Baudžiamoji byla Nr. 1-659-1005/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08892-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.2.;1.2.25.4.2.6.;1.1.7.1.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.;1.1.9.7.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 21 d.

Kupiškis

        Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,

sekretoriaujant Redai Stonikienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,

kaltinamajam J. V. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini),  vedęs, nedirbantis, turintis 45 procentų darbingumo lygį,  neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

J. V. 2019 m. kovo 3 d. apie 12.36 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,32 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. V. parodė, kad prisipažįsta, kad vairavo neblaivus ir gailisi. 2019-03-03 buvo garažuose ir išgėrė arbatos su alkoholiu, iš vakaro taip pat buvo vartojęs alkoholio. Paskui sutiko pažįstamą J. M., kuris paprašė pavežti iki parduotuvės. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sutuoktinės T. V. žinion, kurios pasižada klausyti. Taip pat, prašo taikyti mažiausią vairuotojo teisių atėmimo terminą. Iki pensijos jam yra nustatytas 45 proc. darbingumas, bet jis ieškosi darbo, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytoja G.Radzevičiūtė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-03 dirbo su Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK VS tyrėju T.Juodeliu. Apie 12.35 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) Šį vairuotoją sustabdė patikrinimui dėl jo blaivumo. Minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini)., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio buvo paprašyta vairuotojo pateikti dokumentus. Nustatyta, kad automobilį vairavo J. V., kartu su juo važiavo ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo keleivis J. M. Tikrinant vairuotojo dokumentus iš automobilio sklido alkoholio kvapas. J. V. akys buvo paraudę. Paklausus vairuotojo ar jis vartojęs alkoholinių gėrimų, teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar vakare. Nurodė, kad šiandien alkoholinių gėrimų nevartojo. Kadangi vairuotojas kėlė įtarimų dėl blaivumo, jam buvo duota pūsti alkoholio matuoklį dėl blaivumo nustatymo. Alkoholio matuokliu nustatytas 1,75 promilių girtumas. Keleiviui J. M. taip pat nustatytas 0,33 promilių girtumas. J. V. buvo nušalintas nuo vairavimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas. (b. l. 22-24 )

Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-03 valandos nepamena, bet tai buvo iš ryto, pas jį į garažą, esantį „Draugystės“ bendrijoje, Kupiškio m., Krantinės g., atvažiavo pažįstamas J. V.. Ar jis buvo gėręs alkoholio pasakyti negali, tačiau kitame garaže, pas pažįstamus jis išgėrė stikliuką degtinės, o kiek J. V. išgėrė tikrai nežino. Po to, apie 12 val., abu jo automobiliu, važiavo į parduotuvę, esančią Vilniaus gatvėje. Parduotuvėje buvo J. V., jis liko sėdėti automobilyje. Netrukus J. V. grįžo, sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Važiuojant Gedimino gatve ties aikšte sustabdė policijos pareigūnai. Jiems buvo nustatyti girtumai. Jam nustatytas apie 0,3 promiles, o J. V. - apie 1,7 promiles girtumo, todėl J. V. buvo nušalintas nuo vairavimo, o jis išėjo namo.  (b. l. 28-30)

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad  2019-03-09 apie 12.35 val., policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) Nutarė sustabdyti automobilį dėl vairuotojo neblaivumo patikrinimo. Automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini). Sustabdžius nustatyta, jog automobilį vairavo J. V., su juo kartu važiavo J. M.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo paraudę. Alkoholio kiekio matuokliu 2019-03-03 12.39 val. J. V. nustatytas 1,75 promilių girtumas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. (b. l. 9-10)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-19)

Iš specialisto išvados Nr. T-A (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. V. 2019-03-03 13.03 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 % etilo alkoholio. (b. l. 47)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-10-04 yra registruotas J. V. vardu. (b. l. 32)

Iš VšĮ „Emprekis“ (autotransporto kainos Lietuvoje) pažymos matyti, kad automobilio „Mitsubishi Pajero“, 2003 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. kovo mėnesį yra 2125 Eur be PVM. (b. l. 31)

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

J. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be J. V. parodymų jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, liudytojų G.Radzevičiūtės ir J. M. parodymai bei kiti anksčiau aptarti įrodymai.

