Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-15][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-1881-790-2018].docx
Bylos nr.: eI-1881-790/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 304157094 atsakovas
„Verslo konsultantai“ 300107165 pareiškėjas
"Indėlių ir investicijų draudimas" 110069451 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje

Administracinė byla Nr. eI-1881-790/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00518-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

                                                     (S)



 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

dalyvaujant atsakovės atstovui Giedriui Galentui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Eglei Toliūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) Verslo konsultantai“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

  1. Pareiškėja UAB „Verslo konsultantai“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V4-234 „Dėl neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo“ (toliau – skundžiamas įsakymas).
  2. Pareiškėja nurodo, kad jis buvo nubaustas įspėjimu už tariamą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad jis neva nepagrįstai viršijo 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 1 d. bankrutavusių kredito unijų kreditorių susirinkimuose / komiteto posėdyje patvirtintas 2015 m. IV ketvirčio išlaidų sąmatų ribas. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nepagrįstai nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens skundus. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 23 punkte nustatyta, kad prašymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų padarymo iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai. Tariamas pareiškėjos pažeidimas buvo padarytas 2015 m. IV ketvirčio, trečiasis suinteresuotas asmuo dėl šio pažeidimo į Tarnybą kreipėsi tik 2017 m., vadinasi, Tarnyba neturėjo teisės nagrinėti jo skundų. Atsakovė nepagrįstai vertina, kad pažeidimas trunkamasis. Pareiškėjos vertinimu, sąmatose numatytų administravimo išlaidų viršijimo faktas gali būti vertinamas išimtinai kaip vienkartinis pažeidimas. Tuo atveju, jeigu Tarnyba tariamą pažeidimą vertintų kaip trunkamąjį, ji nepagrįstai peržengtų savo kompetencijos ribas, nes spręstų administravimo išlaidų pagrįstumo klausimus, kuriuos spręsti išimtinė kompetencija suteikta bankroto bylas nagrinėjantiems teismams. 
  3. Pareiškėja nurodo, kad neneigia, jog 2015 m. IV ketvirčio buvo nepatvirtinta dalis kredito unijų faktiškai patirtų ketvirčio administravimo išlaidų. Kreditorių susirinkimai, nenurodydami aiškių priežasčių, patvirtino mažesnes faktiškai patirtas išlaidas, nei siūlė pareiškėja. Tačiau šios išlaidos buvo pagrįstos, protingos ir būtinos kredito unijų interesų užtikrinimui. Be to, išleidusi daugiau lėšų, nei buvo numatęs kreditorių susirinkimas, pareiškėja pagrįstai tikėjosi lėšų sutaupymo vėlesniais ketvirčiais. Kadangi administratoriaus patirtos didesnės administravimo išlaidos buvo pagrįstos, būtinos ir protingos, skundžiamas įsakymas nepagrįstas. Nei atsakovė, nei Lietuvos vyriausioji administracinių ginčų komisija neturėjo teisės vertinti išlaidų pagrįstumo, administratoriaus ir kreditorių tarpusavio santykių bei susijusių klausimų, kurie priskirtini išimtinai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

                                                                     

II.

 

  1. Atsakovė Tarnyba atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Atsakovė nurodo, kad nėra ginčo, jog pareiškėja, administruodama bankrutavusių kredito unijų bankroto procesus, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, nes viršijo kreditorių susirinkimuose patvirtintas 2015 m. IV ketvirčio išlaidų sąmatų ribas. Atsakovė nesutinka, kad neturėjo teisės nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundo dėl praleisto 1 metų termino, numatyto Taisyklių 23 punkte. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos padarytą pažeidimą vertino kaip trunkamąjį, t. y. tokį, kuris trunka tol, kol neišnyksta pareiškėjos pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus, šiuo atveju įvykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų sąmatos ribų bei grąžinti į įmonių sąskaitas be teisinio pagrindo išmokėtas lėšas. Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų, prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja kreditorių susirinkimo nutarimų dėl sąmatų viršijimo nepatvirtinimo neginčijo teisme ir išlaidos bei įsipareigojimai nebuvo dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų, todėl pareiškėjos padarytas pažeidimas buvo vertinamas kaip daromas ir patikrinimo atlikimo metu.    
  3. Atsakovės vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad padarytos išlaidos buvo pagrįstos, protingos ir būtinos, teisiškai nereikšmingas, kadangi ĮBĮ įtvirtinta išimtinė kreditorių susirinkimo kompetencija tvirtinant, keičiant ir nustatant disponavimo administravimo išlaidomis tvarką.

