Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo
administracinio nusižengimo byloje Nr. II-72-958/2021
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00072-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 19.20.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2021 m. balandžio 29 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,
sekretoriaujant Ramunei Bukerienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam Z. J.,
nutarimą priėmusios institucijos (toliau – Institucija) Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,
išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. J. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
n u s t a t ė:
Z. J. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda - 37 EUR bauda už tai, kad jis 2020-05-16, 17.50 val. iki 2020-05-16, 18.30 val. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“ galiojimo zonoje, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 1 pr. 528, 813 p.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. J. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodė, jog nutarimas bei administracinio nusižengimo protokolas jam iki šios dienos nėra įteiktas, apie tai, kad yra nubaustas, sužinojo tik 2021-03-29 iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gavęs patvarkymus dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, jam nėra žinoma, kodėl institucija, pradėjusi jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną bei surašiusi administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą, jam jų neįteikė, jis taip pat nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, nežinojo apie bylos nagrinėjimo datą bei laiką, dėl to neturėjo galimybės su bylos medžiaga bei duoti paaiškinimų dėl neva jo padaryto pažeidimo. Taip pat nurodė, jog jokio pažeidimo nepadarė, jis yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis ir turi išduotą neįgaliojo pažymėjimą bei neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Kortelė jam priklausančiame automobilyje yra padėta automobilio salono viduje prie priekinio stiklo ir yra aiškiai matoma, pareigūnai užfiksavę jo automobilį stovėjimo vietoje privalėjo pastebėti aiškiai matomą neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę ir nefiksuoti pažeidimo.
Nutarimą priėmusi institucija Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad mano, jog Z. J. visi procesiniai dokumentai buvo įteikiami tinkamai ir teisės nustatyta tvarka, jo paties VMI sistemose deklaruotu elektroninio pašto adresu, todėl jokių objektyvių priežasčių nesinaudoti elektroniniu paštu nebuvo, prašo skundo netenkinti.
Skundas tenkintinas.
Z. J. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, jog jis jokio nusižengimo nepadarė, kadangi yra neįgalus, jam yra išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, kuri visada padėta automobilio salono viduje prie priekinio stiklo. Apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir priimtus protokolą bei nutarimą, jis nežinojo, elektroniniu paštu nesinaudoja.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020-05-16, 23.48 val. užregistravus pranešimą apie tai, kad „(duomenys neskelbtini) stovi prabangus Audi automobilis neįgaliojo vietoje, nors pilna paprastų vietų pritaikytų paprastiems ir negalios neturintiems automobiliams, ir ne pirma skartas kada atvažiuoji ir matai tokį nesusipratimą...“, pradėta administracinio nusižengimo teisena (administracinio nusižengimo byla, b. l. 6-7).
Fotonuotraukoje užfiksuotas automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi kelio ženklo „Stovėjimo aikštelė“ su papildoma lentele „Neįgalieji“ galiojimo zonoje (administracinio nusižengimo byla, b. l. 5).
2020-10-27 Z. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, su administraciniu nurodymu, kuriuo siūloma iki 2020-11-26 sumokėti 15 eurų baudą, kuris tą pačią dieną, 14.56 val., išsiųstas Z. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla, b. l. 1 - 2, 4).
2020-12-08 byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir nutarimu Z. J. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje paskirta 37 EUR bauda. Nutarimas tą pačią dieną, 18.40 val., išsiųstas Z. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla, b. l. 3, 4).
ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Pažymėtina, jog minėtoje teisės normoje nurodytas procesinių dokumentų siuntimo būdas neabejotinai užtikrina greitą, efektyvų ir ekonomišką procesą, jis yra ir turi būti naudojamas, tačiau Institucija negali atsiriboti ir nuo pareigos užtikrinti, kad traukiamas atsakomybėn asmuo būtų tinkamai informuotas apie vykstantį procesą bei turėtų realias galimybes pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Elektroninių ryšių priemonių naudojimas negali būti savitikslis, vienpusiškas ir skirtas tik institucijų darbo palengvinimui. Šiuo atveju yra būtina pabrėžti, kad ANK 566 straipsnio 1 dalis numato, jog tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti vadovaujamasi, be kita, ir teisingo proceso principu, tad būtent valstybės institucijai turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Taigi vien ta aplinkybė, jog yra žinoma, kad asmuo turi elektroninį paštą, savaime nesuteikia teisės procesinius dokumentus jam siųsti elektroniniu paštu, asmuo šį elektroninį paštą turi būti nurodęs atitinkamose sistemose, taip išreikšdamas savo valią. Narinėjamu atveju vien tik informacija apie tai, kad Z. J. turi elektroninio pašto adresą, kurį, Institucijos teigimu, yra deklaravęs VMI sistemose, neįrodo, jog jis tokiu būdu išreiškė savo valią procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. kad jis informacinėse sistemose ar registruose yra pareiškęs valią būtent nurodytu adresu gauti elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus procesinius dokumentus. Būtent administracinio nusižengimo teiseną inicijavusi Institucija turi įrodyti, jog procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išsiųsti ir įteikti taip, kaip to reikalauja ANK nuostatos, taip užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo bylos procese.
Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, apie administracinį nusižengimą sužinojo tik gavęs dokumentus iš antstolės, todėl neturėjo galimybės pateikti paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad, duomenys apie galimai padarytą Z. J. administracinį nusižengimą buvo užfiksuoti ne jo akivaizdoje, o administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant. Tai leidžia spręsti, kad Z. J. nebuvo žinoma jokia informacija apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, jis taip pat neturėjo pagrindo tikėtis per elektroninio pristatymo dėžutę gauti tokio pobūdžio dokumentus.
Taip pat Z. J. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, nurodo, jog jokio nusižengimo nepadarė, jis yra neįgalus, turi išduotą neįgaliojo pažymėjimą bei neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, kuri jam priklausančiame automobilyje yra padėta automobilio salono viduje prie priekinio stiklo ir yra aiškiai matoma, pareigūnai užfiksavę jo automobilį stovėjimo vietoje privalėjo pastebėti aiškiai matomą neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę ir nefiksuoti pažeidimo.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Z. J. 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad paliko stovėti automobilį kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“ galiojimo zonoje.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodyta, jog Z. J. pažeidė KET 1 priedo 528, 813 punktus.
KET 1 priedo V skyriuje apibrėžtas nurodomasis kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, o VIII skyriuje papildoma lentelė Nr. 813 yra „Galiojimo kryptis į kairę“. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos matyti, jog automobilis užfiksuotas papildomos lentelės Nr. 846 „Neįgalieji“ galiojimo zonoje, todėl protokole ir nutarime nurodytas KET 813 punktas laikytinas rašymo apsirikimu.
KET 1 priedo VIII skyriuje apibrėžta papildoma lentelė Nr. 846 „Neįgalieji“ nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. 3 priedo I skyriaus 1.24 punktu įtvirtinta, kad neįgaliojo su vežimėliu simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų duomenų matyti, kad Z. J. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (b. l. 12), (duomenys neskelbtini) išduota Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė AK Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galioja iki 2023-07-24 (b. l. 13).
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas Z. J. automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri padaryta kelių metrų atstumu nuo automobilio, negalima tiksliai nustatyti, ar automobilis pažymėtas ar nepažymėtas neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. Byloje jokių tiesioginių Z. J. kaltės įrodymų tyrimo metu nesurinkta, t. y. nenufotografuotas automobilis iš arti ir pan. Esant šioms aplinkybėms, Z. J. skundas tenkinamas, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį Z. J. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Z. J. skundą patenkinti.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį Z. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Latožienė