Civilinė byla Nr. e2-1083-934/2025
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00335-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto Milašauskių tikrosios ūkinės bendrijos ,,Žaibas‘‘ skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2025 m. birželio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto Milašauskių tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – LTŪB) „Žaibas“ (toliau – pareiškėja) nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Adminova“ (toliau – nemokumo administratorė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti pareiškėjos pakartotinio kreditorių susirinkimo, įvykusio 2025 m. birželio 26 d., sprendimus, priimtus 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7, 3.8 darbotvarkės klausimais, patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal pareiškėjos nemokumo administratorės pasiūlymus, kurios bendra suma – 24 170 Eur + PVM, priteisti iš kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus, VSDFV Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) lygiomis dalimis atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (25 t., b. l. 1–21).
2. Pareiškėjos kreditoriai VSDFV Panevėžio skyrius ir VMI pateikė atsiliepimus į nemokumo administratorės skundą ir prašė jį atmesti (DOK-6383; DOK-6633).
3. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nemokumo administratorės skundą patenkino iš dalies: panaikino pakartotinio pareiškėjos kreditorių susirinkimo, įvykusio 2025 m. birželio 26 d., sprendimus, priimtus 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7, 3.8 darbotvarkės klausimais, ir patvirtino tokią pareiškėjos bankroto administravimo išlaidų sąmatą: 1) teisinėms paslaugoms, kurios negali viršyti 5 000 Eur plius PVM; 2) buhalterinėms paslaugoms, kurios negali viršyti 800 Eur plius PVM; 3) pašto ir kanceliarinėms išlaidoms, kurios negali viršyti 300 Eur plius PVM; 4) dokumentų pervežimo ir saugojimo išlaidoms, kurios negali viršyti 900 Eur plius PVM; 5) transporto išlaidoms, kurios negali viršyti 1 000 Eur plius PVM; 6) kitoms paslaugoms, kurios negali viršyti 500 Eur plius PVM; 7) turto apsaugai, kurios negali viršyti 500 Eur plius PVM; kitus skundo reikalavimus atmetė (26 t., b. l. 11–21).
4. Nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą ir iš kreditorių VSDFV Panevėžio skyriaus, VSDF Kauno skyriaus ir VMI lygiomis dalimis priteisti atsakovei 37,24 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių bendra suma – 540,72 Eur, atitinkamai, lygiomis dalimis iš kiekvienos kreditorės – po 180,24 Eur (26 t., b. l. 8–10).
5. Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai klausimo. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už teisines paslaugas – skundo parengimą. Pareiškėjai lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų priteistina 37,24 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 540,72 Eur dydžio suma, iš kiekvieno suinteresuoto asmens priteisiant po 180,24 Eur, nes Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos skundą ir patvirtino papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą bendrai 9 000 Eur sumai + PVM, kai pareiškėja skundu prašė patvirtinti bendrą papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą bendrai 24 170 Eur sumai + PVM. Prašoma priteisti neišspręsta bylinėjimosi išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių.
6. Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti (DOK-7283). Skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų dėl patikslintos administravimo sąmatos patvirtinimo teikimas nebuvo tinkamas ir teisingas nemokumo administratorės pasirinkimas, kuris pailgino bankroto procesą ir sukėlė papildomas išlaidas kreditoriams, kurių teisių ir interesų atstovavimas bankroto procese yra viena iš nemokumo administratorės pareigų. Tokiu būdu galimai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnyje įtvirtintas nemokumo proceso efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Skunde nemokumo administratorė nenurodė argumentų, susijusių su VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus balsavimais, pozicija ar jos reikšmingumu. VSDFV Panevėžio skyriaus nuomone, balsavimas „Prieš“ negali būti laikomas pakankamu pagrindu reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime prašė sumažinti pareiškėjos prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (DOK-7350). Nurodė, kad byloje nagrinėtas klausimas dėl 2025 m. birželio 26 d. įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais nėra priskiriamas ypatingai sudėtingiems klausimams, kurie reikalautų itin didelių darbo ir laiko sąnaudų dalies.
8. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, nurodydamas, kad nemokumo administratorė iki teismo posėdžio privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepateikė (26 t., b. l. 27).
9. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties (26 t., b. l. 94–99).
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikino ir papildomo procesinio sprendimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (26 t., b. l. 181–185). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, jog pareiškėjos nemokumo administratorė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 28 d. tenkino pareiškėjos prašymą – priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų VSDFV Panevėžio skyriaus, VSDFV Kauno skyriaus ir VMI po 180,24 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (27 t., b. l. 1–6).
12. Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde pareiškė prašymą priteisti pareiškėjai iš kreditorių šios patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie skundo pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.
13. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos patirtos teisinės pagalbos išlaidos už skundo parengimą yra pernelyg didelės ar perteklinės. Patirtų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis už maksimalią sumą už ieškinio surašymą, numatytą Rekomendacijose. Skundas yra pakankamai didelės apimties – 21 lapo, skundu ginčijami 8 kreditorių susirinkimo sprendimai. Be to, pareiškėja prašo priteisti ne visą jos advokatui sumokėtą sumą, o 37,24 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertino, kad buvo patenkinta 50 procentų pareiškėjos reikalavimų, tačiau pareiškėja turi teisę prašyti mažesnės bylinėjimosi išlaidų sumos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimai – skundas dėl kreditorių priimtų sprendimų panaikinimo ir prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – nėra turtinio pobūdžio.
14. Teismas pažymėjo, kad, nors suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja neturėjo poreikio ginčyti susirinkimo nutarimus, o turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, tačiau tokiu atveju kreditorių susirinkimo priimti nutarimai būtų likę galioti, o nagrinėjamu atveju prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą buvo išspręstas kompleksiškai su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
15. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad kreditoriai neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų likviduojamai įmonei, nes JANĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens kreditoriaus teisė dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime garantuoja kreditoriams galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančio juridinio asmens reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų už advokato pagalbą paskirstymą, nustatyta galimybė bylą laimėjusiai šaliai gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitų aplinkybių, kurios būtinos realizuoti teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įstatymas nenumato.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorė inicijavo skundą dėl to, jog šioje byloje dalyvaujančios kreditorės balsavo prieš skundžiamus nutarimus, priteisė pareiškėjai iš VMI, VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus, lygiomis dalimis po 180,24 Eur, pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliantas VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. papildomą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (27 t., b. l. 11; DOK-9772). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Vien VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus balsavimas 2025 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkime „Prieš“ darbotvarkės klausimą Nr. 3 negali būti laikomas pakankamu pagrindu reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. VSDFV Panevėžio skyrius, kartu atstovaudamas ir VSDFV Kauno skyrių, susipažinęs su nemokumo administratorės 2025 m. birželio 12 d. pateikta informacija pareiškėjos kreditorių susirinkimui, 3 darbotvarkės klausimu „Dėl papildomos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“, balsavo „Prieš“, nes nebuvo pateiktas konkretus papildomų administravimo išlaidų paskaičiavimas, nepagrįsta, nedetalizuota, kodėl toks papildomų išlaidų dydis reikalingas, kaip tai numato JANĮ nuostatos. Sisteminis JANĮ 75 straipsnio 2, 3 dalių aiškinimas patvirtina nemokumo administratorės pareigą pagrįsti prašomas patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidas.
17.2. Pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti, nes pagal JANĮ 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kreditorių susirinkimui nepatvirtinus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, todėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų dėl patikslintos administravimo sąmatos patvirtinimo teikimas nebuvo optimalus ir efektyvus nei laiko, nei sąnaudų atžvilgiu.
17.3. Teismui patvirtinus mažesnę, nei nemokumo administratorė prašė patvirtinti, papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, VSDFV Panevėžio skyrių galima laikyti laimėjusia šalimi. Teismas, patvirtindamas mažesnę papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, patvirtino faktą, kad kreditorių susirinkimui teiktas papildomas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektas buvo nepagrįstas, tokią pat poziciją išsakė VSDFV Panevėžio skyrius, balsuodamas „Prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu Nr. 3. Teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino 9 000 Eur papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, t. y. tenkino nemokumo administratorės prašymą iš dalies. VSDFV Panevėžio skyriaus galimai būtų pritaręs, balsavęs „Už“ 9 000 Eur papildomos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimą, jei tokia suma būtų pateikta 2025 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimui ir ginčas nebūtų pasiekęs teismo.
