AAdministracinė byla Nr. I-240-562/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02738-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija: ...., 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjai N. C., atsakovo atstovei Z. S., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei D. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. C. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

                                                              n u s t a t ė:

             Pareiškėja N. C. skunde (b. l. 1-31) ir jo patikslinime (b. l. 92) prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2010-08-06 sprendimą Nr. (17.5.4)17-5-3281 dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo; 2) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 40 743,62 Lt; 3) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus neturtinę žalą 1 000 Lt; 4) panaikinti VSDFV 2010-09-16 sprendimą Nr. (6.5) 1-5434 dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, neturtinę žalą – 1 000 Lt, 6) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus bylinėjimosi išlaidas; 7) priteisti 24 399,67 litų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2002-01-01, skaičiuojant palūkanas nuo 40 743,62 litų neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies sumos; 8) priteisti 1 858,08 litų dydžio neišskaičiuotą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010 metus.  Skunde pareiškėja paaiškino, kad nuo 1995 m. iki 2002 m., būdama senatvės pensininkė, dirbo ir dėl to negavo senatvės pensijos dalies, t. y. 41 573,62 Lt, kuri buvo paskaičiuota 2009-12-12 sprendimu Nr. 11-25-457. Jai buvo grąžinta tik 830,00 litų, o likusi dalis dar nepervesta. Neteisėtai nusavinus senatvės pensijos dalį, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Savo skundo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 nutarimo Nr. 1780 prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes Vyriausybė nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėja kaip senatvės pensininkė negavo dalies senatvės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu neteisėtas Vyriausybės teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 ir 6.249 straipsnius būtent Vyriausybės veiksmai nulėmė tai, kad pareiškėja patyrė nuostolius. Dėl to yra pagrindas kilti atsakomybei. Patirtą žalą pareiškėja kildina iš VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyriaus ir VSDFV nepagrįstų sprendimų ir Vyriausybės nutarimo nuostatų ir jų veiksmų, atliktų jiems vykdant tarnybinės funkcijas, neteisėtai nemokant senatvės pensijos dalies (40 743,62 Lt) bei diskriminuojant socialinę grupę pagal amžių, ką draudžia Konstitucijos nuostatos. Mano, kad neturtinė žala jai turi būti priteisiama, nes padaryta valstybės institucijoms taikant teisės aktą, t. y. Vyriausybės nutarimo nuostatas ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovai neturėjo pagrindo paimti iš jos senatvės pensijos dalies (20 103,39 Lt). Nepagrįstai nusavinus senatvės pensijos dalį (40 743,62 Lt), buvo pažeista pareiškėjos garbė ir orumas, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jos sveikata. Neteisėti veiksmai buvo intensyvūs ir ilgalaikiai, nes pensija nusavinta nuo 1995 m. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Be to, iki šiol negrąžinama, o tai reiškia, kad institucijos savo neteisėtų veiksmų nepripažino ir nesiekė ištaisyti kilusių neigiamų pasekmių. Be to, atsakovai privalo išmokėti palūkanas, nes per visą pensijos negrąžinimo laiką ji patyrė nuostolių dėl infliacijos, prarado galimybę investuoti ar kitaip panaudoti pinigus.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 45-46) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime į skundą VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius paaiškino, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas nustatė senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo 1995-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija. Nuo 2009 m. balandžio 12 d., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 1253, įsigaliojo Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 144, kuriuo buvo patvirtintas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 6.3 punkto pakeitimas. Juo buvo nustatyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2009 m. birželio mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 litų, išmokama viso dydžio apskaičiuota suma. Jeigu asmeniui apskaičiuota suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų. Kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2010 m. birželio mėnesį. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius pareiškėjai išmokėjo 830,00 Lt. Likusios nepriemokos dalis (40 743,62 Lt) turėjo būti išmokėta 2010 m. birželio mėnesį, tačiau Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780 Tvarkos aprašo 6.3 punktas dar kartą buvo pakeistas, nustatant, kad, jei asmeniui apskaičiuota suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų. Kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 m. birželio mėnesį.

Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 72-74) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą VSDFV paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 6.3 punkto nuostatomis, 2009 metų birželio mėnesį teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai išmokėjo ir pervedė į jos nurodytą banko sąskaitą 830 Lt. Pareiškėjai senatvės pensijos dalis 2010 m. birželio mėnesį neišmokėta vykdant Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1780, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus darbuotojų veiksmai ir skundžiami sprendimai laikytini teisėtais, nes nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo. Todėl pareiškėjos reikalavimai priteisti 1 000 Lt neturtinę žalą iš valstybės ir 1 000 Lt neturtinę žalą iš VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyriaus atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

            Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vadovaujantis Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1780 1.1. punktu asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2009 m. birželio mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 litų, išmokama viso dydžio apskaičiuota suma, jei asmeniui apskaičiuota suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų, kita apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 m. birželio mėnesį. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios Pensijų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (17.5.4) 17-5-3281 pareiškėja buvo informuota apie jai apskaičiuotą 41 573,62 Lt dydžio negautos senatvės pensijos dalies sumą, apie 2009 m. birželio mėnesį jai išmokėtą dalį apskaičiuotos sumos – 830 Lt ir apie tai, kad likusi šios sumos dalis bus išmokėta 2012 m. birželio mėnesį (b. l. 32). VSDFV 2010 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (6.55) I-5434 pareiškėjai N. C. nurodyta analogiška informacija (b.l.33).

             Pažymėtina, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas nustatė senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo 1995-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija. Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintu Tvarkos aprašo 6.3 punktu buvo nustatyta, jog asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 litų, turi būti išmokėta dalimis: 2009 metų birželio mėnesį 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780 Tvarkos aprašo 6.3 punktas buvo pakeistas nustatant, kad jei asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, likusi apskaičiuotos sumos dalis – 2012 m. birželio mėnesį.

             Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu (paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 24 d.) pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija Nr. XI-530, Žin., 2009, Nr. 151-6777) 5 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008 – 2012 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1780 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 144 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7166) 6.3 punktas, pagal kurį asmenims, kuriems 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 litų, 2009 metų birželio mėnesį išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – 2012 metų birželio mėnesį, nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 23, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Tokiu būdu minėtas reglamentavimas bei Konstitucini Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išvados patvirtina, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios skyrius pagrįstai 2009 metų birželio mėnesį pareiškėjai išmokėjo 830 Lt. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymą apskaičiuota negauta 40 743,62 Lt senatvės pensijos dalis išmokėta vienkartinio mokėjimo nurodymu 2012 m. birželio mėnesį (b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, kad prašomi panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2010-08-06 sprendimas Nr. (17.5.4)17-5-3281 bei VSDFV 2010-09-16 sprendimas Nr. (6.5) 1-5434 grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, naikinti šių sprendimų nėra pagrindo. Taip pat atmestinas pareiškėjos reikalavimas priteisti 40 743,62 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalį, kadangi pateikti duomenys patvirtina, kad ši suma pareiškėjai yra išmokėta (b.l. 108). Pažymėtina, kad  Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti 1 858,08 litų dydžio neišskaičiuotą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010 metus.

           Pareiškėja taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, kurią, jos teigimu, patyrė dėl to, kad atsakovai neteisėtai neišmokėjo senatvės pensijos dalies.

          Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtina sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – VSDFV ir/ar jos teritorinio skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi nagrinėjamoje byloje visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai pensija buvo mokama pagal galiojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių atsakovų (jų darbuotojų) veiksmų, kuriuos jie atliko pažeisdami galiojančius įstatymus, bei veiksmų, kuriuos minėtos institucijos ar jų darbuotojai neatliko, nors pagal įstatymus turėjo atlikti. Todėl nenustačius atsakovų (jų darbuotojų) neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje priteisti pareiškėjai neturtinę žalą.

       Pareiškėja taip pat prašo  priteisti 24 399,67 litų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2002-01-01, skaičiuojant palūkanas nuo 40 743,62 litų neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies sumos. Ginčo atveju  Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, „kad pagal Konstituciją, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, inter alia mažinant paskirtas ir mokamas senatvės pensijas, tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą“. Taip pat šiame nutarime pažymėta ir tai, kad „Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatuota, kad teisinio reguliavimo koregavimas mažinant senatvės pensijas net ir dėl to, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilusi ekonomikos krizė ir kt.), reiškia asmens konstitucinės socialinės garantijos – senatvės pensijos ribojimą; tokiu teisiniu reguliavimu tam tikru mastu yra ribojama asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisė; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, mažindamas senatvės pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo“. Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo motyvus, pabrėžtina, kad senatvės pensijos laikinas neišmokėjimas yra traktuojamas kaip tam tikru mastu ribojama asmens nuosavybės teisė, kuri gali būti ginama remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, jog valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, pensijų teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, tačiau sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Vadinasi, priklausanti senatvės pensija visada privalo būti išmokėta, tačiau valstybėje susidarius sunkiai ekonominei situacijai, galėjo būti sumažintas pensijos dydis ar neišmokta jos dalis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra negrąžintinas aktas, o neišmokėtą pensiją valstybė privalo sugrąžinti, nors kartais šis sugrąžinimas gali užtrukti dėl objektyvių priežasčių, šiuo atveju dėl susidariusios itin sunkios ekonominės padėties, dėl kurios nebuvo įmanoma sukaupti lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jo nuosavybė buvo paimta visuomenės poreikiams, nes pareiškėjo neišmokėta pensijos dalis jam buvo sugrąžinta 2012 m. birželio mėnesį (b.l. 108). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo tik apribota nuosavybės teisė, tačiau šis nuosavybės teisės apribojimas nereiškia nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams. Vertinant pareiškėjos reikalavimus dėl palūkanų priteisimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. priimtoje nutartyje Nr. A552-2747/2012 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai arba Civilinio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais (Civilinio kodekso 1 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144. Šios teisės normos reglamentuoja pensijų mokėjimo teisinius santykius. Šiuose teisės aktuose yra išdėstytos taisyklės, kokia tvarka skiriamos bei mokamos valstybinės socialinio draudimo pensijos, nurodytas jų mokėjimo šaltinis, aptarti pensijų permokų išieškojimo bei nepriemokų išmokėjimo klausimai, ginčų, kylančių dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo, sprendimo tvarka. Todėl, esant visiškai sureguliuotiems pensijų mokėjimo teisiniams santykiams, įstatymo analogijos taikymas nėra galimas ir nagrinėjamoje byloje taikytini paminėti teisės aktai. Pažymėtina, kad šiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad asmuo, kuriam tam tikra pensijos suma buvo neišmokėta, galėtų pretenduoti į nuo neišmokėtos sumos skaičiuojamas palūkanas, todėl jos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1627/2010).

            Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjos N. C. skundo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti.

             Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                                   

                                 n u s p r e n d ė:

pareiškėjos N. C. skundą atmesti. 

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                     Rosita Patackienė

                                                                                                             Rūta Miliuvienė

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas