Administracinė byla Nr. eA-2781-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03382-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 23.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovams Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – S. S., dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK, Komisija) 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. S-3114-(2.5) „Dėl Jūsų kreipimosi“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą dėl S. S. veiksmų; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo naudai.
2. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, 9 d straipsnio 3 dalies 2 punktu, 5 dalies 2 punktu (vėlesni Europos Sąjungos teisės aktų pakeitimai suvesti į Europos Sąjungos sutarties ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinę redakciją (2016/C 2002/01, OJ C 202, 7.6.2016, p. 1-388), pagal kurią Europos Sąjungos sutarties 9 d straipsnis pakeistas į 17 straipsnį) ir skundą grindė šiais argumentais:
2.1. 2019 metų liepos mėnesį, esant viešai informacijai, kad Lietuvos valstybė turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos pilietį, kaip galimą kandidatą į Europos Komisijos narius, 2019 m. rugpjūčio 2 d. per Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę pareiškėjas pateikė pasiūlymą dėl savo kandidatūros į Europos Komisijos narius.
2.2. S. S., tuo metu laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, kad pagal Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalį turėjo teisę teikti Vyriausybės nutarimo projektą, Vyriausybei, tikėtina, pateikė nutarimo „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti V. S. kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ projektą, įrašydamas Vyriausybės nario V. S., laikinai ėjusio Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, pavardę, kaip siūlomą kandidatą iš Lietuvos Respublikos piliečių.
2.3. 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu iš Vyriausybės kanceliarijos gavo raštą Nr. PAS-691, kuriuo patvirtinama, kad gautas jo pasiūlymas dėl kandidatūros siūlymo į Europos Komisijos narius bei nurodoma, kad kandidato siūlymas yra Vyriausybės diskrecijos teisė, tačiau nenurodyta, kaip ir kokia tvarka bus atrenkamas kandidatas, kurį Vyriausybė teiks Lietuvos Respublikos Prezidentui pritarti.
2.4. 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vyriausybė nesvarstė jo kandidatūros, pateiktos 2019 m. rugpjūčio 2 d. pasiūlymu, ir priėmė jį diskriminuojantį nutarimą Nr. 815 „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti V. S. kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ (toliau – ir Nutarimas). V. S., laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijos ministro pareigas, ir dalyvavęs kaip Vyriausybės narys, balsavo Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. posėdyje už Nutarimą.
2.5. S. S., neužtikrinęs Lietuvos piliečiams lygių galimybių pretenduoti į kandidatus, neorganizavęs atrankos ir neinicijavęs rinkimo tvarkos aprašo parengimo bei priėmimo, vienasmeniškai parinko kandidatūrą, kuri buvo pasiūlyta pritarti Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui. Tokiu būdu jis protegavo politinės partijos, pagal kurios sąrašą jis buvo išrinktas į Seimą, narį bei esantį vienoje Seimo frakcijoje kartu su juo Seime. S. S. neužtikrino, kad kandidatas būtų patikrintas, ar jis turi bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, o taip pat žinojo, kad šis kandidatas nėra nešališkas nuo partijos vadovų įtakos ir jo nepriklausomas kelia abejonių. S. S. taip pat žinodamas, kad yra pareiškėjo pareiškimas Vyriausybei dėl kandidatūros svarstymo, nuslėpė tai nuo Vyriausybės narių ir neteikė jo kandidatūros balsuoti, tuo pažeisdamas pareiškėjo Konstitucijos 29 straipsniu garantuotą teisę į piliečių lygiateisiškumą.
2.6. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Vyriausybei paklausimą dėl jo informavimo apie kandidatūros į Europos Komisijos narius, tačiau atsakymo negavo. 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė VTEK skundą dėl Ministro Pirmininko S. S. veiksmų, vykdant šias pareigas, kuriuo prašė ištirti, ar S. S., laikinai eidamas Ministro Pirmininko pareigas ir būdamas Vyriausybės nariu, nesupainiojo privačių ir viešųjų interesų, kai piktnaudžiaudamas einamomis pareigomis vienašališkai suteikė privilegijų tos pačios Seimo frakcijos nariui V. S. bei politinės partijos, kuri kėlė jo kandidatūrą į Seimo narius, nariui. Pareiškėjas prašė ištirti, ar S. S., nenusišalinęs ir balsuodamas už Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nutarimą nesukėlė interesų konflikto bei nepažeidė kitų įstatymų normų, kurios reglamentuoja jo elgesį bei pažeidė jo konstitucines teises.
2.7. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 870 „Dėl V. S. kandidatūros siūlymo į Europos Komisijos narius“, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. jis gavo elektroninį laišką kartu su 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S-3114-(2.5) „Dėl Jūsų kreipimosi“, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 24 straipsnio 5 dalimi, pranešimą nagrinėti atsisakoma.
2.8. VTEKĮ 24 straipsnis nustato sąlygas, kada atsisakoma nagrinėti pranešimus, o minimo straipsnio 5 dalimi jo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundas „Dėl valstybės tarnautojo veiksmų“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundas) atsakovo nebuvo priimtas. Minėtoje teisės normoje yra nurodytos dvi alternatyvios teisės normos hipotezės, viena – jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, ir kita – jeigu pareiškėjo pranešimo tekstas yra neįskaitomas, tačiau VTEK Sprendime nenurodė, kuriais pagrindais jo skundą atsisakoma nagrinėti. Darant prielaidą, kad galimai jis nepateikė duomenų, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo, pažymėtina, kad atsakovas Sprendime nenurodė, kokių duomenų trūksta. Dėl kitos minėtoje teisės normoje numatytos priežasties 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundas negalėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes jis paduotas elektroniniu būdu ir parašytas naudojant elektronines priemones, todėl yra įskaitomas, o jei šio skundo dalys galimai yra neįskaitomos, tai atsakovas nenurodė nei vienos iš jų.
2.9. VTEKĮ IV skirsnyje nustatyta priėmimo tvarka ne tik pranešimams, bet ir skundams bei prašymams, o 20 straipsnyje nurodyta, kad VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, t. y. visų rūšių paduoti raštai įvardinami kaip pranešimai, todėl taisyklės, nustatytos VTEKĮ 24 straipsnyje, taikomos ir skundams.
2.10. Kiti VTEK Sprendime nurodyti teiginiai nėra objektyviai susiję su 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundu ir visiškai neturi loginio sąsajumo, todėl laikytini tik kaip įstatymo aiškinimo tezės, o VTEK neveikimas, kai atsisakoma priimti 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą, yra nieko nepagrįstas, todėl tai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai ir 33 straipsniui, VTEKĮ 3 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams.
2.11. Aptaręs teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje, 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnyje, 6.271 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas teigė, kad VTEK turėjo priimti jo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą ir išnagrinėjusi, esant pagrindams, pradėti tyrimą arba priimti sprendimą nepradėti tyrimą, tačiau 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo nepagrįstai nepriėmė. Tokie Komisijos veiksmai sukėlė jam dvasinį išgyvenimą, nepatogumus bei kančią, nusivylimą Lietuvos valstybe, jos deklaruojamu teisinės valstybės principu bei konstitucine norma, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Fizinio asmens psichologinė būsena ir poveikis savijautai, kai išorinėmis materialinėmis priemonėmis nėra veikiamas, preziumuojamas pagal visuotinai nusistovėjusį suvokimą, kad neteisybė visada veikia neigiamai žmogaus dvasinę būseną, todėl VTEK neveikimo pasekmės rezultatas žmogaus patirta neturtinė žala, kaip nusivylimas, kančia, dvasinis išgyvenimas yra akivaizdus ir nereikalaujantis įrodinėjimo. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį Komisijos kaltė yra tyčinė, kadangi sąmoningai buvo siekiama nepriimti skundo ir tai slėpti nuo visuomenės. VTEK, suvokdama apie savo prievolės esmę, buvo nerūpestinga ir neapdairi, kai nesilaikė viešojo administravimo principų, savo pareigybinių nuostatų bei įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje žmogaus konstitucinių teisių srityje, jam buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas valstybės valdžios institucijos gero viešojo administravimo požiūriu. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog Komisija, laikydamasi įstatymo ir taikydama reikalingas teisines procedūras, objektyviai ir nešališkai išspręs 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo priėmimo klausimą, tačiau atlikdama neteisėtus veiksmus, šį teisėtą lūkestį panaikino, sugriovė pasitikėjimą valstybės institucijomis ir tuo pačiu valstybe. Atsižvelgęs į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas šio administracinio ginčo santykiuose nelaikytinas materialine prasme suinteresuotu asmeniu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra asmuo, informavęs VTEK apie, jo nuomone, galbūt padarytą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) nuostatų pažeidimą. Komisijos nagrinėjimo dalykas šiuo konkrečiu atveju buvo pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skunde nurodytas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko S. S. elgesys. Dėl šio asmens VTEK tyrimo nepradėjo, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų ir motyvuotai nepaaiškino, kuo būtent pasireiškė trečiojo suinteresuoto asmens padarytas VPIDĮ reikalavimų pažeidimas. Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo Komisija nenustatė jokių S. S. galimų VPIDĮ nuostatų pažeidimui konstatuoti būtinų formaliųjų požymių (pažeidimo sudėties), pvz., išskirtinai asmeninio pobūdžio suinteresuotumo, šališkumo ir aplinkybių, galėjusių nulemti jo tarnybinius sprendimus. VTEK Sprendime pareiškėjui motyvuotai paaiškino tokio sprendimo motyvus bei nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis jis buvo priimtas.
3.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pripažįsta Komisijos diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto skundo apie galbūt padarytus VPIDĮ reikalavimų pažeidimus nagrinėjimo iš esmės. Tam, kad toks nagrinėjimas būtų įmanomas, skunde nurodyti duomenys privalo būti pakankami ir akivaizdūs, t. y. tiesiogiai indikuojantys apie padarytą VPIDĮ reikalavimų pažeidimą, kuriam konstatuoti būtini visi trys elementai: subjektas, veika ir subjekto aiškiai išreikštas privatus interesas dėl svarstomo klausimo.
3.3. Nesutiktina su pareiškėju, jog jo aprašytoje situacijoje VPIDĮ nustatytas interesų konfliktas trečiajam suinteresuotam asmeniui galėjo kilti dėl to, kad V. S. yra politinės partijos, pagal kurios sąrašą S. S. buvo išrinktas į Seimą, narys, o taip pat jie abu priklauso tai pačiai parlamentinei frakcijai. Šios aplinkybės S. S. nesuponuoja VPIDĮ nurodyto interesų konflikto, nes: 1) vadovaujantis VPIDĮ 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo savo asmeninius interesus nurodyti privačių interesų deklaracijoje, tačiau iš VPIDĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto seka, kad narystės politinėse partijose įstatymų leidėjas nepriskiria prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų, todėl galimos politinės priklausomybės ir su šiais santykiais susiję klausimai, kaip savaime nepatenkantys į VPIDĮ nurodytą viešųjų ir privačių interesų konflikto sąvokos lauką, nėra Komisijos vertinimo dalykas; 2) VTEK sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo asmens privataus intereso, todėl buvimas atitinkamos politinės partijos nariu savaime nesuponuoja moralinio įsipareigojimo, asmeniui sprendžiant klausimus, susijusius su jo bendrapartiečiais (2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).
3.4. Atsakovo Sprendimas yra susijęs tik su S. S. teisėmis ir niekaip nelemia būtent pareiškėjo teisių ar jo teisėtų interesų. Pareiškėjui nėra suteiktos VPIDĮ nuostatų laikymosi kontrolės funkcijos, jis taip pat nepatenka ir į asmenų, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, galinčių ginti viešąjį interesą teisme, ratą. Todėl viešojo intereso gynimo teisė jam nėra suteikta. VTEK pateikė pareiškėjui informaciją apie jo pranešimo išnagrinėjimo rezultatą, tuo pasibaigė pareiškėjo reikalavimo teisės ribos. Iš to seka, kad pareiškėjas į teismą dėl Komisijos Sprendimo kreipėsi neturėdamas materialiosios reikalavimo teisės, todėl, nenustačius, kad VTEK Sprendimu pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose pareiškėjo skundas atmestinas.
3.5. Pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą Komisija išnagrinėjo, apsvarstė ir į jį atsakė vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančio VTEKĮ nuostatomis. Pareiškėjas, teigdamas, jog VTEK jo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo nepriėmė ir tai darė nepagrįstai, bando suklaidinti teismą, nes Komisija pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą ne tik priėmė, bet jį ir nagrinėjo, priėmė dėl jo motyvuotą Sprendimą, apie kurį per VTEKĮ numatytą terminą informavo pareiškėją asmeniškai. VTEK Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pateikti papildomus duomenis, ar nurodyti aplinkybes, būtinas Komisijai pradėti tyrimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens. Gavusi pakartotiną (papildomą, patikslintą) pareiškėjo skundą VTEK jį vėl svarstytų nustatyta tvarka. Nėra suprantami pareiškėjo teiginiai, esą Komisija, 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimdama protokolinį sprendimą dėl viename konkrečiame pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (tačiau ne dėl galimybės, esant teisėtam pagrindui, vertinti S. S. elgesį apskritai), galėjo pažeisti pareiškėjo teises.
3.6. VTEK pirmininkas E. S. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo nagrinėjimo yra nusišalinęs, siekdamas išvengti bet kokių abejonių dėl savo tarnybinės veiklos nešališkumo, nes trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip valstybės politikas, pateikė E. S. kandidatūrą į einamas pareigas Seimui. Todėl, vadovaujantis VTEKĮ 12 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šį konkretų klausimą yra įgaliotas spręsti kitas, t. y. vyriausias amžiumi VTEK narys.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo L. R. skundą tenkino iš dalies, panaikino VTEK Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo priėmimo klausimą, o kitą skundo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 2 d. per Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę pateikė pasiūlymą dėl savo kandidatūros į Europos Komisijos narius. 2019 m. rugpjūčio 5 d. iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjas elektroniniu paštu gavo raštą Nr. PAS-691, kuriuo patvirtinama, kad gautas jo pasiūlymas dėl kandidatūros siūlymo į Europos Komisijos narius bei nurodyta, kad kandidato siūlymas yra Vyriausybės diskrecijos teisė.
6.2. 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 815 „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti V. S. kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“. Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokole Nr. 32 nurodyta, jog Vyriausybės Nutarimas (pranešėjas – S. S.) priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais; pirmininkavo Ministras Pirmininkas S. S., dalyvavo ir laikinai einantis ministro pareigas V. S..
6.3. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Vyriausybei paklausimą dėl jo informavimo apie kandidatūros į Europos Komisijos narius bei patvirtintą atrinkimo tvarką.
6.4. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Komisijai skundą „Dėl valstybės tarnautojo veiksmų“, kuriuo prašė ištirti, ar S. S., laikinai eidamas Ministro Pirmininko pareigas ir būdamas Vyriausybės nariu, nesupainiojo privačių ir viešųjų interesų, kai piktnaudžiaudamas einamomis pareigomis vienašališkai suteikė privilegijų tos pačios Seimo frakcijos nariui V. S. bei politinės partijos, kuri kėlė jo kandidatūrą į Seimo narius, nariui ir nenusišalinęs balsavo už Vyriausybės Nutarimą ir tokiu būdu nesukėlė interesų konflikto bei nepažeidė kitų įstatymų normų, kurios reglamentuoja jo elgesį bei pažeidė jo konstitucines teises.
6.5. 2019 m. rugpjūčio 28 d. VTEK protokolo išraše Nr. IN-50-(1.3) nurodyta, jog, vadovaujantis VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostata, tyrimo pagal pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko S. S. elgesio, teikiant siūlymą pritarti V. S. kandidatūrai į Europos Komisijos narius bei dalyvavus priimant 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vyriausybės Nutarimą dėl S. S. atitikties VIPIDĮ nuostatoms nepradėti. Įvertinus pareiškėjo informaciją nerasta faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad Ministras Pirmininkas S. S. gali turėti išskirtinai asmeninio (ne tarnybinio) pobūdžio interesą teikti (siūlyti) V. S. kandidatūrą į Europos Komisijos narius ir už šį siūlymą balsuoti. Nenustačius asmens tiesioginio ir akivaizdaus privataus suinteresuotumo dėl svarstomo klausimo, nėra pagrindo tvirtinti, jog toks asmuo veikė interesų konflikto, kaip jį apibrėžia VIPIDĮ nuostatos, situacijoje.
6.6. VTEK Sprendime nurodė pareiškėjui, kad, vadovaujantis VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalimi, informuoja jį apie atsisakymą nagrinėti pranešimą, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo.
6.7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. KT-70-A-S65/2020, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. 1A-33/2020, kuriuo jis prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ar Konstitucijai bei Europos Sąjungos sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms neprieštarauja Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1, 2 dalys, Vyriausybės Nutarimas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekretas Nr. 1K-42 „Dėl pritarimo V. S. kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“, Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. protokolinis nutarimas Nr. XIII-2419 „Dėl pritarimo V. S. kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 870 „Dėl V. S. kandidatūros siūlymo į Europos Komisijos narius“.
7. Teismas aptarė VTEKĮ 17 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1, 5 dalis, 29 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi VAĮ nuostatomis. Teismas aptarė VAĮ 1, 8 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką VAĮ 8 straipsnio nuostatos taikymo aspektu ir nurodė, kad Sprendime Komisija nusprendė tyrimo dėl S. S. elgesio atitikties VPIDĮ nuostatoms nepradėti, vadovaujantis VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostata, jos nedetalizuojant. Teismas pažymėjo, jog Sprendime taip pat nurodyta, kad VTEK neturi duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. S. elgesyje šiuo konkrečiu atveju galėjo atsirasti bei realizuotis interesų konflikto situacija, dėl kurios galėjo būti paveiktas Vyriausybės Nutarimo nešališkumas.
8. Įvertinęs VTEK Sprendimą ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos posėdžio garso įrašą, teismas priėjo prie išvados, jog Sprendime nurodytas teisinis pagrindas (VTEKĮ 24 str. 5 d.) neatitinka atsakovo posėdyje svarstytų aplinkybių (faktinio pagrindo). Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Sprendimu nuspręsta tyrimo dėl S. S. elgesio nepradėti, tačiau Sprendimo turinys patvirtina, kad buvo vertintas S. S. elgesys, nors toks vertinimas galėjo būti atliekamas tik pradėjus tyrimą ir jį atlikus. VTEK posėdžio garso įrašas teismui suteikė pagrindą spręsti, jog posėdžio metu vyko S. S. elgesio atitikties VPIDĮ nuostatoms svarstymas (aiškintasi, ar jis turėjo nusišalinti nuo balsavimo, bei konstatuota, jog Ministras Pirmininkas neturėjo asmeninio intereso), o dėl aplinkybių, jog posėdžio metu Komisijos nariai būtų svarstę kausimą, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, visiškai nebuvo pasisakoma.
9. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl VTEK diskrecijos spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011), pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės neatleidžia VTEK nuo pareigos vadovautis VAĮ, VTEKĮ normomis, nagrinėjant asmenų skundus, nes būtent teisėtumo principas reikalauja, kad VTEK veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jos sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, o su išsamumo principu nesuderinama situacija, kai Sprendimo motyvai yra neaiškūs, netikslūs ir nepagrįsti ir nusprendė, kad nurodyti Sprendimo trūkumai yra esminiai, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, o tai sudaro pagrindą pareiškėjo skundo dalį tenkinti ir panaikinti Sprendimą, įpareigojant atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p., 2 d.).
10. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teismas pripažino, kad Komisija, priimdama Sprendimą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. patyrė neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, o atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas jo patirtą žalą iš dalies kildina iš vienkartinio VTEK Sprendimo, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, nesukėlė įrodymais pagrįstų pasekmių jo sveikatai, todėl pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Teismas nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama ir teisinga satisfakcija, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
III.
11. Atsakovas VTEK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo L. R. skundą atmesti.
12. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismo įpareigojimas iš naujo spręsti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo priėmimo klausimą suformuluotas netinkamai ir objektyviai neįmanomas įvykdyti. VTEK, vadovaudamasi VTEKĮ IV skirsnio nuostatomis priima nagrinėti absoliučiai visus gaunamus pranešimus. Šioje byloje nėra ginčo, kad Komisija 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą priėmė ir jį vertino. Pažymėtina, jog sprendimų, suteikiančių VTEK teisę priimti ar nepriimti gaunamų pranešimų, rūšies, nenumato nei VTEKĮ, nei kiti jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai (darbo reglamentas ir kt.), todėl teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą ir į jį atsakant, privalėjo išimtinai vadovautis tik VTEKĮ IV skirsnio nuostatomis, netaikant pagal analogiją administracinių bylų teisenai keliamų reikalavimų (pvz. ABTĮ 33 str.). Nesuprantama, kokia tvarka ir būdu VTEK galėtų realiai įvykdyti teismo sprendime suformuluotą įpareigojimą pakartotinai spręsti 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo priėmimo klausimą, kai šis skundas nebuvo atmestas (nepriimtas).
12.2. Teismas ištyrė ir nustatė, kad pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skunde išdėstytus faktus dėl trečiojo suinteresuoto asmens VTEK svarstė ir dėl jų pasisakė. Todėl, šia prasme, teismo sprendimo motyvai, jame pateikti vertinimai ir suformuluoti įpareigojimai prieštarauja vieni kitiems. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti galimybių skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas.
12.3. Pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo turinys neatitinka tyrimui pradėti ir atlikti keliamų reikalavimų (VTEKĮ 24 str.). Spręsdama, ar yra pakankamas teisinis pagrindas pradėti tyrimą, VTEK kiekvienu atveju privalo patikrinti gauto pranešimo atitiktį VTEKĮ nuostatoms. Tokio reikalavimo išimčių VTEK veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato. Todėl VTEK, 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje, pagal jai suteiktą kompetenciją patikrinusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą ir nustačiusi, jog jis neatitinka VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos (pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo), Sprendimu teisėtai ir pagrįstai realizavo savo diskrecijos teisę (numatytą VTEKĮ ir pripažįstamą teismų praktikoje) tyrimo nepradėti.
12.4. Neginčijamas faktas, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo dalis dėl trečiojo suinteresuoto asmens nenusišalinimo buvo susijusi su VTEK kompetencija vykdyti VPIDĮ nuostatų laikymosi kontrolę ir priežiūrą. Taip pat nekvestionuotina, jog pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 22 d. skunde Komisijai nurodė tam tikrus faktinius duomenis, lingvistine prasme formaliai atitinkančius šios sąvokos apibrėžimą, skundžiamą asmenį, jo atliktus veiksmus, tačiau VTEKĮ nuostatas atitinkantį sprendimą gauto pranešimo pagrindu pradėti ir atlikti tyrimą VTEK turi teisę priimti tik tuomet, kai yra gauti ne bet kokie duomenys, bet tik tokie, kurie turi visus šiuos elementus: 1) skundžiamą subjektą; 2) asmens atliktus tarnybinius veiksmus (veikas); 3) tiesioginį, aiškiai ir konkrečiai išreikštą skundžiamo subjekto asmeninį suinteresuotumą dėl svarstomo ir / ar priimamo sprendimo, t. y. pakankami tam, kad būtų įmanoma ne tik identifikuoti (pagrįstai manyti), jog skundžiamas asmuo turėjo racionaliai paaiškinamą privataus pobūdžio suinteresuotumą, todėl savo veika galbūt galėjo pažeisti VPIDĮ nuostatas, bet ir VTEK, pradėjus atitinkamą tyrimą, tiriamam asmeniui konkrečiai ir maksimaliai aiškiai suformuluoti tyrimo dalyką, kaltinimo turinį ir ribas, tam, kad būtų tinkamai užtikrinta ir šio asmens teisė į gynybą.
12.5. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti Sprendimo motyvai: <...> VTEK nerado faktinių duomenų, leidžiančių teigti, jog <...> S. S. gali turėti išskirtinai asmeninio (ne tarnybinio) pobūdžio interesą teikti (siūlyti) V. S. kandidatūrą į Europos Komisijos narius ir už šį siūlymą balsuoti. Nenustačius asmens tiesioginio ir akivaizdaus privataus suinteresuotumo svarstomo klausimo atžvilgiu, VTEK nuomone, nėra pagrindo tvirtinti, jog toks asmuo veikia interesų konflikto, kaip jį apibrėžia Įstatymo nuostatos, situacijoje. Teismas šių aplinkybių, kurias Komisija pakartojo bei itin akcentavo ir teikdama teismui atsiliepimą raštu ir atstovaudama teisme žodinio proceso metu nagrinėjant bylą ir kurios yra esminės tinkamai įvertinti ginčijamą situaciją, visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 22 d. skunde jokių konkrečių faktinių duomenų nepateikė, jį grindė subjektyviomis abejonėmis, prielaidomis, hipotezėmis, kurios jam galbūt galėjo kilti dėl Vyriausybės galbūt (ne)atliktų veiksmų, nagrinėjant jo pateiktą pareiškimą dėl kandidatavimo į Europos Komisijos narius, tačiau kurių vertinimas nepriskirtinas VTEK kompetencijai, ir kurios per se (savaime) netampa „duomenimis“, pakankamais ir būtinais tyrimui pradėti ir atlikti. Situacija, kuomet teismo sprendime nėra aiškiai atsakyta į esminius bylos klausimus sudaro pakankamą, savarankišką pagrindą jį panaikinti.
12.6. Komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje vertino tik tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skunde ir tik tokia apimtimi, kiek tai buvo būtina Sprendimui dėl tyrimo priimti. Jokio savarankiško tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens VTEK nebuvo atlikusi. Komisijos narių diskusijos, pasvarstymai, mintys, samprotavimai, išsakyti 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje buvo tiesiogiai susijusios su VPIDĮ nuostatų taikymo problematika šiai konkrečiai situacijai, diskusija buvo būtina Sprendimui, priimtam vienbalsiai, priimti, todėl nėra suprantami teismo argumentai, jog VTEK 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje vykusių diskusijų turinys galėjo kaip nors paveikti pareiškėjo teises.
12.7. Teismas šioje administracinėje byloje paneigė VTEK suteiktą diskreciją spręsti klausimą dėl tyrimo (ne)pradėjimo. Kitaip tariant, VTEK formuojama universali kaltumo prezumpcija, kuriai nustatyti esminę reikšmę turi ne konkretaus skundo turinys, bet vien tik jo pateikimas, o duomenis, kurių nenurodo pareiškėjas, kiekvienu atveju privalo surinkti VTEK, kuriai, kaip matyti iš teismo sprendimo, perkeliama visa įrodinėjimo našta dėl pateiktų duomenų pakankamumo. Komisija objektyviai negali žinoti, kokius konkrečius faktinius duomenis ir kokia apimtimi galbūt turi, ar gali turėti pareiškėjas. Todėl prezumpcija, kad tai privalo žinoti ir nurodyti (duomenis išreikalauti) VTEK, nėra pagrįsta ir neįmanoma įvykdyti. Ginčijamoje situacijoje pareiškėjas apskritai nepateikė jokių tyrimui pradėti reikšmingų duomenų, susijusių su akivaizdžiu trečiojo suinteresuoto asmens privačiu interesu, kuriems esant VTEK būtų turėjusi galimybę, ar pačiam pareiškėjui, ar kitiems asmenims teikti patikslinančias (papildomas) užklausas dėl duomenų pateikimo.
12.8. Dalis 2019 m. rugpjūčio 22 d. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su nesvarstyta pareiškėjo kandidatūra, jo diskriminacija, netinkamu informavimu, nesusiję su VTEK kompetencija. Teismas šias aplinkybes mini, tačiau jų niekaip nevertina. Tokie nutylėjimai taip pat sudaro savarankišką pagrindą naikinti teismo sprendimą, be kita ko, neatsakant į VTEK atsiliepime iškeltą klausimą (abejonę) dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo. Teismas šių proceso šalies pateiktų argumentų netyrė.
12.9. Teismas galbūt pažeidė proceso betarpiškumo principą. Teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su 2019 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjo pateiktu pasiūlymu dėl kandidatūros į Europos Komisijos narius ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės kanceliarijos raštu Nr. PAS-691, patvirtina, kad abu nurodyti rašytiniai dokumentai turi reikšmę sprendimui priimti ir teismas su jais yra susipažinęs bei juos įvertinęs. Tačiau bylos medžiagoje šių dokumentų nėra. Tokių dokumentų, kurie nėra vieši ir viešai paskelbti, pareiškėjas nėra pateikęs VTEK bei teismui, jie buvo paminėti tik pareiškėjo skundo tekste. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl galimo teismo šališkumo bei išankstinio nusistatymo ir galimai netinkamo proceso šalių nurodytų aplinkybių ištyrimo, argumentuotai paaiškinant jų reikšmę (ryšį) su šios konkrečios bylos dalyku.
12.10. Teismas nukrypo nuo vyraujančios praktikos ir iš esmės dėl analogiškos situacijos priėmė kardinaliai priešingą sprendimą (žr. 2021 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-818-821/2021; 2021 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-828-281/2021). Teismas nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr. 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-926-552/2018; 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1014-822/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 pateiktas išaiškinimas šioje byloje taikytinas tiesiogiai, nes iš pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo turinio VTEK objektyviai negali nei nustatyti tyrimo dalyko, nei jo ribų, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuluoti aiškių ir suprantamų kaltinimų.
13. Pareiškėjas L. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl panaikinto VTEK Sprendimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas neturtinės žalos priteisimas pareiškėjui, tenkinti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
13.1. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog nesutinkama su teismo sprendimu (išskyrus jo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo), tačiau apeliacinės instancijos teismui suformuluotas apeliacinio skundo dalykas – panaikinti visą teismo sprendimą, o ne jo dalį. Atsižvelgiant į atsakovo suformuluotą prašymą, teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl tos Sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą.
13.2. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota netinkamai ir objektyviai neįmanoma įvykdyti, tačiau nenurodo, kuri teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota netinkamai, nenurodo jokių motyvų ar pagrindų, kam prieštarauja teismo sprendimo rezoliucija. Pasisakyti dėl visiškai nepagrįsto ir teisiškai nemotyvuoto teiginio yra neįmanoma. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis susideda ir trijų dalių ir jos yra aiškios tiek lingvistiškai, tiek semantiškai, todėl daryti išvadą, kad suformuluota netinkamai nėra jokių faktinių ir teisinių pagrindų.
13.3. Dėl objektyviai neįmanomos įvykdyti teismo sprendimo rezoliucinės dalies, pažymėtina, kad atsakovas Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad tyrimo nepradės vadovaujantis VPIDĮ nuostatomis, tačiau nenurodė jokių konkrečių straipsnių. Nors atsakovas Sprendimą motyvavo diskrecijos teise spręsti klausimą dėl jam adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės, tačiau pagal šį aiškinimą galima daryti išvadą, kad egzistuoja dvi skirtingos procedūros, kai sprendžiamas klausimas dėl prašymo (skundo) priėmimo, t. y. priimti nagrinėti iš esmės bei priimti nagrinėti ne iš esmės, tačiau tokių procedūrų jokie įstatymai nenumato. Atsakovas Sprendime rėmėsi ne VTEKĮ normomis, o konkrečiai neįvardintomis VPIDĮ nuostatomis. Atsakovas nenurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, be kurių neįmanoma pradėti 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo tyrimo, todėl jo atsisakymas pradėti tyrimą gali būti sutapatinamas su atsisakymu priimti skundą.
13.4. Atsakovas, nuspręsdamas neatlikti tyrimo pažeidė ne VTEKĮ 24 straipsnio, bet ir VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą.
13.5. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, tačiau nepateikiamas nei vienas tai pagrindžiantis argumentas, todėl pasisakyti dėl šio teiginio nėra galimybės.
13.6. Atsakovas bylą nagrinėjant teisme metu nekėlė klausimo dėl byloje nesančių įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes. Teismui dėl jų nekilo abejonių, nes kitu atveju būtų paprašęs įrodyti dokumentais šias aplinkybes. Pažymėtina, kad proceso šalių teisės yra lygios ir preziumuojama, kad yra sakoma tiesa, jeigu neįrodyta priešingai. Atsakovas nenurodo, kokį esminį poveikį turėjo įrodymų dėl faktinių aplinkybių neištyrimas teisingai bylai išnagrinėti.
13.7. Atsakovas nepateikė aiškaus nusistovėjusios teismų praktikos pažeidimo fakto, tik išvardino konkrečias bylas, nenurodydamas nuo kokios suformuotos teismų praktikos buvo nukrypta. Cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra bendro pobūdžio.
13.8. Nors atsakovas nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo dalis yra nesusijusi su VTEK kompetenciją, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja pareiškėjo skundo iš esmės, o tik patikrina skundžiamą teismo sprendimą, ar jis naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų bei dėl materialinės teisės pažeidimo. Pastebėtina, kad Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 870 „Dėl V. S. kandidatūros siūlymo į Europos Komisijos narius“ nėra viešas individualus administracinis aktas, juo spręstas privataus politiko įsidarbinimo Europos Komisijos institucijose klausimas, todėl tokie politikų veiksmai gali ir turi būti tiriami viešojo ir privataus intereso kontekste.
13.9. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį apeliaciniame skunde turi būti nurodytos bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, tačiau iš apeliacinio skundo nėra visiškai aišku, dėl kokių teisinių pagrindu teismo sprendimas ar jo dalis yra neteisėtas, prieštarauja konkrečiai teisės normai. Nesant aiškios atsakovo pozicijos, apeliacinis skundas pripažintinas su trūkumais ir negali būti nagrinėjamas. Byla turėtų būti nutraukta, o apeliacinis skundas grąžintas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. S-3114-(2.5) „Dėl Jūsų kreipimosi“, kuriuo nuspręsta tyrimo pagal pareiškėjo L. R. 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą nepradėti, pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei kitų susijusių reikalavimų.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė VTEK skundą „Dėl valstybės tarnautojo veiksmų“, kuriuo prašė ištirti, ar S. S., laikinai eidamas Ministro Pirmininko pareigas ir būdamas Vyriausybės nariu, nesupainiojo privačių ir viešųjų interesų, kai piktnaudžiaudamas einamomis pareigomis, vienašališkai suteikė privilegijų tos pačios Seimo frakcijos nariui V. S. bei politinės partijos nariui, kuri kėlė jo kandidatūrą į Seimo narius, ir nenusišalinęs balsavo už Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 815 „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti V. S. kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ ir tokiu būdu nesukėlė interesų konflikto bei nepažeidė kitų įstatymų normų, kurios reglamentuoja jo elgesį bei pažeidė pareiškėjo konstitucines teises. VTEK skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S-3114-(2.5) nusprendė tyrimo pagal pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą dėl S. S. elgesio atitikties VPIDĮ nuostatoms nepradėti.
16. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti VTEK Sprendimą, įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą dėl S. S. veiksmų ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo naudai.
17. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius duomenis, VTEK Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo priėmimo klausimą, nes nustatė, jog priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, tačiau apsiribojo pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu bei netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pinigais.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog teismas neteisingai įvertino skunde nurodytas faktines aplinkybes, padarė neteisingas išvadas, o tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis yra neaiški, neįvykdoma, skundžiamas teismo sprendimas prieštaringas, galbūt pažeistas betarpiškumo principas bei nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos.
19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą tenkinti jo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo klausimą pareiškėjas kėlė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šis jo reikalavimas nebuvo tenkintas. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pareiškėjas turėjo teisę per ABTĮ nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl dėl šio pareiškėjo reikalavimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą nustato VTEKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu). VTEKĮ 17 straipsnio 2 punktas numato, kad VTEK tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. VTEKĮ 20 straipsnyje reglamentuojami VTEK tiriami pranešimai, jiems keliami reikalavimai įtvirtinti VTEKĮ 21–22 straipsniuose, o VTEKĮ 24 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant VTEK atsisako nagrinėti pateiktą pareiškimą iš esmės (nepradeda tyrimo), ir vienas iš šių pagrindų yra tas, kad pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo (VTEK 24 str. 5 d.).
22. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamentas, patvirtintas VTEK 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. KS-31 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Darbo reglamentas) nustato , kad Komisija, atlikdama įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas, rengia posėdžius, parengiamuosius posėdžius, pasitarimus, organizuoja darbo grupes ir kt. Posėdis yra pagrindinė Komisijos darbo forma (44 p.).
23. Pranešimų, skundų arba prašymų priėmimo ir tyrimo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų priėmimo taisyklės, patvirtintos VTEK 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. KS-91 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) nustato tyrimo pradėjimo, atlikimo ir sprendimo priėmimo procedūras. VTEK pranešimai paprastai pateikiami raštu. Taisyklių 11 punkte įtvirtinti pranešimo turiniui keliami reikalavimai. Jame, be kita ko, turi būti: skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba (11.3 p.); skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės (11.4 p.); suformuluotas prašymas Komisijai (11.5 p.). Kartu su pranešimu gali būti pateikiami turimi įrodymai, dokumentai, paaiškinimai ar kita, pareiškėjo nuomone, tyrimui reikšminga informacija (13 p.). Atsakingas Komisijos sekretoriato tarnautojas, vadovaudamasis patvirtinta Komisijos bylų nomenklatūra, gautą pranešimą raštu nustatyta tvarka užregistruoja gautų dokumentų registracijos žurnale ir pateikia jį Komisijos pirmininkui (ar jį pavaduojančiam Komisijos nariui) (17 p.). Pranešimo paskyrimas reglamentuojamas Taisyklių III skyriuje. Pateiktus pranešimus Komisijos pirmininkas (ar jį pavaduojantis Komisijos narys) paskiria nagrinėti (arba juos paskirstyti) Sekretoriato vadovui, Tarnybinės etikos normų pažeidimų tyrimo skyriaus vedėjui arba kitam Komisijos tarnautojui (18 p.). Komisijos tarnautojas, kuriam paskirta nagrinėti pranešimą, per 3 darbo dienas nuo pranešimo paskyrimo Komisijai ar pirmininkui (ar jį pavaduojančiam Komisijos nariui) pateikia raštišką siūlymą: pradėti tyrimą (20.1 p.); pradėti tyrimą, pavedant jį atlikti institucijos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui (ar kolegialiai institucijai) (20.2 p.); atsisakyti pradėti tyrimą (20.3 p.); surinkti papildomą informaciją, kurios pagrindu Komisija galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą (20.4 p.). Taisyklių 22 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant VTEK atsisako nagrinėti pateiktą pranešimą, ir vienas iš šių pagrindų yra tas, kad pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo (Taisyklių 22 str. 4 d.).
24. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos pranešimas ar skundas dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateiktas VTEK (VTEKĮ 20, 21 str.), yra tik vada (informacija) tyrimui pradėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020). VTEK, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, VTEK turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės; VTEK turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013; 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog spręsdama, ar yra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą, Komisija kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti gauto pranešimo atitiktį VTEKĮ nuostatoms. VTEKĮ ir šį įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra detaliai apibrėžta VTEKĮ 24 straipsnyje įtvirtinto atsisakymo nagrinėti pranešimą procedūra bei jos metu priimto sprendimo priėmimo tvarka, todėl iš šios institucijos (Komisijos) nėra pagrindo reikalauti laikytis tokių pačių taisyklių, kokios galioja teismuose ar kitose specialiose išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose. Ginčo metu galiojusi VTEKĮ įstatymo redakcija bei Taisyklės numatė, jog asmenų pateikti pranešimai, skundai ir prašymai registruojami Komisijos sekretoriate (tai laikytina pranešimo priėmimu) ir per aštuonias darbo dienas turi būti įvertinami, ar formos ir turinio požiūriu yra tinkami pradėti tyrimui, t. y. pranešimui nagrinėti iš esmės. Apie tai turi būti informuojamas pareiškėjas.
26. Nagrinėjamu atveju VTEK, tinkamai įregistravusi ir priėmusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundą, 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio metu vertino pareiškėjo skunde pateiktas aplinkybes, susijusias su trečiojo suinteresuoto asmens S. S. nenusišalinimu, siekdama įsitikinti, ar skunde pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos posėdžio metu vyko S. S. elgesio atitikties VPIDĮ nuostatoms svarstymas (aiškintasi, ar jis turėjo nusišalinti nuo balsavimo, konstatuota, jog Ministras Pirmininkas neturėjo asmeninio intereso). VTEK 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio metu įvykęs parengto sprendimo projekto argumentuotas pristatymas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, buvo būtinas ir tik tokios apimties, kiek tai buvo reikalinga sprendimui dėl oficialaus skundo tyrimo pradėjimo priimti, t. y. ar pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina aiškų ir konkrečiai išreikštą trečiojo suinteresuoto asmens S. S. asmeninį suinteresuotumą, teikiant V. S. kandidatūrą į Europos Komisijos narius. Įvertinusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, jog jame nebuvo pateikta pakankamai konkrečių faktinių duomenų, jog Ministras Pirmininkas S. S. pateko į situaciją, kai jis, atlikdamas savo tarnybines pareigas, turėjo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, kuris susijęs ir su jo privačiais interesais. Atsakovas, konstatavęs, kad „nerasta faktinių duomenų, leidžiančių teigti, jog Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas S. S. gali turėti išskirtinai asmeninio (ne tarnybinio) pobūdžio interesą teikti (siūlyti) p. V. S. kandidatūrą į Europos Komisijos narius ir už šį siūlymą balsuoti. Nenustačius asmens tiesioginio ir akivaizdaus privataus suinteresuotumo svarstomo klausimo atžvilgiu, nėra pagrindo tvirtinti, jog toks asmuo veikia interesų konflikto, kaip jį apibrėžia Įstatymo nuostatos, situacijoje“ (VTEK 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio protokolo išrašas Nr. IN-50-(1.3) (el. b. l. 60–61), Sprendime nurodė konkrečius ir aiškius motyvus, dėl kurių Komisija tolesnio tyrimo neatliks, t. y. pareiškėjas nepateikė tokių duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo. Taigi atsakovas, veikdamas savo kompetencijos ribose, tinkamai naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise spręsti dėl tyrimo pradėjimo pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes, vadovaudamasis VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalimi, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjo pranešimą nagrinėti iš esmės.
27. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į instituciją, informuodamas apie, jo manymu, pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus, jis pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuotas apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1661-552/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3367-662/2020). Tarnybinio / drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos, šiais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1291-789/2021 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką). Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-321-1062/2021). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-321-1062/2021).
28. Šios suformuluotos taisyklės mutantis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, kurioje pareiškėjas atsakovą informavo, apie, jo manymu, valstybės pareigūno galimai padarytą VPIDĮ pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Komisija, įgyvendindama įstatymų leidėjo suteiktą diskrecijos teisę ir priimdama Sprendimą, kuriuo nepradėjo tyrimo dėl pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skunde nurodytų aplinkybių, pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pagal bylos duomenis pareiškėjas nėra asmuo, kuriam įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje, kaip jie vykdo VPIDĮ nuostatas, todėl pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtą lūkestį, susijusį su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu principu, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nepagrindžia pareiškėjo materialinio suinteresuotumo ir jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, kurie turi būti apginti pareiškėjo nurodomu būdu.
29. Pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundas, be kita ko, grindžiamas subjektyviomis prielaidomis, kurios jam kilo dėl Vyriausybės (Ministro Pirmininko S. S.) galbūt (ne)atliktų veiksmų, susijusių su jo pateiktu pareiškimu dėl kandidatavimo į Europos Komisijos narius. Šių aplinkybių vertinimas, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, nepriskirtinas VTEK kompetencijai, todėl peržengia nagrinėjamo administracinio ginčo ribas.
30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi proceso šalių išsakytus argumentus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, šioje byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija, priimdama Sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju VTEK tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise sprendžiant klausimą dėl tyrimo pradėjimo. Sprendimas, kuriuo nepradėtas tyrimas pagal pareiškėjo pranešimą ir kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų bei kuris nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui, nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų būti apginti jo prašomu būdu, t. y. vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų.
31. Be to, nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) - nėra pagrindo spręsti ir valstybės civilinės atsakomybės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimų.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai (žr. sprendimo 12.9, 12.10 p.) šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
33. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo L. R. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius