(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 6 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valtoda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos kranai“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės žalos atlyginimą – 30 700 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei UAB „Valtoda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos kranai“ ir 2024-01-15 sprendimu už akių ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės žalos atlyginimą – 30 700 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 30 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1 186 Eur.

4. Atsakovė 2024-03-13 kreipėsi į teismą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo ir pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-15 sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad apie sprendimą už akių sužinojo 2024-03-05, kai banko sąskaitoje pamatė antstolės atliktą lėšų areštą. Susisiekus su antstole, ji 2024-03-05 el. laišku atsiuntė vykdomąjį raštą. 

5. Atsakovės teigimu, ieškinys nepagrįstas, nes UAB „Klaipėdos kranai“ pažeidė 2020-10-05 Mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas, sutartį Nr. 20/11/05, nes kraną pradėjo montuoti, neperdavus montavimo aikštelės, nedalyvaujant atsakovės atstovams, neatlikusi grunto sutankinimo matavimų ir nesuderinusi krano montavimo vietos. UAB „Klaipėdos kranai“ nepriėmus aikštelės ir nesudarius aikštelės perdavimo akto, kaip numatyta Sutarties 3.4. punkte, krano montavimo darbai statybvietėje (duomenys neskelbtini), nebuvo galimi. Aikštelės perdavimo aktas yra privalomas ir pagal Sutartį, ir pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ ir yra sudėtinė statybų darbų žurnalo dalis. Atsakovė nurodė, kad ji nebuvo informuota, jog UAB „Klaipėdos kranai“ kraną pradėjo montuoti, neatlikusi privalomų darbų ir aikštelės atitikimo nustatytiems parametrams vertinimo, pasirinkusi rizikingą vietą (kur nestabilus gruntas). Atsakovė neatliko neteisėto veiksmo, nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir 2020-11-08 įvykio, todėl atsakovei nekyla atsakomybė dėl žalos atlyginimo nei prieš ieškovę, nei prieš UAB „Klaipėdos kranai“. 

6. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko su atsakovės pareiškimu ir prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog dėl svarbių priežasčių praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesinius dokumentus teismas siuntė įmonės viešai skelbtu atsakovės buveinės adresu. Todėl teisiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad dokumentai buvo įteikti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas. Tarp atsakovės veiksmų ir krano nuvirtimo yra priežastinis ryšys. Atsakomybės pagrindai yra nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įsiteisėjusiu Valstybinės darbo inspekcijos surašytu nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriame konstatuota, kad bokštinio krano virtimas įvyko dėl nekokybiškai (nepakankamai sutankinto) paruošto grunto. Atsakovė nekokybiškai paruošė gruntą kranui pastatyti, nes atlikus geodezinius ir aukščių matavimus buvo nustatyta, jog gruntas po plokštėmis virš kurių buvo nugarinė krano konstrukcija pasėdo apie 12 cm, o po įvykio paimtas gruntas parodė, kad ruošiant pagrindą, nebuvo pasiekti reikalaujami grunto sutankinimo parametrai. Atsakovė nepateikė argumentų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. 

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-26 nutartimi buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-15 sprendimas už akių ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. 

8. Teismo posėdžio metu (2024-11-07) buvo nutarta procesą užbaigti rašytinio proceso tvarka, šalims nustatant 10 dienų terminą baigiamosioms kalboms (raštu) pateikti ir suteiktas papildomas terminas replikoms. 

9. Ieškovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad 2020-11-13 Defektiniame akte detalizuota, jog gruntas neatlaikė apkrovų ir kranas nugriuvo. Griuvimo metu kranas buvo pažeistas. Dalis pažeistų dalių buvo supjaustyta ir išvežta sandėliuoti. Priežastis – netinkamai sutankintas gruntas ties pagrindu. Už grunto tankinimą buvo atsakinga atsakovė. 2022-03-07 gauta trečiojo asmens UAB „Klaipėdos kranai“ pretenzija, kurioje nurodyta, jog 2020-11-08 įvyko nelaimingas atsitikimas bokštinio krano sumontavimo metu (duomenys neskelbtini). UAB „Klaipėdos kranai“ buvo pasirašiusi sutartį su atsakove, pagal kurią UAB „Valtoda“ įsipareigojo paruošti aikštelę kranui pastatyti. 2020-11-06 atsakovės direktorius telefonu pranešė, kad aikštelė paruošta. Buvo paprašyta elektroniniu laišku atsiųsti pranešimą apie aikštelės paruošimo darbų pabaigą. Atsakovės direktorius atsiuntė paruoštos aikštelės nuotraukas ir paaiškino, kad negali surašyti pranešimo, nes darbų pabaigimą fiksuoja mobiliuoju telefonu, o pranešimui paruošti reikia grįžti į ofisą, todėl siuntė nuotraukas, kad būtų oficialus įrodymas apie pranešimą. Dėl draudimo išmokos dydžio ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į krano vertę – 42 000 Eur ir atėmus likučių vertę – 8 300 Eur (krano masė (25 tonos juodo metalo laužo ir 1 tona spalvotųjų metalų) 25 x 300 + 800 = 8300 Eur), taip pat atėmus sutartyje numatytą 3 000 Eur franšizę, buvo priimtas sprendimas sumokėti krano savininkei UAB „Vilniaus statybų valdymas“ 30 700 Eur draudimo išmoką. UAB „Klaipėdos kranai“ vadovas patvirtino, kad apžiūrint perduotą aikštelę, ji atrodė tinkamai. Siekiant pasitikrinti grunto kokybę, nuomininkas atliko tyrimą, kuris parodė leistiną tankumą. Nuomininkas sumontavo pokranines plokštes, tačiau nei papildomi grunto tyrimai, nei pokraninės plokštės, negalėjo apsaugoti nuo būsimo nelaimingo atsitikimo, kadangi atsakovė netinkamai parengė pagrindus: ruošiant pagrindą, nebuvo pasiekti reikalaujami grunto sutankinimo parametrai. Atsakovė atsako pagal Mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas sutartį Nr. 20/11/05. Atsakovė neginčijo įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais pripažintų faktinių aplinkybių, įrodančių jos atsakomybę ir apsiribojo teisiškai nepagrįstu formaliu neigimu, nepateikė pagrįsto argumento, kuris leistų suabejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl netinkamai parengtos aikštelės. 

10. Atsakovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos kranai“, kaip didesnio pavojaus šaltinio (krano) savininkė, prieš pradėdama krano montavimą, privalėjo įsitikinti, jog aikštelė yra tinkamai paruošta ir tik nustačius, jog aikštelės parametrai atitinka Sutartyje ir įstatymuose nustatytus parametrus, pasirašius aikštelės perdavimo aktą, galėjo pradėti krano montavimo darbus. Jeigu aikštelė neatitinka nustatytų parametrų, trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos kranai“ privalėjo atidėti montavimo darbus (Sutarties 3.8. punktas). Pokranines plokštes sumontavo UAB „Klaipėdos kranai“. Pagal Sutarties 3.4.3. punkto nuostatas jos montuojamos, kai nepasiekiami grunto sutankinimo ir aikštelės nuolydžio parametrai (atitinkamai 80 MPa ir ne daugiau kaip kaip 0,02 %). Ši aplinkybė patvirtina, kad trečiasis asmuo nesilaikė Sutarties 3.4.1. ir 3.4.2. punktuose numatytų parametrų ir savo rizika nutarė kraną montuoti ant pokraninių plokščių. Atsakovė nepažeidė Sutarties 3.4.1. ir 3.4.2. punktų, neatliko neteisėto veiksmo, nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir 2020-11-08 įvykio. Todėl atsakovei nekyla atsakomybė dėl žalos. Nors Sutartis yra vadinama „Mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas“, tačiau mašina (kranas) nėra perduodamas nuomininkui (atsakovei), nėra surašomas krano perdavimo aktas. Sutartyje taip pat nenumatytas krano perdavimas, todėl kranas lieka trečiojo asmens UAB „Klaipėdos kranai“ dispozicijoje. Visa atsakomybė už žalą, kilusią dėl to, kad statant/montuojant kraną jis griuvo, tenka trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos kranai“. Žala kilo ne dėl netinkamai parengtos aikštelės, o dėl to, kad didesnio pavojaus šaltinio (krano) savininkė UAB „Klaipėdos kranai“ kraną statė neįsitikinusi, jog aikštelė yra tinkamai parengta. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-12-31 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda” žalos atlyginimą – 30 700 Eur, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 30 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1 186 Eur. 

