Administracinė byla Nr. eA-2152-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00323-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.12; 12.13.4 

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) įpareigoti mokesčių administratorių pateikti pareiškėjui (neaiški priėmimo data) priimtą sprendimą apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei jo pagrindą, EVRK kodą, kuriuo remiantis buvo įregistruota veikla, bei gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų, neva viršijusių 4 500 Eur; 2) priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde paaiškino, jog 2017 m. lapkričio mėn. 13 d. per Elektroninio deklaravimo sistemą gavo nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą pranešimą apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei GPM nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų ir viršijusių 4 500 Eur per mokestinį laikotarpį. Šį sprendimą pareiškėjas prašė centrinio mokesčių administratoriaus panaikinti tuo pagrindu, kad negavo motyvuoto sprendimo apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei GPM, todėl iš pranešimo negali spręsti, kokiu EVRK kodu remiantis buvo įregistruota individuali veikla ir koks mokesčių administratoriaus numatomas apmokestinimo tarifas – 5 ar 15 proc. Pareiškėjas manė, kad turi teisę susipažinti su jo atžvilgiu priimtais sprendimais ir jų motyvais, taip pat su EVRK kodais, kuriais remiantis buvo įregistruota individuali veikla. Pareiškėjas prašė minėtą informaciją pateikti, bet negavo jokio motyvuoto atsakymo ar paaiškinimo, kur tokia informacija yra ir kaip su ja susipažinti. VMI, atsakydama raštu, jos taip pat nepateikė, kaip ir priimtu sprendimu. Informacijos nepateikimas pagal mokesčių mokėtojo prašymą yra nepagrįstas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ), taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) ir laikomas vilkinimu atlikti veiksmus.

3.       Atsakovas VMI su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad, VMI duomenų bazės duomenimis, pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. birželio 14 d. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą Nr. HO367067-1. Pagal trečiųjų asmenų VMI pateiktus duomenis, pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, iš juridinių asmenų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 14 d. gavo 17 200 Lt (17 200 : 3,4528 = 4 982 Eur) pajamų. Todėl VMI, vadovaudamasi teisės aktais, 2017 m. kovo 30 d. patalpino „Mano VMI“ pranešimą pareiškėjui apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva. Šį pranešimą pareiškėjas perskaitė 2017 m. lapkričio 13 d. Įregistravimas į mokesčių mokėtojų registrą atliekamas automatizuotai (programiniu būdu) ir sprendimas, kas yra būdinga sprendimams, veiksmams, kuriuos atlieka ir įformina darbuotojas, nesurašomas. Automatizuoto veiksmo užfiksavimas Mokesčių mokėtojų registre yra įforminamas pranešimu mokesčių mokėtojui ir individualios veiklos pažyma.

5.       Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo individuali veikla įregistruota automatiškai, 2017 m. gavus duomenis iš trečiųjų asmenų apie pareiškėjo vykdytą individualią veiklą, sprendimas tokiu atveju nėra surašomas, jis patalpinamas „Mano VMI“. Šis pranešimas pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių, jam nėra priskaičiuoti jokie mokesčiai, be to, jau yra praėję 5 metai, kai mokestinis patikrinimas neatliekamas.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo A. R. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurių, pareiškėjo manymu, neatliko VMI, t. y. nepateikė pareiškėjui sprendimo apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei jo pagrindo, informacijos apie EVRK kodą, kuriuo remiantis buvo įregistruota veikla, bei GPM nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų, neva viršijusių 4 500 Eur.

8.       Nustatyta, kad VMI, vadovaudamasi teisės aktais, 2017 m. kovo 30 d. patalpino „Mano VMI“ pranešimą pareiškėjui apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva. Pareiškėjas šį pranešimą perskaitė 2017 m. lapkričio 13 d. ir su skundu kreipėsi į VMI, kuri 2017 m. gruodžio 27 raštu Nr. (17.5-40)-R-7805 informavo pareiškėją apie individualios veiklos įregistravimą. Pareiškėjas šį VMI sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), kuri 2018 m. sausio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-21 (7-3/2018) paliko pareiškėjo 2017 m. gruodžio 31 d. skundą nenagrinėtu, nes kilęs ginčas nėra mokestinis ginčas, skundžiamu VMI raštu pareiškėjui nėra naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, juo nėra atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), taip pat nesprendžiamas atleidimo nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo klausimas.

