Civilinė byla Nr. 2-343-984/2017
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00166-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 3.2.6.1(S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 10 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,
sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovei Giedrei Vaičiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyriui.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas A. B. (buvusi pavardė – A.) yra biologinis K. M., gim. 2012 m. kovo 28 d., tėvas; nustatyti vaiko K. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti vaiko K. M. išlaikymui iš atsakovo po 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo 6 840 eurų įsiskolinimą; pavesti ieškovei tvarkyti nepilnamečiui vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Nurodo, kad su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos, tačiau tam tikrą laiką gyvenant kartu, jiems 2011 m. kovo 12 d., gimė dukra A. A., kuriai tėvystę atsakovas pripažino, o 2012 m. kovo 28 d. gimė sūnus K. M., kuriam tėvystės atsakovas nepripažino. Ieškovei kreipusis į EasyDNA Lietuva UAB „Purepro LT“ dėl genetinio tėvystės tyrimo, 2017 m. sausio 11 d. gavo atsakymą, kad ištyrus A. B. ir K. M. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama (tėvystės tikimybė yra 99,99999 proc.). Ieškovė taip pat nurodė, kad sūnaus mėnesio išlaikymui reikia 380 eurų, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 190 eurų per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės bei 6 840 eurų išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes atsakovas nuo vaiko gimimo nėra teikęs jam išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis sunki, nes pagrindinės jos pajamos yra socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Be to, ji išlaiko dar du nepilnamečius vaikus A. A., gim. 2011 m. kovo 12 d., ir N. M., gim. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės fizinis ir emocinis ryšys su vaiku yra tvirtesnis nei vaiko tėvo, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos poskyris) išvadoje palaikė ieškinį.
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus ir prašė teismo ieškinį tenkinti. Taip pat nurodė, kad iki posėdžio telefonu bendravo su atsakovu, tačiau pastarasis nurodė, jog į teismo posėdį neatvyks.
Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovė teismo posėdyje nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra per didelis, kadangi vaikai nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. augo globos namuose.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl tėvystės nustatymo
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra savo nepilnamečio sūnaus K. M., gim. 2012 m. kovo 28 d., motina (b. l. 8). K. M. gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra (b. l. 8). Ieškovės teigimu, vaiko tėvas atsakovas A. B. nepripažino sūnui tėvystės.
Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje, kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios EasyDNA Lietuva UAB „Purepro LT“ 2017 m. sausio 11 d. pažymos matyti, kad, atlikus genetinį tėvystės tyrimą ir ištyrus A. B. ir K. M. DNR mėginius, nustatyta, kad atsakovas A. B. yra K. M. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe (b. l. 16). Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus ir aptartas teisės normas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas pripažintinas K. M. tėvu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti sūnaus K. M. gyvenamąją vietą su ja.
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.
Bylos duomenys, ieškovės bei jos atstovo, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove, ji rūpinasi vaiku, prižiūri ir išlaiko nuo pat jo gimimo. Vaiko teisių apsaugos poskyrio duomenimis, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymais Nr. 9-697 ir Nr. 9-698, ieškovės vaikams K. M. ir A. A. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirtas VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“, tačiau ieškovei dėjus visas pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymais Nr. 9-764 ir Nr. 9-765, laikinoji globa abiems ieškovės vaikams buvo panaikinta ir vaikai grąžinti ieškovei (b. l. 25). Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone, tarp ieškovės ir sūnaus K. M. yra stiprus ryšys, vaikui augti sąlygos yra kuklios, tačiau tinkamos, todėl pritariama, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes tai atitiktų vaiko interesus (b. l. 25-26). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas niekada nesirūpino vaiku. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, o tai taip pat parodo atsakovo abejingumą, požiūrį į tėvystę ir santykius su vaiku. Kadangi iki šiol vaikas gyvena su ieškove, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, be to, vaikas yra mažametis ir jam labiau reikalinga motinos globa, o atsakovas iki šiol su vaiku nebendravo, todėl K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina (CK 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė nurodė, kad sūnaus mėnesio išlaikymui reikia 380 eurų, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 190 eurų per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu nurodo, kad pati tokios sumos vaiko išlaikymui skirti negali, todėl didesnė vaiko išlaikymo dalis turi tekti atsakovui.
CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.
Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, augina 3 nepilnamečius vaikus. Pagrindinės jos pajamos yra socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b. l. 10), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11). Taigi, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jai paskirta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 17-18).
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Sodros duomenimis, jis nedirba (b. l. 31). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-373-880/2013, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas jo ir ieškovės dukrai A. A., po 115,84 eurų (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 32-34). Kitų duomenų, apie atsakovo gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą, automobilius, nėra. Taigi, atsakovo turtinė padėtis taip pat nėra gera. Kita vertus, atsakovui nėra nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, todėl teismo vertinimu, atsakovas, būdamas sveikas, jauno amžiaus, privalo savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas ir prisidėti prie jo poreikių patenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Teismas taip pat pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 380 eurų. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismo posėdžio metu nepagrindė 380 eurų vaiko poreikiams išleidžiamos sumos. Pateikė savo kiekvieno mėnesio išlaidų paskaičiavimus, nepridėdama jokių kvitų, patvirtinančių turėtas kiekvieną mėnesį tokio dydžio išlaidas, nors šios bylos nagrinėjimui rengėsi jau nuo 2016 m. gruodžio 1 d., kreipdamasi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl šios bylos iniciavimo. Byloje pateikta Muzikos studijos „Legato“ pažyma patvirtina tik 10 eurų išlaidas vaiko lavinimui (b. l. 13). Pateikti kvitai, patvirtinantys turėtas elektros energijos išlaidas (2016-12-16 24,26 eur ir 2017-01-19 37,75 eur) (b. l. 14, 15), turėtų būti skaičiuojami 6 asmenims (ieškovės nurodymu, jos gyvenamojoje vietoje gyvena 6 asmenys). Taigi, teismas, nustatydamas išlaikymo vaikui dydį, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė nedirba, viena augina tris mažamečius vaikus, atsakovas taip pat nedirba, todėl, teismo vertinimu, 150 eurų išlaikymo suma per mėnesį atitinka protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas iš dalies tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko K. M. išlaikymui iš atsakovo priteisia po 150 eurų nuo ieškinio pateikimo dienos (2017 m. kovo 7 d.) iki vaiko pilnametystės, (CK 3.194 straipsnis). Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina – ieškove. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pareiškimo teisme.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą 3 metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. vaikui K. M. buvo nustatyta laikinoji globa (b. l. 25). Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino šias aplinkybes, o jos atstovas teigė nežinojęs šių aplinkybių, nes ieškovė nebuvo atskleidusi jų. Taigi, nesant byloje ginčo, kad minėtą laikotarpį ieškovės vaikai augo globos namuose, išlaikymo skola mažintina minėtu laikotarpiu ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 25 mėnesius (36 mėn. – 11 mėn.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurį sudaro 3 750 eurų, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 150 eurų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 17).
Teismas patenkino ieškovės 61 proc. reikalavimų. Taigi, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41 eurai žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 41 eurai už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54 eurai už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 x 12 mėn. x 3 proc.), 112,50 eurų (3 750 eur x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 248,50 eur, bei – 174,26 eurai už ieškovei advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą (285,68 eur x 61 proc. patenkintų turtinių reikalavimų) (b. l. 36-37) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl valstybei jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti tėvystę, pripažįstant A. B. (A. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu.
Nustatyti nepilnamečio K. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečio sūnaus K. M. išlaikymui po 150 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, nuo 2017 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. B. 3 750 eurų susidariusį įsiskolinimą dėl sūnui K. M. neteikto išlaikymo.
Paskirti uzufrukto teise ieškovę D. M. nepilnamečiui K. M. priteistų lėšų tvarkytoja.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. 248,50 eurų žyminio mokesčio ir 174,26 eurų teisinės pagalbos išlaidų.
Valstybei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660, o 174,26 eurų suma už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vaikui K. M. vykdyti skubiai.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Asta Katinienė