Civilinė byla Nr. e2-893-959/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09535-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei,

dalyvaujant ieškovės S. D. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui R. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašo pakeisti priteisto iš atsakovo R. Z. materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), formą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1789-1052/2020 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 278 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės pakeisti į materialinį išlaikymą konkrečia pinigų suma – 15 012 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo nepilnametei dukteriai V. Z. neteikia nuo 2018 m. kovo 27 d., todėl priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis yra neefektyvus, susijęs su atsakovo nemokumo rizika, dėl to, atitinkamai, nėra tenkinami šalių nepilnametės dukters poreikiai. Vaiko poreikiai nuo priteisimo dienos nėra sumažėję, kadangi vaikui augant jo poreikiai tik didėja.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1789-1052/2020 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, o šalių nepilnamečių dukrų – S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu jau pilnametė), ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina – ieškove. Be to, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms: S. Z. – po 260 Eur, o V. Z. – po 278 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, nurodytas sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nurodytų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Atsakovas dukroms išlaikymo neteikia (e. b. l. 10-12).

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018), kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo.

Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, todėl kad išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodiniai mokėjimai nėra įmanomi dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Dėl išlaikymo nevykdymo periodinių išmokų mokėjimo būdu kai susidaro įsiskolinimas vaiko interesais gali būti sprendžiama dėl išlaikymo būdo pakeitimo ir tai atitiktų Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96. Teismų praktika. 2003, 19).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas iš jo teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams geranoriškai nemokėjo, priverstinai vykdant šį sprendimą (duomenys neskelbtini) buvo susidaręs 6 225,77 Eur dydžio įsiskolinimas vaikui V. Z. Vykdant išieškojimą iš atsakovo, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos atsakovo nekilnojamojo turto varžytinės. VSDFV duomenimis, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, duomenų apie gaunamas pajamas nėra. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo vaikui V. Z. buvo išieškota 9 730,69 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, paskaičiuota iki (duomenys neskelbtini); šiam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) toliau išieškoma indeksuota išlaikymo suma po 322 Eur per mėnesį (e. b. l. 78). Taigi, nustačius, jog: 1) dėl išlaikymo pareigos nevykdymo susidarė didelis 9 730,69 Eur išlaikymo įsiskolinimas; 2) nėra duomenų apie atsakovo reguliarias pajamas, iš kurių galėtų būti tinkamai vykdoma išlaikymo periodiniais mokėjimais prievolė; 3) vykdymo proceso metu buvo realizuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ir vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo areštuota 15 012,00 Eur suma, gauta pardavus turtą, teismas sprendžia, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pakeisti nustatytą vaikui V. Z. priteisto išlaikymo formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymą tvirta pinigų suma. 

Iki V. Z. pilnametystės yra likę 3 metai, 10 mėnesių ir 10 dienų, o skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (data, iki kuriuos buvo apskaičiuotas ir išieškotas išlaikymo įsiskolinimas) – 4 metai, 4 mėnesiai ir 6 dienos. Išlaikymas tvirta suma, apskaičiuotas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), taikant indeksuotą 322 Eur mėnesio išlaikymo dydį, sudarytų 16 808,40 Eur ((322 x 52) + (322 / 30 x 6)), o tai yra mažiau, negu ieškovės nurodoma išlaikymo suma. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo tenkintinas.

Procesiniai klausimai

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo. Už ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 95 Eur (apskaičiuotas pagal ieškinio padavimo metu galiojusį vartotojų kainų indeksą 126,6). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 95 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2022 m. birželio 20 d. atstovavimo sutartį advokatei Rasai Užkuraitienei sumokėjo iš viso 580 Eur sumą, į kurią įeina ieškinio parengimas, pasiruošimas ir dalyvavimas 2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas. Ieškovės patirtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, taip pat, jog buvo reikalinga išanalizuoti dokumentus, susijusius su nagrinėjamos bylos dalyku ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas mano, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 17,76 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pakeisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1789-1052/2020 priteisto išlaikymo formą į išlaikymą konkrečia pinigų suma – 15 012 Eur (penkiolika tūkstančių dvylika eurų 00 ct).

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 17,76 Eur (septyniolikos eurų 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Sergej Lebedev