Baudž. byla Nr. 1-1303-408/2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00062-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.10.1.; 1.2.4.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 28 d.
Kaunas
Kauno apylinkės
teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajai N. S.,
kaltinamajai E. Š., viešame teisiamajame posėdyje
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
ELENA
ŠEVELENKO, a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys
neskelbtini),, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, 8
klasių išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini),, gyvenanti (duomenys
neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
Kaltinamoji E. Š. 2013 m. sausio 13 d., apie 16 val., (duomenys
neskelbtini), savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo
įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto su kaimyne N.
S. metu, tyčia smogė peiliu N. S. vieną kartą į
pilvą, tuo padarė durtinę – pjautinę - kiauryminę žaizdą pilvo srityje su
plonosios žarnos sužalojimu, tai yra sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios
sveikatą. Tuo ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos
Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d.
Kaltinamoji E. Š. kalta
prisipažino ir parodė, kad 2013 m. sausio 13 d., apie 16 val., ji su mama N. Š. buvo namuose, prie stalo valgė sriubą. Buvo išgėrusi
alkoholio apie pusę butelio. Tuo metu pas jas atėjo kaimynė N.
S., paklausė ar namuose yra kaimynė Teresė. Įvyko konfliktas. N. S. įpykusi priėjo prie jos ir išpylė ant stalo sriubą.
Tada ji supyko ir paėmusi virtuvinį peilį dūrė N. S. vieną
kartą nesitaikydama, tiesiog į jos kūną. Peilis liko jos rankoje. Kur pataikė,
nepastebėjo. Kiek atsimena, peilį ištraukė ir padėjo ant stalo. Vakare atvyko
policijos pareigūnai, paėmė minėtą peilį. Šis pykčio
priepuolis užėjo staiga, iš anksto ji neplanavo su niekuo konfliktuoti ar ką
nors žaloti, pačios nukentėjusiosios įžūlus elgesys ją išprovokavo, pirmą kartą
puolė žmogų peiliu. Iš pat ryto ji buvo išgėrusi labai daug alkoholio, jautėsi
labai smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio, jos apsvaigimas nuo alkoholio turėjo
įtakos šio nusikaltimo padarymui. Nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą,
pažada atlyginti padarytą žalą, su pareikštais civiliniais ieškiniais
sutinka.
Be
kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:
Nukentėjusioji
N. S. parodė, kad 2013 m. sausio mėn. 13 d., apie 16 val., ji užėjo pas kaimynę N. Š., kuri gyvena
kartu su savo dukra E. Š.. Tą dieną buvo išgėrusi apie 0,5 litro degtinės. Atėjusi pas N. Š. ji paklausė, ar yra namuose kaimynė
Teresė. Paklausė, nes per N. Š. buto langą matosi buto į
Teresės butą durys. N. Š. pasakė, kad yra, dar kažką
pakalbėjo, tačiau nieko reikšmingo. Į pokalbį įsiterpė ir E.
Š., paklausė, ko ji ateina pas mamą. Tuo metu E. Š. stovėjo
virtuvėje prie stalo ir pasilenkusi valgė. N. S. eidama
pro ją, pastūmė sriubos dubenėlį, iš kurio ji valgė, ir, galimai, sriuba
apliejo E. Š.. E. Š. staiga atsitiesė
ir laikydama rankoje peilį tamsiai ruda rankena smogė vieną kartą jai į pilvą
kairėje pusėje. Ištraukusi peilį, E. Š. jai parodė peilį
ir pasakė: „dabar gali kviestis greitąją“. Ją užliejo karščio banga, bet kraujo
nematė. Grįžo namo, nepakęsdama skausmo iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Kauno klinikose ji gydėsi tris dienas. Dėl sužalojimo jai padaryta fizinė žala.
Jai padaryta ir turtinė žala, ji vartojo vaistus nuo skausmo, tačiau kasos
kvitų pateikti negali, nes neturi. Dėl patirto skausmo ji reiškia 5000 litų
civilinį ieškinį, kuris gali būti atlygintas dalimis.
Iš 2013-01-13 įvykio
vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta ya Kauno
r. sav., Lapių sen., Masteikių k., įvykio vietos apžiūros metu paimtas
virtuvinis peilis (b.t.1, b.l. 11).
2013-01-13 E. Š. asmens kratos metu pareigūnai paėmė geltonos spalvos
metalo laikrodį ir baltos spalvos metalo auskarą ( b.l.50).
Iš 2013-01-25
specialisto išvados Nr.G244/13(02) matyti, kad N. S. konstatuota
durtinė-pjautinė-kiauryminė žaizda pilvo srityje su plonosios žarnos
sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu ir
galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y. 2013-01-13, vieno
trauminio poveikio pasėkoje. Durtinė – pjautinė - kiauryminė žaizda pilvo
srityje su plonosios žarnos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes
yra pavojinga gyvybei (b.l. 27).
Iš 2013-01-13
asmens blaivumo testo Nr. 0604 matyti, kad N. S. kraujyje
nustatyta 1.86 alkoholio promilės (b.l. 37).
Iš 2013-01-13
asmens blaivumo testo Nr. 0605 matyti, kad E. Š. kraujyje
nustatyta 1.70 alkoholio promilės (b.l. 38).
Iš 2013-01-25
daiktų pateikimo protokolo matyti, kad N. S. savo
iniciatyva pateikė megztinį dryžuotą juodos ir rusvos spalvų (b.l. 29).
Sveikatos
sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas, pažeidžiant jo kūno audinių ar organų
vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymą objektyviai sudaro
tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio
nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas
arba neveikimas); 2) žalingi padariniai - žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3)
priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių.
Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip
pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo
Kodekso 135 str. 1 d. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti
padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.
Sprendžiant
kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio
ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji
atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d.
asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių
padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė
yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar
pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi, iš anksto, numatomi.
Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio
vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika.
Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks
priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas.
Surinktų ir
teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad
nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios E. Š. veikoje,
visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos
Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d., nes kaltinamoji savo tyčiniais nusikalstamais
veiksmais padarė nukentėjusiajai N. S. sunkų sveikatos
sutrikdymą, veikdama neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Kaltinamoji, smogdama
peiliu nukentėjusiajai į pilvą, turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokiais
veiksmais ji gali sunkiai sužaloti nukentėjusiąją, t.y. nors ir nesiekė tokio
nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leido tokiems
padariniams atsirasti.
Kaltinamoji E. Š. kalta ir baustina.
Kaltinamosios
atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kalta visiškai prisipažino,
gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą
padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio.
Kaltinamajai E. Š. skirtina
bausmė - laisvės atėmimas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1
d. numatytos sankcijos ribose.
Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą,
atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji E. Š. padarė sunkų
nusikaltimą, anksčiau neteista, dirba, kalta prisipažino, tačiau
nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino.
VBĮ Kauno teritorinė
ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500,37Lt
suteiktų gydymo paslaugų atlyginimo.
Nukentėjusioji N. S. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl
5000,00Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos
Respublikos CPK 178 str., kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra
nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo
reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.
nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.
Neturtinę žalą
tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo
srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai
yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas
nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis Lietuvos
Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio
įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,
atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę,
jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės
bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai,
vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti
priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į
konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau
sureikšminti, o kito – nuvertinti.
Pagal Lietuvos
Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis
skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė
depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių
sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama
visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl
asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Teismas, spręsdamas neturtinės
žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad E. Š. tyčiniais
veiksmais nukentėjusiajai N. S. padarytas sunkus sveikatos
sutrikdymas, t.y. ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus,
dvasinį sukrėtimą, taip pat į tai, kad kaltinamoji E. Š. yra
darbinga, todėl vertina, kad nukentėjusiosios N. S. civilinis
ieškinys 5000 Lt sumai yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas
visiškai, priteisiant jį iš kaltinamosios E. Š..
Kauno
teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga
ir priteistinas visiškai iš kaltinamosios E. Š..
Daiktai,
turintys reikšmės bylai nagrinėti - virtuvinis peilis, saugomas byloje ir
megztinis, saugomas Kauno rajono PK (kvitasB 2013-03-21, serija BBBNr. 026545),
sunaikintini.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1
d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,
n u s p r e n d ž i a :
E. Š. pripažinti
kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso
135 str. 1 d. ir nuteisti ją 2 m. (dvejiems) metams laisvės atėmimo, bausmę
atliekant pataisos namuose.
Kardomąją
priemonę E. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo
palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.
Bausmės
pradžią skaičiuoti nuo jos sulaikymo dienos.
Į bausmės
atlikimo laiką įskaityti laikotarpį, E. Š. išbūtą sulaikyme, t.y. nuo
2013-01-13 iki 2013-01-15.
Nukentėjusiosios
N. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš E. Š.
5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.
Kauno
teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos
naudai iš E. Š. 3500,37Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų ir 37 cnt).
Daiktus,
turinčius reikšmės bylai nagrinėti - virtuvinį peilį, saugomą byloje ir
megztinį, saugomą Kauno rajono PK (kvitasB 2013-03-21, serija BBBNr. 026545),
nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Nuosprendis
per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka
Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas