Civilinė byla Nr. e2A-980-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00306-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, uždaroji akcinė bendrovė „Envija ES“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mejer & John“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Požeminiai darbai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ pateikti ieškovei dar nepateiktus nekonfidencialius UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymo dokumentus; 2) atmesti UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymą, panaikinti atsakovės UAB „Kauno vandenys“ sprendimą, išdėstytą per CVP IS 2018 m. vasario 15 d. pateiktame pranešime Nr. 5919448, bei kitus atsakovės UAB „Kauno vandenys“ sprendimus, susijusius su UAB „Autokausta“ partnerių kvalifikacijos ir pasiūlymo įvertinimu, atitinkančiais Pirkimo dokumentų reikalavimus bei balų tam pasiūlymui suteikimo, pripažinti negaliojančia Pirkimo sutartį, jeigu atsakovė UAB „Kauno vandenys“ ją sudarys su UAB „Autokausta“ partneriais iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas ar nutartis dėl šio ieškinio išsprendimo, bei įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ priimti naują sprendimą sudaryti Pirkimo pasiūlymų eilę, nenurodant joje UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymo; 3) išreikalauti iš atsakovės jos kreipimąsi į UAB „Autokausta“ partnerius, prašant patikslinti ir pagrįsti UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymo konfidencialios informacijos apimtį, bei UAB „Autokausta“ partnerių atsakymus į minėtą kreipimąsi, taip pat atsakovės UAB „Kauno vandenys“ susirašinėjimo su UAB „Autokausta“ partneriais dokumentus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos plėtra ir rekonstrukcija Kaune“, pirkimo Nr. 347022. Ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė: 1) pateikti dar nepateiktus nekonfidencialius UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymo dokumentus; 2) pateikti atsakovės kreipimąsi į UAB „Autokausta“ partnerius, prašant patikslinti ir pagrįsti UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymo konfidencialios informacijos apimtį, bei UAB „Autokausta“ partnerių atsakymus į minėtą kreipimąsi; 3) atmesti UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymą, panaikinti sprendimą bei kitus atsakovės sprendimus, susijusius su UAB „Autokausta“ partnerių kvalifikacijos ir pasiūlymo įvertinimu, atitinkančiais pirkimo dokumentų reikalavimus bei balų pasiūlymui suteikimo, bei priimti naują sprendimą sudaryti pirkimo pasiūlymų eilę nenurodant joje UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymo. Atsakovė ieškovės pretenzijos netenkino. Ieškovė teigė, kad atsakovė pateikusi ieškovei tik atskleistus UAB „Autokausta“ partnerių dokumentus ir nepateikusi kitų nekonfidencialių UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymo dokumentų, pažeidė LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą ir Pirkimo dokumentų (Konkurso sąlygų 18.5 punktas) reikalavimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimo apie konfidencialumą viešuosiuose pirkimuose, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė nenurodė jokių motyvų, kodėl kitus UAB „Autokausta“ partnerių pasiūlymo dokumentus nusprendė laikyti konfidencialiais. UAB „Autokausta“ ir jos partneriai taip pat nepateikė argumentų, kad jų pateiktų dokumentų atskleidimas pažeis jų teises ar teisėtus interesus ar suteiks konkurencinį pranašumą ieškovei, bei nenurodė, kodėl pateikti ir konfidencialumo požymių neturintys pasiūlymo dokumentai laikyti konfidencialiais. Ieškovei pateikti UAB „Autokausta“ ir UAB „Mejer & John“ svarbiausių darbų sąrašai su uždengta dalimi informacijos ir nepateiktos pažymos dėl darbų atlikimo bei statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai negali būti laikomi konfidencialiais, nes juose pateikta informacija, pagrindžianti tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Šie sąrašai turėtų atspindėti istorinę informaciją apie anksčiau atliktus darbus, kuri šiuo metu nebegali turėti jokios komercinės vertės, o jos atskleidimas niekaip negali pakenkti tiekėjui. Ieškovei privalėjo būti, tačiau nebuvo atskleista UAB „Autokausta“ partnerių programa, įskaitant darbų atlikimo grafiką, nors šie dokumentai nelaikyti konfidencialiais. Taip pat ieškovei nebuvo atskleisti UAB „Autokausta“ partnerių darbų kiekių/kainų žiniaraščio apibendrinti, suvestiniai duomenys, siūlomų įrengimų ir siūlomų medžiagų techninės charakteristikos, pasiūlymo raštas ir pasiūlymo priedas bei techninis pasiūlymas (raštas). Ieškovės nuomone, šie duomenys negali būti laikomi konfidencialia informacija ir kadangi jie yra susiję tik su šiame pirkime įsigyjamu konkrečiu pirkimo objektu, jų atskleidimas nepakenktų UAB „Autokausta“ partneriams, o ieškovei nesuteiktų jokio konkurencinio pranašumo. Ieškovė taip pat nurodė, kad UAB „Autokausta“ partnerių kvalifikacija neatitinka Konkurso sąlygų 4.2.2 ir 4.2.4 punktų reikalavimų. Ieškovės nuomone, UAB „Autokausta“ ir jos partnerių vykdytų sutarčių vertė galėjo nesudaryti 4.2.2 ir 4.2.4 punktuose nurodytų verčių. Be to, nurodytos sutartys galėjo būti pradėtos vykdyti anksčiau, nei per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, todėl ankstesniam laikotarpiui tenkančios darbų dalys ir už atitinkamus darbus sumokėtos kainos dalys turėtų būti atimamos ir vertinama tik į 5 metų laikotarpį patenkanti kainos dalis. Taip pat, ieškovės nuomone, trečiasis asmuo ir jo partneriai neatitinka 4.2.4 punkto reikalavimo, kadangi jų pateiktos sutartys negali būti laikomos nuotekų surinkimo tinklų statybos/rekonstrukcijos darbų sutartimis. Ieškovė papildomai nurodė, jog atsakovė nepagrįstai trečiųjų asmenų pasiūlymo informaciją lygino su ieškovės pateiktais duomenimis dėl konfidencialumo, kadangi ieškovė su ieškiniu pateikė iš esmės visą savo pasiūlymą. Ieškovė pažymėjo, kad pasiūlymų pateikimo termino pabaiga buvo 2017 m. gruodžio 4 d., o UAB „Autokausta“ komercinių paslapčių sąrašas patvirtintas tik 2018 m. vasario 1 d. darbo tvarkos taisyklėmis, todėl, tretiesiems asmenims teikiant pasiūlymą, UAB „Autokausta“ atitinkamos informacijos dar nelaikė komercine (gamybine) paslaptimi tuo aspektu, kad savo vidiniuose dokumentuose nebuvo reglamentavusi, jog tokia informacija yra saugotina jos komercinė (gamybinė) paslaptis. Be to, UAB „Autokausta“ komercinių paslapčių sąrašas vertintinas kritiškai ir dėl to, kad į jį įtraukta informacija, kuri nebūtinai sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme.

Ieškovės AB „Požeminiai darbai“ atstovas advokatas L. B. teismo posėdyje pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo, kuriuo pageidavo nebesiremti trečiųjų asmenų neatitikimu konkurso sąlygų 4.2.2. punkto reikalavimams (40 ieškinio pastraipa). Likusioje dalyje palaikė ieškinio reikalavimus bei procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

3. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Paaiškino, kad jos sprendimas dėl trečiųjų asmenų pasiūlymo informacijos nesuteikimo yra pagrįstas, t. y. atsakovė net keletą kartų kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl informacijos konfidencialumo pagrindimo ir netgi pateikus pagrindimą, pati sprendė dėl informacijos konfidencialumo apimties. Be to, viso pirkimo procedūrų metu atsakovė teikė ieškovei informaciją dėl leidimo susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymo dokumentais, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė nemotyvavo savo sprendimų. Trečiųjų asmenų nurodyti argumentai dėl informacijos konfidencialumo bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ši informacija turi komercinę reikšmę ir neturi būti atskleista ieškovei. Atsakovė pažymėjo, kad įvykdytų sutarčių informacija negali būti atskleidžiama dėl susitarimų su įvykdytų sutarčių šalimis. Atsakovė taip pat nurodė, kad programa, darbų grafikas, pasiūlymo raštas bei techninis pasiūlymas yra susiję su techniniu pasiūlymu, trečiųjų asmenų siūloma darbų atlikimo tvarka ir eiliškumu, siūlomų sprendinių operatyvumu ir ekonomiškumu bei ekonominio naudingumo vertinimu. Žiniaraščių eilutės laikytinos sudedamosiomis kainos dalimis, kadangi tiekėjai turėjo pateikti tik bendrą kainą, o žiniaraščiuose bendra kaina yra išskaidyta. Prekių pavadinimai ir charakteristikos turi būti atskleidžiami, kai būtent jie yra įsigyjami, tuo tarpu šis pirkimas vykdomas dėl darbų, kuriems tik naudojamos medžiagos ir įrengimai. Visos šios informacijos atskleidimas turi komercinės reikšmės tiek šiame pirkime, tiek galimuose kituose pirkimuose, kuriuose dalyvautų abu tiekėjai. Atsakovė pažymi, kad pati ieškovė nurodė šią informaciją kaip konfidencialią, todėl atsakovė, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, vienodai vertino ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymus. Trečiųjų asmenų kvalifikacija atitiko Konkurso sąlygų 4.2.4 punktą, kadangi trečiojo asmens UAB „Mejer & John“ viena įvykdyta nuotekų surinkimo statybos/ rekonstrukcijos darbų sutartis yra didesnė nei 2 477 168 Eur be PVM, ši informacija buvo pateikta ieškovei. Atsakovė pažymi, jog UAB „Mejer & John“ sutartis su Šiaulių miesto savivaldybės administracija atitinka Konkurso sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimus, kadangi vykdyti inžinerinių tinklų įrengimo darbai apėmė nuotekų šalinimo ir lietaus nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbus. Be to, sutartis su šiuo subjektu buvo sudaryta 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. ji patenka į 5 metų terminą. Atsakovė pažymėjo, kad trečiųjų asmenų pasirinkti metodai, tvarka ir kiti techniniai aspektai turi ekonominę naudą, kadangi pasiūlyta greičiau atlikti darbus nei kitų tiekėjų, sprendiniai užtikrina efektyvumą, operatyvumą. Tokiu būdu tretiesiems asmenims sukuriama komercinė – ekonominė nauda, nes tai sustiprina jų pasiūlymo kokybiškumą, suteikia geresnes galimybes būti pripažintiems laimėtojais. Atsakovė nurodo, kad trečiųjų asmenų pasiūlymo dalis turi komercinę naudą, sukuria konkurencinį pranašumą galimai ne viename, o daugelyje pirkimų, todėl jos atskleidimas gali pakenkti tretiesiems asmenims. Atsakovė pažymėjo, kad 2018 m. vasario 1 d. buvo patvirtintos atnaujintos UAB „Autokausta“ darbo tvarkos taisyklės, kurios anksčiau buvo patvirtintos dar 2014 metais, atsižvelgiant į naujo Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Tai eiškia, kad UAB „Autokausta“ tik įgyvendino teisės aktų reikalavimus ir atnaujino vidaus teisės aktus.

5. Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
6. Nurodė, kad Konkurso sąlygų 4.2.4. punkto kvalifikacijos reikalavimo patenkinimui trečiasis asmuo rėmėsi subtiekėjo (subrangovo) UAB „Mejer & John“ pajėgumais, įtraukdamas šio subtiekėjo dvi įvykdytas nuotekų surinkimo tinklų statybos/rekonstrukcijos darbų sutartis, kurių abiejų atskirai vertės yra didesnės nei 2 477 168 Eur be PVM sumos (nors kvalifikacijos tenkinimui pakako bent vienos sutarties). Trečiasis asmuo taip pat pavirtino, kad nurodyti duomenys yra trečiojo asmens komercinė (gamybinė) paslaptis, kaip tai numato CK 1.116 straipsnis.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino neteisėtu atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atsisakymą nesupažindinti ieškovės AB „Požeminiai darbai“ su trečiojo asmens UAB „Autokausta“ pasiūlymo dalimis: programa, įskaitant darbų atlikimo grafiką; darbų kiekių/kainų žiniaraščio apibendrintais, suvestiniais duomenimis; siūlomų įrengimų techninėmis charakteristikomis ir siūlomų medžiagų techninėmis charakteristikomis; pasiūlymo raštu – techniniu pasiūlymu, pasiūlymo raštu – finansiniu pasiūlymu, pasiūlymo priedu;

2) įpareigojo atsakovę UAB „Kauno vandenys“ ieškovei AB „Požeminiai darbai“ raštu pateikti trečiojo asmens UAB „Autokausta“ pasiūlymo dalis: programą, įskaitant darbų atlikimo grafiką; darbų kiekių/kainų žiniaraščio apibendrintus, suvestinius duomenis; siūlomų įrengimų technines charakteristikas ir siūlomų medžiagų technines charakteristikas; pasiūlymo raštą – techninį pasiūlymą, pasiūlymo raštą – finansinį pasiūlymą, pasiūlymo priedą. Nustatė, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ teismo sprendimą dėl šių dokumentų pateikimo ieškovei turi įvykdyti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje ieškovės AB „Požeminiai darbai“ ieškinį teismas atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei AB „Požeminiai darbai“ 1 301,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu tarpinėmis nutartimis patenkino dalį ieškinyje nurodytų procesinio pobūdžio reikalavimų, t. y. buvo patenkinti ieškinio 1.1 papunktyje ir 3 punkte nurodyti reikalavimai. Teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi prijungė prie bylos trečiojo asmens UAB „Autokausta“ 2018 m. gegužės 7 d. lydraščiu (UAB „Autokausta“ ir UAB „Mejer & John“ svarbiausių statybos objektų sąrašai, užsakovų patvirtinimai apie įvykdytas sutartis, statinių statybos užbaigimo aktai) ir atsakovės 2018 m. gegužės 14 d. lydraščiu ( UAB „Autokausta“ ir UAB „Mejer & John“ svarbiausių statybos objektų sąrašai, užsakovų patvirtinimai apie įvykdytas sutartis, statinių statybos užbaigimo aktai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos suvestinis (supaprastintas) atliktų darbų aktas Nr. 20) pateiktą medžiagą ir leido su ja susipažinti ieškovei. Teismas sprendė, jog nei vieno iš pridėtų dokumentų negalima laikyti ne viešu (konfidencialiu). Nei svarbiausių statybų objektų sąrašas, nei pažymos apie jau įvykdytas sutartis, nei statybos užbaigimo aktai, nei suvestiniai (supaprastinti) atliktų darbų aktai nelaikytini tais dokumentais, kurie atskleidžia kokią nors specialią ypatingą technologiją, novatoriškus gamybos (statybos) būdus ar kitas ypatybes, kurios galėtų sumažinti trečiojo asmens galimybes konkuruoti dėl to, kad ieškovė sužinos šią informaciją. Ta pačia 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi teismas prijungė prie bylos trečiojo asmens UAB „Autokausta“ 2018 m. gegužės 15 d. lydraščiu pateiktą medžiagą, tačiau nutarė ją laikyti ne vieša bylos medžiaga, neteikti susipažinti ieškovei ir saugoti užklijuotame voke prie bylos. Toks sprendimas buvo priimtas, nes pateikti dokumentai nebuvo atsakovei teikti ir jos vertinti konkurso metu, todėl teismas sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti šią medžiagą vieša bei leisti su ja susipažinti ieškovei.

Dėl leidimo susipažinti su trečiojo asmens UAB „Autokausta“ ir jo partnerių pasiūlymo programa, įskaitant darbų atlikimo grafiką, teismas pasisakė, jog nors programoje pateikiami duomenys yra susiję su trečiųjų asmenų siūloma darbų atlikimo tvarka ir eiliškumu, siūlomų sprendimų operatyvumu ir ekonomiškumu bei ekonominio naudingumo vertinimu, tačiau tai nereiškia, kad šie duomenys sudaro trečiųjų asmenų komercinę (gamybinę) paslaptį. Teismas taip pat pažymėjo, kad su pasiūlymu pateikiamoje programoje nurodomi duomenys yra susiję tik su šiuo pirkimu ir nebus galimybės tokių duomenų panaudoti, rengiant pasiūlymus kituose pirkimuose, kadangi kito pirkimo metu faktinė darbų atlikimo situacija bus skirtinga. Teismas padarė išvadą, kad tokių duomenų atskleidimas ieškovei nesuteiks konkurencinio pranašumo, o trečiajam asmeniui nepadarys žalos, kadangi tokia informacija nagrinėjamu atveju neturi būtinojo komercinės paslapties elemento – vertės dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys.

Dėl leidimo susipažinti su trečiojo asmens UAB „Autokausta“ ir jo partnerių pasiūlymo darbų kainų žiniaraščio apibendrintais, suvestiniais duomenis, teismas sprendė, kad šis prašymas pagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovės prašomi pateikti apibendrinti, suvestiniai darbų žiniaraščio duomenys yra susiję tik su šiuo pirkimu ir nebus galimybės tokių duomenų panaudoti rengiant pasiūlymus kituose pirkimuose, kadangi iš jų nėra galimybių nustatyti konkrečių darbų, įrengimų ar medžiagų kainų. Dėl to tokių duomenų atskleidimas ieškovei nesuteiks konkurencinio pranašumo ir niekaip nesumažins UAB „Autokausta“ pajėgumo ar galėjimo konkuruoti rinkoje.

Dėl leidimo susipažinti su trečiojo asmens UAB „Autokausta“ ir jo partnerių pasiūlymo siūlomų įrengimų ir siūlomų medžiagų techninėmis charakteristikomis teismas sutiko su ieškove, jog duomenys, nurodantys trečiųjų asmenų pasiūlytų įrengimų ir medžiagų technines charakteristikas, nors galimai susiję su trečiųjų asmenų techniniu pasiūlymu, tačiau savaime nesudaro trečiųjų asmenų komercinės (gamybinės) paslapties. Pažymėjo, kad vien tai, jog šiame pirkime tretieji asmenys ketina naudoti tam tikras medžiagas ir įrenginius, dar nereiškia, kad kitame pirkime bus naudojamos identiškos medžiagos ir įrenginiai, kadangi kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į pirkimo dokumentų reikalavimus ir faktinę situaciją. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys nenurodė įtikinamų ir patikimų argumentų, kokį konkurencinį pranašumą įgytų ieškovė atskleidus siūlomų medžiagų ir įrenginių technines charakteristikas.

Dėl leidimo susipažinti su trečiojo asmens UAB „Autokausta“ ir jo partnerių pasiūlymo raštu ir pasiūlymo priedu bei techniniu pasiūlymu (raštu) nurodyta, kad pasiūlymo priede tiekėjai turėjo įrašyti tik rangovo ir jo atstovo duomenis, taip pat duomenis apie inžinierių, kuriuos tiekėjams turėjo pateikti atsakovė, bei planuojamą darbų atlikimo laiką. Teismo vertinimu, šie duomenys nėra susiję su tiekėjų techniniu pasiūlymu ir negali būti laikomi komercine paslaptimi, kadangi turėjo būti žinomi visiems tiekėjams, taip pat pateikiamas tik bendras numatomų darbų baigimo terminas be jo sudedamųjų dalių. Techninio pasiūlymo ir finansinio pasiūlymo raštuose, kuriuos taip pat rengė atsakovė, turėjo būti nurodoma bendra informacija, kuri negali būti laikoma tiekėjų komercine paslaptimi, t. y. turėjo būti nurodomi tik tiekėjai, jungtinės veiklos partneriai, planuojami pasitelkti subrangovai ir jų duomenys (adresas), taip pat bendra pasiūlymo kaina ir bendras numatomų darbų atlikimo terminas, kurie nurodomi be jų sudedamųjų dalių. Tokios informacijos atskleidimas neturi komercinės reikšmės nei šiame, nei kituose pirkimuose. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo leisti ieškovei susipažinti su trečiųjų asmenų pateiktais techninio pasiūlymo ir finansinio pasiūlymo raštais bei pasiūlymo priedu.

Tačiau teismas sutiko su atsakove, jog pats trečiųjų asmenų techninis pasiūlymas turi komercinės reikšmės ir jo atskleidimas galėtų pakenkti trečiajam asmeniui UAB „Autokausta“ ir jo partneriams. Nustatyta, kad techniniame pasiūlyme pateikiama informacija yra susijusi su tiekėjų taikomais technologiniais sprendimais (know–how), tiekėjo veiklos principais, patirtimi, kurie neabejotinai tiekėjams turi komercinę vertę, dėl to atsakovė pagrįstai trečiojo asmens UAB „Autokausta“ ir jo partnerių pateiktą techninį pasiūlymą pripažino konfidencialia pasiūlymo informacija, kuri sudaro tiekėjų komercinę paslaptį.

Dėl trečiųjų asmenų atitikimo pirkimo dokumentų 4.2.4 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pasisakė, kad sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, jog vien UAB „Mejer & John“ įvykdyta sutartis dėl Šiaulių pramoninio parko infrastruktūros plėtros atitinka Konkurso sąlygų 4.2.4 punkte keliamus reikalavimus.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą nesupažindinti ieškovės su trečiųj asmenų pasiūlymo dalimis: programa, įskaitant darbų atlikimo grafiką; darbų kiekių/kainų žiniaraščio apibendrintais, suvestiniais duomenimis; siūlomų įrengimų techninėmis charakteristikomis ir siūlomų medžiagų techninėmis charakteristikomis; pasiūlymo raštu – techniniu pasiūlymu, pasiūlymo raštu – finansiniu pasiūlymu, pasiūlymo priedu; 2) įpareigoti atsakovę per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei raštu pateikti trečiųjų asmenų pasiūlymo dalis: programą, įskaitant darbų atlikimo grafiką; darbų kiekių/kainų žiniaraščio apibendrintus, suvestinius duomenis; siūlomų įrengimų technines charakteristikas ir siūlomų medžiagų technines charakteristika; pasiūlymo raštą – techninis pasiūlymas, pasiūlymo raštą – finansinis pasiūlymas, pasiūlymo priedą; ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas ėmėsi vertinti specifinių žinių reikalaujančius klausimus, t. y. ar rangovai objektyviai gali panaudoti viename projekte pritaikytus metodus programai ir grafikui parengti, tapačias medžiagas ir įrenginius kituose pirkimuose ar kitur rinkoje. Esą abejotina teismo kvalifikacija, vertinant inžinerinių tinklų (nuotekų tinklų) statybos rangos darbų organizavimo specifiką, įrenginių ir medžiagų poreikį, jų techninių aprašymų reikšmę.
2. Atskleidus trečiųjų asmenų programą, bus atskleista, kokiu etapiškumu ir kokias terminais bus atliekami projektavimo darbai, informacija apie trečiųjų asmenų susitarimą su projektuotoju, galimai geresnėmis sąlygomis nei projektuotojas susitarė su ieškove. Tokiu būdu ieškovė turės galimybes pakeisti savo bendradarbiavimo sąlygas su projektuotoju ir tretieji asmenys neteks konkurencinio pranašumo kituose viešuosiuose pirkimuose. Nors trečiųjų asmenų programa yra pritaikyta konkrečiam Konkursui, tačiau ji rengiama pagal trečiųjų asmenų taikomą visiems projektams modelį, t. y. kokius darbus galima atlikti lygiagrečiai, kokios pasirenkamos bandymų sekos. Esą šis modelis suteikia galimybė ieškovui įvertinti ne tik programą, bet ir trečiųjų asmenų pasirinktą modelį, darbų organizavimą ir planavimą. Tretieji asmenys galimai prarastų konkurecninį pranašumą kituose pirkimuose, jeigu būtų atskleistas bendradarbiavimo su subrangovais modelis ir jiems perduodama darbų dalis.
3. Įvertinus tai, kad VPĮ imperatyviai nurodyta, jog tiekėjams negali būti sudaromos sąlygos dalyvauti pasiūlymų vertinimo procedūrose, teismas nepagrįstai priėmė sprendimą, sudarant galimybę ieškovei susipažinti su perkančiosios organizacijos protokolais, kuriais yra įforminti jos sprendimai dėl ieškovės pretenzijų atmetimo bei trečiųjų asmenų kvalifikacijos ir jų pasiūlymų atitikimo Konkurso sąlygoms vertinimas.
4. Teismas nevertino, jog panašiose civilinėse bylose, kur buvo prašoma atskleisti ne kvalifikaciją, bet tiekėjo veiklos principus, modelį, kuris paremtas tiekėjo know-how, patirtimi ir taikomais principais, teismai pripažino tokius dokumentus komercine paslaptimi ir sutiko su jų konfidencialumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1020-180/2015). Teismas objektyviai net nevertino trečiųjų asmenų pateiktų dokumentų turinio, konkrečių duomenų ar informacijos juose konfidencialumo ar komercinio pobūdžio.
5. Teismas sprendime pasisakė dėl kiekvieno iš dokumentų ir duomenų konfidencialumo ir komercinio pobūdžio nebuvimo atskirai, tačiau neįvertino, jog trečiųjų asmenų pasiūlymo duomenų ir dokumentų visuma atskleidžia apeliantės procesiniuose dokumentuose minėtus komercinio pobūdžio trečiųjų asmenų veiklos aspektus. Dokumentų visuma suponuoja, jog atskleidžiami trečiųjų asmenų taikomi metodai, priemonės efektyviau atlikti darbus, o taip pat susitarimai su gamintojais/tiekėjais dėl konkurencingesnių prekių įsigijimo sąlygų.
6. Pažymi, kad trečiųjų asmenų kaina ir darbų atlikimo terminas buvo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, todėl šie duomenys turi komercinę reikšmę, t. y. už mažesnes kainas ir trumpesnius terminus yra skiriami didesni balai ir tretieji asmenys gali būti pripažinti laimėtojais.
7. Atsakovės pasirinkimas saugoti pirkimo dalyvių pateikiamų pasiūlymų konfidencialią informaciją atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl konfidencilaumo instituto taikymo viešųjų pirkimų teisiniuose ginčuose (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2008 m. vasario 14 d. byla Nr. C-450/06).

10. Ieškovė AB „Požeminiai darbai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė net ir skunde nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie konfidencialios informacijos buvimą neatskleistuose dokumentuose. Atsakovė operuoja vien tiktai deklaratyviais abstraktaus pobūdžio teiginiais.
2. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl teismo kompetencijos nebuvo pateiktas nei pirkime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iki pat skundo padavimo pati atsakovė jokių trečiųjų asmenų tariamai pritaikytų metodų programai ir grafikui parengti neįvardijo ir nesirėmė jais, kaip pagrindu neatskleisti ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų. Jeigu pati atsakovė nesirėmė tokiais metodais, tai suprantama, kad vertinti jų tariamai galimo panaudojimo neturėjo ir teismas.
3. Tretieji asmenys jų pasiūlymo dokumentų tariamo konfidencialumo negrindė tuo, kad atskleidus trečiųjų asmenų programą, įskaitant darbų grafiką, kiti asmenys sužinotų trečiųjų asmenų tariamai pritaikytus metodus programai ir grafikui parengti ir kad jie sudaro trečiųjų asmenų komercinę (gamybinę) paslaptį.
4. Atsakovė tik deklaratyviai ir abstrakčiai užsimena apie tariamai tiekėjo pasiūlyme pritaikytus metodus programai ir grafikui parengti, tačiau šių metodų neįvardija, nenurodo, iš kurių neatskleistų dokumentų ir jų nuostatų, jie matyti, ir nepaaiškina, kaip tie metodai pasireškia, kuo jie ypatingi, kodėl jie sudaro komercinę paslaptį.
5. Atsakymas į klausimą, ar trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos atskiros medžiagos ir atskiri įrenginiai galėtų būti panaudoti ir kituose pirkimuose ar kitur rinkoje, neturi jokio teisinės reikšmės civilinės bylos išsprendimo pirmojoje instancijoje rezultatui. Dauguma inžinerinių tinklų statyboje naudojamų medžiagų ir įrenginių yra standartniai, o ne vinetiniai pagal individualų užsakymą pagaminti gaminiai.
6. Atsakovė nepagrįstai laiko teismą nekompetentingą išspręsti bylą, nes šioje byloje jokie specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai nebuvo iškelti ir atitinkamo vertinimo nereikėjo.
7. Atsakovės teiginiai, kad pateikus ieškovei programą būtų atskleista, kokiu etapiškumu ir kokiais terminais bus atliekami projektavimo darbai, kaip tretieji asmenys organizuoja darbus, ir visa trečiųjų asmenų įgyta geroji patirtis, kad tuomet ieškovė galės derėtis su projektuotoju dėl geresnių projektavimų terminų, yra nauji argumentai, kuriais nei atsakovė, nei tretieji asmenys nesirėmė, kaip pagrindu neatskleisti ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų.
8. Programoje ir grafike pateikti duomenys yra aktualūs išimtinai pirkime ir negali būti panaudoti niekur kitur, jokiame kitame pirkime ar privataus subjekto įgyvendiname projekte, kadangi bus skirtinga bet kurio kito pirkimo faktinė situacija.
9. Pirkime trečiųjų asmenų pasiūlyta darbų atlikimo tvarka ir eiliškumas, įskaitant tai, kaip tretieji asmenys organizuoja darbus, negali būti niekuo ypatingi, kadangi visi vandenvalos rinkos dalyviai žino įvairias tokių darbų organizavimo galimybes ir būdus, bei juos taiko priklausomai nuo poreikių skirtinguose projektuose. Dėl to tokios informacijos atskleidimas nereikštų informacijos apie kažkokią rinkoje dar nežinomą, inovatyvią darbų organizavimo tvarką ir būdą atskleidimo.
10. Pastebi, kad perkančiojo subjekto protokolus, kuriuose buvo sprendžiami pirkime kilę klausimai, susiję su ieškinyje keltais reikalavimais, teismas ieškovei atskleidė bylos nagrinėjimo metu dar iki sprendimo priėmimo, pasisakęs dėl to 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje. Taigi atsakovės kvestionavimas teismo nurodymo atskleisti ieškovei atsakovės viešojo pirkimo komisijos protokolus neturi jokios praktinės, o kartu ir teisinės reikšmės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos protokolai, susirašinėjimas su konkursų dalyviais, jiems paskelbti sprendimai ir pan. savo pobūdžiu yra vieši duomenys; šie dokumentai atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią skaidrinti viešųjų pirkimų konkursus, pagal teisinį reglamentavimą negali būti pripažinti komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017).
11. Nei pirkimo procedūrų metu, nei nagrinėjant bylą teisme, t. y. iki pat apeliacinio skundo padavimo, pati atsakovė neargumentavo, kad sprendžiant ieškovės reikalavimus atskleisti neatskleistus dokumentus turėtų būti vertinami ne tik trečiųjų asmenų pasiūlymo atskiri neatskleisti dokumentai, bet ir visa neatskleistų dokumentų visuma kartu ir nenurodė, kad iš tokio vertinimo išplaukia koks nors kitoks rezultatas.
12. Atsakovė, grįsdama tariamai teismų praktikoje įtvirtintą teismų pareigą vertinti tiekėjų pasiūlymo dokumentų visumą, remiasi teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011 ir 2011 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311.2011, tačiau šiose nutartyse buvo nagrinėti kitokie klausimai nei pastarojoje civilinėje byloje, tad minėtos nutartys nelaikytinos precedentais šiai civilinei bylai.
13. Atsakovės teiginys, esą trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų visuma tariamai leistų ieškovei įgyti pranašumą, sužinoti metodus, medžiagų ir įrenginių kainas, ir tokiu būdu susitarimų su gamintojais sąlygas, yra deklaratyvus ir abstraktus, nekonkretizuotas, nes nepaaiškina, kokius metodus ir kokių medžiagų ir įrenginių kainas bei kokias susitarimų su gamintojais sąlygas ieškovė sužinotų.
14. Iš žiniaraščių, suvestinių, apibendrintų duomenų, kuriuos teismas sprendimu įpareigojo atsakovę pateikti, neįmanoma sužinoti informacijos apie konkrečius įrengimus ar medžiagas, jų kainas, technines charakteristikas ir tiekėjus. Ieškovė ieškiniu neprašė būti supažindinta su darbų kiekių/kainų žiniaraščio kiekvienos eilutės duomenimis. Apibendrinti suvestiniai žiniaraščio duomenys negali būti laikomi komercine (gamybine) paslaptimi vien jau todėl, kad tokie duomenys neturi tikros ar potencialios komercinės vertės todėl, kad jos nežino tretieji asmenys.
15. Atsakovei atskleidus ieškovei trečiųjų asmenų pasiūlytų įrengimų ir medžiagų technines charakteristikas, ieškovei nebūtų atskleistos įrengimų ir medžiagų kainos bei tiekėjai, kurie tiektų įrengimus ir medžiagas tretiesiems asmenims. Kad tokia informacija neturi būti teikiama, matyti ir iš pačios atsakovės skunde pacituotų pirkimo dokumentų formų tiekėjo pasiūlytų įrengimų ir medžiagų techninėms charakteristikoms nurodyti. Ši informacija ieškovei negali atskleisti ir neatskleistų jokios konfidencialios informacijos, bet leistų ieškovei atlikti peržiūrą, įsitikinant, ar pasiūlytos tokios medžiagos ir mechanizmai, kokių reikalauja pirkimo dokumentai.
16. Tai, kad tiekėjų pasiūlyti kainos ir darbų baigimo laiko duomenys buvo vertinami pirkime, nustatant teikėjų pasiūlymų ekonominius naudingumus ir suteikiant jiems balus, savaime nereiškia, kad neatskleisti dokumentai sudaro trečiųjų asmenų komercinę paslaptį, o kartu ir nereiškia, kad jie turėtų būti įslaptinti pirkime. Pažymi, kad nei pasiūlymo kainos sudėtinės dalys, nei visiškai konkretizuoti atskirų darbų ar jų grupių atlikimo terminai, neatskleistuose dokumentuose, kuriuos teismas sprendimu įpareigojo atsakovę atskleisti, nėra nurodomi.

11. Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą visiškai ir priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
1. Sutinka su apeliantės pozicija, jog kartu su pasiūlymu pateikta darbų programa ir techninis pasiūlymas turi būti laikomi konfidencialia informacija ir neteikiami ieškovei dėl jų komercinio pobūdžio. Darbų programa ir techninis pasiūlymas yra neatsiejamai susiję, kadangi techniniame pasiūlyme aprašomi būdai, metodai darbų, kurie išdėstyti programoje, vykdymui, taip pat techninis pasiūlymas yra tiesiogiai susijęs su siūlomų medžiagų techninėmis savybėmis.
2. Darbų programa ir techninis pasiūlymas yra nevieša informacija, kadangi jie nėra prieinami viešoje erdvėje, todėl tai atitinka pirmąjį komercinės paslapties požymį. Trečiasis asmuo pateikė savo darbo tvarkos taisykles, kuriose nurodyta, jog gamybos valdymo metodai, darbo organizavimas, gamybos ir plėtojimo planai ir kt. yra komercinė paslaptis, kurią privaloma saugoti. Trečiasis asmuo ėmės priemonių šiai informacijai apsaugoti, taip pat atsakovei nurodė neatskleisti nurodytų duomenų, todėl laikytina, kad trečiojo asmens veiksmai sudaro ir trečiąjį komercinės paslapties požymį. Techniniame pasiūlyme yra pateiktas aprašymas, kokiais būdais/metodais yra vykdomi darbai, kaip pasiekiamas jų operatyvumas ir darbų efektyvumas. Dėl to darbų programa ir techninis pasiūlymas atitinka antrąjį komercinės paslapties požymį.
3. Darbų programoje buvo išdėstyti terminai, t.y. paaiškinimas, kokiu būdu darbai bus įvykdyti per 12 mėn. Taigi, trečiasis asmuo gauną naudą iš to, jog darbų programos nežino kiti tiekėjai, t.y. gali laimėti viešuosius pirkimus. Ieškovė, žinodama trečiojo asmens subrangovus, sužinojusi darbų programą, galės tokį modelį taikyti savo veikloje, sudaryti susitarimus su trečiojo asmens subrangovais, taip įgydama nesąžiningą pranašumą.
4. Atsakovė objektyviai negali tinkamai įvykdyti teismo sprendimo dalies dėl žiniaraščių sustambintų dalių pateikimo, kadangi konkrečiame žiniaraštyje nebuvo išskirtų teismo sprendime nurodytų skilčių. Kitų skilčių atskleidimas nėra leidžiamas nei pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, nei pagal komercinės paslapties saugojimo normas.
5. Pažymi, kad ieškovė netgi su ieškiniu neatskleidė savo žiniaraščių skilčių, todėl teismas sprendimu nepagrįstai reikalavimo skirtingai vertinti trečiojo asmens pasiūlymą ir atskleisti skiltis, kurių neatskleidžia ir pati ieškovė. Pagal teismų praktika, vienodos situacijos turi būti vertinamos analogiškai.
6. Atskleidus medžiagų technines savybes, būtų pateikta ne tik techninė informacija, tačiau ir trečiojo asmens bendradarbiavimo su gamintojais ir/ar atstovais duomenys. Trečiasis asmuo, bendradarbiaudamas tarptautiniu mastu, galimai gauna geresnes kainas, kurių negali pasiūlyti ieškovės tiekėjai, todėl trečiojo asmens pasiūlymo kaina gali būti objektyviai mažesnės už ieškovės kainą. Vien informacija apie gamintoją/tiekėją turi komercinę naudą trečiajam asmeniui.
7. Siūlomų medžiagų techninės charakteristikos yra laikytinos komercine paslaptimi, kadangi egzistuoja CK 1.116 straipsnyje ir teismų praktikoje nustatytos sąlygos: trečiojo asmens darbo tvarkos taisyklėse yra nurodyta, jog žinios apie komercinius ryšius, prekių pirkimo vietos, žinios apie prekybos partnerius, žinios apie užsienio partnerių patikimumą ir kt. yra laikytina komercine paslaptimi; trečiojo asmens informacija apie gamintojus/tiekėjus yra nevieša. Atskleidus žiniaraščius ir medžiagų technines charakteristikas būtų aiškūs medžiagų įkainiai, o tai net pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas gali būti laikoma konfidencialia informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad trečiojo asmens UAB „Autokausta“ pasiūlymo dalis: programa, įskaitant darbų atlikimo grafiką; darbų kiekių/kainų žiniaraščio apibendrinti, suvestiniai duomenys; siūlomų įrengimų techninės charakteristikos ir siūlomų medžiagų techninės charakteristikos; pasiūlymo raštas – techninis pasiūlymas, pasiūlymo raštas – finansinis pasiūlymas bei pasiūlymo priedas neatitinka konfidencialios informacijos sampratos, todėl nėra saugotina.
18. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- VPĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali, konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas ankstesnės redakcijos VPĮ nuostatas, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).
20. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, pagal kurią galimybė pasinaudoti konfidencialios informacijos apsauga aiškintina ir taikytina siaurai, kaip išimtis, nes viešųjų pirkimų pobūdis ir tiekėjų veiksmai, privalomai pasiūlymuose teikiant galimai konfidencialią informaciją, iš esmės suponuoja didesnį nei įprastai informacijos viešumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atsisakymą nesupažindinti ieškovės AB „Požeminiai darbai“ su trečiojo asmens UAB „Autokausta“ pasiūlymo dalimis: programa, įskaitant darbų atlikimo grafiką; darbų kiekių/kainų žiniaraščio apibendrintais, suvestiniais duomenimis; siūlomų įrengimų techninėmis charakteristikomis ir siūlomų medžiagų techninėmis charakteristikomis; pasiūlymo raštu – techniniu pasiūlymu, pasiūlymo raštu – finansiniu pasiūlymu, ir pasiūlymo priedu motyvavo tuo, kad pasiūlyme nurodyta informacija neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos komercinės paslapties sąvokos.
22. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutikimą su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu grindžia argumentais, kad teismas, neišreikalavęs nei iš atsakovės, nei iš trečiųjų asmenų pasiūlymo „siaurąja prasme“ dokumentų ir neturėdamas pakankamos kvalifikacijos vertinti inžinierinių tinklų (nuotekų tinklų) statybos rangos darbų organizavimo specifiką, įrenginių ir medžiagų poreikį, jų techninių aprašymų reikšmę, sprendė, ar rangovai objektyviai gali panaudoti viename projekte pritaikytus metodus programai ir grafikui parengti, tapačias medžiagas ir įrenginius kituose pirkimuose ar kitur rinkoje. Esą ieškovei pateikus Programą, būtų atskleista, kokiu būdu tretieji asmenys organizuoja savo darbus, su tuo susijusi šių asmenų įgyta geroji patirtis, pavyzdžiui, kokie darbai atliekami lygiagrečiai, kokios pasirenkamos darbų sekos, o tai atskleistų trečiųjų asmenų visiems projektams taikomą modelį, todėl kyla rizika, jog kituose panašiuose pirkimuose tretieji asmenys prarastų konkurencinį pranašumą. Pažymi, kad Programoje turi būti nurodyti konkrečius darbus vykdysiantys subrangovai, esą Programoje atskleidžiama trečiųjų asmenų ir subrangovų sinergija, kooperavimosi modelis, kuris galimai suteikia tretiesiems asmenims konkurencinį pranašumą.
23. Be to, atsakovė ir trečiasis asmuo skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino, jog trečiųjų asmenų pasiūlymo duomenų ir dokumentų visuma atskleidžia apeliantės procesiniuose dokumentuose minėtus komercinio pobūdžio trečiųjų asmenų veiklos aspektus. Esą teismas pasisakė dėl atskirų dokumentų/duomenų, tačiau neįvertino, jog visus dokumentus/duomenis atskleidus kartu, ieškovė įgyja komercinio pobūdžio informaciją apie trečiųjų asmenų taikomus metodus, priemones efektyviau atlikti darbus ir susitarimus su gamintojais/tiekėjais dėl konkurencingesnių prekių įsigijimo sąlygų. Esą, tiek atskleidus medžiagų ir mechanizmų kainas, tiek pateikus įrenginių ir medžiagų sąrašą bei jų gamintojų informaciją, ieškovė akivaizdžiai turėtų galimybę įvertinti įrenginių ir medžiagų kainas, susitarimus su gamintojais dėl jų teikimo (galimas specialias nuolaidas).
24. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą kelią klausimą dėl apeliacinio skundo faktinio pagrindo apimties ir apeliacinės instancijos teismo procesinės pareigos nagrinėti visus apeliantės skunde nurodytus argumentus. Ieškovės teigimu, atsakovė ir tretieji asmenys nei Pirkimo procedūrų metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė sekančiais argumentais: kad teismas vertino specifinių statybos žinių reikalaujančius klausimus, spręsdamas, ar rangovai objektyviai gali panaudoti trečiųjų asmenų tariamai pritaikytus metodus programai ir grafikui parengti, tapačias medžiagas ir įrenginius kituose pirkimuose ar kitur rinkoje; kad sužinojusi duomenis, kokiu etapiškumu ir kokiais terminais bus atliekami darbai, ieškovė galės derėtis su projektuotoju dėl geresnių projektavimo terminų, sužinos, kaip tretieji asmenys organizuoja darbus, pastarųjų gerąją patirtį bei trečiųjų asmenų ir subrangovų darbų vykdymo sinergiją, kooperavimosi modelį; kad tik visumos, o ne kiekvieno atskirai pateikto trečiųjų asmenų dokumentų vertinimas atskleidžia trečiųjų asmenų komercines paslaptis.
25. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nurodytus atsiliepimo argumentus, nustatė, kad šios nutarties 24 punkte išdėstytomis aplinkybėmis, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesirėmė. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netaikytų CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tai procesiniu požiūriu reikštų, kad jis ėmėsi ex officio spręsti klausimus, kurių apeliantai negalėjo kelti vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi. Tokia procesinė teisinė situacija atitinka CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016).
26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurių tuometinėje redakcijoje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) buvo nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų bylose, konstitucingumą, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime išaiškino, kad CPK 320 straipsnyje „Bylos nagrinėjimo ribos“ nustatytas teisinis reguliavimas išreiškia ir įtvirtina visuotinai pripažintą civilinio proceso teisės principą tantum devolutum quantum appellatum. Šis principas reiškia, inter alia, tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas. Tokios šio principo ribos – minėtos bendrosios taisyklės išimtys (beje, įtvirtintos daugelio valstybių civilinio proceso įstatymuose) – paprastai būna susijusios su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, ir pan. (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
27. Taigi, ir nagrinėjamuoju atveju, peržengti apeliacinio skundo ribas ir nagrinėti aplinkybes, kuriomis apeliacinį skundą grįsti draudžia CPK 306 straipsnio 2 dalis, būtų pagrindas tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuota teismo pareiga minėtas aplinkybes nagrinėti ex officio. Apeliantė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad tokia teismo pareiga egzistuoja, nepateikė.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo byloje konstatuoti poreikį ginti viešąjį interesą, taip pat nenustatyta ir pamatinių viešųjų pirkimų normų, teisinio kvalifikavimo akivaizdaus, šiurkštaus pažeidimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir netaikyti CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, todėl dėl apelianto argumentų, nurodytų šios nutarties 24 punkte, pagrįstumo nepasisako.
29. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kodėl šios nutarties 8 punkte nurodyta informacija nelaikytina komercine paslaptimi, nenurodė jokių teisiškai reikšmingų motyvų, kodėl toks teismo vertinimas nepagrįstas, o pateikė argumentus, kurie nebuvo nagrinėti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iškėlė procesinio pobūdžio abejones dėl teismo kompetencijos vertinti specifinių žinių reikalaujančius duomenis ir bylos aplinkybių ištyrimo pakankamumo bei pakartojo bendro pobūdžio teiginius, kurie jau buvo nagrinėti ir dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas.
30. Apeliantė nurodo, kad teismas nei iš atsakovės, nei iš trečiųjų asmenų nereikalavo pateikti pasiūlymo „siaurąja prasme“ dokumentų ir priėmė sprendimą, neįvertinęs jų turinio. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina nepagrįstais, visų pirma todėl, kad apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėjo būti nustatytos pasiūlymo „siaurąja prasme“ pateikimo atveju ir kurių turinio konfidencialumo aspektu nebuvo galima įvertinti, analizuojant Konkurso sąlygų reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino Konkurso sąlygas ir, atsižvelgdamas į tai, kokie reikalavimai buvo keliami pirkimo dokumentams, sprendė apie atitinkamos informacijos atitiktį CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos komercinės paslapties sąvokai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad įvertinti teiktinos informacijos pobūdį, nebūtina buvo tirti ir nagrinėti konkretaus tiekėjo paruoštus pirkimo dokumentus, nes Konkurso sąlygų turinys aiškiai atskleidžia reikalavimus, keliamus pirkimo dokumentams, ir jų sąlygotą pateiktinos informacijos turinį. Kita vertus, tuo atveju, jeigu, atsakovė ar tretieji asmenys atsikirtimus būtų grindę konkrečiomis aplinkybėmis, apie kažkokiu išskirtiniu ir specifiniu būdu minėtuose pirkimo dokumentuose pateiktus duomenis, kurių turinio nebuvo galima vertinti analizuojamu aspektu, atsižvelgiant į Konkurso sąlygas, šie asmenys turėjo procesinę pareigą pateikti atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei atsakovė, nei tretieji asmenys tokiais argumentais nesirėmė, juos pagrindžiančių įrodymų neteikė ir klausimo dėl jų pateikimo/išreikalavimo poreikio nekėlė, o pagrindų teismui nagrinėjamuoju atveju rinkti įrodymus savo iniciatyva nenustatyta.
31. Apeliantė skunde taip pat kelia abejonę pirmosios instancijos teismo kvalifikacija vertinti inžinierinių tinklų statybos rangos darbų organizavimo specifiką, įrenginių ir medžiagų poreikį, jų techninių aprašymų reikšmę. Šis skundo argumentas susietas su aplinkybės, kuria apeliantė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, vertinimu, t. y. ar rangovai objektyviai gali panaudoti trečiųjų asmenų tariamai pritaikytus metodus programai ir grafikui parengti. Atsižvelgiant į tai, kad pastaroji aplinkybė nepatenka į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, teisėjų kolegija dėl teismo kvalifikacijos pasisako, neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Nustatyta, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė ir tretieji asmenys jokių konkrečių aplinkybių ar klausimų, reikalaujančių specialių technikos, amato ar kitokio pobūdžio žinių, nenurodė ir jomis nesirėmė. Tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde, apsiribodama bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, kad iš programos ieškovui taps aišku, kokiu etapiškumu ir kokias terminais bus atliekami projektavimo darbai, kokiu būdu tretieji asmenys organizuoja savo darbus ir visa su tuo susijusi įgyta geroji patirtis. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nei atsakovė, nei tretieji asmenys nereiškė prašymo skirti byloje ekspertizę, neįrodinėjo ekspertizės skyrimui būtinų procesinių pagrindų, neteikė teismui jokių įrodymų, kurių turinio ištyrimui ir įvertinimui būtų būtinos specialiosios žinios. Ekspertizės poreikį patvirtinančių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiame nutarties punkte nurodytus apeliantės skundo argumentus vertina nepagrįstais. Ta apimtimi, kuria dėl pirkimo dokumentų, kaip neatitinkančių CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos komercinės paslapties sąvokos, pasisakė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti specialiųjų žinių poreikio ir teismo nekompetencijos atitinkamus duomenis įvertinti. Nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 ir 2018 m. sausio 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-378/2018 priimtose nutartyse suformuota praktika, nes lyginamų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, paminėtose kasacinio teismo nagrinėtose bylose buvo keliami specialių žinių reikalaujantys klausimai ir reiškiami prašymai skirti ekspertizę.
32. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos protokolų ir teisės su jais susipažinti, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinio skundo motyvų, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą, sudarant galimybę ieškovei susipažinti su perkančiosios organizacijos protokolais, kuriais yra įforminti jos sprendimai dėl ieškovės pretenzijų atmetimo bei trečiųjų asmenų kvalifikacijos ir jų pasiūlymų atitikimo Konkurso sąlygoms vertinimas. Teisėjų kolegija tik atkreipia apeliantės dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kad tokie protokolai negali būti pripažinti komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2016).
33. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kodėl nėra pagrindo nagrinėti apeliantės skundo motyvus, jog esą teismas sprendime vertino kiekvieno iš dokumentų ir duomenų konfidencialumą ir komercinį pobūdį atskirai, tačiau neįvertino, jog trečiųjų asmenų pasiūlymo duomenų ir dokumentų visuma atskleidžia apeliantės procesiniuose dokumentuose minėtus komercinio pobūdžio trečiųjų asmenų veiklos aspektus. Nepaisant šios aplinkybės, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių tokį apeliacinio skundo teiginį. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
34. Pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ginčui aktualiuose pasiūlymo dokumentuose nurodyta informacija neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos komercinės paslapties sąvokos, nepaneigia apeliantės bendro pobūdžio teiginiai, kad iš minėtų dokumentų gali paaiškėti trečiojo asmens inžinierinių tinklų statybos rangos darbų organizavimo specifika, įrenginių ir medžiagų poreikis, jų techninių aprašymų reikšmė, darbu etapiškumas, trečiųjų asmenų ir subrangovų kooperavimosi modelis, įrenginių ir medžiagų kainos bei susitarimai su gamintojais dėl galimų specialių nuolaidų, nes jie yra deklaratyvūs, nėra nurodyta, kokiu būdu ir kokia konfidenciali informacija gali būti atskleista susipažinus su nurodytai duomenimis ir nepateikti atitinkamas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Ieškovė AB „Požeminiai darbai“ pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir pateikė atitinkamas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą, byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei AB „Požeminiai darbai“ iš apeliantės priteisiama 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, ieškovės AB „Požeminiai darbai“, juridinio asmens kodas 133393277, naudai 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Teisėjai                                                                                    Artūras Driukas

                                                                                    Rasa Gudžiūnienė

                                                                                    Aldona Tilindienė