Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-651/2019
Teisėjas Valdas Alška Teisminio proceso Nr.1-01-1-34709-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;
1.1.10.3; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.7
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Vitai Diekontienei,
dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,
nuteistojo M. D. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 60 parų arešto.
M. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnio 1 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje - atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejus metus ir konfiskuotas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis 2018-11-15 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr.XIII-1640 1 straipsniu, M. D. nuo neatliktos arešto bausmės dalies atleistas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis M. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018-07-20 apie 19.26 val., (duomenys neskelbtini) kaime, kelio Skuodas-Plungė 0-ajame kilometre, M. D. vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,11 promilės etilo alkoholio.
2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pripažino įrodyta, kad M. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padaryto nusikaltimo pobūdį, ir sprendė, kad nuteistajam yra pagrindas paskirti arešto bausmę, nustatant šios bausmės dydį didesnį už vidurkį. Nuteistajam taikė baudžiamąsias poveikio priemones, numatytas BK 68 straipsnio 1 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje. Be to, teismas M. D. taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto (toliau Įstatymo dėl amnestijos akto) 1 ir 9 straipsnius ir nuteistąjį atleido nuo neatliktos arešto bausmės dalies.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aurelijus Stanislovaitis prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto taikymo, panaikinti. Nesutinka su teismu, jog buvo pagrindas taikyti minėto įstatymo 1 ir 9 straipsnius. Nurodo, kad minima įstatymo nuostata galėtų būti taikoma tik asmenims, kuriems BK 49 straipsnio 5 dalies tvarka nuosprendžiu nustatyta arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Kadangi nuosprendžiu tai nepadaryta, todėl Įstatymas dėl amnestijos akto taikytas nepagrįstai. Mano, kad galėtų būti svarstoma galimybė nuteistajam taikyti Įstatymo dėl amnestijos akto 2 straipsnio nuostatą, tačiau pažymi, kad tiek Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalyje, tiek 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reglamentuoja atleidimą nuo neatliktos arešto bausmės dalies, t. y. nuostatos taikomos asmenims, atliekantiems arešto bausmę.
3.1. Pasak prokuroro Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnio formuluotė leidžia daryti išvadą, kad ši nuostata yra bendroji norma, o 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 3 straipsnis ir 4 straipsnis – specialiosios normos, nukreiptos į tikslines asmenų grupes – bausmes jau atliekančius nuteistuosius. Todėl tvirtina, kad M. D., nuteistam 60 arų arešto bausme, bet jos neatliekančiam, teismo nuosprendžiu taikyti Įstatymą dėl amnestijos akto, nebuvo pagrindo.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
4.1. Nuteistojo M. D. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė esant pagrindui taikyti Įstatymo dėl amnestijos akto 2 straipsnį ir sumažinti paskirtą arešto bausmę iki 30 parų.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
4. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsniu ir 9 straipsniu nepagrįstai nuteistąjį M. D. atleido nuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės.
5. Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Analizuojamu atveju nuosprendis nuteistajam M. D. dar nėra įsiteisėjęs - Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras pateikė apeliacinį skundą. Nusikaltimą nuteistasis padarė 2018 m. liepos 20 d. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu, galėjo spręsti klausimą dėl amnestijos taikymo. Tačiau apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo išvada, kad Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnis yra bendroji norma, o 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis – specialiosios normos, nukreiptos į tikslines asmenų grupes. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas nuteistąjį nuo neatliktos arešto bausmės, vadovavosi Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalimi, tačiau nenurodė motyvų dėl ko taikė minimą įstatymo nuostatą.
6. Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuo neatliktosios arešto bausmės dalies atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. D. nebuvo paskirta atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, taigi apeliaciniame skunde yra padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad nuteistajam negali būti taikomos Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes neatitinka visų normoje įtvirtintų sąlygų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų negalima manyti, kad teismas norėjo nuteistajam nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Nuteistasis apeliacinio skundo taip pat nepateikė, nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu taip pat neišreiškė prašymo paskirtą arešto bausmę leisti atlikti poilsio dieniomis. Kita vertus, kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat neįžvelgia pagrindo nuteistajam leisti atlikti arešto bausmę ne įprasta tvarka, o poilsio dienomis. Taigi taikyti Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalį nebuvo teisinio pagrindo.
7. Prokuroras apeliaciniame skunde išreiškia nuomonę dėl galimybės nuteistajam taikyti Įstatymo dėl amnestijos akto 2 straipsnio nuostatą, leidžiančią neatliktą arešto bausmės dalį sumažinti pusiau ir mano, kad šios nuostatos negalima taikyti, nes ji taikoma tik asmenims jau atliekantiems arešto bausmę. Nuteistojo gynėjas esant galimybei prašo taikyti šią įstatymo nuostatą ir sumažinti nuteistajam paskirtą arešto bausmę iki 30 parų. Tačiau kolegija, visiškai sutinka su prokuroro pozicija, kad šios nuostatos taikyti taip pat nėra jokio pagrindo.
8. Įstatymo dėl amnestijos akto 2 straipsnyje nustatyta, kad arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau. Kaip matyti, minėtas straipsnis įtvirtina galimybę sumažinti neatliktosios arešto bausmės dalį būtent tiems asmenims, kurie jau atlieka arešto bausmę t. y. asmenims, kuriems apkaltinamieji nuosprendžiai jau yra įsiteisėję ir pradėti vykdyti. Analizuojamu atveju nuteistajam tik paskirta arešto bausmė ir ji nėra atliekama, nes nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl M. D., nuteistam 60 parų arešto bausme, bet jos neatliekančiam, teismo nuosprendžiu taikyti Įstatymą dėl amnestijos akto nėra teisinio pagrindo.
9. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Stanislovaičio apeliacinis skundas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsniu ir atleisdamas M. D. nuo neatliktos arešto bausmės dalies, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendis keistinas – naikintina nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis 2018-11-15 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr.XIII-1640 1 straipsniu, M. D. nuo neatliktos arešto bausmės dalies atleistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 1 straipsniu, M. D. nuo neatliktos arešto bausmės dalies atleistas.