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos kranai“ su ieškove sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 042668, kuria buvo apdrausta draudėjo atsakomybė dėl žalos padarymo draudėjui patikėtam trečiųjų asmenų turtui. 2020-11-08 montuojant kraną ir darant posūkį strėlei užkelti, gruntui neatlaikius apkrovų, kranas griuvo. Nurodyto įvykio priežastis – blogas pagrindo paruošimas. Pagal 2020-11-05 sutartį Nr. 20/11/05, sudarytą atsakovės UAB „Valtoda“ ir trečiojo asmens UAB „Klaipėdos kranai“ atsakovė buvo atsakinga už grunto tankinimą. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos kranai“ 2022-03-07 pateikė atsakovei pretenziją dėl 2020-11-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo bokštinio krano sumontavimo metu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus 2020-11-18 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo (duomenys neskelbtini), buvo sužaloti UAB „Klaipėdos kranai“ darbuotojai M. L. ir V. R.; nelaimingo atsitikimo priežastis – darbų saugos reikalavimų kontrolės objekte nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad UAB „Valtoda“, rengdama bokštinio krano aikštelės pagrindą, neįvykdė visų sutartyje keliamų reikalavimų, t. y. pagrindo sutankinimo stiprumas turėjo būti 80 MPa, bet kai kuriose aikštelės vietose tesiekė 44 MPa, nors UAB „Klaipėdos kranai“ vadovui buvo pranešta, jog aikštelė paruošta ir galima dirbti, todėl UAB „Klaipėdos kranai“ darbuotojai gavo nurodymą atlikti bokštinio krano montavimo darbus, negavus aikštelės atitikimą reikalavimams patvirtinančių įrodymų. Draudėjas dėl sugadinto turto pateikė UAB „Vilniaus statybų valdymas“ pretenziją ir sutartį dėl bokštinio krano Liebherr 112 ECH (gamyklinis Nr. 32534043) nuomos (2018-01-02 Įrangos nuomos sutartis ir 2020-01-03 Nuomojamos įrangos sąrašas Priedas Nr. 6. dėl aktualaus krano nuomos). Ieškovė krano savininkui – UAB „Vilniaus statybų valdymas“ išmokėjo 30 700 Eur draudimo išmoką (mokėjimo nurodymas Nr. ISM302005). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką už atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo – 30 700 Eur. Atsakovei buvo pateikta 2022-04-12 Pretenzija Nr. R22/0000542 dėl 30 700 Eur atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. 

13. Atsakovė UAB „Valtoda“ (nuomininkė) ir trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos kranai“ (nuomotoja) 2020-11-05 pasirašė Mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas sutartį Nr. 20/11/05. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo organizuoti, prižiūrėti bei vadovauti darbams su mašina (Sutarties 1.1. punktas); sutankinti gruntą bei įrengti pamatus pagal nuomotojo pateiktas mašinos apkrovas bei jo pamato matmenis (Sutarties 3.1. punktas); pasirengus mašinos sumontavimui jo statybos aikštelėje, turėjo informuoti nuomotoją apie numatomą mašinos sumontavimą (Sutarties 3.1. punktas). Byloje nustatyta, kad 2024 lapkričio 6 d. (penktadienį) atsakovės direktorius R. I., paskambinęs trečiojo asmens direktoriui, pranešė, kad aikštelė paruošta kranui statyti, patvirtinimui apie aikštelės parengimą el. paštu išsiuntė aikštelės nuotraukas. UAB „Klaipėdos kranai” vadovas teismui patvirtino, kad apžiūrint perduotą aikštelę, ji atrodė tinkamai. Atlikus tyrimą, jis parodė leistiną tankumą, bet tikrinimas apima tik 40-50 cm gylį. Nei papildomi grunto tyrimai, nei pokraninės plokštės neapsaugojo nuo nelaimingo atsitikimo, nes buvo netinkamai parengtas pagrindas, nepasiekti reikalaujami grunto sutankinimo parametrai. Iš byloje esančio 2020-11-13 defektinio akto turinio matyti, kad kranas nugriuvo dėl netinkamai paruošto pagrindo (grunto). Atlikus geodezinius ir aukščių matavimus, buvo nustatyta, kad po plokštėmis, virš kurių buvo nugarinė krano konstrukcija, gruntas nusėdo apie 12 cm ir tarp skirtingų krano atraminių kojų atsirado žymus pokytis, o po įvykio paėmus grunto dinaminį štampą buvo nustatyta, kad ruošiant pagrindą, nebuvo pasiekti reikalaujami grunto sutankinimo parametrai (aikštelės sutankinimo stiprumas turi būti 80 Mpa ir daugiau, o aikštelės nuolydis ne didesnis kaip 0,02 proc.). Kadangi už grunto tankinimą buvo atsakinga atsakovė, ji yra atsakinga ir už žalą, atsiradusią dėl krano nuvirtimo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

