Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-312/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00028-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei (nuotoliniu būdu, naudojantis „Zoom“ programa),

nuteistajam D. F. (D. F.) ir jo gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. F. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 13 d., vieną suėmime bei laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Šiuo nuosprendžiu E. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 242 straipsnyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       D. F. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, o būtent – jis, turėdamas tikslą platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 0,00084 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, iš kurių 0,0003 g karfentanilio (specialisto išvada Nr. 11-131-(22)) 2022 m. sausio 13 d., adresu (duomenys neskelbtini), pardavė E. B., ne mažiau 0,2619 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ne mažiau 1,1016 g psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau 2,4943 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys) (specialisto išvada Nr. 11-133(22) ir specialisto išvada Nr. 11-132(22)), kurias laikė, turint tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., kai kratos metu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai tas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė: narkotinę medžiagą - 0,00054 g gryno karfentanilio, įvyniotą į dvidešimt vienetų folijos lankstinukų, kurias laikė metalinėje dėžutėje savo kelnių kišenėje; narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė – 2,4943 g, laikė savo kojinėje (0,5337 g, kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15%) ir savo kelnių kišenėje (1,9606 g, kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,1%), kurios gulėjo buto kambaryje Nr. 2 ant sofos lovos; psichotropines medžiagas – 0,2522 g gryno amfetamino bei pilkos spalvos tabletės su jų likučių milteliais, kuriose yra 1,0461 g gryno MDMA (metilendioksimetamfetamino), kurias slėpė kambaryje Nr. 1 už paveikslo, įvyniotus į ryšulį; psichotropines medžiagas – 0,0097 g gryno amfetamino (bazės formoje) įvyniotą į popierinę skiautę ir 0,0555 gryno MDMA (bazės formoje), įvyniotą į polietileno skiautę, slėpė stiklinėje, kuri stovėjo sekcijos, esančios kambaryje Nr. 1, lentynoje.

2.       Taip pat D. F. nuteistas už tai, kad kitaip išplatino - perdavė narkotinę medžiagą, o būtent – jis, 2022 m. sausio 13 d., laikotarpyje nuo 09.00 val. iki 11.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė E. B. 11 vnt. folijos lankstinukų su milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga karfentanilis, kurio masė yra 0,0003 g (specialisto išvada Nr. 11-131 (22)), kurias 2022 m. sausio 13 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tarnybinėje patalpoje visuminės asmens kratos metu E. B. savanoriškai pateikė pareigūnams, išimant jas iš savo lytinių organų. Tokiais savo veiksmais D. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. F. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir sušvelninti paskirtą bausmę. 

2.1.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nuteistojo paaiškinimus ir vadovavosi prielaidomis, nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors visos aplinkybės rodo, kad nuteistasis neturėjo tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas.

2.2.       Apeliaciniame skunde prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis yra narkomanas, gana ilgai vartojantis įvairias narkotines medžiagas. Jis kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą daug kartų, jam ten buvo atliktas PHC testas dėl žolės (t. 3, b. l. 168), kas rodo, kad jis vartoja skirtingas narkotines medžiagas. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo R. L. parodymai. Už narkotinių medžiagų vartojimą D. F. buvo ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka. Be to, teisme buvo apklausta toksikologė G. M. ir ji patvirtino, kad rastos narkotinės medžiagos – karfentanilis galėjo būti suvartotas ir vieno asmens, vartojančio narkotines medžiagas. Apelianto teigimu, jis yra narkomanas, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl jis negalėjo jų platinti. Kaip teigiama skunde, nė vienas narkomanas neparduoda savo dozių, nes jie nuo jų yra priklausomi. Nuteistasis pažymi, kad narkotines medžiagas laikė savo vartojimui.

2.3.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis, būdamas narkomanu, supranta, kaip būna sunku esant abstinencijos būsenai, todėl kartais, kai narkomanai turi šiek tiek daugiau nei reiktų pačiam suvartoti, vienas kitam padeda, bet neparduoda.

2.4.       Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pirminės apklausos metu ikiteisminio tyrimo tyrėja pasinaudojo jo sveikatos būkle, jam buvo abstinencija, ir išgavo reikalingus jai parodymus. Tyrėja pažadėjo, kad paprašys neskirti jam kardomosios priemonės – suėmimo ir paleis į laisvę, todėl jis ir pasirašė jos surašytame protokole. Apelianto teigimu, tokie parodymai buvo gauti apgaulės būdu ir jie negali būti laikomi įrodymais.

2.5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi mobiliojo ryšio žinute, kuri neturi nieko bendra su narkotinėmis medžiagomis. Toje žinutėje žmogus teiravosi dėl dažų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog tai buvo konspiracinis būdas teirautis dėl narkotinių medžiagų, tokia teismo išvada nepagrįsta jokiais įrodymais.

2.6.       Nuteistasis pažymi, kad jo veiksmuose nėra BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apelianto manymu, jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 259 straipsnį.

2.7.       Apeliantas pažymi, jog šiame procese nedalyvavo jam paskirtas gynėjas Algirdas Gurauskas. Advokatas pasirašė kažkokį dokumentą, pasakė, kad viskas aišku ir išėjo.

2.8.       Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis viso proceso metu pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, be tikslo platinti, supranta nusikaltimo sunkumą ir dėl to labai gailisi.

2.9.       Apeliantas nurodo, kad jis nori savarankiškai gydytis dėl priklausomybių ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Jis sutiktų gydytis reabilitacijos centre „Gyvas Izraelis“. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, kuriuos labai myli ir nori jais rūpintis. Nuteistasis teigia turintis gan rimtų sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalingas gydymas. Taip pat nuteistasis turi senyvo amžiaus močiutę, kuriai reikalinga priežiūra. Nuteistasis planuoja įsidarbinti oficialiai ir gyventi dorą bei prasmingą gyvenimą, pasižada nepažeidinėti įstatymų ir laikytis visuotinai nustatytų normų.

3.       2022 m. spalio 28 d. nuteistasis D. F. pateikė prašymą pakartotinai apklausti toksikologę G. M., kad ji išsamiai teismui paaiškintų dėl jo namuose rastų narkotinių medžiagų vartojimo.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Teismo posėdžio metu nuteistojo D. F. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti nuosprendį skundžiamoje dalyje arba pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. F. apeliacinis skundas atmetamas

6.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistajam kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai ištirtos reikšmingos bylos aplinkybės, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, taip pat atitinka nuteistojo asmenybę. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir aptartoje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo

7.       Skundžiamu nuosprendžiu D. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistųjų D. F. ir E. B., byloje apklaustų liudytojų parodymus, kratos protokolą, daiktų apžiūros protokolus, specialistų išvadas bei kitą rašytinę bylos medžiagą, juos palyginęs tarpusavyje, nustatė, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. F. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, baudžiamojo proceso metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 0,00084 g narkotinės medžiagos - karfentanilio (iš kurių 0,0003 g karfentanilio pardavė E. B.), ne mažiau 0,2619 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ne mažiau 1,1016 g psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau 2,4943 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurias laikė turėdamas tikslą platinti.

8.       Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimo ir laikymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog narkotinėmis medžiagomis nuteistasis disponavo turėdamas tikslą jas platinti – nuteistasis D. F. skunde nurodo, jog narkotines medžiagas įgijo ir laikė asmeniniam naudojimui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tikslo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nuteistojo kaltė, pastarajam disponuojant dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą šį kiekį parduoti ar kitaip platinti, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014, 2K-155-693/2016, Nr. 2K-1-719/2020).

10.       Be to, teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas apima bet kokias neteisėtas medžiagų perdavimo formas kitam asmeniui. Tai gali būti narkotikų pardavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą, išmainymas į kitus daiktus, dovanojimas, skolos apmokėjimas, paskolos davimas.

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodytas apelianto tikslas parduoti ar kitaip platinti turėtas narkotines medžiagas. Visų pirma, pažymėtina, jog nuteistoji E. B. patvirtino, kad ji pirko iš D. F. narkotinę medžiagą - karfentanilį. Nuteistasis D. F. šios nurodytos aplinkybės nepaneigė, tačiau nurodė, kad narkotinę medžiagą E. B. ne pardavė, o perdavė neatlygintinai. Remiantis nuteistosios E. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, ji 2022 m. sausio 13 d. lankėsi pas D. F. ne pirmą kartą. Šiuos jos parodymus patvirtina liudytojų J. D. bei A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai. Liudytojas J. D., dalyvavęs kratos atlikimo pas D. F. metu, parodė, kad kratos metu D. F. neneigė, kad perdavė narkotines medžiagas atvirosios kolonijos nuteistiesiems, iš pokalbio buvo galima suprasti, kad tai vyko ne pirmą kartą. Tokias aplinkybes patvirtino ir pareigūnas A. M., kuris nurodė, kad D. F. jam sakė, kad pavaišindavo narkotinėmis medžiagomis moterį, kuri atvyksta iš atvirosios kolonijos (t, 5, b. l. 72-76). Šiuo aspektu pažymėtina, jog nuteistasis D. F. iš esmės viso proceso metu neneigė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis platino, tik, kaip jis pats nurodo apeliaciniame skunde, suteikia pagalbą kitiems narkomanams, patiriantiems abstinencijos būseną, bet neparduoda, vienok, tokie nuteistojo parodymai, kaip minėta aukščiau, jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Be to, nors apeliaciniame skunde apeliantas deklaruoja, kad narkotinių medžiagų nepardavinėja, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu jis nurodė, kad būdavo atvejų kai pas jį ateidavo žmonių, kurie pas jį vietoje ir panaudodavo, už tai jis neprašydavo pinigų, bet kartais parduodavo, suma buvo įvairi, dozė kainuodavo 6,00 Eur (t. 3, b. l. 51-54). Nurodytos aplinkybės kontekste atsižvelgtina į tai, kad apeliantas  skunde nurodo, jog tokie jo parodymai buvo gauti apgaulės būdu, ikiteisminio tyrimo tyrėjai pasinaudojant jo sveikatos būkle - abstinencija, ir išgaunant jai reikalingus parodymus. Apelianto teigimu, tyrėja jam pažadėjo, kad paprašys neskirti jam kardomosios priemonės – suėmimo ir paleis į laisvę, todėl jis ir pasirašė jos surašytame protokole. Vis tik, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto skundo argumentai nėra pagrįsti. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta tyrėja R. R., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko D. F. apklausą ir užfiksavo pastarojo ginčijamus parodymus, parodė, kad viskas buvo užrašyta taip, kaip buvo pateikta kaltinamojo akcentuojamos apklausos metu. 2022 m. sausio 14 d. kaltinamojo parodymai buvo surašyti taip, kaip jis nurodė (t. 5, b. l. 104-111). Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti D. F. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikrumu, o jo teiginiai, kad tyrėja, siekdama išgauti parodymus, jo atžvilgiu panaudojo apgaulę, vertintini kaip nuteistojo gynybinė versija.

12.       Be kita ko, nuteistasis D. F. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pakartotinai apklausti specialistę toksikologę G. M. bei išreikalauti Greitosios pagalbos centro duomenis nuo 2010 m. iki 2020 m., kurie, nuteistojo teigimu, patvirtintų, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Pažymėtina, jog nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis iš tiesų vartoja narkotines medžiagas ir yra nuo jų priklausomas. Šią aplinkybę pastarasis nuosekliai nurodė viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos neneigė ir liudytojas R. L., pripažinęs, kad D. F. vartoja narkotines medžiagas (t. 5, b. l. 91-93). Nurodytą aplinkybę, jog D. F. vartoja narkotines medžiagas, patvirtina ir tai, kad jis ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo platinti (t. 3, b. l. 96-123), taip pat tai, kad jis 2017  m. birželio 28 d. kreipėsi į Respublikinio priklausomybės ligų centrą, kuriame atliktas PHC (žolės) testas buvo teigiamas (t. 3, b. l. 168). Vis tik, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien ta aplinkybė, jog nuteistasis pats vartoja narkotines medžiagas, savaime nepaneigia, kad turimų narkotinių medžiagų jis neketino platinti kitiems asmenims. Papildomai atsižvelgtina į tas aplinkybes, jog pas nuteistąjį D. F. buvo rasta skirtingų narkotinių medžiagų. Kaip nurodė teismo posėdyje apklausta specialistė toksikologė G. M., pas nuteistąjį D. F. buvo rastos skirtingos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurių veikimas yra skirtingas, t. y. buvo rasta narkotinių medžiagų, kurios turi slopinantį poveikį, taip pat buvo rasta stimuliuojantį poveikį turinčių medžiagų, šių medžiagų vartojimas kartu vienam žmogui būtų itin pavojingas, kas kelia abejonių dėl to, kad nuteistasis visas šias narkotines medžiagas laikė vien savo vartojimui. Be to, kratos metu pas nuteistąjį buvo rastos ir paimtos narkotinių medžiagų fasavimui ir skirstymui skirtos priemonės – dvejos elektroninės svarstyklės, ant kurių taip pat buvo rasta skirtingų narkotinių medžiagų pėdsakų – ant vienos buvo rasta amfetamino pėdsakų, ant kitos – karfentanilio pėdsakų, taip pat buvo rasti ir apžiūrėti tušti folijos paketėliai, švirkštai su adatomis, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, dar kartą patvirtina aplinkybę, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo laikomos turint tikslą jas platinti. Galiausiai, atsižvelgtina ir į tai, kad D. F. nedirba, taigi, jo finansinės galimybės labai ribotos, todėl versija, jog tokį kiekį narkotinių medžiagų jis įgijo tik savo vartojimui, mažai įtikinama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. F. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

13.       Skunde apeliuojama aplinkybė, jog teismas rėmėsi mobiliojo ryšio žinutėmis, kuriose asmenys teiravosi dėl dažų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tai buvo konspiracinis būdas teirautis dėl narkotinių medžiagų. Kaip matyti iš D. F. priklausančio mobilaus ryšio telefono „Huawei P Smart“ 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolo, 2022 m. sausio 13 d., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo gautos žinutės: 10:24:34 val., „Čia A. su viena ranka. Būsiu maždaug po 10 min. Reikia 8 vnt. dažų“ (vertimas iš rusų k.); 13:32:38 val., „Reikės 15 litrų baltų dažų“ (vertimas iš rusų k.); 12:32:47 val., „keliuosi“ (vertimas iš rusų k.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, pagrįstai sprendė, kad telefono žinutėse nurodyti 8 vnt. dažų ir 15 litrų baltų dažų yra užšifruotos frazės (prašymai), kurie reiškia, kad žinutes rašęs asmuo norėjo įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų atitinkamą kiekį (t. 2, b. l. 9-22). Pažymėtina, jog minėtos žinutės buvo siųstos 2022 m. sausio 13 d., t. y. būtent tą dieną, kai nuteistojo D. F. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata ir rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. F. užsiimtų prekyba dažais, kas tik dar kartą patvirtina, kad tarimasis dėl dažų įsigijimo tebuvo konspiracinis būdas įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

14.       Taigi, aptarti duomenys paneigia nuteistojo D. F. gynybinę versiją, kad narkotines medžiagas jis įgijo savo reikmėms. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atskleidė jų turinį, nurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi, nustatydamas nusikalstamą veiką atskleidžiančias aplinkybes ir nuteistojo D. F. kaltę (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

15.       Įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. F. kaltę grindė ne atskirais parodymais ar bylos duomenimis, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetu. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl D. F. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apelianto veiksmuose nustatyti visi BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jį išteisinti ar perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl D. F. paskirtos bausmės

16.       Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Šis apelianto prašymas grindžiamas tuo, kad D. F. viso proceso metu pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, neturint tikslo platinti, supranta nusikaltimo sunkumą ir dėl to labai gailisi. Taip pat nuteistasis nurodo, kad jis nori savarankiškai gydytis dėl priklausomybių ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Jis sutiktų gydytis reabilitacijos centre „Gyvas Izraelis“. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, kuriuos labai myli ir nori jais rūpintis. Nuteistasis teigia turintis gan rimtų sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalingas gydymas. Taip pat nuteistasis turi senyvo amžiaus močiutę, kuriai reikalinga priežiūra. Nuteistasis planuoja įsidarbinti oficialiai ir gyventi dorą bei prasmingą gyvenimą, pasižada nepažeidinėti įstatymų ir laikytis visuotinai nustatytų normų.

17.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. F., atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus sunkius nusikaltimus, anksčiau teistas 26 kartus tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, įskaitant ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, taip pat baustas administracine tvarka, duomenų apie sumokėtas baudas nėra, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, jog jis sunkius nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. F. viso proceso metu pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, neturint tikslo platinti, supranta nusikaltimo sunkumą ir dėl to labai gailisi, šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio dalinio kaltės pripažinimo nelaikė nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, kad D. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos trukmė nustatyta mažesnė nei BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytas bausmių vidurkis.

18.       Vertinant apelianto skunde pateiktą prašymą paskirti jam švelnesnę bausmę, pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas numato du atvejus, kada teismas asmeniui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė.

