Civilinė
byla Nr. 2A-152-302/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 25.3; 30.12;
121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos
teisėjų Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės,
sekretoriaujant
Julijai Štreimikienei,
dalyvaujant ieškovo
atstovei Linai Kaminskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus
apskrities viršininko administracijos, kurio teisių perėmėja yra Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos
ministerijos, ieškinį atsakovui M. K. , tretieji asmenys
Vilniaus miesto savivaldybė, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, V. K. , S. T. , dėl savavališkai pastatyto
statinio nugriovimo ir pagal atsakovo M. K. priešieškinį
ieškovui dėl projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas Vilniaus
apskrities viršininko administracija, kurio teisių perėmėja yra Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos
ministerijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą M. K. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo
lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai
pastatytą statinį su mansarda ir rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir
sutvarkyti statybvietę.
Nurodė, kad atsakovas,
pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius,
reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei
leidimo statybai, savavališkai stato vieno aukšto su mansarda ir rūsiu statinį,
esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas statinį stato nevaldydamas žemės
sklypo nuosavybės teise ar kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais, todėl
pažeidžia Statybos įstatymo 3 str.2 d. reikalavimus. Atsakovui 2006-07-28 buvo
surašytas savavališkos statybos aktas, jis buvo įpareigotas sustabdyti bet
kokius savavališkai vykdomus darbus, 2006-09-22 administracinio teisės
pažeidimo protokolu Nr (101) 11.12-229 užfiksuota, kad savavališkai, neturint
projekto bei statybos leidimo, vietoje ūkinių pastatų yra statomas vieno aukšto
su mansarda ir rūsiu statinys, kurio bendras užstatymo plotas yra 167 kv. m.,
atlikti statinio konstruktyviniai darbai, 2007-02-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr
(101) 11.12-342 M. K. buvo skirta administracinė nuobauda
– 1500 Lt bauda. Atsakovas ne tik atliko statinio konstruktyvinius darbus, bet ir uždengė
statinio stogą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-06-14 reikalavimu
Nr. (100)-11.55-449 „Dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo“ atsakovui
buvo nustatytas vieno mėnesio terminas pašalinti savavališkos statybos pasekmes.
2007-10-05 statinio apžiūros aktu Nr. (101)-11.10-1184 nustatyta, atsakovas šio
reikalavimo neįvykdė, savavališkos statybos padarinių nepašalino. Be to, nurodė,
kad atsakovo savavališka statyba turi įtakos žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), statinių bendrasavininkių S. T. bei V. K. teisėms bei interesams. Savavališkai pastatytas
statinys yra teritorijoje, kuri priskirta Pavilnių ir Verkių regioniniams parkams, o minėtu adresu negalima antro
gyvenamojo namo statyba.
Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti,
priešieškiniu prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui bei
ieškinį atmesti, nustatyti
atsakovui 3 metų terminą vieno aukšto su mansarda ir
rūsiu statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projektui parengti bei gauti
statybos leidimą perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal
suderintą statinio projektą.
Nurodė, kad
atsakovas iš karto ėmėsi priemonių dėl Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento 2007-06-14 reikalavimo Nr. (100)-11.55-449
įvykdymo, tačiau jo negalėjo įvykdyti dėl pernelyg trumpo termino. Kadangi
atsakovas yra pretendentas į jo senelio B. K. iki
nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, jis yra pateikęs
prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo
Vilniaus miesto valdybai dar 1992-01-23, tačiau sprendimas dėl nuosavybės
teisių atkūrimo yra nepriimtas iki šiol ir tai priklauso nuo paties ieškovo
veiksmų bei valios. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jis tęsia
savavališkos statybos darbus, nes ginčo statiniai jau stovi atitinkamai 15 ir
22 metus, jie įrašyti viešame registre 1996-10-25. Kadangi registro duomenys
yra vieši, tai ieškovui jau 11 metų yra žinoma apie ginčo statinius ir jis
praleido iki naujo Civilinio kodekso galiojusio Civilinio kodekso numatytą 3
metų ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti senatį. Ieškovas nustatė
visiškai nerealų 1 mėnesio terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui,
nes projektavimo sąlygų gavimui Statybos įstatyme numatytas 20 dienų terminas,
o statybos leidimo išdavimui – 10 dienų terminas. Ieškovas, surašydamas 2007-06-14
reikalavimą Nr (100)-11.55-449 „Dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo“
pripažino, kad iš esmės ginčo statinių statyba yra galima. Kadangi 2007-06-14 nurodymu
ieškovas nereikalavo nugriauti savavališkai pastatytus statinius, tai jis ir
dabar neturi teisės reikalauti tokių statinių nugriovimo. Be to, nurodė, kad savavališkos statybos aktas atsakovui buvo
surašytas 2006-07-28, kai galiojo CK 4.103 str. bei Statybos įstatymo 28 str. redakcijos, numatančios statytojui
palankesnę savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką.
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino,
įpareigojo M. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes –
nugriauti savavališkai pastatytą statinį su mansarda ir rūsiu, esantį adresu
(duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Priešieškinį atmetė.
Teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti pagalbinio pastato Žaliųjų Ežerų
120, Vilniuje, projektiniai sprendiniai, kurių rengimo data nurodyta 2006 m.
rugsėjo mėn., nesuderinti su jokiomis institucijomis, be to, kad ieškovas
surašė savavališkos statybos aktą bei kitus su tuo susijusius dokumentus,
konstatavo, jog atsakovo vieno aukšto su mansarda ir rūsiu statinio statyba yra
savavališka.
Teismas atmetė
atsakovo argumentą, kad ieškovas nustatė per trumpą terminą savavališkos
statybos padariniams pašalinti, nes projekto suderinimui bei statybos leidimo
gavimui statytojas turi valdyti žemės sklypą nuosavybės teise arba naudoti
kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o teisės į namų valdos žemės sklypą
Žaliųjų Ežerų 120, kuriame stovi savavališkas statinys, atsakovo vardu įstatymų
nustatyta tvarka neįregistruotos iki šiol.
Teismas,
tenkindamas ieškinį, nurodė, kad nors teisiniai santykiai prasidėjo iki Civilinio
kodekso bei Statybos įstatymų pakeitimų, tačiau įvertinęs tai, kad
administraciniai aktai dėl savavališkos statybos (2007-02-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, 2007-06-14
reikalavimas „Dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo“) buvo priimti
galiojant naujoms Civilinio kodekso 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str.
redakcijoms, sprendė, kad turi būti taikomos galiojančių įstatymų nuostatos,
numatančios savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – nugriovimą (nuo 2006-10-31 įsigaliojusios Civilinio kodekso 4.103 str., Statybos įstatymo 28
str. redakcijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
kolegijos 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-492/2008, VšĮ „Naujasis
centras“, Kauno apskrities viršininko administracija).
Teismas,
konstatavęs, kad atsakovas tęsė pažeidimą, pripažino, kad nėra pagrindo taikyti
ieškinio senatį ieškovo reikalavimui.
Atsakovas M. K. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senaties terminą,
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Apeliacinis
skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisingas, priimtas
netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes bei
netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, prieštarauja
formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl naikintinas. Teismo
sprendimas neatitinka teisingumo, teisėtumo sampratos, jis formalus, aiškiai
neadekvatus padarytam pažeidimui, nes atsakovas dėl savavališkos statybos jau
buvo nubaustas 1 500 Lt bauda, taigi įpareigojimas nugriauti statinį yra
neproporcingas padarytam teisės pažeidimui.
Apeliantas
nesutinka su teismo išvada, kad ginčo santykiams taikomos nuo 2006-10-31
įsigaliojusios įstatymų nuostatos, susijusios su savavališkos statybos
padarinių šalinimu, nes teismas netinkamai nustatė teisinių santykių susiformavimo momentą, neįvertino to, kad šie
santykiai yra tęstinio pobūdžio. Administracinis sprendimas – savavališkos
statybos aktas buvo priimtas 2006-07-28, taigi šiuo momentu susiformavo
materialiniai teisiniai santykiai ir sprendžiant šį ginčą taikytinos CK ir
Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2006-10-31. Tokios nuomonės
laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-21 nutartyje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-492/2008.
