareigas, apie tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas, aprašomi kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti Komisija ir teismas. Teisėjas pažymėjo, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atitikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Tokiems ir panašiems samprotavimams skirti beveik trys skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies puslapiai, dar vienas puslapis skirtas Komisijos nuostatų analizei ir galimų procedūrinių pažeidimų svarstant A. R. prašymą kreiptis į teismą su teikimu dėl lygtinio paleidimo paneigimui. Tuo tarpu dėl esminiu nuteistojo gynėjo skundo argumentų apie lygtinio paleidimo instituto taikymą būtent šiam nuteistajam, skundą nagrinėjęs teisėjas faktiškai nepasisakė, kaip, beje, visiškai nepasisakė dėl Komisijos nutarimo turinio neatitikimų posėdžio protokolui.

5.2.                      Skunde pažymima, kad nuteistojo A. R. asmens byloje esantys duomenys vienareikšmiškai rodo, kad jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose keičiasi pozityvia linkme, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir nuolat mažėja, nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba UAB „P.L.“ prekių atrinkėju. Priimant ankstesnį Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą, atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad A. R. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 27 iki 16 balų (prieš tai rizika sumažėjo nuo 29 iki 27 balų). Taigi, per 2019 metus A. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo daugiau nei 10 balų, kas, esant bendrai žemai rizikai, yra reikšmingas pokytis. Pažymėtina, kad teismui atsiųstuose paaiškinimuose gynėjas skundą papildė, įvardindamas naujausią A. R. nusikalstamo elgesio rizikos tyrimą, kuomet ji dar sumažėjo ir įvertinta 15 balų. Skundžiamoje nutartyje teisėjas nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis (skundžiamos nutarties 3 lapo 3 pastraipa). Tačiau ši teismo pozicija neteisinga, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti tik atlikus bausmę, o lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės atlikimo. Lygtinio paleidimo metu turi būti įvertinama, ar šiuo metu bausmės tikslus galima pasiekti nuteistojo neizoliavus, bet prižiūrint atitinkamų Probacijos tarnybų pareigūnų. A. R. pataisos namuose dešimt kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi.

5.3.                      Gynėjo skunde akcentuojama, kad Komisijos susirinkimo protokole nėra nurodyta apie dalį aplinkybių, minimų Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarime, taigi, neaišku, kaip jos (leidimo išvykti už įstaigos ribų panaikinimas) atsirado nutarime, į šiuos skundo argumentus teismas taip pat skundžiamoje nutartyje niekaip neatsakė. Kita vertus, ši aplinkybė su nutęstojo elgesiu įkalinimo įstaigoje nesusijusi ir negalėjo būti pagrindu netenkinti skundo.

Nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7.       Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8.       Atlikus nuteistojo A. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 15 balų (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

9.       Įvertinus A. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir dirbtų UAB „P. L.“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 10 kartų skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu ir staliaus specialybes, pataisos namuose dirba. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (15 balų), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 10 balų, iš ko seka, kad A. R. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus.  

11.       Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. R. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo 10 kartų. Tačiau taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka. Padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai buvo itin šiurkštūs – du kartus vartojo alkoholinius gėrimus ir vieną kartą pas jį buvo rastas mobilaus ryšio telefonas (47 b.l.). Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau padaryti šiurkštūs vidaus tvarkos pažeidimai, jų kiekis, neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas ir neigiamą požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, kas rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iš esmės yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu A. R. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. 

12.       Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam A. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (prieš suėmimą gyveno kartu su sutuoktine ir dirbo įvairius darbus), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio A. R. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

13.       Nors praeityje nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad A. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, praeityje teistas dar du kartus (už du nesunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu A. R. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, veikdamas paties suburtoje organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis su kitais nuteistaisiais bei atlikdami tam tikras užduotis, neteisėtai apgaule pokalbių telefonu metu įgijo, laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, juos panaudojo ir iniciavo neteisėtas finansines operacijas su sąskaitose buvusiomis lėšomis, jas pervesdami į kitų asmenų banko sąskaitas. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių skalės. Net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. R. įsivelia į nusikalstamas situacijas bendrininkaujant su kitais nuteistaisiais bei naudojant pataisos įstaigose draudžiamus daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14.       Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam A. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo gynėjo nuomonė bei paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                  Giedrius Endriukaitis

                 Aurelijus Rauckis

                 Aušra Vingilė