9.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad negavo motyvuoto sprendimo apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei GPM nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų ir viršijusių 4 500 Eur per mokestinį laikotarpį, iš pranešimo negali spręsti, kokiu EVRK kodu remiantis buvo įregistruota individuali veikla ir koks mokesčių administratoriaus numatomas apmokestinimo tarifas – 5 ar 15 proc. Manė, kad turi teisę susipažinti su jo atžvilgiu priimtais sprendimais ir jų motyvais, taip pat su EVRK kodais, kuriais remiantis buvo įregistruota individuali veikla.

10.       VMI nesutiko su pareiškėjo teiginiais, argumentuodama, kad gavo iš trečiųjų asmenų pateiktus duomenis, kad pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, iš juridinių asmenų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 14 d. gavo 17 200 Lt (17 200 : 3,4528 = 4 982 Eur) pajamų. Todėl vadovaudamasi teisės aktais, 2017 m. kovo 30 d. patalpino „Mano VMI“ pranešimą apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva. Įregistravimas į Mokesčių mokėtojų registrą atliekamas automatizuotai, sprendimas nėra surašomas, automatizuoto veiksmo užfiksavimas Mokesčių mokėtojų registre yra įforminamas pranešimu mokesčių mokėtojui.

11.       Teismas pažymėjo, kad ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), VMI viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintos Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

12.       Teismas vadovavosi MAĮ 45 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 34, 38, 40 punktais ir, įvertinęs šias teisės aktų nuostatas, laikė, kad įregistravimas į Mokesčių mokėtojų registrą atliekamas automatizuotai, sprendimas nėra surašomas. VMI, gavusi duomenis iš trečiųjų asmenų, turėjo teisę pranešimu „Mano VMI“ patikslinti apie pasikeitusius arba atsiradusius naujus duomenis, juos automatizuoto veiksmo būdu užfiksuoti Mokesčių mokėtojų registre, įforminti pranešimu mokesčių mokėtojui ir individualios veiklos pažyma.

13.       Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius, savo iniciatyva 2017 m. kovo 30 d. patalpindamas „Mano VMI“ pranešimą pareiškėjui apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą, teisės aktų nepažeidė, pareiškėjas su šiuo pranešimu susipažino 2017 m. lapkričio 13 d., teikė skundą VMI, kuri 2017 m. gruodžio 27 raštu informavo pareiškėją apie individualios veiklos įregistravimą, paaiškindama pareiškėjui įregistravimo aplinkybes, t. y. VMI neatliko neteisėtų veiksmų, veikė teisėtai, nėra pagrindo konstatuoti mokesčių administratoriaus vilkinimą atlikti veiksmus, pareiškėjo prašymas įpareigoti pateikti sprendimą nepagrįstas.

14.       Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. kovo 30 d. sprendimas, kuriuo patalpintas „Mano VMI“ pranešimas pareiškėjui apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva, yra tarpinis (procedūrinis) mokesčių administratoriaus aktas, kurio panaikinimas pats savaime jokių materialinio pobūdžio pasekmių pareiškėjui sukelti negali, nes juo nėra priskaičiuoti jokie mokesčiai, delspinigiai ar paskirtos baudos. Teismas vadovavosi MAĮ 2 straipsnio 22 dalimi, 145 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 147 straipsniu, ir pažymėjo, kad ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skųsdamas tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą).

15.       Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad mokesčių administratoriaus 2017 m. kovo 30 d. sprendimas patalpinti „Mano VMI“ pranešimą apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjui buvo surašyta standartinė sprendimo forma, kurioje atsispindėjo pasikeitę duomenys apie pareiškėjo vykdytą individualią veiklą nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. birželio 14 d. pagal verslo liudijimą Nr. HO367067-1. Mokesčių administratorius, gavęs duomenis iš trečiųjų asmenų, turėjo teisę pranešimu „Mano VMI“ patikslinti apie pasikeitusius arba atsiradusius naujus duomenis, juos automatizuoto veiksmo būdu užfiksuoti Mokesčių mokėtojų registre. VMI nepažeidė procesinių procedūrų, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl vykdytos individualios veiklos, laiku ir tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti šį sprendimą Komisijai, mokesčių administratoriaus veiksmai atitiko VAĮ 8 straipsnio nuostatas, vilkinimo veiksmų nenustatyta.

