Civilinė byla Nr.2S-1392-656/2018

Teisminio proceso Nr.2-68-3-46471-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos RUAB „Molesta“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė A. S., UAB „Aliuminio konstrukcijos“.

Teismas

n u s t a t ė :             

I.Ginčo esmė

1. Pareiškėja RUAB „Molesta“ pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės A. S. 2017 m. gruodžio 1 d. raginimą Nr. S017-20234, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/17/02102, sustabdyti šią vykdomąją ir įpareigoti antstolę Vilniaus apygardos teismui perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-41998-934/2017. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2014-03-27. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė 2017 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-41998-934/2017 dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės RUAB „Molesta“ išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai. Antstolė A. S. šį vykdomąjį raštą priėmė, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0177/17/02102, kurioje RUAB „Molesta“ atžvilgiu atliko pirminius priverstinio vykdymo veiksmus – įteikė raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Pareiškėjos tvirtinimu, išieškojimas iš restruktūrizuojamos įmonės, nepriklausomai nuo jo atsiradimo momento, turi būti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatų. Priešingu atveju, priverstinio vykdymo procese, pažeidžiant ĮRĮ įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, vienam iš restruktūrizuojamos įmonės kreditorių būtų nepagrįstai bei neteisėtai suteiktas prioritetas atgauti skolas. Restruktūrizuojama įmonė privalo griežtai laikytis teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano. Visi kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami laikantis ĮRĮ 13 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, kurios nesilaikymas reikštų ĮRĮ nuostatų pažeidimą, taip pat nepagrįstai suteiktų vienam iš kreditorių pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu, tokiu būdu pažeidžiant jų interesus bei paneigiant restruktūrizavimo proceso esmę. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas suponuoja antstoliui pareigą, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, kad būtų patikslintas restruktūrizavimo planas ir nustatyta reikalavimo tenkinimo eilė. Šiuo atveju antstolė, priėmusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-41998-934/2017 ir pradėjusi vykdomąją bylą Nr. 0177/17/02102, privalėjo ją sustabdyti ir nurodytą vykdomąjį raštą persiųsti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, kad būtų patikslintas jos restruktūrizavimo planas ir nustatyta UAB „Aliuminio konstrukcijos“ reikalavimo tenkinimo eilė.
2. Antstolė A. S. 2017 m. gruodžio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą nėra priverstinio poveikio priemonė, todėl jį išsiųsdama priverstinio poveikio priemonių netaikė, o tik įvykdė įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą. Tie vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdomi, bei tie reikalavimai, kurie egzistavo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tenkinami restruktūrizavimo procese. Šiuo atveju išieškotojos reikalavimas yra kilęs tiek po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek po jos restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepimu prašo skundą atmesti, skirti solidariai RUAB „Molesta“ ir jos restruktūrizavimo administratorei UAB „Restrus“ 2500 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, kurios 1250 Eur dalį priteisti išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai, taip pat jos naudai iš RUAB „Molesta“ priteisti 150 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad palaiko antstolės 2017 m. gruodžio 27 d. patvarkyme nurodytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų atmetė; skyrė pareiškėjai 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, šios baudos 300 Eur dalį priteisiant suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai; iš pareiškėjos priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai. Teismas nurodė, kad remiantis kasacinio teismo praktika, draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Teismo sprendimas (nutartis), kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2017-11-20, t.y. tapo vykdytinas po Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties, kuria iškelta UAB „Molesta“ restruktūrizavimo byla, įsiteisėjimo (2014-03-27), taip pat po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, kuria patvirtintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas, įsiteisėjimo (2016-02-15), taigi, RUAB „Molesta“ pareiga UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atlyginti bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių išieškojimo išduotas minėtas vykdomasis raštas, nėra prievolė, kurios vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šios bylinėjimosi išlaidos laikytinos RUAB „Molesta“ einamosiomis įmokomis, kaip jos kasdienės veiklos pasekmė, kurios privalo būti mokamos. Todėl, teismo vertinimu, antstolė pagrįstai ir teisėtai nesustabdė vykdomosios bylos Nr. 0177/17/02102 tuo pagrindu, kad UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
1. Teismų praktika analogiškais atvejais nėra vienoda. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, pateiktu išaiškinimu, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo nutartyje kalbama apie restruktūrizuojamos įmonės pareigą mokėti einamąsias įmokas – VSDFV įmokas. Remiantis ĮRĮ išaiškinimais, einamosios įmokos yra tokie mokėjimai, kurie yra būtini tęsti įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Pareiškėjos nuomone, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su šiuo metu vykdoma apeliantės ūkine – komercine veikla, todėl negali būti priskirtos prie einamųjų mokėjimų.
2. Teismas nepagrįstai susiaurino CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą. Apeliantės manymu, įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą visada, kai nustato, kad skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla, ir perduoti vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
3. Pareiškėja nurodė, kad ĮRĮ nuostatų, teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad visi kreditoriniai reikalavimai, atsiradę po restruktūrizavimo bylos iškėlimo (įskaitant ir einamuosius), turi būti įtraukti į restruktūrizavimo planą ir tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka bei terminais. Jokie priverstiniai išieškojimai iš restruktūrizuojamos įmonės nėra galimi, ir net einamųjų įmokų įsiskolinimo išieškojimui yra būtinas įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimas.  
4. Antstolė, priėmusi suinteresuoto asmens vykdomąjį raštą, privalėjo jį priimti ir atlikti CPK 651 straipsnyje nustatytus veiksmus – patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti. Nustačius, kad skolininkė yra restruktūrizuojama, antstolė privalėjo vadovautis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, sustabdyti vykdomąją bylą, bei persiųsti vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
5. Nesutiko su teismo argumentais, kuriais konstatuotas apelianto piktnaudžiavimas procesu ir kuriais remiantis jam paskirta bauda.
6. Suinteresuotas asmuo išieškotojas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip einamosios įmokos, turi būti vykdomos bendra tvarka ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkei jokių privilegijų. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė A. S. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-41998-934/2017 dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės RUAB „Molesta“ išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai. Teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2017-11-20.
9. Byloje keliamas klausimas dėl privalomo vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą.
10. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Apeliantės tvirtinimu, skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą, vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir vykdomasis dokumentas persiųstas restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
11. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3244-340/2015 UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2014-03-27. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas, nutartis įsiteisėjo 2016-02-15.
12. Teismų praktikoje nurodyta, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas).
13. ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.
14. Teismų praktikoje pažymėta, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, 18 punktas).
15. RUAB „Molesta“ skola UAB „Aliuminio konstrukcijos“ dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsirado jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jos atsirado RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo metu dalyvaujant teisiniuose ginčuose, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolės veiksmai teisėti, jai nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti vykdomosios bylos CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir vykdomąjį dokumentą persiųsti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
16. Atsižvelgiant į aptartą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis dalyje, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo

17. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą  arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Suinteresuotas asmuo pareikštą prašymą grindė tuo, kad pareiškėja daugkartinai reiškia skundus dėl antstolių veiksmų bei prašymus sustabdyti vykdomąsias bylas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kas vilkina procesą ir vertintina kaip piktnaudžiavimas teise.
18. Pirmosios instancijos teismo baudą apeliantei paskyrė padaręs išvadą, kad ji piktnaudžiauja procesu. Teismas, skirdamas baudą, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-41998-934/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-50369-820/2017, kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018), Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1182-232/2017, remiantis kuriais, bylinėjimosi išlaidos pripažintos RUAB „Molesta“ kasdienės veiklos pasekmė, dėl ko dengtinos einamosioms įmokoms mokėti skirtomis lėšomis.
19. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-41998-934/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-50369-820/2017 apeliantas yra apskundęs apeliacine tvarka. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis minėtomis nutartimis pareiškėjui 2017-12-27 pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų buvo aiškūs piktnaudžiavimo procesu požymiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018 priimta po šioje byloje pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų padavimo. Todėl ir šia nutartimi teismas nepagrįstai siekė pagrįsti galimus pareiškėjos piktnaudžiavimo procesine teise požymius.
20. Be to, nors, viena vertus, ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad einamųjų įmokų apibrėžimas buvo išaiškintas ne vienoje teismo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje. Kita vertus, šio termino aiškinimo bei bylinėjimosi išlaidų priskyrimo einamosioms įmokoms teismų praktika nebuvo vieninga. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos tiesioginę paskirtį.
21. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantės veiksmai pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų, šiuo nagrinėjamu atveju nelaikytini aiškiu piktnaudžiavimu teise, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantei paskirta bauda panaikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Suinteresuotas asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo priteisti iš apeliantės 200 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
11. Prašomos realiai patirtos atstovavimo išlaidos priteisti duomenimis, jos neviršija Rekomendacijomis už atstovavimą nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkintinas ir iš apeliantės RUAB „Molesta“ suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai priteistina 200 Eur patirtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį dalyje, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjai RUAB „Molesta“ paskirtą baudą.

Priteisti iš apeliantės RUAB „Molesta“ suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjas                                                                                                                              Andrius Ignotas