 

III.

 

  1. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2016 m. gegužės 19 d. kredito unijų „Nacionalinė kredito unija“, „Švyturio taupomoji kasa“, „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimuose kreditoriai nutarė pavesti bankroto administratoriui organizuoti kredito unijų 2015 metų administravimo išlaidų nepriklausomo audito atlikimą. UAB „KPMG Baltics“ atliko kredito unijų 2015 m. faktiškai išmokėtų administravimo išlaidų dydžių palyginimą su kreditorių susirinkimų nutarimais patvirtintų faktinių išlaidų dydžiais ir nustatė, kad 2015 m. faktiškai išmokėtos išlaidos viršijo kreditorių susirinkimų nutarimuose patvirtintas sumas. Pareiškėja pripažino, kad iš kredito unijų sąskaitų išmokėjo daugiau, nei kreditorių susirinkimai patvirtino faktines administravimo išlaidas nutarimais, tačiau iki trečiojo suinteresuoto asmens nurodyto termino negrąžino nepagrįstai išsimokėtų lėšų sumų į kredito unijų sąskaitas. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad buvo priverstas kreiptis į atsakovę su skundais.  
  3. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad Tarnyba neturėjo teisės nagrinėti jo skundų. Nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėja, administruodama kredito unijas, išsimokėjo didesnes, nei kreditorių patvirtintos, administravimo išlaidų sumas paaiškėjo tik atlikus auditą. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakove, kad pažeidimas trunkamasis, kadangi išlaidos kreditorių susirinkimų nebuvo patvirtintos ir vėliau, o administratorius sąmatas viršijusių išlaidų nėra grąžinęs ir tai daryti atsisako. Todėl pažeidimas vis dar yra daromas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad nuostata dėl skundo nenagrinėjimo tuo atveju, jei nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei metai, įtvirtinta tik Tarnybos direktoriaus patvirtintose Taisyklėse, tačiau aukštesnės galios teisės aktuose nėra nustatyti skundų nagrinėjimo ir atsakomybės už pažeidimus taikymo senaties terminai.
  4. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodo, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad kuo daugiau lėšų bus išleista įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Tai reiškia, kad patvirtindami faktines kredito unijų  administravimo išlaidas kreditoriai pagrįstai tikisi, jog daugiau išlaidų bankroto administratorius už tą laikotarpį nepatirs. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nutarimai, kuriais buvo atsisakyta patvirtinti administratoriaus prašomas sumas, nėra pripažinti negaliojančiais teismų procesiniais sprendimais, t. y. administratorius jų neginčijo. Tai reiškia, kad administratorius sutiko su kreditorių priimtais nutarimais, juos vertino kaip pagrįstus ir, atitinkamai, sutiko, kad patirtos nepatvirtintos išlaidos yra nepagrįstos. Todėl pareiškėjos dėstomi argumentai, kad kreditorių susirinkimų nutarimais patvirtintos išlaidos buvo viršytos patiriant pagrįstas ir būtinas unijų administravimui išlaidas, nepaneigia bankroto administratoriaus padaryto pažeidimo.

 

IV.

 

  1. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

 