16.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, darė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti mokesčių administratorių pateikti pareiškėjui priimtą sprendimą apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei jo pagrindą, EVRK kodą, kuriuo remiantis buvo įregistruota veikla, bei GPM nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų, neva viršijusių 4 500 Eur, nes įregistravimas į Mokesčių mokėtojų registrą atliekamas automatizuotai, sprendimas nėra surašomas, o VMI, gavusi duomenis iš trečiųjų asmenų, turėjo teisę pranešimu „Mano VMI“ patikslinti pasikeitusius arba atsiradusius naujus duomenis, juos automatizuoto veiksmo būdu užfiksuoti Mokesčių mokėtojų registre, įforminti pranešimu mokesčių mokėtojui ir individualios veiklos pažyma. Be to, teismas pažymėjo, kad asmuo, turintis verslo liudijimą, turi deklaruoti pajamas bei mokėti būtinus mokesčius. Todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III.

17.       Pareiškėjas A. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismo sprendimas nepagrįstas nei teisės aktais, nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teismų praktika. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimas dėl individualios veikslo įregistravimo / išregistravimo priimamas automatizuotu būdu, MAĮ nenumato, kad konkrečius sprendimus dėl mokesčių mokėtojo vykdytos individualios veiklos priimtų kompiuterinė programa. Pareiškėjui privalėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su sprendimu, sužinoti jo turinį ir priėmimo teisinį pagrindą (VAĮ 20 str. 1 d. 4 p.). Teismo reikalavimas pateikti medžiagą, kurios pagrindu priimtas sprendimas dėl papildomos veiklos įregistravimo, nebuvo įvykdytas, todėl teismas išnagrinėjo bylą nenustatęs visų būtinų aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas taip pat netinkamai interpretavo mokesčių administratoriaus atsisakymo pateikti pareiškėjo atžvilgiu priimtą sprendimą pagrindus ir netikrino VMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai aiškino VMI vilkinimą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

17.2.                      Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą piliečiai turi teisę gauti informaciją apie atliekamus veiksmus ir jų turinį. Atsakovas nepateikė informacijos apie įregistruotą individualią veiklą – nenurodytas nei veiklos kodas, nei apmokestinimo tarifas. Pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovas vilkina atlikti MAĮ numatytus veiksmus ir neteikdamas informacijos apie pilietį pažeidžia VAĮ. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai netaikė VAĮ 31 straipsnyje nustatytų terminų.

18.       Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

19.       Atsakovas pažymi, kad VMI duomenų bazės duomenimis, pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. birželio 14 d. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Pagal trečiųjų asmenų VMI pateiktus duomenis, pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, iš juridinių asmenų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 14 d. gavo 4 982 Eur pajamų. Vadovaudamasis MAĮ 45 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių nuostatomis, atsakovas pažymi, kad įregistravimas į Mokesčių mokėtojų registrą atliekamas automatizuotai (programiniu būdu) ir sprendimas, kas yra būdinga sprendimams, veiksmams, kuriuos atlieka ir įformina darbuotojas, nesurašomas. Automatizuoto veiksmo užfiksavimas Mokesčių mokėtojų registre yra įforminamas pranešimu mokesčių mokėtojui ir individualios veiklos pažyma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo atsakovą VMI atlikti veiksmus, t. y. pateikti pareiškėjui sprendimą apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei jo priėmimo pagrindą ir kitą su tuo susijusią informaciją.

21.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo A. R. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog įregistravimas į Mokesčių mokėtojų registrą atliekamas automatizuotai, sprendimas nėra surašomas, o VMI, gavusi duomenis iš trečiųjų asmenų, turėjo teisę pranešimu „Mano VMI“ patikslinti pasikeitusius arba atsiradusius naujus duomenis, juos automatizuoto veiksmo būdu užfiksuoti Mokesčių mokėtojų registre, įforminti pranešimu mokesčių mokėtojui ir individualios veiklos pažyma.