Be to,
teismas netinkamai taikė Civilinio
proceso kodekso 197 straipsnio 2 d. bei Nekilnojamojo turto registro
įstatymo 37 str., nustatantį, kad nekilnojamojo turto registro centrinio
duomenų banko išrašai yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti
nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių
faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą, kadangi teismas
vadovavosi liudytojo parodymais.
Teismo
išvada, kad atsakovas negali įgyvendinti savo kaip statytojo teisės pagal
Statybos įstatymo reikalavimus, nes savavališkai pastatytas statinys (duomenys
neskelbtini), užima dalį gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), be to, sklypas
atsakovui nepriklauso nuosavybės teise, nepagrįsta jokiais įrodymais ir grindžiama
tik prielaidomis. Pasak apelianto, tam, kad būtų galima konstatuoti sklypo
ribos kirtimo faktą, būtina, kad sklypas būtų suformuotas įstatymų nustatyta
tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau duomenų,
patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra, teismo išvada grindžiama liudytojo G. Z. parodymais. Byloje negalima remtis nei UAB
„Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktu kadastrinių matavimų planu, nei VĮ
„Registrų centras“ Vilniaus filialo išvada dėl žemės sklypo išankstinės
patikros pagal netinkamai sudarytą planą, nes jie negali būti tinkamais
įrodymais, nes išduoti nesilaikant atitinkamų reikalavimų, keliamų šiems
dokumentams.
Teismas
neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų bylai svarbių, teismo posėdyje aptartų,
įrodymų, patvirtinančių, kad statinys 15G1p pastatytas 1985 m., jog sklypo
ribos nekerta pastatų, valdos ribų. Teismas taip pat nepasisakė, kokiu pagrindu
ginčo statiniai traktuojami kaip vienas, nes byloje duomenų, patvirtinančių šią
aplinkybę, nėra.
Teismas
nepagrįstai vadovavosi V. K. pateiktomis nuotraukomis ir
paaiškinimais, nes jie nebuvo įteikti atsakovui įstatymo nustatyta tvarka ir
jis negalėjo dėl jų tinkamai pasisakyti. Be to, neaiški nuotraukų padarymo
data, jų padarymo teisėtumas, jos atspindi pastato rekonstrukcijos, bet ne
statybos darbus.
Teismas,
darydamas išvadą, kad savavališkos statybos įteisinti negalima apskritai,
neįvertino 2007-06-14 reikalavimo dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo
įrodomosios reikšmės, o būtent – tokiu įpareigojimu ieškovas pripažino, kad
ginčo statinių statyba iš principo galima, todėl įpareigojimas nugriauti
statinį yra neproporcingas padarytam pažeidimui.
Dėl ieškinio senaties
termino taikymo apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas nurodydamas, kad pagal NTR
duomenis garažas ir ūkiniai pastatai pažymėti kaip neįregistruoti, tačiau
nepažymėta jų savavališka statyba, todėl negalima taikyti ieškinio senaties
termino. Pasak apelianto, nuo 1996-10-25 ieškovui tapo žinoma apie ginčo
statinių pastatymą ir egzistavimą, kad jie pastatyti savavališkai, taigi nuo
statinių išviešinimo viešame registre ieškovas turėjo galimybę patikrinti
statinių teisėtumą.
