Administracinė byla Nr. ATP-545-282/2015
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03855-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.3.; 3.26.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 380 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
G. D. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 24 d. 9.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės).
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-17 nutarimo dalį dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – G. D. skirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Mano, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 301 straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei. Teigia, kad teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikytas ATPK 301 straipsnis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymi, kad iš apibendrintos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymui išskirtinėmis aplinkybėmis nebuvo pripažįstama tai, kad asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje, išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas, sumokėjo paskirtą baudą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, asmuo nuoširdžiai gailisi, transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, taip pat tam tikros šeimyninio–asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.), su darbu susijusios aplinkybės. Teigia, kad G. D., vairuodamas automobilį neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. vairuotojas būdamas sąmoningas suvokė, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Nurodo, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta šio straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija, kadangi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų, t. y. įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Be to, vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nors apeliantas skundą dėl nepagrįsto ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo grindžia apibendrinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pastebėtina, kad nuo 2011 metų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, o taip pat ir dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo, formuoja bendrosios kompetencijos apygardų teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Skundžiamu nutarimu G. D. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilių), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nes apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai G. D. paskyrė švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tik 2 mėnesiams, t. y. apeliantas nesutinka su ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymu.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Aplinkybė, jog G. D. prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą. Iš pažymos apie G. D. baustumus matyti, kad, nors jis 2011-09-20 buvo baustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį (vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių savininkų bei valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), tačiau baustumas už šį pažeidimą yra išnykęs, o už 2015-07-25 viršytą greitį G. D. 2015-08-11 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurį G. D. 2015-08-12 įvykdė, t. y. sumokėjo 14 Eur baudą. Kadangi baustumas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą yra išnykęs, o pagal teismų praktiką administracinio nurodymo įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo, laikoma, kad G. D. administracine tvarka yra nebaustas. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nepagrįstai skundžiamame nutarime, kaip ir apeliaciniame skunde, nurodyta, kad G. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršiją. Dėl to skundžiamas nutarimas keičiamas, ši nepagrįstai nustatyta G. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė panaikinama. Atsižvelgiant į tai, kad G. D. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, į tai, kad jis laikomas administracine tvarka nebaustu, į tai, kad G. D. nustatytas girtumas 0,49 (± 0,02 %) nežymiai viršija leistiną normą, daroma išvada, kad šis G. D. padarytas teisės pažeidimas, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, yra atsitiktinis. Taip pat iš bylos matyti, kad G. D. šuo metu nebedirba, nuo 2003 m. iki 2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrėju, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jam buvo skirtos padėkos ir žinybinis ženklas už jo pavyzdingą ir nepriekaištingą darbą (17–20 b. l.). Taip pat iš ūkininko B. K. pateikto prašymo (16 b. l.) matyti, kad G. D. padeda ūkininkui – vairuoja sunkvežimį bei vežioja pas ūkininką dirbančius žmones.
Įvertinęs visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus G. D. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali papildoma nuobauda (ATPK 301 straipsnio 1 dalis), t. y. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinės nuobaudos keliami tikslai bus pasiekti – G. D. patirs nepatogumų, nors ir trumpesniam terminui atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą pakeisti:
Panaikinti G. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Virginija Žindulienė