Pirmosios instancijos teismo                                                              Civilinė byla Nr. 2S-271-544/2020 

teisėjas Vladimiras Kurasovas                                      Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00655-2019-2

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                           2.3.9.3.2.; 3.3.2.5.; 3.4.5.10.  

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. balandžio 22 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5799-420/2019 pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., G. S., institucijai, teikiančiai išvadą, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. S. prašė nustatyti jai rūpybą ir jos rūpintoju paskirti sūnų V. S..

2. Nurodė, kad serga cukriniu diabetu, silpnai mato, turi kitų susirgimų, yra neįgali, jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Dėl savo sveikatos būklės ji negali tinkamai pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, todėl mano, kad jai turėtų būti nustatyta rūpyba ir paskirtinas rūpintojas. V. S. atitinka visus rūpintojui keliamus reikalavimus ir sutinka juo būti. Teismo posėdyje pareiškėja savo pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad turi ir kitą sūnų G. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pastarasis kvietė ją gyventi pas jį, tačiau ji nori gyventi savo namuose, įprastoje aplinkoje, su sūnumi V. S., kuris iki šiol ja tinkamai rūpinasi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė V. S. rūpybą. Paskyrė V. S. V. S. rūpintoju. Išaiškino suinteresuotam asmeniui V. S., kad rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2020 m. liepos 24 d. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ji yra neįgali, serga cukriniu diabetu, silpnai mato, turi kitų susirgimų, negali tinkamai pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja serga kokiu nors psichikos sutrikimu ir dėl to visiškai ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeniniuose neturtiniuose ir/ar turtiniuose santykiuose. Teismo posėdyje pareiškėja mintis dėstė aiškiai ir nuosekliai. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas laikė, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad veiksniam asmeniui – pareiškėjai V. S. dėl sveikatos būklės ir senyvo amžiaus reikalinga rūpyba ir yra būtinybė paskirti rūpintoją.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismo posėdžio metu prašė jos rūpintoju paskirti sūnų V. S.. Ji paaiškino, kad su sūnumi daug metų gyvena kartu, sūnus ja rūpinasi, nuveža pas gydytojus, nuperka maisto produktų, padeda sutvarkyti namus, nuprausia pirtyje. Ji nori ir toliau gyventi su šiuo sūnumi savo namuose, įprastoje aplinkoje, o su kitu sūnumi G. S. Utenos rajone ar globos namuose gyventi nenori. Pareiškėja savo nuomonę pareiškė aiškiai, nedviprasmiškai ir kategoriškai. Suinteresuotas asmuo V. S. pareiškėjos reikalavimus palaikė, paaiškino, kad gyvena tame pačiame name, nuolat rūpinasi mama, visapusiškai ją prižiūri, sutinka ir nori būti paskirtas jos rūpintoju.

6. Pažymėjo, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius rašytinėje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos rūpintoju siūlo skirti jos sūnų suinteresuotą asmenį V. S.. Nurodė, jog lankėsi pareiškėjos namuose, tyrė gyvenimo sąlygas ir pripažino, kad jos yra tinkamos, suinteresuotas asmuo V. S. atsakingai prižiūri motiną, pati pareiškėja yra veiksnus asmuo, suvokia savo padėtį ir nori, kad V. S. būtų jos rūpintoju. Teismo posėdyje Institucijos atstovė savo išvadą palaikė, siūlė V. S. rūpintoju paskirtį V. S., kitų kandidatūrų nepateikė, nurodė, jog kitų asmenų, norinčių būti V. S. rūpintojais, nėra.

7. Teismas vertino, kad suinteresuoto asmens G. S. pareiškimas dėl V. S. netinkamumo būti V. S. rūpintoju yra deklaratyvus, jokių objektyvių duomenų apie tai, jog V. S. negalėtų būti V. S. rūpintoju, jis nepateikė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, teismas darė išvadą, jog tarp V. S. ir V. S. jau kurį laiką susiklostė faktiniai rūpybos santykiai, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Teismo įsitikinimu, V. S. galės tinkamai įgyvendinti rūpintojo funkcijas, atsižvelgiant į motinos interesų prioriteto principą, todėl yra pagrindas paskirti jį pareiškėjos rūpintoju (CK 3.279 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Teigia, jog priimtoje nutartyje buvo visiškai neatsižvelgta į tai, kad rūpyba buvo paskirta ir rūpintoju paskirtas asmuo, kuris ne iš tikrųjų visapusiškai rūpinasi pačia pareiškėja, bet rūpintoju pageidavo būti paskirtas tik dėl to, kad jam yra reikalingas valstybinio socialinio draudimo stažas. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas bylą, visų pirma turi nustatyti, ar iš tikrųjų asmens, kuris prašo nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, kreipimasis į teismą yra nulemtas būtinumo nustatyti tam asmeniui rūpybą ir paskirti rūpintoją, o ne nulemtas kitų socialinių ir ekonominių priežasčių.

10. Nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Šiuo atveju, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja serga pirmo tipo cukriniu diabetu, labai prastai mato ir jai kiekvieną dieną yra reikalingi leidžiami vaistai, sūnus V. S., kuris ir buvo teismo paskirtas rūpintoju, nepadeda jai net vaistų dozės nusistatyti. Be to, maistą dažniausiai ruošiasi pati pareiškėja, pasikuria pečių, o V. S. tik atneša malkų, nuperka iš parduotuvės produktų ir nuveža motiną pas gydytoją. Taigi, V. S. ne tik kad iki bylos nagrinėjimo nesugebėjo tinkamai pasirūpinti savo motina, bet ir nesirūpino pagrindiniais jos sveikatos poreikiais, kurie būtini jai išgyventi – tinkamai nustatyti leidžiamo insulino kiekį insulino pieštuke. Tai, kad V. S. nėra tinkamas rūpintojas, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja K. S., tačiau teismas neatsižvelgė į jos duotus parodymus.

11. Teigia, jog, pažeidžiant civilinio proceso normas, teismo posėdžio metu nebuvo išklausyti suinteresuoti asmenys V. S. ir G. S., proceso dalyviai negalėjo jiems užduoti klausimų, jiems nebuvo nustatytas terminas atsiliepimams į pareiškėjos pareiškimą pateikti, dėl ko suinteresuotas asmuo V. S. iš viso byloje nėra pateikęs savo pozicijos.

12. Mano, jog kritiškai turėtų būti įvertintas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus siūlymas V. S. rūpintoju paskirtį V. S.. Kaip teismo posėdžio metu pripažino Socialinės paramos skyriaus atstovė, pareiškėjos namuose jie lankėsi tik vieną kartą ir tokią išvadą padarė tik paklausus pačios pareiškėjos. Tačiau Skyrius netyrė ir nenustatė, kokia apimti V. S. rūpinasi savo motina, kokia tos rūpybos apimtis, ar tokiu būdu yra užtikrinami pareiškėjos būtinieji poreikiai.

13. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą institucija, teikianti išvadą, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti.

14. Nurodo, kad atskirajame skunde pateikti argumentai dėl paskirto rūpintojo netinkamumo yra deklaratyvus, jokie faktai dėl netinkamo rūpinimosi nepateikti. Įvertinus pačios pareiškėjos išreikštą poziciją dėl rūpintojo bei susiklosčiusius faktinius rūpybos santykius, šiuo atveju netinkamo rūpinimosi pareiškėja faktas bei rūpintojo netinkamumas neįrodytas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, reglamentuojančių rūpintojo paskyrimą, reikalavimų.

18. Rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba, į rūpintinio pageidavimą, taip pat į rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina ir pirmosios instancijos teismas įvertino, jog suinteresuotas asmuo V. S. rūpinasi savo mama pareiškėja V. S., kuri teismo posėdyje prašė jos rūpintoju paskirtį būtent sūnų V. S.; nurodė, kad jų santykiai geri, pareiškėja nori ir toliau gyventi su sūnumi V. S. tik savo namuose; V. S. sutinka būti motinos rūpintoju, jis teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas (neturi galiojančių nuobaudų), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, jo sveikatos būklė leidžia jam eiti rūpintojo pareigas, jo sutuoktinė sutinka, kad jis būtų paskirtas motinos rūpintoju; V. S. nedirba, yra pensininkas, turi pakankamai laisvo laiko; Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius siūlė V. S. rūpintoju paskirtį V. S., kuris, jų nuomone, veiks pareiškėjos naudai ir ja nuolat rūpinsis. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp V. S. ir V. S. jau kurį laiką susiklostė faktiniai rūpybos santykiai, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, todėl V. S. galės tinkamai įgyvendinti rūpintojo funkcijas, atsižvelgiant į motinos interesų prioriteto principą (CK 3.279 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto atskirajame skunde nurodytą motyvą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju rūpyba buvo paskirta ir rūpintoju paskirtas asmuo, kuris ne iš tikrųjų visapusiškai rūpinasi pačia pareiškėja, bet rūpintoju pageidavo būti paskirtas tik dėl to, kad jam yra reikalingas valstybinio socialinio draudimo stažas. Šiuo aspektu akcentuotina tai, kad su pareiškimu į teismą dėl rūpybos nustatymo kreipėsi V. S., kuriai ir yra reikalinga rūpyba, o ne rūpintoju paskirtas asmuo, kuris, apelianto teigimu, rūpybą siekia nustatyti tik dėl vieno kitokio tikslo. Vien tai, kad rūpintojui pagal įstatymą nustatyta tvarka gali būti skaičiuojamas valstybinio socialinio draudimo stažas, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl rūpybos reikalingumo pareiškėjai bei rūpintojo tinkamumo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto teiginiai apie tai, kad V. S. nesugeba tinkamai pasirūpinti motina, nesirūpina pagrindiniais jos sveikatos poreikiais, nes apeliantas pats pripažįsta, jog motina serga cukriniu diabetu, prastai mato, kasdieną reikalingi leidžiami vaistai, tačiau pati ruošiasi maistą (verdasi sau sriubą, košę, kepa blynus, pasidaro arbatos, pasikuria pečių), o V. S. tik atneša malkų, nuperka iš parduotuvės produktų, nuveža pas gydytojus ir pan. Akcentuotina tai, kad pareiškėja nėra pripažinta neveiksnia, jos sveikatos būklė netrukdo jai pasiruošti maistą sau, todėl nepagrįstai apeliantas šiuos veiksmus priskiria netinkamai priežiūrai. Kaip nurodo apeliantas, V. S. nepadeda tinkamai nustatyti leidžiamo insulino kiekio insulino pieštuke, tačiau byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kad iki šiol insulino kiekis buvo nustatomas netinkamai ir dėl netinkamai nustatyto kiekio buvo kilę kukių nors sveikatos surikimų. Atitinkamai apeliantas nepateikė jokių duomenų ir dėl galimai V. S. neaprūpinimo pareiškėjos maistu, jos nenuvežimo pas gydytojus ir t. t. Nepateikus patikimų ir objektyvių įrodymų, apelianto nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis ir nepagristomis.

21. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad byloje teismas neatsižvelgė į liudytojos K. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Priešingai, nutartyje teismas nurodė šios liudytojos parodymus ir pagrįstai vertino, kad liudytoja pareiškėją lanko tik epizodiškai, jokių teismui reikšmingų faktų ir duomenų teismui pateikti negali. Nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, jog teismo posėdžio metu nebuvo apklausti suinteresuoti asmenys V. S. ir G. S., o V. S. iš viso nėra pateikęs savo pozicijos (nėra pateikęs atsiliepimo į pareiškimą, nedavė paaiškinimų teismo posėdžio metu). Kaip matyti, apeliantas byloje yra pateikęs atsiliepimą į pareiškimą, kuris surašytas jo atstovės advokatės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dalyvavo tiek pats apeliantas, tiek jo atstovė, kuri pasisakė atstovaujamojo vardu, apeliantas tam neprieštaravo. Įstatymo įtvirtinta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Be to, skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai išdėstė ir įvertino visų dalyvaujančių byloje asmenų poziciją nagrinėjamu klausimu. Taigi, nėra pagrindo spręsti apie apelianto procesinių teisių pažeidimą, dėl kurio ši byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliantas pirmosios instancijos teismo tariamai padarytus procesinių teisės normų taikymo pažeidimus sieja ir su suinteresuoto asmens V. S. procesinių teisių pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis dispozityvumo principu, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo teises, bei atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo V. S. atskirojo skundo nėra pateikęs, apelianto argumentus, susijusius su šio suinteresuoto asmens teisių pažeidimu, atmeta.

23. Apeliantas taip pat kritiškai vertina ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus siūlymą V. S. rūpintoju paskirti V. S.. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, kaip ir kitos viešojo administravimo institucijos, taip ir ši institucija veikia išimtinai pagal teisės aktų reikalavimus. Nors apeliantas nurodo, kad Skyrius netyrė ir nenustatė, kokia apimtimi V. S. rūpinasi savo motina, tačiau nenurodo, koks teisės aktas įpareigoja kažkaip kitaip atlikti, jo nuomone, nurodytus tyrimus rūpintojo paskyrimo atvejais. Priešingai, kaip matyti, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pagal galiojančius teisės aktus pateikė visą reikiamą informaciją, nuomonę ir paaiškinimus byloje, o teismas, įvertinęs tiek šiuos, tiek kitus įrodymus, priėmė pagrįstą nutartį.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnis), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                  Ramunė Čeknienė