Ieškovas
atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti
nepakeistą. Nurodo, kad esant atsakovo daromam pažeidimui tęstiniam, ieškinio
senaties terminas prasideda ir skaičiuojamas nuo paskutinės dienos, kai jis
tęsė pažeidimą. Taip pat ieškovas nesutiko ir su atsakovo prašymu tenkinti
priešieškinį, nes atsakovas teisiškai neturi galimybės įgyvendinti savo tikslą,
nes nėra numatytas įstatymuose savavališkai atliktų statybos darbų įteisinimas.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Nustatyta,
kad ieškovas 2006-07-28 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-57 dėl
statinių (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas vykdyti Statybos
įstatymo 28 str. nuostatas (t 1, b.l. 5). 2006-09-22 administracinio teisės
pažeidimo protokole atsakovas paaiškino, jog pradėjo savavališkas statybas ir
dėl pažeidimo jis gailisi. Atsakovui nurodyta
vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. nuostatomis šalinti savavališkos
statybos padarinius (t 1, b.l. 6). 2007-02-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje
atsakovui M. K. už savavališką, neturint projekto bei statybos
leidimo, vieno aukšto statinio su mansarda ir cokoliniu aukštu, statinio
statybą konstatuojant, jog atlikti statinio konstruktyviniai darbai, uždengtas
stogas, įstatyti langai, buvo skirta 1 500 Lt bauda (t 1, b.l.7). Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamentas 2007-06-14 reikalavimu įpareigojo M. K. per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo datos parengti
statomo vieno aukšto su mansarda statinio bei rūsio (duomenys neskelbtini),
projektą bei gauti leidimą statybai, perdirbti savavališkai atliktus statybos
darbus pagal suderintą statinio projektą. Reikalavime taip pat nurodyta, jog
neįvykdžius įpareigojimo, apskrities viršininko administracija teiks teismui
prašymą dėl jo vykdymo (t 1, b.l. 8).
2007-10-05 statinio apžiūros akte konstatuota, kad atsakovas
neįvykdė administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-06-14
reikalavimo (t 1, b.l. 9), todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl
savavališkai pastatyto statinio nugriovimo.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių
savavališkos statybos padarinių šalinimą
Statybos
įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, pagal kurią savavališka statinio statyba
laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo
nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai
statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą
pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos
leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu
atveju pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, konstatavo
savavališkos statybos faktą dėl to, kad ieškovas dviejų ginčo pastatų statybą
vykdė neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto statinio projekto ir
išduoto statybos leidimo.
Civilinio
kodekso 4.103 straipsnyje nustatytos neteisėtos statybos civilinės teisinės
pasekmės, diferencijuojant jas pagal neteisėtos statybos pobūdį: jei statinys
statomas ar pastatytas savavališkai arba pažeidžiant esminius statinio projekto
sprendimus, toks statinys turi būti nugriaunamas nepaliekant galimybės
įteisinti savavališką statybą; tuo atveju, kai statant ar pastačius statinį yra
pažeisti kiti, ne esminiai, statinio projekto sprendimai, teismas sprendimu
gali įpareigoti statytoją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
padaryti reikiamus statinio projekto pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus,
susijusius su projektine dokumentacija, arba įpareigoti statytoją per teismo
nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį. Analogiška nuostata įtvirtinta
ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2
dalies 1 punkte. Galiojančiose šių teisės aktų redakcijose atsisakyta
ankstesnėje CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintos galimybės
visais atvejais leisti savavališkos statybos statytojui per nustatytą terminą
padaryti reikiamus projekto pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius
su statybos dokumentų tinkamu įforminimu.
Kolegija
nesutinka su apelianto argumentu, kad savavališkos statybos faktą nustačius
2006-07-28, t.y. iki aukščiau nurodytų įstatymų pakeitimo, jo atžvilgiu turi
būti taikomos įstatymų ir reglamento, galiojusio savavališkos (neteisėtos)
statybos pradžios momentu. Tokia išvada prieštarauja suformuotai teisminei
praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pasisakęs, kad tokia nuostata,
kai taikoma įstatymų, galiojusių savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios
momentu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taip aiškinant teisę,
taikytiną ginčo santykiams, įstatymai taptų neveikiantys, nes savavališkos
(neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas būtų apsunkintas,
nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos statybos
valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos funkcijos. Be to, toks
įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams dėl
savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir
statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civ.byloje Nr.
3K-3-492/2008).
