Civilinė byla Nr. e2S-1809-614/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00356-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1. 3.3.2.3.;
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. L. ieškinį atsakovui antstoliui M. D. dėl antstolio neteisėto vykdomųjų bylų užbaigimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu antstoliui M. D., prašydamas pripažinti neteisėtais antstolio M. D. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0028/10/00433 ir Nr. 0028/10/00905 užbaigimo ir juos panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo V. L. ieškinį antstoliui M. D. dėl antstolio neteisėto vykdomųjų bylų užbaigimo atsisakė priimti.
- Teismas nurodė, kad pripažinimas, jog antstolio veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje buvo neteisėti, reikštų antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimą, tačiau tuo pagrindu nekeliamas joks materialinio pobūdžio reikalavimas (pavyzdžiui, žalos atlyginimo ar kt.).
- Teismas padarė išvadą, kad ieškovas prašo priimti procesinį sprendimą, kuris nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.
III. Atskirojo skundo argumentai
- Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti neteisėtais antstolio M. D. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir juos panaikinti.
- Ieškiniu ir ankstesniais ieškovo skundais yra keliamas klausimas, kodėl antstolis nenutraukė vykdomosios bylos ir organizavo jam priklausančio garažo varžytynes.
- Dėl neteisėtų antstolio veiksmų, buvo organizuotos ieškovui priklausančio garažo varžytynės. Ieškovas nesutinka atiduoti jam priklausančio garažo ir siekia apginti savo pažeistas teises.
- Vadovaujantis CPK 138 straipsniu ieškovui turėjo būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
- Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
- Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
- Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais antstolio M. D. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0028/10/00433 ir Nr. 0028/10/00905 užbaigimo ir juos panaikinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas prašo priimti procesinį sprendimą, kuris nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).
- Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pripažinimas, kad antstolio veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje buvo neteisėti, reikštų antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimą, tačiau tuo pagrindu nekeliamas joks materialinio pobūdžio reikalavimas (pavyzdžiui, žalos atlyginimo ar kt.). Taigi teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, iš esmės ieškovo teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Kadangi ieškinyje nėra suformuluotas joks materialusis teisinis reikalavimas dėl teisių gynimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieškinį priimti.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi atsižvelgiant į ieškovo formuluojamus ieškinio reikalavimus darytina išvada, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdu, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukels.
- Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Eglė Surgailienė