19.       Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas D. F. atžvilgiu nėra galimas, nes nėra nei vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip minėta, šioje byloje nenustatyta nei viena apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl švelnesnės bausmės D. F. skyrimas pagal BK 62 straipsnio nuostatas negali būti taikomas.

20.       Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų bausmės švelninimui, teismui teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę numato ir BK 54 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, jog teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos iš esmės nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

21.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti D. F. BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinusi tiek nuteistąjį, tiek ir jo padarytas dvi nusikalstamas veikas, jų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. F. už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje paskirta šių teisės normų sankcijose numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Šiame kontekste akcentuotina, jog D. F. padaryti nusikaltimai yra vertintini kaip itin pavojingi, keliantys pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemiantys įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo D. F. už du atskirus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jas mažinti ar keisti į švelnesnes bausmes neturi pagrindo. Bausmės individualizuotos tinkamai ir paskirtos atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai).

22.       Pažymėtina, jog nei nuteistojo apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje gynėjui prašant švelninti paskirtą bausmę, nebuvo nurodyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės už aktualius nusikaltimus paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apelianto šeimos socialiniai interesai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės ir savaime nemažina jo padarytų nusikaltimų ir asmenybės pavojingumo. Tai įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017). Taigi, bausmė (jos rūšis ir dydis) už padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje kiekvienam asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju, įvertinus apelianto skunde nurodytus argumentus, jog jis turi du mažamečius vaikus ir močiutę, kuriais nori rūpintis, nelaikytini išskirtine aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas švelninti nuteistojo teisinę padėtį, be to, minėtos aplinkybės nesustabdė jo nuo nusikaltimų padarymo. Nėra pagrindo laikyti išimtine aplinkybe ir to, jog, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis nori gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, taip pat, jog jis turi sveikatos problemų ir jam reikalingas gydymas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes jau vertino ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistiesiems suteikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir esantiems laisvėje asmenims ir kad paskirta laisvės atėmimo bausmė neužkerta kelio nuteistajam gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti bausmės švelninimo D. F. klausimą pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

23.       Apibendrindama aptartas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį paskiriant jam švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas D. F. už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė teisingas ir proporcingas bausmes, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK 54, 62 straipsnio nuostatų nepažeidė. Individualizuojant bausmes buvo įvertintos visos, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės. Bausmės rūšis ir bausmės dydžiai nustatyti tinkamai juos motyvuojant.

Dėl teisės į gynybą užtikrinimo

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad nuteistajam D. F. nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą, t. y. nuteistojo teigimu, šiame procese nedalyvavo jam paskirtas gynėjas Algirdas Gurauskas. Kaip nuteistasis nurodė skunde, advokatas tik pasirašė dokumentus ir daugiau jokių veiksmų neatliko. Siekdama įvertinti šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija susipažino su byloje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu D. F. buvo užtikrinta teisė į gynybą. Byloje yra Algirdo Gurausko advokato orderis ginti D. F. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 42). Kaip matyti iš bylos medžiagos, gynėjas dalyvavo atliekant visus būtiniausius procesinius veiksmus: 2022 m. sausio 14 d. įteikiant pranešimą apie įtarimą (t. 3, b. l. 43-44, 83-85), išaiškinant įtariamajam apie jo teises (t. 3, b. l. 46, 87), dalyvavo įtariamojo apklausose (t. 3, b. l. 51-54, 92-93), taip pat dalyvavo 2022 m. sausio 14 d. sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo D. F. klausimą (t. 3, b. l. 31-32) bei 2022 m. kovo 9 d. sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą (t. 3, b. l. 61-69), 2022 m. gegužės 24 d. akistatoje tarp D. F. ir I. M. (t. 1, b. l. 148-150), taip pat 2022 m. kovo 29 d. nagrinėjant D. F. skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo (t. 4, b. l. 2). Taigi, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, kad gynėjas iš tiesų dalyvavo ir gynė D. F. sprendžiant minėtus klausimus, todėl nuteistojo skundo argumentai dėl advokato Algirdo Gurausko nedalyvavimo procese yra visiškai nepagrįsti.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

24.       Vilniaus apygardos teisme, teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam D. F. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 120,00 Eur.

25.       BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, tačiau apeliacinį skundą surašė pats nuteistasis D. F.. Advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                  Gintaras Dzedulionis

        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                             Paulius Veršekys