Pažymėtina,
kad nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 ir Civilinio kodekso 4.103 straipsnių redakcijose
įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir
nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant teisę gauti
statybos leidimą. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo
įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai
vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.
Ieškovo į bylą pateiktas pirmas 2006-07-28 savavališkos statybos aktas Nr.
(101)11.11-57 dėl statinių (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas
vykdyti Statybos įstatymo 28 str. nuostatas šalinant savavališkos statybos
padarinius (t 1, b.l. 5, 6). Į bylą pateiktas taip pat ir 2007-02-23 nutarimas administracinio
teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovas M. K. nubaustas už
savavališką, neturint projekto bei statybos leidimo, vieno aukšto statinio su
mansarda ir cokoliniu aukštu, statinio statybą konstatuojant, jog atlikti
statinio konstruktyviniai darbai, uždengtas stogas, įstatyti langai, buvo
skirta 1 500 Lt bauda (t 1, b.l.7).
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas
2007-06-14 reikalavimu įpareigojo M. K. per vieną mėnesį
nuo reikalavimo gavimo datos parengti statomo vieno aukšto su mansarda statinio
bei rūsio Žaliųjų Ežerų g. 120, Vilniuje, projektą bei gauti leidimą statybai,
perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal suderintą statinio
projektą. Reikalavime taip pat nurodyta, jog neįvykdžius įpareigojimo,
apskrities viršininko administracija teiks teismui prašymą dėl jo vykdymo (t 1,
b.l. 8). 2007-10-05 statinio apžiūros
akte konstatuota, kad atsakovas neįvykdė
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento 2007-06-14 reikalavimo (t 1, b.l. 90, tokiu būdu yra nustatyta,
kad ieškovas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje nustatytu būdu sudarė galimybę
atsakovui šalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau jų nepašalinus,
pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad jie turi būti
šalinami sutinkamai su galiojančių minėtų įstatymų nuostatomis. Byloje nėra
duomenų, jog ieškovas, galiojant ankstesnėms įstatymų dėl savavališkos statybos
pasekmių šalinimo redakcijoms, kai buvo įtvirtinta galimybė savavališkai
statomą ar pastatytą statinį įteisinti vėliau ir per nustatytą laikotarpį gauti
statybos leidimą, būtų ėmęsis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos
statybos įteisinimo. Be to, atsižvelgiant į objektyvius veiksnius – į tai, jog
atsakovas dėl savo veiksmų, kuriais nesutiko dėl jam formuojamo žemės sklypo
prie namų valdos dydžio (t 1, b.l. 30-34, 39-41, 148-152), nei savavališkų
statybų nustatymo momentu, nei vėliau, negalėjo įsigyti žemės sklypo
nuosavybėn, dėl ko negalėjo ir pašalinti savavališkos statybos padarinių jo
prašomu būdu, t.y. įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti statinio projektą ir
gauti statybos leidimą.
Ieškovas,
ankstesnės ir jam palankesnės įstatymo redakcijos galiojimo metu nepradėjęs
realizuoti galimybės įteisinti neteisėtą statybą, neįgijo tokios teisės.
Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti
ginama teismine tvarka, tačiau ieškovui, nepradėjusiam tokios teisės realizuoti
ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad
nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka
savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai,
galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu.
Dėl aukščiau
išdėstytų motyvų teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir atsakovo priešieškinį,
kuriuo jis prašė nustatyti jam trijų metų terminą parengti statomo statinio
projektą bei gauti leidimą statybai, perdirbti savavališkai atliktus statybos
darbus pagal suderintą statinio projektą.
Dėl įrodymų
vertinimo
Kolegija
pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo
išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka
konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines
aplinkybes gali būti grindžiamos tik Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2
ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir
ištirti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso
185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad
galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų
leistinumo ir sąsajumo (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis),
kitų įrodinėjimo taisyklių (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Teismo
vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai
tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų
aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004).
Konkrečioje byloje teisiškai reikšmingi faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek
būtina sprendžiant konkretų šalių ginčą ir taikant šiam ginčui išspręsti
reikalingas teisės normas.
Nagrinėjamoje
byloje teismas konstatavęs savavališką ginčo statinio statybą tinkamai įvertino
visus aukščiau aptartus įrodymus. Tačiau kolegija sutinka su apelianto
argumentu, kad teismo padaryta išvada, jog atsakovo savavališkai pastatytas
statinys (duomenys neskelbtini), užima dalį gretimo sklypo (duomenys
neskelbtini), nesant tam pakankamų įrodymų. Kad būtų gali padaryti tokią išvadą,
būtina sąlyga, kad gretimas sklypas ne tik būtų suformuotas įstatymo nustatyta
tvarka, bet ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tik tuo atveju
įregistruoti duomenys gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo
atveju prieš atsakovą. Ta aplinkybė, jog tarp atsakovo ir V.
K. bei G. Z. galimai kilęs ginčas dėl formuojamų
sklypų ribų (t 1, b.l. 117, 118) bei tai, kad Valstybinės įmonės registrų
centro Vilniaus filialas atlikęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išankstinę
patikrą, nederino plano dėl tos priežasties, kad neteisingai nurodyti linijų
ilgiai tarp sklypo ribų posūkio taškų 26-27, 35-1; sklypo ribos kerta pastatus,
nėra pagrindas daryti išvadai, kad savavališkai pastatytas statinys užima dalį gretimo sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini). Kadangi ši išvada neįtakoja savavališkai pastatyto statinio
padarinių šalinimo, todėl sprendimo
keisti ar naikinti nėra pagrindo, iš sprendimo teismo padaryta išvada su jos
motyvais šalintina.
Dėl senaties termino taikymo
Pagal bendrąją ieškinio
senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas
prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda
nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės
pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama,
kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti,
kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal Civilinio kodekso 1.127
straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su
subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės
pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes
kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad
nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m.
spalio 22 d. nutaris civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas
nustatytas 1996-10-25, kai Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti
pastatyti, bet neįregistruoti statiniai (t 1, b.l. 51), o atsakovas įvertinęs
sprendime aptartus įrodymus, laikė, kad atsakovas nuolat vykdė savavališkos
statybos darbus, o ginčo statinys buvo statomas ant buvusių statinių pamatų,
sujungiant atskirus statinius po vienu stogu. Jo statybą kaip naujo statinio iš
esmės patvirtina į bylą pateiktas pastato projektinis pasiūlymas (t 1, b.l.
61). Tokiu būdu teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas vykdė
savavališkos statybos darbus ilgą laiką ir jie turi tęstinį pobūdį, o kadangi
pažeidimo nustatymo metu – 2006-07-28 savavališkos statybos darbai buvo
tęsiami, juos tęsė ir toliau, ką patvirtina 2007-02-23 nutarimas
administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. konstatuota aplinkybė, kad
atsakovas nurodytu laiku statė savavališką statybą, todėl teismas pagrįstai neatmetė
reikalavimo pritaikęs ieškinio senatį, sprendęs, jog ieškinio senaties terminas
nepasibaigė.
Teisėjų kolegija sprendžia,
kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui
aplinkybes, neišeidamas už ieškinio ribų, sutinka su pirmos instancijos teismo
sprendimo išvadomis bei motyvais, išskyrus su išvada, kad atsakovo savavališkai
pastatytas statinys (duomenys neskelbtini), užima dalį gretimo sklypo (duomenys
neskelbtini), kurie iš sprendimo pašalinami. Apeliacinio skundo motyvais
naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas
nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus
apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos 25,10 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Civilinio
proceso kodekso 88 straipsnio, 93 straipsnio 2, 3 d.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009
m. liepos 14 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Priteisti iš M. K. (M. K. ) 25,10 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos
teisme valstybei (įmokos kodas 5660).
Kolegijos
pirmininkė Romualda Janovičienė
Kolegijos
teisėjai Henrichas
Jaglinskis
Tatjana Žukauskienė