Civilinė byla Nr. 3K-3-61/2008

Procesinio sprendimo kategorija 72 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Gintaro Puodžiuko pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Š. ir V. Š. dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas antstolis Gintaras Puodžiukas pareiškimu prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintos ieškovo R. Š. ir atsakovės V. Š. taikos sutarties vykdymo tvarką tam, kad būtų įvykdyti taikos sutartimi nustatyti šalių tarpusavio įsipareigojimai.

Byloje ginčas yra dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y. dėl teisės ieškovui suteikimo taikos sutartimi šalių atidalytą butą parduoti, buto pirkėjui pusę sumos pervedant į R. Š. sąskaitą ir kitą pusę – į atsakovės V. Š. sąskaitą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties vykdymo tvarka, suteikiant teisę suinteresuotam asmeniui R. Š. parduoti butą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį taip pat V. Š., o gautus už parduotą butą pinigus pasidalyti per pusę, buto pirkėjui pusę pinigų pervedant į V. Š. banko sąskaitą, kitą pusę – į R. Š. nurodytą banko sąskaitą.

Teismas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį šalys įsipareigojo parduoti abiem bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) iki 2006 m. lapkričio 15 d. ir gautus už parduotą butą pinigus pasidalyti per pusę, pervedant į šalių asmenines sąskaitas abiem po pusę pirkėjo mokamos sumos. Antstolis Gintautas Puodžiukas 2006 m. gruodžio 20 d. V. Š. išsiuntė raginimą nedelsiant įvykdyti teismo nutartį. 2007 m. sausio 30 d. antstolis nustatė, kad V. Š. nesiima jokių veiksmų teismo nutarties įpareigojimams įvykdyti. Teismas atsižvelgė taip pat į tai, kad nutarties neįvykdymo teisinės pasekmės nenurodytos (CPK 771 straipsnio 3 dalis), dėl to nutarė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties vykdymo tvarką, leidžiant R. Š. vienam parduoti butą ir gautų pinigų dalį pervesti į V. Š. sąskaitą (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartimi suinteresuoto asmens V. Š. atskirasis skundas tenkintas ir nutarta panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartį bei atmesti pareiškėjo antstolio Gintaro Puodžiuko pareiškimą dėl nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį ir CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra vykdytinas dokumentas. Teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį tokios nutarties galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties sąlygų pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas tik pareiškus ieškinį teismui, dėl to netaikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios nutarties vykdymo tvarkos pakeitimą.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir CK 6.985 straipsnio 2 dalį teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas. CPK 586 straipsnyje nustatyta, kad priverstinio vykdymo veiksmai antstolio gali būti atliekami tik tuo atveju, jei išieškotojas pateikia vykdomąjį raštą. Kadangi vykdomieji dokumentai išduodami įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu, tai antstolis vykdo ne šalių sudarytą taikos sutartį, bet teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir šios sutarties nuostatos perkeltos į teismo nutarties rezoliucinę dalį. Skolininkui nevykdant taikos sutarties įsipareigojimų ir nesant teismo nutartyje nurodytų jos nevykdymo pasekmių, antstolis pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį privalo kreiptis į teismą, kuris privalo išspręsti teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.

2. Galimybė pakeisti teismo nutarties vykdymo tvarką užtikrina nutarties privalomumą ir vykdytinumą bei teisėtų išieškotojo interesų apsaugą, kai skolininkas elgiasi nesąžiningai, pvz., neatlieka veiksmų, kuriuos atlikti jis įpareigotas nutartimi. Nepakeitus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties vykdymo tvarkos, šios nutarties įvykdyti tampa neįmanoma. Keičiant teismo nutarties vykdymo tvarką šalių materialiniai teisiniai santykiai, susiklostę taikos sutarties pagrindu, nemodifikuojami, taigi nekeičiamos taikos sutarties sąlygos, tik palengvinamas jos įvykdymas siekiant to paties teisinio ir faktinio rezultato.

 

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. Š. kasacinį skundą suinteresuotas asmuo V. Š. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. V. Š. siekė įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, su buto pirkėju Vilniaus miesto 1-ajame notarų biure buvo sudaryta preliminarioji sutartis, tačiau sutartą datą, t. y. 2006 m. lapkričio 14 d., pirkėjas neatvyko. Tuomet ji pareiškė norą nupirkti iš R. Š. jam priklausančią buto dalį, tačiau šalys nesusitarė dėl sutarties sudarymo datos. V. Š. Vilniaus miesto 41-ajame notarų biure 2007 m. vasario 5 d. surašė prašymą įmokėti į notarų biuro depozitinę sąskaitą 312 500 Lt, tačiau R. Š. vengė sudaryti sutartį, klaidindamas antstolį ir teismą, neva V. Š. nereaguoja į raginimus vykdyti teismo nutartį.

2. CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad taikos sutartį galima nutraukti teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Dėl to Vilniaus apygardos teismo išvada, kad taikos sutartį galima keisti ne keičiant teismo nutarties vykdymo tvarką, o tik pareiškus ieškinį įstatymo nustatyta tvarka, yra teisinga.

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį šalys įsipareigojo parduoti abiem bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) iki 2006 m. lapkričio 15 d. ir gautus už parduotą butą pinigus pasidalyti per pusę, pervedant į šalių asmenines sąskaitas abiem po pusę pirkėjo mokamos sumos. Antstolis Gintautas Puodžiukas 2007 m. sausio 30 d. aktu nustatė, kad skolininkė Vida Šumauskienė neįvykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Aiškinant taikos sutartį reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje antstolis R. Vižainiškis v. T. ir K. M. byloje Nr. 3K-3-261/2005 konstatuota, kad ,,teismo procesiniu sprendimu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius – teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio CK normos“.

Nagrinėjamoje byloje sudaryta 2006 m. rugsėjo 6 d. taikos sutartimi šalys susitarė dėl joms bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio buto pasidalijimo tokiomis sąlygomis: ,,butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalijame po 1/2 idealiąją dalį. Šalys įsipareigoja butą parduoti iki 2006 m. lapkričio 15 d. Pinigai, gauti už butą, bus pasidalinti per pusę, to buto pirkėjui pusę pinigų pervedant į ieškovo, kitą pusę – į atsakovės, banko sąskaitas“ (b. l. 29). Šia sutartimi šalys išreiškė valią bendrais veiksmais parduoti visą butą, nustatydamos terminą, iki kada turėtų įvykti buto pirkimas-pardavimas. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl buto būsimo pardavimo ir gautos sumos pasidalijimo, tačiau nesusitarta dėl parduodamo buto kainos, taip pat kaip bus užtikrintas taikos sutarties įvykdymas. Nesusitarusios dėl nurodytų sąlygų šalys negalėjo įvykdyti ir neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų parduoti butą.

Vykdydamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties, patvirtinusios taikos sutartį, pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą antstolis Gintautas Puodžiukas 2007 m. sausio 30 d. aktu nustatė, kad vykdomojo dokumento šalys neįvykdė ir jo įvykdyti nėra galimybių (vykdomoji byla Nr. 19/06/702, b. l. 12). Pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį abi šalys turi priešinius reikalavimus ir juos atitinkančius įsipareigojimus bendrais veiksmais parduoti butą ir taip įvykdyti taikos sutartį. Kadangi šalys neįvykdė taikos sutarties, t. y. neatliko viena kitos atžvilgiu teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, tai šios sutarties vykdymas tik vienos šalies iniciatyva tapo neįmanomas, nes šalys prisiėmė dvišalius įsipareigojimus ir jos abi viena kitos atžvilgiu yra kreditoriai. Ši faktinė padėtis daro šalių patvirtintos sutarties įvykdymą negalimą ir antstolis privalėjo teisiškai įvertinti tokią padėtį kaip negalimumą imtis tolesnių vykdymo veiksmų. Tai sudaro teisinį pagrindą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nes šalys savo veiksmais (neveikimu) padarė teismo nutarties, patvirtinusios taikos sutartį, įvykdymą neįmanomą (CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Byloje pirmosios instancijos teismas nutartimi nusprendė tenkinti antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą pakeisti teismo nutarties, patvirtinusios taikos sutartį, vykdymo tvarką, suteikiant teisę vienai iš šalių – ieškovui - parduoti butą. Kasacinio teismo vertinimu, pakeisti teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką galima nekeičiant tokio sprendimo (nutarties) turinio, kuriuo yra išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas. Taigi sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus. Tuo tarpu byloje priimta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi išspręstas ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas, o pakeista įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlyga, vietoje ,,šalys įsipareigoja butą parduoti“ įrašant sąlygą ,,suteikiant teisę suinteresuotam asmeniui R. Š. parduoti butą“. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi negalėjo tenkinti antstolio pareiškime išdėstyto prašymo ir keisti taikos sutarties sąlygos. Šią nutartį pagrįstai panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atmesdama antstolio pareiškimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai išaiškino šalių teisę kreiptis į teismą dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pakeitimo, nes neįvertino įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata reikšmės, reiškiančios tokiu sprendimu (nutartimi) nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir neleidžiančios pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo. Apibusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai).

Išdėstytų motyvų pagrindu nenustatyta CPK 346 straipsnyje įvardytų pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, taigi ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                          Zigmas Levickis                                     

 

 

Egidijus Laužikas                                   

 

 

Aloyzas Marčiulionis