22.       Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde su minėtu vertinimu nesutinka, manydamas, jog jam turėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su sprendimu, sužinoti jo turinį ir priėmimo teisinį pagrindą, ir nesutikdamas su pačiu įregistravimu į Mokesčių mokėtojų registrą iš esmės.

23.       Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad VMI 2017 m. kovo 30 d. „Mano VMI“ įkėlė pranešimą pareiškėjui apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva. Pareiškėjas šį pranešimą perskaitė 2017 m. lapkričio 13 d. ir su skundu kreipėsi į VMI, kuri 2017 m. gruodžio 27 raštu Nr. (17.5-40)-R-7805 informavo pareiškėją apie individualios veiklos įregistravimą. Pareiškėjas šį VMI sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2018 m. sausio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-21 (7-3/2018) paliko pareiškėjo 2017 m. gruodžio 31 d. skundą nenagrinėtu, nes kilęs ginčas nėra mokestinis ginčas.

24.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad negavo motyvuoto sprendimo apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą bei GPM nuo pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų ir viršijusių 4 500 Eur per mokestinį laikotarpį, iš pranešimo negali spręsti, kokiu EVRK kodu remiantis buvo įregistruota individuali veikla ir koks mokesčių administratoriaus numatomas apmokestinimo tarifas – 5 ar 15 proc. Manė, kad nebuvo pagrindo jo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą.

25.       Kaip matyti iš šių ir kitų administracinės bylos proceso šalių argumentų, ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilo dėl to, kad mokesčių administratorius atliko veiksmus, nustatytus Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje. Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje bei 46 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmenų, kuriems pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, pareiga užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių. Mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta mokesčių mokėtojo pareiga pranešti mokesčių administratoriui apie pasikeitusius duomenis. Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami.

26.       Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar mokesčių administratoriaus sprendimas, priimtas Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies pagrindu, yra teisėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-16-438/2017).

27.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, aplinkybių, susijusių su pareiškėjo automatiniu įregistravimu į Mokesčių mokėtojų registrą, kaip vykdančio individualią veiklą, nesiaiškino ir jų nevertino, nors tai yra esminis dalykas vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą.

28.       Pažymėtina, kad pirminiame skunde, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą dėl pareiškėjo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą bei mokesčių mokėtojo pagal verslo liudijimą pakeitimą į individualios veiklos vykdytoją pagal pažymą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 14 d. Teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 14 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. be kita ko, pateikti mokesčių administratoriaus priimto sprendimo kopiją dėl pareiškėjo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą. Atsižvelgdamas į tai, kad sprendimo pateikti negalėjo, pareiškėjas aptarto reikalavimo, pateikdamas patikslintą skundą, nenurodė.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas tiesiogiai neįvardija, kad ginčija automatinį įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą, tačiau pareiškėjo skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjo argumentų, o kartu ir kilusio administracinio ginčo, negalima išnagrinėti nevertinant pareiškėjo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą, kaip vykdančio individualią veiklą, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-167-602/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1455-602/2018).

30.       Pirmosios instancijos teismas, matydamas ginčo esmę, t. y. dėl ko iš esmės kilo ginčas, turėjo identifikuoti, kad pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, netinkamai suformulavo ginčo reikalavimą, ir papildomai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą dėl automatinio įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą, kaip vykdančio individualią veiklą, teisėtumo. Aplinkybė, kad pareiškėjas negali pateikti skundžiamo sprendimo dėl to, kad jis pareiškėjui nebuvo siųstas, o įformintas automatizuotu būdu įregistruojant pareiškėją į Mokesčių mokėtojų registrą, kaip vykdantį individualią veiklą, minėto vertinimo nekeičia. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl to, ar turėjo būti priimtas sprendimas dėl pareiškėjo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą, tačiau paties įregistravimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nevertino.

31.       Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tinkamai neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių (ABTĮ 12 str.). Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas perduodant bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                        Dalia Višinskienė