14. Apeliantė (atsakovė) UAB „Valtoda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį, priteisti atsakovei UAB „Valtoda“ iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas. 

15. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas; netinkamai nustatė esminę reikšmę byloje turinčią aplinkybę, t. y. padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad aikštelė buvo perduota trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos kranai“, kai iš tiesų aikštelės perdavimas – priėmimas nebuvo įvykęs, o UAB „Klaipėdos kranai“ kraną ėmė montuoti savavališkai, be atsakovės žinios, neatlikus atitikties matavimų pagal Sutartį ir neperdavus aikštelės krano montavimo darbams; nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės UAB „Valtoda“ neteisėti veiksmai (koks Sutarties punktas buvo pažeistas), be to, netinkamai sprendė dėl priežasčių, nulėmusių krano griuvimą ir žalos atsiradimą; pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl ko neteisingai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą; pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo M. Š. parodymų, neįvertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų (pvz.: antrojo krano pagal Sutartį perdavimo – priėmimo akto, kuris parodo, kaip turėjo būti perduotas kranas ir nenurodė argumentų, dėl kurių teismas šiuos įrodymus būtų atmetęs; netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika – vadovavosi teismo nutartimis, priimtomis panašumo su šia byla neturinčiose bylose; sprendime nepasisakė dėl pagrindinių atsakovo argumentų.

16. Apeliantės vertinimu, ieškovė nepateikė į bylą su draudėju (UAB „Klaipėdos kranai“) sudarytos draudimo sutarties, dėl ko neįrodė, kad buvo įgijusi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (net nevertinant, kas yra už žalą atsakingas asmuo). Ieškovė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo Nr. BCAD 042668 liudijimą / polisą į bylą pateikė tik kartu su baigiamosiomis kalbomis, t. y. byloje jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje expressis verbis numatyta, kad subrogacija netaikoma [...] civilinės atsakomybės draudimo atveju. Tokiu būdu, ieškovė, su draudėju (UAB „Klaipėdos kranai“) sudarė būtent civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir nepagrįstai byloje pareiškė subrogacinį reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį reikalavimą patenkino. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti. 

17. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei, pareiškusiai reikalavimą CK 6.1015 straipsnio pagrindu, teko pareiga įrodyti, kad ji draudimo išmoką išmokėjo teisėtai ir pagrįstai, kad nebuvo pagrindų draudimo išmokos nemokėti arba ją mažinti. Ieškovei to neįrodžius, atsakovei negali kilti pareiga atlyginti draudiko patirtus nuostolius. Ieškovas (draudikas) neįrodė, kad įvyko draudžiamasis įvykis ar kad nebuvo teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti, todėl, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino nepagrįstai. 

18. Apeliantės vertinimu, atsakovę su draudėju UAB „Klaipėdos kranai“ siejo sutartiniai santykiai (taigi ginčo objektas buvo / turėjo būti vien žala, galimai atsiradusi iš sutarties), iš skundžiamo sprendimo motyvų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei taikė dvigubą atsakomybę – tiek deliktinę (Sprendimo 17 p.), tiek sutartinę (Sprendimo 18 p.), kas prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl deliktinės atsakomybės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos.

19. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, skundžiamą sprendimą priėmė, remdamasis išimtinai ieškovės (draudiko) į bylą pateiktais ir draudėjo surašytais, t. y. subjektyviais, rašytiniais įrodymais. Be to, teismas byloje neįvertino nė vieno atsakovės į bylą pateikto įrodymo.

20. Apeliantės manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-31 sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas: ieškovės ieškinys atmestas, ieškovei neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovės veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, o, kadangi krano montavimo metu buvo naudojamos pokraninės plokštės, atsakovės veiksmai (aikštelės sutankinimas iki mažesnio negu 80 MPa stiprumo – net jeigu toks iš tiesų ir būtų buvęs) ne tik nelėmė, bet ir negalėjo lemti krano griūties.

21. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, prašo priteisti ieškovei išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 500 Eur.

22. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė neturi teisės reikšti subrogacinio reikalavimo, nes subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju. Pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Šiais atvejais draudikas neturi teisės reikšti subrogacinio reikalavimo savo draudėjui, tačiau teisė reikšti subrogacinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims nėra apribota. 

23. Ieškovė nepritaria ir atsakovės argumentui, jog ieškovė neįrodė, kad įvyko draudžiamasis įvykis, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 

24. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. 

25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-31 sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

26. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog ieškovė neturėjo teisė reikšti subrogacinio reikalavimo, nes subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju. Su šiuo apeliantės vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

27. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Tai reiškia, kad draudikas neturi teisės reikšti subrogacinio reikalavimo savo draudėjui. Paminėtos CK nuostatos neriboja draudiko teisės reikšti subrogacinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims. 

28. Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 46/2009). 

29. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). 

30. Iš atsakovės UAB „Valtoda“ advokato raštu parašytos baigiamosios kalbos matyti, kad atsakovė neginčija, jog krano sumontavimo darbų aikštelė trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos kranai“ buvo perduota žodiniu susitarimu su atsakovės vadovu, aikštelės perdavimas pasireiškė tuo, kad trečiojo asmens vadovas gavo el. paštu atsakovės vadovo laišką, kuriame buvo aikštelės nuotraukos.

31. Pagal šalių sudarytos sutarties Nr. 20/11/05 3.1 punkto nuostatas atsakovė privalėjo parengti krano pamatą (sutankinti gruntą iki reikiamų parametrų). Pagal sutarties Nr. 20/11/05 6.1 punkto nuostatas nuomininkė (atsakovė) atsako už tinkamą ir saugų darbo su kranu planavimą ir organizavimą.

32. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, kad kranas nuvirto dėl kitų priežasčių, o ne todėl atsakovės veiksmų. Kranas nuvirto dėl priežasties, kuri nurodyta keliuose vienas nuo kito nepriklausančiuose šaltiniuose: Vilniaus apskrities VPK 2020-11-18 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2020-12-23 Nelaimingo atsitikimo darbe akte. Vilniaus apskrities VPK 2020-11-18 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra akivaizdus darbų saugos reikalavimų kontrolės objekte nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad UAB „Valtoda“, rengdama bokštinio krano aikštelės pagrindą, neįvykdžiusi visų sutartyje keliamų reikalavimų – pagrindo sutankinimo stiprumas turėjęs būti 80 MPa, kai kuriose aikštelės vietose tesiekė 4d MPa – nurodė UAB „Klaipėdos kranai“ vadovui E. I., kad aikštelė paruošta ir galima dirbti, o pastarasis nurodė savo įmonės darbuotojams atlikti bokštinio krano montavimo darbus, negavęs aikštelės atitikimą reikalavimams patvirtinančių dokumentų. Atsakovė nenurodė ir neįrodė kitų krano nuvirtimo priežasčių.

33. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 

34. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 24 punktas). 

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos kranai“ – bokštinius kranus nuomojanti įmonė. Ji yra šios srities profesionalė ir gerai žino, kaip turi būti įrengta aikštelė, kurioje bus sumontuotas kranas. Bokštinis kranas – didesnio pavojaus šaltinis. Visi, kas dirba su šiuo įrenginiu (taip pat ir jį montuoja) turi būti ypatingai atidūs ir rūpestingi, kad nesukeltų pavojaus ir žalos turtui ir žmonėms. Dėl to prieš montuodama bokštinį kraną statybos objekte (duomenys neskelbtini), UAB „Klaipėdos kranai“ turėjo pareigą tinkamai patikrinti aikštelės, kurioje pradėjo montuoti kraną, savybes, nepaisant, kad 2020-11-05 sutartyje Nr. 20/11/05 prievolė parengti krano sumontavimo/demontavimo aikštelę priskirta nuomininkui (atsakovei). Paminėtoje sutartyje įtvirtinta nuomotojo UAB „Klaipėdos kranai“ prievolė priimti parengtą aikštelę (sutarties 3.4 punktas). Aikštelės priėmimas reiškia patikrinimą ir įsitikinimą, kad aikštelė atitinka reikalavimus. Aikštelės įrengimas ir įrengimo patikrinimas vienodai svarbūs (po ½ dalį) veiksmai, rengiantis montuoti bokštinį kraną. UAB „Klaipėdos kranai“ prievolės patikrinti aikštelės įrengimą tinkamai neįvykdė: išsamiai nepatikrino aikštelės savybių. Dėl to pripažintina, kad trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos kranai“ yra ½ dalimi kalta dėl krano nuvirtimo ir nuostolių atsiradimo ir šis trečiojo asmens neteisėtas neveikimas (neįsitikinimas aikštelės tinkamumu) priežastiniu ryšiu susijęs su žala (CK 6.246, 6.247 ir 6.248 straipsniai).

36. Ieškovė ieškinį yra pareiškusi tik atsakovei UAB „ Valtoda“. Pagal UAB „Klaipėdos kranai“ ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties sąlygas ieškovė negali pareikšti subrogacinio ieškinio UAB „Klaipėdos kranai“ (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, solidarioji abiejų asmenų, kaltų dėl žalos atsiradimo, atsakomybė ieškovei negalima (CK 6.279 straipsnis). Atsakovės atsakomybė už žalą galima tokios apimties, kiek jos neapima trečiojo asmens UAB „Klaipėdos kranai“ atsakomybė (CK 6.5 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ½ dalimi sumažinant priteistas sumas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad ieškovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda” priteistinas žalos atlyginimas – 15 350 Eur, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 350 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkamai šios nutarties 38 pastraipoje bus perskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. 

38. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinta ½ dalis ieškinyje pareikštų reikalavimų. Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad iš viso šioje byloje (pirmojoje instancijoje) advokatų teisinei pagalbai apmokėti patyrė 1 186 Eur bylinėjimosi išlaidas (686 Eur žyminis mokestis + 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 593 Eur (250 Eur (500 Eur x 50 proc.) + 343 Eur (686 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad iš viso šioje byloje (pirmojoje instancijoje) advokato teisinei pagalbai patyrė 5 680,50 Eur išlaidų (DOK-171875: 2024-11-12 PVM sąskaita faktūra Nr. 0317/24 ir mokėjimo dokumentas). ½ dalimi sumažinus priteistas sumas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 2 840,25 Eur (5 680,50 : 2) bylinėjimosi išlaidos. Siekiant sprendimo vykdymo paprastumo ir ekonomiškumo, pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (2 840,25 Eur – 593), atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme – 2 247,25 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šios bylos, nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, procesinių dokumentų įteikimu (23,94 Eur) priteistinos valstybei iš abiejų šalių lygiomis dalimis po 11,97 Eur iš kiekvienos šalies.

39. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės apeliacinio skundo patenkinimo proporcija ½. Ieškovė nurodo, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (DOK-25605). Atsakovė nurodo, kad turėjo 3 227 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis 686 Eur + 2 541 Eur advokato teisinė pagalba). Visų dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 250 Eur (500 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 613,50 Eur (1 270,50 Eur (2 541 Eur x 50 proc.) + 343 Eur (686 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos. Siekiant sprendimo vykdymo paprastumo ir ekonomiškumo, pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (1 613,50 – 250), atsakovei iš ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 363,50 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Iš dalies patenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-31 sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 

Ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valtoda”, juridinio asmens kodas 186485484, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos kranai“, juridinio asmens kodas 304498487, patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda”, juridinio asmens kodas 186485484, žalos atlyginimą – 15 350 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt eurų), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 15 350 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2023-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Atmesti kitą ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikšto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valtoda”, juridinio asmens kodas 186485484, dalį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valtoda”, juridinio asmens kodas 186485484, iš ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, bylinėjimosi išlaidas – 2 247,25 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus dvidešimt penkis euro centus).

Priteisti valstybei iš ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 11,97 Eur (vienuolika eurų devyniasdešimt septynis euro centus). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. 

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda”, juridinio asmens kodas 186485484, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 11,97 Eur (vienuolika eurų devyniasdešimt septynis euro centus). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. 

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valtoda”, juridinio asmens kodas 186485484, iš ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 1 363,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt tris eurus penkiasdešimt euro centų). 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.