V.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

  1. Tarnyba 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. liepos 10 d. gautų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ skundų pagrindu atliko neplaninį pareiškėjos veiksmų administruojant bankrutavusias kredito unijas „Vilniaus taupomoji kasa“, „Nacionalinė kredito unija“, „Švyturio taupomoji kasa“, „Laikinosios sostinės kreditas“ patikrinimą ir skundžiamu įsakymu nusprendė už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimą pareiškėjai skirti nuobaudą – įspėjimą (b. l. 51).
  2. Iš skundžiamo įsakymo turinio ir 2017 m. lapkričio 3 d. išvados dėl pareiškėjos veiksmų administruojant minėtas kredito unijas (b. l. 52-60) matyti, kad atsakovė kaip ĮBĮ pažeidimą įvertino tai, jog pareiškėja nepagrįstai viršijo 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 1 d. kredito unijų „Nacionalinė kredito unija“, „Švyturio taupomoji kasa“ ir „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimuose patvirtintas 2015 m. IV ketvirčio išlaidų sąmatų ribas. Pareiškėja nesutinka su paskirta nuobauda, teigdama, kad 1) patirtos didesnės administravimo išlaidos buvo pagrįstos, būtinos ir protingos; 2) Tarnyba neturėjo teisės atlikti patikrinimo, kadangi buvo suėjęs Taisyklių 23 punkte nustatytas terminas.
  3. 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 1 d. kredito unijų „Nacionalinė kredito unija“, „Švyturio taupomoji kasa“ ir „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimuose buvo patvirtintos 2015 m. IV ketvirčio bankroto administravimo išlaidų sąmatos (Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla, 1 t., b. l. 130-140), o 2016 m. gegužės 19 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose buvo nutarta 2015 m. IV ketvirčio faktines išlaidas tvirtinti neviršijant kreditorių susirinkimų patvirtintų sąmatų bei netvirtinti didesnių faktiškai patirtų administravimo išlaidų, kaip siūlė pareiškėja (Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla, 1 t., b. l. 141-156).
  4. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas numato administratoriaus pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte numatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
  5. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis (šios dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.) reglamentuoja, kad tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas <…>. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes.
  6. Pažymėtina, kad dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011 buvo išaiškinta, jog bankrutuojančios įmonės administratorius turi bendradarbiauti su kreditorių susirinkimu. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tai šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kilus abejonių, ar tam tikros išlaidos galės būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos, administratorius galėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą, siekdamas gauti kreditorių pritarimą ir tik tada spręsti, ar prisiimti atitinkamas išlaidas, o prireikus prašyti patikslinti (papildyti) administravimo išlaidų sąmatą.
  7. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ skunduose Tarnybai buvo nurodyta, kad pagal kredito unijų kreditorių susirinkimų nustatytą tvarką ir susiformavusią praktiką, kreditorių susirinkimai patvirtina konkretaus ketvirčio kredito unijų galimų administravimo išlaidų sąmatą, vėliau, įvertinus bankroto administratoriaus pateiktą informaciją apie per konkretų ketvirtį patirtas ir pagrįstas kredito unijų faktines išlaidas, patvirtina konkretaus ketvirčio faktines administravimo išlaidas. Pareiškėja tokios kredito unijose nustatytos tvarkos neneigia. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja viršijo 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 1 d. kredito unijų „Nacionalinė kredito unija“, „Švyturio taupomoji kasa“ ir „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimuose patvirtintas 2015 m. IV ketvirčio bankroto administravimo išlaidų sąmatas ir, prieš patirdama tokias išlaidas, nesikreipė į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatų pakeitimo, negavo kreditorių susirinkimų pritarimo šioms išlaidoms, o 2016 m. gegužės 19 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose buvo nutarta faktines išlaidas tvirtinti neviršijant kreditorių susirinkimų patvirtintų sąmatų, atitinkamai, netvirtinti didesnių faktiškai patirtų administravimo išlaidų, kaip siūlė pareiškėja. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimai, kuriems suteikta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, nepritarė sąmatas viršijančių administravimo išlaidų apmokėjimui. Nežiūrint į tai, pareiškėja negrąžino nepagrįstai patirtų administravimo išlaidų bankrutavusioms kredito unijoms, nors buvo ne kartą raginama tai padaryti. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja netinkamai vykdė kreditorių susirinkimų sprendimus ir tuo pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte įtvirtintą pareigą.
  8. Ta aplinkybė, ar patirtos didesnės administravimo išlaidos buvo pagrįstos, būtinos ir protingos, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė konstatuojant padarytą pažeidimą, kadangi pareiškėja privalėjo ir privalo vykdyti galiojančius kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų, o pagrindu jų nevykdyti galėtų būti tik jų nuginčijimas teisme ĮBĮ nustatyta tvarka ir teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (išlaidų viršijimo sąmata), kurioje būtų įtrauktos pareiškėjos patirtos išlaidos. Tačiau pareiškėja jokių duomenų, kad paminėti kreditorių susirinkimų nutarimai buvo nuginčyti teismine tvarka ir negalioja, nepateikė. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovė skundžiamu įsakymu pagrįstai pripažino, jog pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte nustatytą pareigą. 
