Civilinė byla Nr. e2S-153-562/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42630-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.3.4.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. vasario 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties dėl pareiškėjos A. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NORBU“, G. Š., valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys D. B., A. B., D. B., R. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo,
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4-820/2021 dėl naujai nustatytų neteisėtos statybos padarinių valstybinėje žemėje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Prašyme nurodė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 31 d. raštu Nr. 2D-19083 pagal 2025 m. liepos 29 d. patikrinimą nustatyti nauji nelegalus statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal LKS-94 koordinačių sistemą yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NORBU“ nelegaliai užstatytoje teritorijoje automobilių stovėjimo aikštelės ir teniso kortų bei betoninės atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), todėl nustatyti nauji neteisėtos statybos padariniai valstybinėje žemėje.
3. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-820/2021 panaikino automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) statybos leidimą (2013 m. birželio 27 d. rašytinis pritarimas projektui Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojo statytoją UAB „NORBU“ įteisinti arba nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę. Nurodė, jog administracijos direktoriaus 2025 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-79/25 „Dėl leidimo keisti sklypo Nemenčinės pl. 63, Antakalnyje, detaliojo plano sprendinius apie 0,28 ha teritorijoje teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu“ yra pradėta detaliojo plano keitimo procedūra, tačiau pagal detaliojo plano schemą į detaliojo planavimo procedūrą nėra įtraukta automobilių stovėjimo aikštelė ir atraminė sienutė.
4. Teigė, jog vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą, UAB „Norbu“ siekia įteisinti automobilių stovėjimo aikštelę ir teniso kortus, tai yra išpirkti neteisėtais statiniai užstatytą teritoriją, pažeidžiant pamatinius teisės apgrindus – iš neteisės negali atsirasti teisė.
5. Paaiškino, jog negalima nesutikti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, kad teritorijų planavimo procesas negali būti naudojamas neteisėtos statybos padarinių įteisinimui. Pažymėjo, jog taikos sutartis šioje byloje negalima, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.109 straipsnio nuostatomis, civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, o ne siekis įteisinti nelegalią statybą.
6. Pabrėžė, kad šalia (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo, esančioje valstybinėje žemėje, neteisėtai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri pripažinta neteisėtai pastatyta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą. Automobilių stovėjimo aikštelė valstybinėje žemėje nelegaliai eksploatuojama toliau ir joje sukuriamas triukšmo lygis viršija leistinas higienos normas, kurios pažeidžia pareiškėjos teises į saugias ir teisėtas sąlygas, nes automobilių aikštelės atsiradimas smarkiai įtakoja jos gyvenimo kokybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas pašalinti teikiamo prašymo atnaujinti procesą trūkumus – nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą, prašymo dalyką (pareiškėjos reikalavimą) ir sumokėti žyminį mokestį.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pateikė 2025 m. rugsėjo 27 d. prašymą, kuriuo iš dalies patikslino (papildė) prašymo dalyką. Teismas taip pat sutiko su pareiškėjos argumentu, kad šioje civilinėje byloje žyminis mokestis nebuvo mokamas, todėl atnaujinant procesą nėra pareigos mokėti tokio mokesčio.
10. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nors pareiškėja pašalino dalį 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų, tačiau prašyme taip ir liko nenurodytas nė vienas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnyje įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindas. Pažymėjo, kad tokių pagrindų nėra galimybės suprasti ir iš teikiamo prašymo turinio (konteksto) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad pareiškėjos prašyme liko nenurodytas ir iš esmės neatskleistas prašymo atnaujinti procesą pagrindas. Teismu vertinimu, pareiškėja nepašalino (netinkamai šalino) 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodytus prašymo turinio trūkumus, todėl prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4-820/2021 dėl naujai nustatytų neteisėtos statybos padarinių valstybinėje žemėje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeisti priimtą teismo sprendimą bei įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kad jie atitiktų statybos techninių reglamentų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas nutartyje nepasisakė, ar jo nuomone nauji neteisėtos statybos padariniai (statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nebuvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-820/2021, yra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti, todėl laikytina, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Teismas
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymo (ne)priėmimo
16. Apeliantė 2025 m. spalio 30 d pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo (DOK–37957), kuriame nurodė, kad administraciniame teisme nagrinėjama byla, kuri turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamam skundui.
17. Apeliantė 2025 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK–39587), kuriuo prašo prijungti prie bylos skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui dėl biurokratizmo ir vilkinimo.
18. Apeliantė 2025 m. gruodžio 4 d. pateikė rašytinius įrodymus „Dėl atmestų planavimo pasiūlymų ir 2025 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1758 pateikimo“ (DOK–42775; DOK–42778).
19. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
20. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai neturės reikšmės, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.
22. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl bylos aplinkybių
23. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4-820/2021 iš esmės nurodydama, kad tai yra būtina dėl naujai nustatytų neteisėtos statybos padarinių valstybinėje žemėje, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą pašalinti prašymo trūkumus, kadangi pareiškėjos teikiamame prašyme iš viso neįvardytas nė vienas CPK 366 straipsnyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. Be to, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjos prašyme ir suformuluotas reikalavimas atnaujinti procesą civilinėje byloje, tačiau liko neišreikšta – nenurodyta pareiškėjos procesinė pozicija dėl šioje byloje jau priimtų teismo procesinių sprendimų (ar priimtą sprendimą, atnaujinus bylos nagrinėjimą, reikėtų panaikinti, pakeisti, kt.).
25. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 29 d. pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pašalino dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų – pareiškėja patikslino dalyką, reikalaudama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4-820/2021 dėl naujai nustatytų neteisėtos statybos ir pakeisti priimtą teismo sprendimą bei įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kad jie atitiktų statybos techninių reikalavimų.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė prašymą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai, atsižvelgiant į tai, kad prašyme taip ir liko nenurodytas nė vienas CPK 366 straipsnyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.
27. Pareiškėja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė, ar teismo vertinimu, nauji neteisėtos statybos padariniai, kurie nebuvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendime, yra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti.
Dėl prašymo atnaujinti procesą atitikimo įstatyme numatytiems turinio ir formos reikalavimams
28. CPK yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.
29. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Jeigu procesinį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
30. CPK
369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Šis institutas – tai ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, todėl asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš jų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodė, kad atsakovės prašymas neatitinka CPK 369 straipsnyje nustatytų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Atsakovė pateikė patikslintą prašymą, kuriuo pašalino tik dalį teismo nustatytų trūkumų, tačiau taip ir nenurodė konkretaus CPK 366 straipsnyje įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi sprendė, kad prašymo trūkumai nėra pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės procesiniais dokumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apeliantės prašymui dėl proceso atnaujinimo priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju liko nepašalintos.
33. Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek patikslintame prašyme ir atskirajame skunde apeliantė nenurodė, kuriuo iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje pagrindu prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-16338-918/2022. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022). Taigi, šiuo atveju iš prašymų turinio negalima nustatyti, kuriuo konkrečiu pagrindu prašoma atnaujinti procesą.
34. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nutartyje nepasisakė, ar jo nuomone nauji neteisėtos statybos padariniai (statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nebuvo aptarti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendime, yra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
35. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su minėtu apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, kuris nustato, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020).
36. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, patikrino, ar apeliantė laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Tačiau klausimas, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, sprendžiamas jau priėmus prašymą atnaujinti procesą, t. y. antrajame etape. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė, ar apeliantės nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti.
37. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašymą atnaujinti procesą teikia apeliantė, kuri nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo. Pažymėtina, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
38. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo laikęs nepaduotu ir grąžinęs jį pareiškėjai, tinkamai taikė ginčui situacijai aktualias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės A. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rosita Patackienė