17.4. Teismas neturėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš kreditorių, kurie, pasinaudoję JANĮ 43 straipsnyje numatyta teise, balsavo „Prieš“. Skundžiama nutartimi teismas suformavo precedentą, kuris iš esmės riboja kreditoriaus teisę laisvai savo nuožiūra balsuoti nemokumo administratorės organizuojamuose kreditorių susirinkimuose.
18. Pareiškėja Milašauskių LTŪB ,,Žaibas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (27 t. b. l. 35–38). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Vadovaujantis plačiai formuojama praktika, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, logiška, teisėta ir pagrįsta teisinių veiksmų seka yra: 1) skundo dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, kuriuo nepatvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, pateikimas teismui, kartu teismui teikiant prašymą patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą; 2) ginčo išsprendimas teismo nutartimi, kuria yra panaikinamas kreditorių susirinkimo nutarimas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės. Priešingu atveju, susidarytų neapibrėžta teisinė situacija, kuomet kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nepritarta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui, galiotų, tuo tarpu įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata būtų patvirtinta.
18.2. Teismas, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, proporcingai skundo tenkinimui, priteisė pareiškėjai šios patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir kitų priešingą interesą pareiškėjai byloje turėjusių bylos šalių. Apeliantas bylos nagrinėjimo teisme metu su atsakovės skundu nesutiko bei prašė jį atmesti, dėl to apeliantas (bei kiti „prieš“ atsakovės ginčytus nutarimus balsavę kreditoriai) skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai įvertintas kaip priešingą interesą atsakovei turintis asmuo. Šioje byloje dalyvaujančios kreditorės balsavo prieš skundžiamus nutarimus, dėl to nemokumo administratorė inicijavo skundą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo
22. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomas sprendimas, be kita ko, priimamas, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, 2025 m. liepos 10 d. pateikė skundą dėl pakartotinio pareiškėjos kreditorių susirinkimo, įvykusio 2025 m. birželio 26 d., priimtų sprendimų panaikinimo ir bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (25 t., b. l. 1–21). Skunde pareiškėja, be kita ko, pareiškė prašymą priteisti lygiomis dalimis iš kreditorių pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su skundu pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, t. y. 2025 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą PV Nr. 250709-01 (25 t., b. l. 22) ir 2025 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 109 (25 t., b. l. 47), patvirtinančius, jog pareiškėja patyrė 1 452 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai už minėto skundo parengimą apmokėti.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo dėl toliau nurodomų motyvų.
26. Pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti, nes, apelianto vertinimu, pagal JANĮ 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kreditorių susirinkimui nepatvirtinus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, todėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų dėl patikslintos administravimo sąmatos patvirtinimo teikimas nebuvo optimalus ir efektyvus nei laiko, nei sąnaudų atžvilgiu.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2025, 82 punktas).
28. Pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nustatantis nemokumo administratoriaus teisę, kreditorių susirinkimui nepatvirtinus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, neeliminuoja JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte nustatytos nemokumo administratoriaus teisės skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė, teikdama teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nepatvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, ir kartu su skundu pateikdama prašymą patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, pagrįstai pasinaudojo abiem, t. y. tiek JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje, tiek JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte įtvirtintomis teisėmis, tai suponavo, kad prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą buvo išspręstas kompleksiškai su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Priešingu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pareiškėja, būtų susidariusi neapibrėžta teisinė situacija, kuomet kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nepritarta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui, galiotų, tuo tarpu įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata būtų patvirtinta. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuspręsti, jog pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos objektyviai nebuvo būtinos ir galima buvo jų išvengti.
30. Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad kreditoriai neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų likviduojamai įmonei, nes, apelianto nuomone, JANĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens kreditoriaus teisė dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime garantuoja kreditoriams galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančio juridinio asmens reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus.
31. Viena vertus, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, JANĮ 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Pagal JANĮ 43 straipsnio 1 dalį, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, be kita ko, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose.
32. Kita vertus, suinteresuoti asmenys balsavo „Prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės ginčo klausimus (25 t., b. l. 669–679). Dėl to nemokumo administratorė pasinaudojo JANĮ 55 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teise skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimus. Bylos nagrinėjimo metu pateiktuose atsiliepimuose suinteresuoti asmenys VSDFV Panevėžio skyrius, VMI prašė netenkinti pareiškėjos skundo (DOK-7283, DOK-7350), taigi, suinteresuoti asmenys laikytini priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi negu pareiškėja turinčiais asmenimis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įstatyme nėra numatyta išimčių, jog nemokumo administratorei apskundus teismui kreditorių susirinkimo sprendimus, kreditoriai neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų bankrutuojančiam ar likviduojamam juridiniam asmeniui.
33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
34. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus VSDFV Panevėžio skyriaus argumentus, susijusius su kreditorių pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas likviduojamam juridiniam asmeniui nebuvimu.
35. Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad, teismui patvirtinus mažesnę, nei nemokumo administratorė prašė patvirtinti, papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, VSDFV Panevėžio skyrių galima laikyti laimėjusia šalimi. Minėta, apeliantas pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimant pareiškėjos ginčijamus kreditorių susirinkimo sprendimus, balsavo „Prieš“ (25 t., b. l. 669–679), bylos nagrinėjimo metu prašė atmesti pareiškėjos skundą (DOK-7283), o pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino skundžiamus pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimus ir patvirtino bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal pareiškėjos nemokumo administratorės pasiūlymus, tačiau mažesnei, negu prašė pareiškėja, sumai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu VSDFV Panevėžio skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, nėra pagrindo nuspręsti, kad, teismui patvirtinus mažesnę, nei nemokumo administratorė prašė patvirtinti, papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, VSDFV Panevėžio skyrių galima laikyti laimėjusia šalimi. Juolab kad, minėta, pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino 9 000 Eur papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, panaikino pareiškėjos ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, t. y. tenkino nemokumo administratoriaus prašymą iš dalies, o apeliantė tik deklaratyviai nurodė, jog VSDFV Panevėžio skyrius galimai būtų pritaręs, balsavęs „Už“ 9 000 Eur papildomos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimą, jei tokia suma būtų pateikta 2025 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimui ir ginčas nebūtų pasiekęs teismo, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.
36. Apeliantas atskiruoju skundu neginčijo pareiškėjos patirtų bylinėjimo išlaidų atitikties realumo, pagrįstumo kriterijams, bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, taip pat iš esmės neginčijo proporcijų, kuriomis pirmosios instancijos teismas skirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinsė instancijos teismas šiais klausimais nepasisako.
37. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą nutartį, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalies, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, priėmė papildomą nutartį ir priteisė pareiškėjai proporcingai skundo patenkintų reikalavimų daliai lygiomis dalimis iš apelianto ir kitų priešingą interesą byloje turėjusių suinteresuotų asmenų pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 28 d. papildoma nutartimi tinkamai išsprendė pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teisingai įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, o tai sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
39. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
41. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
42. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 18 punktas).
43. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, apeliantas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kita vertus, apeliantas nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
44. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
45. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą (27 t., b. l. 39–40). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2025 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2025 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą PV Nr. 251119-01 (27 t., b. l. 39–40).
46. Nagrinėjamu atveju pareiškėja sumokėjo už teisines paslaugas 2025 m. IV ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. II ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 387 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 954,80 Eur (2 387 Eur × 0,4). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti 181,50 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 papunkčio pagrindu apskaičiuotos maksimalios leistinos priteisti atstovavimo išlaidų sumos, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš apelianto patirtas 181,50 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto Milašauskių tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“, juridinio asmens kodas 175613922, iš apelianto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, juridinio asmens kodas 191674725, 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza