Civilinė byla Nr. 2S-1080-390/2013

Procesinio sprendimo kategorija:102.2; 106.8.1; 129.1;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB FMĮ „Orion Securities“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6240-877/2013 pagal pareiškėjos UAB FMĮ „Orion Securities“ skundą dėl antstolės G. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė G. A.,

Teismas,

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB FMĮ „Orion Securities“ pateikė skundą dėl antstolės G. A. veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolės G. A. 2012-02-20 patvarkymą Nr. S-7334 vykdomojoje byloje Nr. 0088/11/01283, sustabdyti 2012-02-20 patvarkymo Nr. S-7334 vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2012-02-20 patvarkymas yra neteisėtas, kadangi patvarkymo arešto mastas yra daugiau nei dvigubai didesnis už išieškotojos reikalavimą. Skunde teigiama, kad pareiškėja apie skundžiamą antstolės patvarkymą sužinojo tik 2013-01-22, todėl skundą pateikė teismui nepraleidusi CPK 512 str. nustatyto 20 dienų termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB FMĮ „Orion Securities“ skundą dėl antstolės G. A. veiksmų. Teismas nustatė, kad 2012-02-20 antstolės patvarkymas Nr. S-7334 dėl piniginių lėšų, priklausančių skolininkui ir esančių pas trečiuosius asmenis, arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėjai buvo įteiktas 2012-02-27, t.y. apie 2012-02-20 patvarkymą ir juo atliktus antstolės veiksmus pareiškėja sužinojo 2012-02-27. Pažymėjo, kad 2012-02-28 antstolei G. A. adresuotu pranešimu dėl piniginių lėšų arešto bei 2012-04-12 atsakymu dėl patvarkymo vykdymo pareiškėja informavo antstolę, kad 2012-02-20 patvarkymo įvykdyti negali, nes skolininkas V. B. pareiškėjos įmonėje neturi jam priklausančių nuosavybės teise piniginių lėšų ar kitokio turto. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad apie antstolės 2012-02-20 patvarkymą ir juo atliekamus veiksmus pareiškėjai buvo žinoma 2012-02-27, pareiškėja skundą padavė praleidusi CPK 512 str. nustatytus terminus, todėl teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

            Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės 2012-02-20 patvarkymo Nr. S-7334 panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

                    Pareiškėja sutinka su teismo pozicija, kad apie patvarkymą ir juo atliekamus veiksmus pareiškėja sužinojo 2012-02-27, tačiau skundo padavimo terminai yra skaičiuojami ne nuo sužinojimo apie patvarkymą ir juo atliekamus veiksmus momento, o nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą (CPK 512 str.).

              2012-12-04 skolininkas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, 2012-12-28 skolininko skundas buvo perduotas Kauno apylinkės teismui, iškelta civ. byla Nr. 2-2090-584/2013. Suinteresuotu asmeniu į bylą buvo įtraukus pareiškėją, ji 2013-01-22 gavo skolininko skundą. Iš skolininko skunde pateiktos informacijos matyti, kad 2011-12-12 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-19933-887/2011, kuriuo išieškotojai K. B. priteisė vaiko išlaikymą po 750 Lt per mėnesį bei 27 000 Lt įsiskolinimą. Teismo įsakymo pagrindu buvo priimtas patvarkymas. Nuo teismo įsakymo priėmimo dienos iki patvarkymo priėmimo dienos skolininko įsiskolinimas pagal teismo įsakymą siekė 28 750 Lt. Tuo tarpu patvarkymo arešto mastas yra 62 424,65 Lt. Turto areštas, kuris yra daugiau nei dvigubai didesnės apimties nei skolininko įsiskolinimas, yra neteisėtas bei pažeidžiantis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Patvarkyme yra nurodytas tik teismo įsakymo numeris, kartu su patvarkymu nebuvo pateiktas pats teismo įsakymas, todėl pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie teismo įsakymu priteistą skolininko įsiskolinimo dydį. Taigi, pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2013-01-22, t.y. tą dieną, kai gavo skolininko skundą. Pareiškėjas skundą dėl patvarkymo pateikė 2013-02-11, t.y. nepraleidus įstatyme nustatyto 20 dienų termino (CPK 512 str.).

              Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

            Atskirasis skundas atmestinas.

            CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipdamasis į teismą asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurių nesilaikymas sukelia atitinkamus procesinius padarinius.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2013-02-11 pateikė skundą dėl antstolės G. A. veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolės G. A. 2012-02-20 patvarkymą Nr. S-7334 vykdomojoje byloje Nr. 0088/11/01283.

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis dvidešimties dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų.

Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog 2012-02-20 patvarkymą Nr. S-7334 gavo 2012-02-27, tačiau apie tai, kad skundžiamas patvarkymas pažeidžia jo teises, sužinojo tik 2013-01-22, todėl 2013-02-11 pateikusi skundą dėl patvarkymo nepraleido įstatyme įtvirtinto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo argumentu. CPK 512 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, įstatymas naikinamojo termino pradžią sieja su skundžiamo veiksmo atlikimo data, nagrinėjamu atveju su patvarkymo priėmimo data. Skundžiamas patvarkymas buvo priimtas 2012-02-20, todėl būtent nuo šios datos skaičiuojama naikinamojo termino pradžia. Pareiškėja skundą dėl patvarkymo pateikė 2013-02-11, t.y. praėjus beveik metams laiko po skundžiamo patvarkymo priėmimo, todėl konstatuotina, jog skundas paduotas praleidus įstatyme įtvirtintą naikinamąjį 90 dienų terminą. Skundas, paduotas teismui praleidus šį 90 dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 512 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2012-02-20 antstolės patvarkyme Nr. S-7334 dėl piniginių lėšų, priklausančių skolininkui ir esančių pas trečiuosius asmenis, arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodyta, jog antstolė, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2011-10-24 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-19933-887 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. B. pirmos eilės išieškotojai K. B., areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, arešto mastas – 62424,65 Lt, ir įpareigojo pareiškėją pervesti skolininkui priklausančias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Šiuo patvarkymu pareiškėja buvo informuota apie antstolės veiksmų apskundimo tvarką, patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas 2012-02-27. 2012-02-28 antstolei G. A. adresuotu pranešimu dėl piniginių lėšų arešto bei 2012-04-12 atsakymu dėl patvarkymo vykdymo pareiškėja informavo antstolę, kad 2012-02-20 patvarkymo įvykdyti negali, nes skolininkas V. B. pareiškėjos įmonėje neturi jam priklausančių nuosavybės teise piniginių lėšų ar kitokio turto. Taigi, pareiškėjai 2012-02-27 buvo žinomas tiek skundžiamo patvarkymo priėmimas (skundžiamo veiksmo atlikimas), tiek šio patvarkymo turinys, todėl pareiškėjos argumentai, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2013-01-22 yra nepagrįsti.

 Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties nekeisti.

Teisėjas                                                                                                   Algimantas Kukalis