Civilinė byla Nr. 3K-3-386/2012

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08664-2010-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 75,7; 35,4

                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 2 d.

   Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

                rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolių bendrumo, tarpusavio atgręžtinių reikalavimų po santuokos nutraukimo aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 8839,20 Lt skolos, 535,20 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šią sutartį jie įsipareigojo solidariai padengti likusią 16 560 Lt paskolos sumą, kurią 2004 m. kovo 31 d. paskolos sutartimi iš AB banko „Snoras“ buvo paėmęs ieškovas. Ieškovas per laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 17 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 15 528 Lt paskolos ir 2 150,40 Lt palūkanų, todėl prašo priteisti iš atsakovės pusę jo sumokėtos sumos. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 9 punktu V. B. ir D. B. įsipareigojo solidariai padengti iš AB banko „Snoras“ 2004 m. kovo 31 d. paimtos paskolos likusią dalį – 16 560 Lt. Paraiškoje gauti paskolą, pateiktoje su paskolos sutartimi, kuria paskolos gavėjas V. B. įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o bankas suteikė ieškovui paskolą, yra atsakovės D. B. sutikimas. Teismas nustatė, kad ieškovas gautą paskolą panaudojo automobilio „Renault Scenic“ (duomenys neskelbtini) pirkimui ir remontui. Šis po santuokos nutraukimo atiteko jam. Iš gautos paskolos taip pat buvo pirkti baldai, kurie nutraukus santuoką taip pat atiteko ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to nurodyta, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų padengė jam suteiktą paskolą, pagal 2004 m. kovo 31 d. paskolos sutartį paskolos gavėjas yra tik V. B., tik jis prisiėmė prievolę grąžinti suteiktą paskolą ir iš gautos paskolos lėšų buvo įgytas turtas, kuris po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui.

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio     14 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino. Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas neįrodė, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 31 d. V. B. ir AB banko „Snoras“ sudarytos paskolos sutarties 26 punkte nustatyta sąlyga, kad paskolos gavėjas užtikrina, jog jis turi teisę sudaryti sutartį, ir ji sudaryta sutinkant paskolos gavėjo sutuoktiniui, neprieštarauja jo šeimos interesams, o gauta paskola bus naudojama tik paskolos gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Faktinę aplinkybę, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovo imamą paskolą ir ji, kaip paskolos gavėjo sutuoktinė, išreiškė sutikimą dėl paskolos suteikimo ir sumos patvirtino 2004 m. kovo 17 d. jos pasirašyta paraiška paskolai gauti.

              Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad iš gautos paskolos lėšų buvo įgytas turtas, kuris po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtintos ieškovo ir atsakovės pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte aptartas santuokos metu įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto pasidalijimas tarp sutuoktinių. Automobilis „Renault Scienic“ (duomenys neskelbtini) bei odinis svetainės baldų komplektas su staliuku, kurie po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui, nebuvo išskirti kaip ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau abiejų sutuoktinių valia buvo įtraukti į bendrą dalytino sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balansą. Taigi, sutuoktiniams pasidalijant santuokoje įgytą bendrą turtą, už ieškovui atitekusią bendro turto dalį atsakovei taip pat atiteko atitinkama bendro turto dalis.

              Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 9 punkte nustatyta, kad                  V. B. ir D. B. įsipareigoja solidariai padengti likusią nesumokėtą 2004 m. kovo 31 d. šeimos poreikiams tenkinti paimtos 20 000 Lt paskolos dalį – 16 560 Lt. Byloje nustačius, kad ieškovas, kaip solidariąją pareigą turintis skolininkas, sumokėjo visą likusią mokėtiną šeimos poreikiams tenkinti paimtos paskolos dalį, remiantis CK 6.9 straipsniu, įgyja regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovės jai tenkančios dalies sumokėjimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovė D. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl sutuoktinių bendrų prievolių. Tam, kad solidariosios prievolės santuokos nutraukimo procese būtų modifikuotos, t. y. liktų vienas skolininkas, turi būti visų prievolės šalių (kreditoriaus ir abiejų sutuoktinių) sutikimas. Kasatorė su ieškovu bendru sutarimu nusprendė atsakyti solidariai už įsipareigojimus kreditoriui norėdami greito skyrybų proceso. Nepaisant to, sutuoktiniai tarpusavyje buvo sutarę, kad likusią paskolos dalį grąžins ieškovas vienas, nes jam atiteko už gautą paskolą pirktas automobilis ir svetainės baldų kompleksas.
2. Dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų. Įstatyme nustatytais atvejais atgręžtinio reikalavimo teisė gali būti neįgyjama, pvz.: jei prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė nebuvo įvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą (CK 6.9 straipsnio 5 dalis). Pareigą įrodyti, kad paskola panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tenka ieškovui, tačiau jis to neįrodė. Byloje nustatyta, kad ieškovas gautą paskolą panaudojo automobilio „Renault Scienic“ (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui, pirkimui ir jo remontui. Dėl to teigtina, kad paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį, o prievolė atsirado išimtinai ieškovo interesais. Tokiu atveju jis yra atsakingas už visą skolą ir neįgyja teisės į atgręžtinį reikalavimą.   

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Dėl sutuoktinių bendrų prievolių. Kasatorė ir ieškovas sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo, todėl yra privaloma šalims. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorė davė sąlyginį sutikimą, tačiau toks sutikimas nebuvo sutartimi įformintas ir teismo patvirtintas, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Nurodoma, kad solidari pareiga kasatorei atsirado iki santuokos nutraukimo, t. y. kai ji pasirašė 2004 m. kovo 17 d. paraišką bankui dėl paskolos suteikimo, todėl už gautą paskolą pirktas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nustatyta, kad paskola buvo panaudota santuokos metu įgytam turtui įsigyti ir išlaikyti, kuris nutraukiant santuoką buvo tarp sutuoktinių padalytas. Svarbus faktas, kad kasatorė pripažįsta, jog sutiko už paskolos grąžinimą atsakyti solidariai ir toks sutikimas yra įsiteisėjusio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 19 d. sprendimo dalis.
2. Dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų. Tai, kad paskola buvo panaudota pagal paskirtį, įrodo, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai ir vėliau tarp sutuoktinių kartu su kitu turtu padalytas. Nėra pagrindo taikyti CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes aplinkybę, kieno interesais buvo paimta paskola, nustatė Mažeikių rajono apylinkės teismas nutraukdamas santuoką 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad paskola paimta šeimos interesų naudai ir prievolę grąžinti šią paskolą įsipareigoja po santuokos nutraukimo vykdyti solidariai. Dėl to ieškovas, įvykdęs šią solidariąją prievolę grąžinti paskolos sumą bankui, įgijo regreso teisę į kasatorės paskolos dalį.

                       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl sutuoktinių bendrų turtinių prievolių ir jų tarpusavio atgręžtinių reikalavimų

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio   19 d. sprendimu buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas jų – nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-369/2011; kt.).

Ginčo šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkte nustatyta, kad                V. B. ir D. B. įsipareigoja solidariai padengti likusią nesumokėtą 2004 m. kovo 31 d. paimtos        20 000 Lt paskolos dalį –  16 560 Lt. Taigi sutuoktiniai nutraukdami santuoką įsipareigojo už paskolą atsakyti solidariai. Pasisakant dėl sutuoktinių kreditorių interesų apsaugos dalijant santuokoje įgytą turtą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią teismų praktiką, jog kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai išlieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditoriai sutinka su prievolės modifikavimu, pavyzdžiui, kad solidarioji sutuoktinių prievolė jiems būtų tam tikromis dalimis padalijama arba kad pareiga įvykdyti prievolę tektų tik vienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos     Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai, abiejų šalių sutikimu, išliko solidariųjų prievolių subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių sutiko solidariai padengti likusią paskolos sutarties sumą tik todėl, jog ieškovas pažadėjo likusią paskolos dalį sumokėti pats. Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šį kasatorės argumentą, todėl jis laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                  I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas išmokėjęs likusią 2004 m. kovo 21 d. paskolos dalį AB „Snoras“ įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš kasatorės (bendraskolės) dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). O kasatorė, remdamasi CK 6.9 straipsnio 5 dalimi, kasaciniame skunde nurodo, kad ši prievolė atsirado išimtinai ieškovo interesais, todėl jis vienas turi atsakyti už visą skolą pagal sudarytą paskolos sutartį. Ta aplinkybė, kad ieškovas už šią paskolą įsigijo automobilį ir baldus, kurie po santuokos nutraukimo atiteko jam, kasatorės nuomone, patvirtina, jog paskola buvo paimta ne šeimos, bet asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Tokie kasatorės teiginiai, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti ir remiasi klaidingu susiklosčiusių teisinių santykių šioje byloje kvalifikavimu.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad  santuokos metu 2004 m. kovo 31 d. ieškovo ir AB bankas „Snoras“ sudarytos paskolos sutarties 26 punkte įtvirtinta sąlyga, kad paskolos gavėjas užtikrina, jog jis turi teisę sudaryti sutartį ir ji sudaryta sutinkant paskolos gavėjo sutuoktiniui, ir sutartis neprieštarauja jo šeimos interesams, o gauta paskola bus naudojama tik paskolos gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Faktinę aplinkybę, kad kasatorei buvo žinoma apie ieškovo imamą paskolą ir ji, kaip paskolos gavėjo sutuoktinė, išreiškė sutikimą dėl paskolos suteikimo ir paskolos sumos, patvirtina byloje pateikta 2004 m. kovo 17 d. jos pasirašyta paraiška paskolai gauti. Taigi, paskola buvo bendra sutuoktinių prievolė, paimta ieškovo vardu esant santuokoje ir panaudota bendram turtui įsigyti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos argumentu, kad šis turtas nebuvo išskirtas kaip ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau abiejų sutuoktinių valia buvo įtrauktas į bendrą dalytino sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balansą. Vadinasi, iš šios paskolos nupirktas turtas, t. y. automobilis ir baldai, buvo laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri santuokos nutraukimo byloje pagal šalių pateiktą susitarimą teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, buvo padalyta tarp jų. Vien ta aplinkybė, kad turto dalijimo metu šis turtas atiteko ieškovui, neįrodo, kad jis buvo pirktas išimtinai ieškovo interesams.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl sutuoktinių bendrų prievolių ir jų tarpusavio atgręžtinių reikalavimų, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundai atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 25,55 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1000 Lt, todėl šios turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos ieškovui iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio     14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. B. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. B. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės D. B. (duomenys neskelbtini) valstybei 25,55 Lt (dvidešimt penkis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Dangutė Ambrasienė

                                                                                    Česlovas Jokūbauskas

                                                                                    Zigmas Levickis