  9. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis nustato, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų <…>, kreditorių susirinkimo <…> nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 2 punktas įgaliojimus atlikti administratorių veiklos priežiūrą suteikia Tarnybai. Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės numato administratorių veiklos priežiūros formas – planinius ir neplaninius patikrinimus, numato, kad neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti atliekamas pagal prašymą, skundą ar pranešimą (7, 16 ir kiti punktai). Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 8 punktas suteikia įgaliojimus Tarnybos vadovui tvirtinti patikrinimų taisykles. Tokios patikrinimų taisyklės yra įtvirtintos Taisyklėse.
  10. Taisyklių 19 punktas numato, kad neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Taisyklių 20.2 punktas nustato, kad neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taisyklių 23 punktas numato, kad prašymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu <...> nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų padarymo iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai.
  11. Pareiškėja teigia, kad Tarnyba neturėjo įgaliojimų atlikti neplaninio patikrinimo 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. liepos 10 d. gautų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ skundų pagrindu, kadangi nuo pažeidimų padarymo buvo praėję daugiau kaip 1 metai. Su tokiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka.
  12. Šiuo atveju pagal trečiojo suinteresuoto asmens nurodytą kreditų unijų kreditorių susirinkimų nustatytą tvarką ir susiformavusią praktiką, kreditorių susirinkimai patvirtina konkretaus ketvirčio kredito unijų galimų administravimo išlaidų sąmatą, vėliau, įvertinus bankroto administratoriaus pateiktą informaciją apie per konkretų ketvirtį patirtas ir pagrįstas kredito unijų faktines išlaidas, patvirtina konkretaus ketvirčio faktines administravimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patyrė 2015 m. IV ketv. faktiškai sąmatą viršijančias administravimo išlaidas, tačiau jos nebuvo patvirtintos 2016 m. gegužės 19 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose, todėl galima spręsti, kad pareiškėjai kilo pareiga tinkamai vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus ir grąžinti administravimo išlaidų sąmatą viršijančias nepatvirtintas sumas į bankrutavusių kredito unijų sąskaitas. Pareiškėjai negrąžinus nepatvirtintų administravimo išlaidų dalies, kreditorių susirinkimų nutarimai administravimo išlaidų klausimu liktų formaliais dokumentais, nesukeliančiais administratoriui teisinių pasekmių, o tai neatitiktų ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Pastebėtina, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.) numatyta, jog išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Taigi, kreditorių susirinkimų nutarimai dėl administravimo išlaidų turėjo būti tinkamai vykdomi grąžinant nepatvirtintas administravimo išlaidas, o pareiškėjai to nepadarius, buvo pažeista ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte nustatyta pareiga.
  13. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas vertina, kad nors pažeidimo padarymo prielaida buvo administravimo išlaidų sąmatas viršijančių išlaidų prisiėmimas, įvykęs 2015 m. IV ketvirtį, tačiau pažeidimas pasireiškė būtent teisinės pareigos vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų neįvykdymu, t. y. kreditorių susirinkimuose nepatvirtintų administravimo išlaidų negrąžinimu, tokios pareigos pareiškėja nevykdė jau nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki skundų padavimo Tarnybai dienos. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad trunkamaisiais teisės pažeidimais laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Taigi, aptariamas pažeidimas atsakovės ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pagrįstai buvo įvertintas kaip trunkamasis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad Tarnyba, remdamasi Taisyklių 23 punktu, neturėjo pagrindo nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundų ir atlikti neplaninį pareiškėjos veiklos patikrinimą. Kartu pastebėtina, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjai skiriant nuobaudą nebuvo pažeistas pagal įstatymo analogiją taikytinas bendrasis administracinių nuobaudų skyrimo 2 metų terminas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje (taikytinas atsižvelgus į tai, kad ĮBĮ nenustato nuobaudos skyrimo termino).  
  14. Kadangi atsakovė pradėjo ir atliko pareiškėjos veiklos neplaninį patikrinimą teisėtai, neplaninio patikrinimo metu tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir pritaikė ĮBĮ nuostatas bei pagrįstai ir teisėtai skundžiamu įsakymu pareiškėjai paskyrė nuobaudą, pagrindo panaikinti skundžiamo Tarnybos įsakymo nėra. Pripažintina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo kilusį administracinį ginčą, teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ, kitų teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos skundą, todėl pagrindo panaikinti šios komisijos sprendimą nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos UAB „Verslo konsultantai“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                Marius Bajoras

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-234/2011