J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Teismo posėdžiu metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį sutuoktinės T. V. atsakomybėn pagal laidavimą nekonfiskuojant automobilio, o išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Prokuroras su tokiu kaltinamojo gynėjo prašymu sutiko iš dalies: prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, uždraudžiant kaltinamajam dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuojant automobilį.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas T. V. prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo J. V. laiduotoju, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. J. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 63-64), (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, J. V. šią sąlygą atitinka, nes pastaruosius 25 metus nuolat dirbo (b. l. 134), nuo 2014 m. iki 2034 m. turi nustatytą 45 procentų darbingumą (b. l. 133), šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 136), yra vedęs, gyvenamosios vietos seniūnija neturi duomenų apie J. V. netinkamą gyvenimo būdą ar elgesį (b. l. 134), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b. l. 66), 5 metų laikotarpyje buvo 3 kartus baustas už smulkius KET pažeidimus, tačiau baudas sumokėjo ir nusikaltimo padarymo dieną galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. (b. l. 70-71) Teismo posėdyje J. V. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. V. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sutuoktinė T. V.. Minėtas asmuo papasakojo apie save, išsakė požiūrį į J. V. padarytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje gyvena nuo 1993 m., kartu užaugino dukrą, kuri šiuo metu jau pilnametė. Šeimoje nėra alkoholio vartojimo problemų, todėl tai, kad jos sutuoktinis neblaivus sėdo už vairo ją sukrėtė. Sutuoktinis jos klauso, todėl yra įsitikinusi, kad galės daryti jam teigiamą poveikį. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad T. V. yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 132), neteista ir nebausta administracine tvarka (b. l. 137-138). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja T. V. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl J. V. padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti J. V. teigiamą įtaką (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas, J. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. 

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę pilnamečiam asmeniui, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatytą girtumo laipsnį bei ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė turi taisomai veikti asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, laiko, kad J. V. turi būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl J. V. priklausančio automobilio konfiskavimo atsižvelgia į tai, kad J. V. nėra teistas ar už šiurkščius KET pažeidimus administracine tvarka baustas asmuo, šiuo metu nedirba, turi 45 procentų darbingumą, gyvena kaimo vietoje, o jo sutuoktinė T. V. dirba Kupiškio mieste ir turi vairuotojo pažymėjimą. Taip pat, teismas įvertina ir tai, kad turtas, kuris gali būti konfiskuojamas yra įgytas teisėtai ir teismo nuomone turto palikimas kaltinamojo dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Esant aptartoms aplinkybėms, J. V. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas nėra laikytina proporcinga priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, todėl teismas nutaria nekonfiskuoti kaltinamajam priklausančio automobilio. 

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju J. V. taikytina Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinus tai, kad J. V. šiuo metu nedirba ir gauna tik neįgalumo pensiją jam yra tikslinga skirti 30 MGL dydžio (1500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią J. V. įpareigotinas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaro daugiau nei pusę automobilio, kurį neblaivus vairavo J. V., vertės. Be PVM automobilio „Mitsubishi Pajero“ vidutinė vertė yra 2125 Eur. (b. l. 31) Pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, J. V. pakankamai ilgą laiką negalės vairuoti automobilio, todėl paskirtų priemonių visuma J. V. darys turtinio pobūdžio poveikį, kurio dydis iš esmės artimas automobilio konfiskavimui. Visa tai leis kaltinamajam pajusti savo netinkamo elgesio finansines pasekmes bei paskatins ateityje susilaikyti nuo netinkamų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kurios paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. V. vairuotojo pažymėjimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“, automobilio „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, kuris yra saugomas kartu su bylos medžiaga ir automobilis „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „Irolanas“ saugojimo aikštelėje, Energetikų g. 6, Kupiškis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. V..

 Automobilis „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-03-03 yra privertinai nuvežtas ir saugomas UAB „Irolanas“ saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui mokėjimo pavedimą, kuris patvirtina, kad 121,43 Eur automobilio priverstinio transportavimo ir saugojimo išlaidos buvo apmokėtos 2019-04-24. (b. l. 139)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 68 ir 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo T. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL dydžio (1500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią J. V. privalo įmokėti per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų raštinei turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

J. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o J. V. vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 93 straipsnio 1 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su bylos medžiaga saugomą automobilio Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir automobilį Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Irolanas“ saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), gražinti J. V..

Išaiškinti J. V., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. V., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus. 

Teisėjas                                                                                                    Raimundas Rakauskas