Administracinė byla Nr. eAS-624-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04205-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 24S113518 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9720 (toliau – ir 2022 m. kovo 16 d. sprendimas) vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundžiamo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 24S113518 teisėtumo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. kovo 16 d. sprendimu išspręstas pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką klausimas, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdomas tik atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ 139 str. 2 d.). Pareiškėjas teigė, kad būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. uždrausti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į (duomenys neskelbtini), kadangi to neatlikus, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi jis negalėtų dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis, o paskyrus posėdį ir pripažinus jo dalyvavimą jame būtinu ir jam neatvykus – skundas paliekamas nenagrinėtu. Be to, net ir nepripažinus pareiškėjo dalyvavimo būtinu, pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti ir valstybės garantuojamo advokato pagalba teismo posėdyje, kadangi asmeniui nesant Lietuvoje, valstybės garantuojamos teisinės paslaugos neužsakomos. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, kad pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą asmeniui esant išsiųstam, sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, nes jo niekas negrąžins į Lietuvą tęsti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, jam nesant Lietuvoje, būtų nutrauktas. Tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra sprendimas, kuriame išsiuntimo klausimas nebesprendžiamas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas negali stabdyti sprendimo išsiųsti asmenį vykdymo. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų užtikrintas proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netenkino.

Teismas nurodė, kad prašymas netenkintinas, nes pareiškėjas nepagrindė savo prašymo, kodėl laikinai turi būti stabdomas 2022 m. kovo 16 d. atsakovo sprendimas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y., taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2022 m. kovo 16 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas pakartoja argumentus dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išdėstytus skunde. Pareiškėjo vertinimu, įvertinus jo nurodytas aplinkybes, tikslinga taikyti laikiną 2022 m. kovo 16 d. sprendimo vykdymo sustabdymą. Nebus padaryta neatitaisoma žala galimybei pareiškėjui realizuoti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, kadangi, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendimo vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nutartimi nenurodydamas jokių argumentų, kodėl laikoma, jog pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nors visi argumentai buvo pateikti skunde. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atmestas, turi būti panaikinta.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad 2022 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pareiškėjas apskundė pirmosios instancijos teismui. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, patenkino jį iš dalies: pakeitė rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“; „Įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo K. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Šio teismo sprendimo pareiškėjas apeliacine tvarka neskundė.

Atsakovas pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal teismų praktiką, pareiškėjo argumentas, jog jis turės nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta žala. Byla vedama elektronine forma, o pareiškėjas galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Pareiškėjas nenurodo kokiam jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2022 m. kovo 16 d. sprendimo vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas jo nepagrindė.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindė, ją taikyti yra būtina atsižvelgiant į pareiškėjo situaciją ir prašo išspręsti klausimą iš esmės, t. y., taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2022 m. kovo 16 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti 2022 m. kovo 16 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo. 2022 m. kovo 16 d. sprendimu išspręstas pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką klausimas, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas kitas Sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Šiame Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas nagrinėja paskesnįjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką klausimas iš naujo nesvarstomas, nes šis klausimas išspręstas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu ir šis sprendimas yra įsigaliojęs bei vykdytinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turi būti tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Šiuo atveju pareiškėjas prašo sustabdyti Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo vykdymą, nors šis sprendimas nėra šios bylos dalykas. Be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos pagal 2022 m. kovo 16 d. sprendimą, nors šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs. 

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė