(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Linai Skuderienei, Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovui S. S., jo atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

atsakovo atstovui advokate Jurgitai Judickienei, advokato padėjėjai Gretai Norkutei,

vertėjoms Erikai Vencevičienei, Anai Rastenienei, Julijai Portnovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei VšĮ ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

S. S.

Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė ir teismui teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. 14-883 (toliau – Darbo sutartis) su VšĮ „Europos Humanitarinis Universitetas“ (toliau – atsakovė, darbdavys, Universitetas, EHU), kurios pagrindu užėmė docento pareigas. Faktiškai ieškovo darbo santykiai su Universitetu skirtingų sutarčių pagrindu prasidėjo dar 2008 metais ir buvo tęsiami ilgą laiką. Jokių nuobaudų, nusiskundimų dėl darbo neturėjo. 2023 m. viešoje erdvėje (internetiniame portale (duomenys neskelbtini)) pasirodė informacija apie tai, kad ieškovas eilę metų sistemingai priekabiavo prie Universiteto studenčių. 2023 m. spalio 11 d. ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų, sustabdytas jo kontaktinis darbas su studentais iki 2023 m. lapkričio 9 d. arba iki kol bus gautos išorinių ekspertų išvados. Ieškovas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą, kurį pateikė, nurodydamas, kad kaltinimai išgalvoti. Bet į tai nebuvo atsižvelgta. Sprendžiant klausimą atsakovė sudarė pradžioje savo vidinę komisiją, kuri nusprendė ieškovo neatleisti nematydama jokio pagrindo tam bei nusprendusi, kad buvusių Universiteto studentų skleidžiami gandai nėra pakankamas pagrindas atleidimui. Be to, ši komisija atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 6 dalyje numatytus terminus ir į tai, kad buvę Universiteto studentai nurodo, jog jų išsigalvoti įvykiai įvyko vėliausiai 2019 m., todėl buvo nuspręsta, kad net jei ir bent dalis gandų pasitvirtintų, jau yra suėję visi patraukimo drausminėn atsakomybėn terminai. Vėliau dėl nesuprantamų priežasčių Universiteto rektorius vienasmeniu sprendimu sudarė išorinę komisiją galimam pažeidimui tirti, kuri nusprendė, kad yra pagrindas ieškovą atleisti iš darbo ir patarė tai padaryti. 2023 m. gruodžio 15 d. ieškovas buvo atleistas. Ieškovas nesutinka su atleidimu, mano, kad tam nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nes visa istorija išgalvota, paremta gandais ir yra politiškai angažuota. Ieškovo teigimu, nebuvo jokio objektyvaus tyrimo, komisijų sudarymas nėra reglamentuotas jokiais teisės aktais ir vidaus instrukcijom, tyrimas nebuvo atliekamas pagal Universitete esantį akademinės etikos kodeksą, o sudarius neaiškias komisijas, kurių išvados, ieškovo teigimu, ir kiti su atleidimu susiję dokumentai, galimai buvo falsifikuojami. Ieškovo žiniomis, po išorinės komisijos pateiktų išvadų, Universiteto rektorius sušaukė vidinę komisiją, supažindino su išorinės komisijos ataskaita ir paprašė vidinės komisijos pateikti rekomendacijas. Vidinė komisija daugumos balsų persvara rekomendavo neatleisti ieškovo. Bet darbdavys vidinės komisijos sprendimą pašalino iš galutinio protokolo, nenurodė jos balsavimo rezultatų ir argumentacijos, nes ji buvo Universitetui neparanki. Paaiškėję menami faktai seno laikotarpio, todėl net gi turint pagrindo manyti, kad jie turėjo pagrindą, drausminei nuobaudai skirti yra suėję terminai. Dėl tendencingo informacijos rinkimo, nepagrįstų kaltinimų, nušalinimo, šmeižto ieškovas patyrė neturtinę žalą, sušlubavo jo sveikata, jis patyrė stresą ir didelius nepatogumus. Informacija buvo išviešinta soc. medijose, Universiteto bendruomenėje, tarp studentų. Buvo sumenkinta ieškovo, kaip akademinės visuomenės nario it menininko, reputacija, dėl pasirodžiusių absurdiškų ir nepagrįstų kaltinimų buvo atšaukta ilgai planuota ir jau turėjusi įvykti ieškovo darbų paroda.  

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti visa apimtimi. Nurodė, jog drausminė nuobauda ieškovui skirta pagrįstai, turint faktinį ir teisinį pagrindą, nepadarius procedūrinių pažeidimų. Paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo-spalio mėnesiais naujienų portaluose (duomenys neskelbtini) pasirodė informacija apie galimai netinkamą ieškovo elgesį Universiteto studenčių atžvilgiu: buvo paviešintos Universiteto studenčių istorijos dėl studijų metu įvairiu laikotarpiu iš ieškovo patirto seksualinio priekabiavimo, žeminimo ir nepagarbaus elgesio. Atsakovė, siekdama operatyviai ir objektyviai ištirti susidariusią situaciją, sudarė Universiteto vidinę komisiją, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su viešose publikacijose nurodytais ieškovo veiksmais, sudarė su Universitetu nesusijusių ekspertų ir profesionalų išorės komisiją, kuri apklausė tiek ieškovą, tiek publikacijose minimas septynias studentes, kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl galimai netinkamo ir neleistino elgesio su studentais. Atsakovė, įvertinusi visus surinktus duomenis, priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų dėl netinkamo ir neleistino elgesio su studentais (seksualinio priekabiavimo, akademinės etikos nepaisymo, nesaugios psichologinės aplinkos kūrimo). Atsakovės teigimu, nagrinėjamo turinio ginčų kontekste nėra privalu nustatyti seksualinio priekabiavimo faktų, pakanka įtarti, kad tokie galėjo būti. Sprendimą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų priėmė dėl paaiškėjusio neleistino ir grubiai akademinės etikos, Universiteto vertybes pažeidžiančio darbuotojo elgesio priekabiaujant prie studenčių, tarp studentų kuriant psichologiškai nesaugią aplinką bei paties darbuotojo netinkamo požiūrio bei negebėjimo atpažinti bei suvokti savo nederamo elgesio, savikritiškai vertinti savo veiksmus, dėl ko Universitetas visiškai prarado pasitikėjimą ieškovu. Atsakovė teigė nustačiusi sistemingą ir ilgą laiką besitęsiantį ieškovo netinkamą ir netoleruotiną elgesį, dėl to buvo nuspręsta, kad dėl ieškovo padarytų pažeidimų tęstinumo, masto, pakartotinumo bei sistemingumo tolimesnis ieškovo darbas Universitete prieštarautų Universiteto puoselėjamoms vertybėms, neatitiktų visuotinai pripažįstamų akademinės etikos standartų bei darytų tolesnę neigiamą įtaką akademinei bendruomenei, kurtų nesaugumo ir nepasitikėjimo Universitetu jausmą, kenktų Universiteto reputacijai, taip pat sudarytų kliūtis naujų darbuotojų, studentų bei partnerių pritraukimui. Nemano, kad atleisdama ieškovą padarė procedūrinius pažeidimus ar nuobaudą taikė nesavalaikiai.

2024 m. liepos 15 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas apklausė liudytojus.

Liudytoja L. U. (posėdžio garso įrašo laikas 00.09.09 – 00.53.27 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba pas atsakovę nuo 2007 metų, nuo 2020 metų pagal nuolatinį ilgalaikį kontraktą, yra konstitucinių žmogaus teisių centro vadovė, dėsto teisę, vadovauja U. S.. Ieškovą pažįsta, santykiai neutralūs, darbiniai, žino nagrinėjamos bylos kontekstą, nes toks atvejis vienintelis Universitete. Ji buvo rektoriaus įsakymu sudarytos vidinės komisijos nare, komisija sprendė dėl priemonių tokiems galimiems priekabiavimo faktams užkardyti. Jai iki šiol nėra aišku ir suprantama, kam ir kokiu reikalu tokia komisija buvo sudaryta, kokios jos funkcijos ir tikslingumas, paskirtis, kompetencijos ir pan. Prašė rektoriaus paaiškinti, bet jokio paaiškinimo negavo. Ji pati ir kiti komisijos nariai akcentavo rektoriui, jog Universitete yra etikos komisija, kuri pagal nustatytą tvarką tiria ir nagrinėja su akademine etika susijusius atvejus. Mano, kad vidinės komisijos sudarymas pažeidžia nustatytas tvarkas ir turimas taisykles. Rektorius tuo metu buvo Amerikoje, raštu komisijai nurodė, ką ji turi daryti. Dokumentus siuntė ir U. S., kurio vadove ji yra, ji tą patį nurodė rektoriui ir kaip Senato vadovė. Iš esmės laikėsi ir tebesilaiko pozicijos, kad svarstyti komisijai duotą nurodymą yra ne komisijos kompetencija, faktiškai jokio svarstymo ši komisija neatliko, jokio tyrimo ir pan. nedarė, tik pasiūlė konkretizuoti ir kažkiek koreguoti turimo etikos ir elgesio kodekso normas. Kiek jai žinoma, rektorius buvo sudaręs ir išorinę komisiją dėstytojo S. atvejui tirti. Apie jos darbą ji nieko nežino, bet išorinės komisijos darbo pabaigoje gruodžio mėnesį gavo nepasirašytą komisijos išvadą (protokolą), jame buvo akivaizdžių netikslumų, nebuvo jokių balsavimo rezultatų. Prisimena, kad šios komisijos veikloje dalyvavo ir žurnalistas, kuris pateikė pirminę informaciją soc. medijose, atkreipė dėmesį, kad tyrime dalyvavo tik moterys, kas, jos teigimu, įnešė didelį disbalansą. Tuo metu Universitete buvo labai sudėtinga situacija dėl šio įvykio. Kiek ji pamena, kalbama buvo apie 2013 – 2019 metais padarytus veiksmus, kurie, jos manymu, tikėtinai liudija apie galimai netinkamą dėstytojo S. elgesį, tačiau nesant objektyviems duomenims negalėjo būti pagrindu jį atleisti. 2023 m. gruodžio mėnesį rektorius sukvietė visų komisijų narius pas save aptarimui, iškėlė S. atleidimo klausimą, bet 6 iš 8 dalyvavusių asmenų pasakė ,,ne“ atleidimui. Buvo keltas klausimas ir dėl praleistų terminų, dėl surinktų įrodymų objektyvumo stokos, nes buvo tik gandai. Liudytojos teigimu, buvo labai daug ir didelių abejonių dėl įvykių vertinimo, jautėsi spaudimas ir priešiškumas iš išorės. Ji yra ilgametė Universiteto darbuotoja, turi teisinį išsilavinimą (teisės studijas baigė Baltarusijoje, Lietuvoje apsigynė disertaciją, mokėsi Norvegijoje, Vokietijoje), dėsto Universitete teisę. Yra įsitikinusi, kad S. atvejis turėjo būti svarstomas Universiteto etikos komisijoje, vienok tai nebuvo daroma. Žino taip pat, kad studentė T. B. po 2022 metais vykusios ekskursijos į Italiją (Florenciją) rašė skundą universiteto etikos komisijai dėl jai nepatikusio S. bendravimo tono šios kelionės metu. Etikos komisija skundą atmetė, ir ji tokio sprendimo neskundė. Žino, kad atėjus naujajam rektoriui R., T. B. jam skundėsi, kad Universiteto etikos komisija yra neveikli. Tuoj po to prasidėjo visa aptariama istorija su seksualiniu priekabiavimu, nukreipta būtent į šį dėstytoją. Liudytoja teigė, kad Universitete didelis feministinis judėjimas, tai galėjo būti šios istorijos priežastimi. Tuoj po jos rektorius R. savo noru išėjo iš Universiteto, atsistatydino, dabar rektoriumi l.e.p. yra V. Š..

Liudytojas A. M. (posėdžio garso įrašo laikas 00.55.57 – 01.57.45 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba pas atsakovę Akademinio humanitarinių mokslų ir menų departamento vadovu nuo 2018 metų. Ieškovą pažįsta, charakterizuoja teigiamai, jis žinomas karikatūristas, palankiai vertinamas šio meno srityje. 2023 metais į Universitetą atėjo naujas rektorius, kovo mėnesį liudytojas pas jį nuėjo aptarti opius klausimus dėl finansavimo, norėjo pasiguosti dėl Baltarusijos valdžios menkinamo požiūrio į Universitetą, skleidžiamos propagandos ir pan. Rektorius išklausė, bet neišgirdo. 2023 m. balandžio 2 d. išsikvietė jį ir etikos komisijos vadovą ir pasakė, kad reikia atleisti dėstytoją S., nes studentai skundžiasi jo elgesiu, reikia neva ieškoti įrodymų atleidimui. Į prašymą paaiškinti, kuo paremti nusiskundimai, rektorius nieko neatsakė ir nieko nekonkretizavo, nieko neatsakė, tik paklausė, ar etikos komisijoje buvo skundų dėl dėstytojo S.. Etikos komisijos vadovas atsakė, kad neseniai buvo svarstytas T. B. skundas dėl S. elgesio, bet skundas nebuvo pripažintas pagrįstu ir kad tokio sprendimo studentė neskundė. Jie rektoriui pasiūlė pakalbėti su pačiu S.. Kiek liudytojui žinoma, balandžio mėnesį buvo įvykęs toks jų susitikimas. Liudytojas teigė žinąs, kad šis skandalas sutrukdė ieškovui atidaryti ilgai ruoštą parodą rugsėjo mėn., įvykis turėjo neigiamą atgarsį jam, kaip dailininkui. Spalio mėnesį rektorius buvo sukvietęs komisiją, kurios nariu buvo liudytojas, komisija rektoriui vieningai siūlė galimus įvykius tirti Universiteto etikos komisijoje etikos kodekso nustatyta tvarka, bet rektorius pasakė, kad Universiteto etikos komisija yra neveikli ir nefunkcionali. Buvo keltas klausimas dėl suformuotos vidinės komisijos tikslingumo ir kompetencijų, bet į tai rektorius atsakė ,,taip reikia“. Rektorius visada akcentavo, kad reikia ieškoti S. kaltės įrodymų. Tris savaites visas universitetas ,,lūžo“ nuo to, kad ieškojo S. kaltės įrodymų. Liudytojo teigimu, viskas yra išgalvota ir prasimanyta. Vidinė komisija faktiškai atsisakė dirbti, nes atlikti tyrimą (neaiškų ir neapibrėžtą) nėra ir negalėjo būti jos kompetencija. Rektorius tuomet sudarė išorinę komisiją. Spalio mėnesį pasakė, kad turi išvadą, jos nebuvo. Vėliau, po kelių savaičių, pateikė susipažinti vieno lapo protokolą ir liepė nubalsuoti už S. atleidimą. Šeši asmenys iš aštuonių pasakė ,,ne“, nes jokio pagrindo atleidimui nebuvo, kiti du ar trys nubalsavo ,,už“. Kitą dieną paprašė protokolo, bet jame jokio įrašo apie balsavimą nebuvo. Gruodžio 17 d. Akademinis humanitarinių mokslų ir menų departamentas, kuriam priklauso ieškovo dėstomas profilis ir kuriam liudytojas vadovauja, gavo įsakymą dėl S. atleidimo. Nurodytas pažeidimų laikas 2013 – 2019 metai, jokio tyrimo nebuvo. Akademinis humanitarinių mokslų ir menų departamentas organizavo susitikimą, pakvietė ir rektorių, jis sudalyvavo per nuotolį, buvo mėginama pasiaiškinti situaciją, bet rektorius sakė, kad jau ruošiasi teismui ir pripažino klastojęs dokumentus. Sausio 9 d. buvo didelis susirinkimas Universitete, jo metu turėjo būti išreikštas palaikymas rektoriui, tačiau palaikymo rektoriui nebuvo, kilo didelis pasipriešinimas, triukšmas, pats rektorius nesitvardė, rėkė, kad padarė daug gero Universitetui, o niekas to ir jo paties nevertina. Vasario mėnesį buvo gautas ieškovo skundas dėl mobingo, jis buvo paduotas rektoriui, rektorius perdavė skundą nagrinėti etikos komisijai. Komisija pripažino, kad skundas pagrįstas, tuoj po to rektorius atsistatydino. Liudytojas teigė manąs, kad vis istorija su ieškovu turi politinį atspalvį, panašaus pobūdžio susidorojimas su darbuotojais nėra pirmas ir vienintelis – O. P. vadovaujama etikos komisija priėmė sprendimą minėtu ieškovo mobingo klausimu (P. yra ir veikiančios profsąjungos pirmininkė), tuoj po to ji buvo atleista apkaltinus bendradarbiavimu su oficialios Baltarusijos valdžios opozicijos lydere S. C.. Liudytojo teigimu, internetinis portalas (duomenys neskelbtini), davęs pradžią ieškovo persekiojimui, patronuojamas buvusių ir kai kurių esamų Universiteto studentų ir darbuotojų. Straipsnio autorius žurnalistas A. H. – buvęs Universiteto studentas, baigęs jame žurnalistiką tik prieš porą metų, T. B. – taip pat Universiteto studentė, kuri, kaip sakė pats rektorius susitikimo metu balandžio mėn., buvo atėjusi pas jį pirmą jo darbo dieną ir skundėsi dėstytoju S.. Liudytojas teigė, jog jis, kaip departamento, kuriam priklauso ieškovo pareigybė, vadovas, jokių nusiskundimų per visą laiką dėstytoju S. neturėjo, universitetas jokių skundų nuo potencialių priekabiavimo aukų taip pat nebuvo gavęs, jokie tyrimai dėl to nebuvo pradėti. Liudytojas teigė darąs prielaidą, kad šioje situacijoje dokumentai yra sufabrikuoti, nes vidinė (specialioji) komisija nieko netyrė ir nieko neprotokolavo, jis pats jokių protokolų nepasirašinėjo, su išorine komisija niekas nebuvo derinama, pats rektorius departamento organizuotame susitikime visa tai pripažino. Ieškovas savo dėstomo dalyko vienasmeniškai nevertino, pagal nustatytą tvarką buvo kolektyvinis darbų vertinimas, todėl jokio motyvo dėl šio susidoroti su S. negalėjo būti. Liudytojo teigimu, jis, kaip minėto departamento vadovas, gauna siunčiamus dokumentus, yra su jais supažindinamas, todėl žino jų turinį ir juose esančią informaciją, kurią ir patikėjo teismui duodamas paaiškinimus.            

Liudytoja I. V. (posėdžio garso įrašo laikas 2.00.47 – 2.48.44 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog yra Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė, studijuoja V. D. universitete. 2023 m. spalio mėnesį paskambino V. C. iš EHU, paaiškino situaciją dėl dėstytojo S., kad sudaroma išorinė komisija jo atvejui tirti, kad reikia studentų atstovo joje. Kadangi ji žino ir rusų kalbą, delegavo ją būti šios komisijos nare. V. C. supažindino ją su kitomis narėmis, vyko susirašinėjimas ir bendravimas el. paštu. Taip pat persiuntė spaudoje buvusias publikacijas – nuorodas į jas, kiek prisimena – iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini). Komisija nusprendė posėdžiauti ir posėdžiavo per nuotolį, taip pat nutarė, kad turi dalyvauti žurnalistas, kuris rašė publikacijas. Komisija norėjo, kad jis suvestu komisiją su merginomis, jis pageidavo, kad apklausa vyktų tik jam dalyvaujant. Taip ir buvo padaryta. Informaciją apie merginas teikė žurnalistas, jis pasirūpino jų dalyvavimu ir buvimu apklausoje, prijungdavo jas dalyvauti posėdžiuose per nuotolį. Merginos prisistatydavo, pasakydavo vardą, pavardę, jų tapatybė nebuvo nustatinėjama. Komisijos posėdžiai niekaip nebuvo fiksuojami, kiekviena narė pasižymėdavo popieriaus lape jai reikiamą informaciją, po kiekvienos merginos apklausos komisija atsijungdavo, darė aptarimus, vertinimus. Ne kiekviena mergina norėjo prisistatyti, figūravo ir T. B., merginų buvo berods septynios. Merginos kalbėjo apie 2011-2014 metų įvykius, kažkuri minėjo ir 2016-2019 metus iki po Covid laiką. Buvo trys nuotoliniai komisijos posėdžiai – du merginų apklausai, trečias – komisijos aptarimui. Buvo apklausiamas ir dėstytojas, tačiau jis visus atsakymus deleguodavo savo advokatui, paaiškinimų neteikė, sakė, kad puolamas nepagrįstai. Liudytojos teigimu, ji pati parengė išvados variantą, kitos komisijos narės galėjo ją persiųstą koreguoti, nežino, ar darė tai. Pasirašė kiekviena atskirai. Išvadą perdavė rektoriui. EHU teisininkai norėjo kad išvadą būtų pasirašoma fiziškai, atvežė jai į ofisą popierinį variantą pasirašyti, ji perskaitė ir pasirašė. Atvežimą organizavo V. C.. Išvados teksto derinimo nebuvo.

Liudytoja B. P. (posėdžio garso įrašo laikas 2.49.50 – 3.19.06 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba įmonėje ,,SDG“ Teisės departamento vadove, dirba ir gyvena Kaune. Ši įmonė bendradarbiauja su universitetu, teikia sistemingas ilgalaikes konsultavimo paslaugas, kaip ir daugeliui kitų Lietuvos įmonių. Liudytoja teigė, jog taip pat yra ir darbo ginčų komisijos narė. Ją surado advokate, pasiūlė būti komisijoje, ji sutiko. Buvo keli komisijos posėdžiai per nuotolį. Tokį būdą pasirinko pati komisija, nes taip buvo patogiau visom narėm. Per nuotolį buvo susitikusios su  V. C., jis pristatė bendrą situaciją, o būtent tai, kad yra dėstytojas, kad išėjo straipsnis, atsiuntė straipsnio nuorodą pasiskaitymui. Ji paprašė universiteto etikos kodekso. Komisijos narės kiekviena sau fiksavo apklausos duomenis, savo lapus ji sunaikino, posėdžių eiga nebuvo fiksuojama, negali paaiškinti kodėl. Straipsnio žurnalistas apklausose dalyvavo. Apklausė gal septynias merginas, nėra tikra dėl jų skaičiaus. Merginų neidentifikavo, nebuvo tam pagrindo, pasitikėjo jomis, be to, suprato, kad jos ir taip išgyvena stipriai. Su dėstytoju buvo bendraujama, jis neigė viską, gynė save. Iš dėstytojo pusės buvo jaučiama arogancija ir pasitikėjimas savimi. Psichologo, advokato posėdžiuose nebuvo. T. B. pavardę prisimena, bet nepamena kokiame kontekste. Komisijos išvadą surašė I. V., jei gerai pamena, ji persiuntė išvadą jai, ji pakoregavo formuluotes dėl šiurkštaus pažeidimo turinio, pasirašė ir nusiuntė skenuotą. Jei gerai pamena, I. lyg ir pasirašė fiziškai.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamo ginčo atveju darbdavys inkriminavo darbuotojui DK 58 str. 3 d. 4 p. nurodytą šiurkščiu laikytiną darbo pareigų pažeidimą – priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje, su kuo darbuotojas kategoriškai nesutinka, teigdamas, jog jokių jam inkriminuojamų veiksmų neatliko, jog yra atleistas neteisėtai, neturint tam faktinio ir teisinio pagrindo, apeliuoja į procedūrinius pažeidimus ir praleistus terminus nuobaudai skirti, darbdavys gi mano, jog darbuotojo atleidimas iš darbo buvo realizuotas tinkamai, turint tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, atsižvelgus į esamos situacijos pobūdį ir rimtumą, atlikus objektyvų ir nešališką tyrimą.

Sutinkamai su suformuota teismų praktika, kuri nuosekli ir nepakitusi, teismas, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, privalo patikrinti, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar tinkamai realizuota pati atleidimo procedūra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir jo kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

DK 214 str.  3 d. nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms.

Sutinkamai su DK 6 str. 2 d. nuostata, visos abejonės aiškinamos darbuotojo naudai.

DK 24 str. nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teismas, išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog ieškovas įrodė aplinkybes, buvusias jo reikalavimų pagrindu, o atsakovė, priešingai, to nepadarė ir ieškovo nurodytų argumentų nepaneigė. Savo sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. 

Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 14-883 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas Universiteto Akademiniame humanitarinių mokslų ir menų departamente dirbo docento pareigose. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalių darbo santykiai buvo tęstiniai, kad ieškovas Universitete faktiškai dirbo nuo 2008 metų.

2023 m. gruodžio 15 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo. Atleidimą sąlygojo 2023 m. rudenį viešai pasirodžiusi informacija apie galimą netinkamą ieškovo elgesį seksualiai priekabiaujant prie Universiteto studenčių ir šių aplinkybių tyrimas.

Atsakovės rektoriaus 2023 m. gruodžio 15 d. įsakyme Nr. 10-19 „Dėl atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės“ (toliau – atleidimo įsakymas, Įsakymas) konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad: ,,Universiteto darbuotojas S. S. savo veiksmais (įskaitant, bet neapsiribojant nuo 2013 m. vykdomu sistemingu, periodiškai atsikartojančiu Universiteto studenčių žeminimu ir menkinimu, seksualiniu priekabiavimu prie Universiteto studenčių, naudojimosi savo, kaip dėstytojo padėtimi, siekiant intymių santykių su Universiteto studentėmis, o su viena iš Universiteto studenčių turėjus seksualinių santykių prieš jos valią) padarė tyčinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šis darbo pareigų pažeidimas buvo tęstinis, t. y. darbuotojo pasikartojantis nepriimtinas elgesys Universiteto studenčių atžvilgiu tęsėsi neapibrėžtą laikotarpį nuo 2013 m., o Universitetui tapo žinomas 2023 m. lapkričio 21 d., susipažinus su išorės komisijos atlikto tyrimo ataskaita. S. S. veiksmai kvalifikuojami kaip psichologinis ir seksualinis smurtas, seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas dėl lyties, priešiškos, bauginančios, žeminančios, įžeidžiančios mokymosi aplinkos kūrimas.“.

Atleidimo įsakyme taip pat nurodoma, kad tokiais savo veiksmais darbuotojas pažeidė eilę Akademinės etikos kodekso, darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, dėl darbuotojo veiksmų atsiradę neigiami padariniai yra itin rimti ir kelia tiesioginę grėsmę visai Universiteto akademinei bendruomenei, jos saugioms darbo bei mokymosi sąlygoms, žaloja ar gali turėti neigiamą įtaką Universitete besimokančių studentų asmenybei, jų orumui bei įstumti juos į bejėgę padėtį ar turėti kitokį neigiamą poveikį visų akademinės bendruomenės narių sveikatai, Universiteto reputacijai, kuriamai saugiai, pagarba, pasitikėjimu ir sąžiningumu grįstai mokymosi aplinkai bei sudaryti kliūtis naujų darbuotojų, studentų bei partnerių pritraukimui. Toks ieškovo elgesys nereprezentuoja Universiteto ir sąlygojo pasitikėjimo ieškovu praradimą.

 Įsakyme nurodoma, kad sprendimas atleisti ieškovą priimtas atsižvelgiant į Universiteto iniciatyva sudarytos nepriklausomos išorinės komisijos tyrimo išvadas, kurios faktiškai ir buvo pagrindu konstatuoti darbuotojo veiksmų neteisėtumą bei jį atleisti.

Byloje taip pat nustatyta, kad Universitete galioja rektoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 01-56 patvirtintas Akademinės etikos kodeksas, nustatantis akademinio sąžiningumo principus, bendrus etikos standartus, etinius pedagoginės ir mokslinės veiklos standartus, galiojantis ir taikomas visiems Universiteto akademinės bendruomenės nariams – studentams, dėstytojams, mokslo darbuotojams, administracijai, taip pat Universiteto rektoriaus 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 01-44 patvirtintos Vidaus darbo tvarkos taisyklės, kurių laikytis ieškovas įsipareigojo pasirašyta Darbo sutartimi. Akademinės etikos kodekso 7.2. punktas įtvirtina, kad kiekvienas akademinės bendruomenės narys privalo jo laikytis, 7.3. punktas numato, kad Kodekso įgyvendinimo priežiūra, išskyrus Kodekso V skyrių, vykdo Universiteto Akademinės etikos komisija, vadovaudamasi Kodekso nuostatomis ir jos veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis. 

Universiteto patvirtintose Vidaus darbo tvarkos taisyklėse numatyti ne tik darbo sutarties sudarymas ir jos vykdymas (II ir III dalys), bet ir elgesio reikalavimai ir standartai darbuotojams bei poreikis jų laikytis (V dalies 86 – 92 punktai, VIII dalies 113 – 119 punktai), be kita ko, numatyta ir besąlyginė pareiga darbdaviui informuoti darbuotoją raštu ar žodžiu apie jo darbo pareigų vykdymo sustabdymą įtariant darbuotoją padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ar esant kitiems DK numatytiems atvejams (VII dalies 111 punktas). Numatyta, kad visi ginčai nagrinėjami DK ir Universiteto statuto nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. rugsėjo-spalio mėnesiais internetiniame portale (duomenys neskelbtini) pasirodė informacija apie tai, kad ieškovas eilę metų sistemingai priekabiavo prie Universiteto studenčių. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad straipsnio autorius žurnalistas A. H., paviešinęs buvusių ieškovo studenčių istorijas dėl studijų metu iš ieškovo patirto seksualinio priekabiavimo, žeminimo ir nepagarbaus elgesio, yra buvęs Universiteto studentas, prieš porą metų baigęs jame žurnalistiką. Analogiško turinio straipsniai pasirodė kitose soc. medijose ir naujienų portaluose: (duomenys neskelbtini), taip pat pasirodė informacija apie tai, kad Vilniaus kultūros erdvės „CreateCulture“ atšaukė planuotą ieškovo parodą dėl pasirodžiusios minėto turinio informacijos apie ieškovą bei gautų neigiamų atsiliepimų apie jį.

2023 m. spalio 5 d. Universiteto rektoriaus įsakymu Nr. 01-109 „Dėl komisijos sudarymo galimo piktnaudžiavimo ir priekabiavimo aplinkybių tyrimui“ buvo sudaryta komisija iš Universiteto rektoriaus (komisijos pirmininkas), kanclerio dr. V. Š. (pirmininko pavaduotojas), kitų administracijos atstovų, skirtingų departamentų vadovų, dėstytojų, studentų, Studentų tarnybos psichologės (viso 15 asmenų), kuriai buvo nurodyta ištirti faktinę situaciją dėl viešoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų dėl docento S. S.. Atsakovė ją įvardino kaip ,,vidinė“ komisija. Šią vidinę komisiją sudarė:

K. R., prof., rektorius, komisijos pirmininkas;

Dr.V. S., Kancleris - rektoriaus biuro vadovas, pirmininko pavaduotojas;

V. C. , HR direktorius;

V. A., Komunikacijos ir marketingo vadovas;

E. M., prof., praktikas, Senato Etikos komisijos pirmininkas;

A. M. , doc., AHMM departamento vadovas;

R. M., prof., e.p. ASM departamento vadovas;

L. U.

A. O., ASM departamento profesorė, Lyčių studijų centro vadovė;

K. K., AHMM departamento lektorė;

L. T., ASM departamento docentė;

A. V. – P., Studentų tarnybos psichologė;

E. B., studentas;

A. M., studentė;

N. B., Rektoriaus biuro referentė.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų supažindintas su rektoriaus priimtu sprendimu dėl šios vidinės komisijos sudarymo.

Byloje yra 2023 m. spalio 6 d. Universiteto rektorato posėdžio protokolas Nr. 29-15 (protokolas datuotas vėlesne data nei minėtas įsakymas), kurio 5.1 p. nurodoma, kad priekabiavimo prevencijos specialioji komisija (esant akivaizdiems netikslumams komisijų pavadinime, ką akcentavo ir liudytojai apklausos metu, manytina, kad virš minėtu įsakymu suformuota vidinė komisija) rinks ir analizuos informaciją tolimesnių vidinių procedūrų poreikių įvertinimui, taip pat atidžiai apsvarstys žiniasklaidos medžiagoje aprašytus atvejus. Protokolo 5.2 p. nurodoma, kad siekiant užtikrinti objektyvumą ir sąžiningumą, specialiąją priekabiavimo prevencijos komisiją sudaro studentai, dėstytojai, Akademinės etikos komisijos ir EHU Senato atstovai, be to, į komisiją planuojama įtraukti nepriklausomus ekspertus, kurie tirs aplinkybes, lėmusias publikacijas ir pateiks savo ataskaitą EHU Specialiajai komisijai. 5.3 p. nurodoma, kad jau yra priimtas sprendimas laikinai nušalinti dėstytoją iki 2023 m. spalio 13 d.

Į bylą pateiktas vidinės (specialiosios) komisijos 2023 m. spalio 9 d. susirinkimo protokolas Nr. 23-01, kuriame nurodoma, kad susirinkime dalyvavo 13 komisijos narių (nedalyvavo rektorius ir Senato Etikos komisijos pirmininkas E. M.). Protokolas pasirašytas posėdžio pirmininko e. p. V. Š. ir sekretoriaus V. C.. Kitų komisijos narių parašų nėra, taip pat nėra jokios informacijos apie atsakovės priimtą lokalų teisės aktą dėl šiai komisijai vadovaujančio asmens pakeitimo ar pirmininkavimo funkcijos priskyrimo kitam asmeniui, komisijos darbo sekretoriaus išrinkimo. Protokole, be kita ko, nurodoma, kad aplinkybių, dėl kurių buvo paskelbtos publikacijos apie ieškovą, išaiškinimą ir jo analizę, siekiant sukurti prevencijos ir atsakomųjų veiksmų mechanizmą, optimaliai objektyvaus sprendimo ir dalyvaujančių asmenų anonimiškumo, perduoti nepriklausomiems ekspertams, kurie, kaip nepriklausoma komisija, paskelbs, ar yra pagrindas atlikti tolimesnį tyrimą ir veiksmus.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad: ,,2023 m. spalio 9 d. vidinė komisija vykusio susirinkimo metu nutarė, siekiant optimaliai objektyvaus sprendimo ir dalyvaujančių asmenų anonimiškumo, perduoti ieškovo atvejį ir jo analizę nepriklausomiems ekspertams, kurie ištyrę visas aplinkybes informuotų Universitetą, ar yra pagrindas dėl ieškovo veiksmų atlikti tolimesnį tyrimą ir priimti atitinkamus veiksmus.“ Teismo nuomone, atsakovės pateiktas toks nutarimo vertinimas savaip interpretuojamas ir dėl to nėra teisingas. Protokolo nutarimo turinys aiškiai byloja, kad išorinė komisija nebuvo įgaliota priimti sprendimus ar pateikti konkrečias išvadas dėl ieškovo atsakomybės ir atlikti atitinkamą jo veiksmų vertinimą, o spręsti, ar yra reikalinga atlikti tolimesnį tyrimą ir tolimesnius veiksmus. Šios komisijos darbo tikslas – sukurti prevencijos ir atsakomųjų veiksmų mechanizmą, o ne tirti ir vertinti ieškovo situaciją ir jo elgesį, tobulinti turimą teisinę bazę prevencijos sukūrimo ar tobulinimo tikslu. Būtent tokį komisijos darbo siekį, keliamus tikslus ir tokį siekiamą komisijos darbo rezultatą įvardijo liudytojais byloje apklausti jos nariai L. U. ir A. M..

Iš byloje apklaustų šios vidinės (specialiosios) komisijos narių L. U. ir A. M. paaiškinimų nustatyta, kad jokio tyrimo ši komisija faktiškai neatliko, nematė tam poreikio ir abejojo kompetencija, ne kartą akcentavo Universiteto rektoriaus dėmesį į netinkamą, paties Universiteto nustatytas tvarkas pažeidžiančią, neobjektyvią ir kompetencijų stokojančią bei nekonstruktyvią komisiją. Taigi nėra pagrindo teigti, kad vidinė (specialioji) komisija atliko jai pavestas užduotis. Šių liudytojų teigimu, virš minėto surašyto spalio 9 d. protokolo jie nematė. Netikėti liudytojų paaiškinimais teismas pagrindo neturi. Jie nuoseklūs, pakankamai informatyvūs, objektyvūs ir nešališki. Atsakovė nerado jokių argumentų šių liudytojų paaiškinimams paneigti. Šios aplinkybės duoda pagrindą pritarti ieškovo teiginiui, kad Universiteto suformuota vidinė (specialioji) komisija jokio tyrimo neatliko, o neaiškios minėto protokolo surašymo ir jo pasirašymo aplinkybės duoda pagrindą pritarti ieškovo pozicijai, kad darbdavys galimai klastojo šios komisijos darbo duomenis ir rezultatus sau reikiama ir palankia linkme. 

2023 m. spalio 11 d. Universiteto rektorius įsakymu Nr. 10-16 „Dėl S. S. laikino nušalinimo“ laikinai sustabdė ieškovo kontaktinį darbą su studentais iki 2023 m. lapkričio 9 d. arba kol bus gautos išorinių ekspertų išvados. Akcentuotina, kad šio įsakymo surašymo dieną jokia išorinė (nepriklausoma) komisija dar nebuvo suformuota. Į bylą nėra pateiktas joks Universiteto rektorato 2023 m. spalio 6 d. posėdžio protokole įvardintas dokumentas dėl jau esamo ieškovo laikino nušalinimo iki spalio 13 d. Ši aplinkybė, teismo nuomone, taip pat rodo tam tikrą atsakovės nesąžiningumą ir gana tendencingą elgesį ieškovo situacijos atveju.

Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovo kontaktinis darbas su studentais (laikinas nušalinimas) buvo pratęstas 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 10-17 iki 2023 m. gruodžio 9 d. arba iki bus pateiktas Komisijos ir nepriklausomų ekspertų situacijos įvertinimas. Taip pat dar kartą 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 10-18, nurodant, kad atsižvelgiant į tai, kad Specialioji komisija ir nepriklausomi ekspertai baigė darbą, o ieškovas paprašytas pateikti savo paaiškinimą, pratęstinas kontaktinio darbo su studentais sustabdymas iki bus priimtas įsakymas šiuo klausimu. 

Byloje yra V. C. ieškovui 2023 m. spalio 12 d. siųstas el. laiškas, prie kurio prisegtas 2023 m. spalio 11 d. Universiteto rektoriaus įsakymas Nr. 10-16. Taip pat yra V. C. ieškovui 2023 m. gruodžio 12 d. siųstas el. laiškas, kuriame pridėtas 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 10-18. Duomenų apie 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 10-17 ieškovui pateikimą byloje nėra. Iš dalies sutiktina su ieškovo teiginiu, jog 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 10-17 galėjo būti parengtas atgaline data, siekiant nuslėpti tam tikrus darbdavio neapsižiūrėjimus. Byloje esantis 2023 m. lapkričio 10 d. el. susirašinėjimas su į procesą įstojusia ieškovo advokate, kuriame atsakant jai į jos paklausimą dėl ieškovo nušalinimo nurodoma, kad ieškovas yra nušalintas nuo užimamų pareigų iki 2023 m. lapkričio 9 d. arba iki kol bus gautos išorinių ekspertų išvados (iš esmės kalbama apie 2023 m. spalio 11 d. Universiteto rektorius įsakymą Nr. 10-16), darbdavys apie 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 10-17 neužsimena, nors pakankamai akivaizdu, kad jam esant priimtam negalėjo apie tai nežinoti. Todėl labiau tikėtina, kad 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovė dar nebuvo priėmusi nurodomo 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo dėl kontaktinio darbo su studentais sustabdymo pratęsimo, kas rodo nepakankamai teisėtą ir sąžiningą darbdavio galimą veikimą bei suponuoja labai tikėtiną prielaidą dėl sąmoningo neteisingo ir tikrovės neatitinkančių duomenų formavimo. Turimos dokumentacijos nepateikimas darbuotojui vertintinas kaip DK 24 str. pažeidimas.

Tik 2023 m. spalio 18 d. Universiteto rektorius įsakymu Nr. 01-117 „Dėl išorinės komisijos sudarymo“ sudarė išorinę komisiją, apie kurią, tikėtina, buvo užsiminta jau spalio 6 d. Universiteto rektorato posėdyje. Rektoriaus įsakyme Nr. 01-117 nurodoma, kad išorinė komisija sudaroma iš su Universitetu nesusijusių ekspertų bei profesionalų: advokato, kuris specializuojasi priekabiavimo klausimais (UAB ,,SDG“), Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės, psichologo bei Lietuvos studentų sąjungos atstovo. Išorės komisijai buvo pavesta: 1) ištirti aplinkybes, lėmusias publikacijas, 2) surinkti abiejų pusių parodymus ir kitą susijusią informaciją, 3) pateikti savo išvadas Universiteto vidinei (specialiajai) komisijai, 4) konsultuoti vidinę (specialiąją) komisiją naujų procedūrų ir gairių kūrime. Šiai komisijai suteikti įgaliojimai: išsamaus ir detalaus tyrimo tikslais galima pasikviesti į pokalbį su atveju susijusius asmenis; poreikiui esant paprašyti vidinės tvarkos ar kitus dokumentus. Šiame įsakyme nurodoma, kad prieš tai surinktos, priekabiavimo prevencijos specialiosios komisijos darbo funkcijos nesikeičia: atidžiai apsvarstyti žiniasklaidos medžiagoje aprašytus atvejus; rinkti ir analizuoti informaciją, susijusią su susiklosčiusia situacija; tolesnių vidinių procedūrų poreikių įvertinimas ir naujų gairių kūrimas.

Atsakovė, procesiniuose dokumentuose (ir teisminio nagrinėjimo metu palaikydama juose išreikštą poziciją) sąmoningai kiek neteisingai ir savaip interpretuoja šiuo įsakymu patvirtintos išorinės komisijos funkcijas ir jai suteiktus įgaliojimus. Atsakovė teigia, kad ,,išorinei komisijai buvo pavesta: 1) ištirti viešai paskelbtą informaciją, 2) surinkti tiek ieškovo, tiek galimai nuo ieškovo neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusių buvusių studenčių parodymus, juos įvertinti, 3) pateikti savo išvadas Universiteto vidinei komisijai ir, esant reikalui, konsultuoti vidinę komisiją kitais su tyrimu susijusiais klausimais“. Vienok iš minėto įsakymo turinio nenustatyta, kad išorinei komisijai būtų pavesta atlikti tyrimą, vertinti surinktus įrodymus, teikti konsultacijas ir išvadas vidinei komisijai būtent dėl tyrimo eigos. Ši aplinkybė teismo vertintina taipogi itin kritiškai.

Visiškai neaišku, kuo rėmėsi Universitetas sudarydamas šią išorinę (nepriklausomą) komisiją ir priskirdamas jai minėtame įsakyme nurodytus įgaliojimus, kokiais aspektais ir kokiu būdu, surinkęs kokią informaciją tyrė komisijos narių kompetencijas ir gebėjimus, kurių dėka įvardino nurodytus asmenis su Universitetu nesusijusiais ekspertais ir profesionalais, be kita ko, galinčiais ir turinčiais atlikti visiškai nedetalizuotą tyrimą. Svarbu akcentuoti tai, kad jokios komisijos sudarymas nėra reglamentuotas jokiais Universiteto vidaus teisės aktais.

Išorės komisijos nariais sutiko tapti trys (vietoje keturių) asmenys: Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė I. V., Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. J. bei UAB „SDG“ teisės departamento vadovė B. P.. 

UAB ,,SDG“ yra konsultacijų ir mokymų kompanija https://www.sdg.lt/puslapis/sdg-veikla, ji nėra advokatų kontora ar profesinė advokatų bendrija, ir ši aplinkybė atsakovei taipogi negalėjo būti nežinoma. Be to, bylos duomenys rodo ir pripažino liudytoja byloje apklausta šios bendrovės darbuotoja, rektoriaus suformuotos išorinės komisijos narė B. P., bendrovė ,,SDG“ teikė ilgalaikes konsultavimo paslaugas Universitetui. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad šis Universiteto suformuotos išorinės (nepriklausomos) komisijos narys atitiko advokato ir dar besispecializuojančio priekabiavimo klausimais, kriterijus, galėjo būti paskirtas ir gali būti laikomas bei vertinamas kaip nepriklausomas ir kompetentingas. 

Teismo giliu įsitikinimu, jokio įsakymu dėl išorinės (nepriklausomos) komisijos sudarymo keliamų ekspertų ar profesionalų statuso neatitinka ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė I. V. bei Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. J.. Visiškai neaiškus komisijos darbo reglamentas, jokia forma nebuvo fiksuojama šios komisijos posėdžių eiga, todėl nėra aišku, kaip jie vyko, koks jų turinys, kaip buvo atliekama tiek merginų, tiek ir ieškovo apklausa ir pan.

Liudytojomis apklaustos šios komisijos narės Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė I. V. ir UAB „SDG“ teisės departamento vadovė B. P. vieningai paaiškino, kad nukentėjusioms merginoms pranešimai apie vyksiančius komisijos posėdžius buvo siunčiami ne tiesiogiai komisijos narių, o per informaciją apie ieškovą paviešinusį žurnalistą, kuris, be kita ko, dalyvavo jų apklausoje per visą šios komisijos darbo laiką. Jis teikė informaciją apie galimai nukentėjusias merginas, per jam siųstą nuorodą ir jam betarpiškai ir tiesiogiai dalyvaujant jos buvo apklausiamos, komisijos nariai neturėjo jokių kontaktinių duomenų apie merginas ir net gi apklausos metu niekaip nebuvo nustatinėjamos merginų tapatybės, ryšis su Universitetu ir ieškovo jame dėstytu dalyku, įvykio aplinkybių laikas. Iš apklaustų šių liudytojų paaiškinimų akivaizdu, kad dėl aptariamų aplinkybių konteksto jos suformavo išankstinį neigiamą ir neobjektyvų požiūrį į ieškovą, nes jo atsakymus į klausimus, o būtent tai, kad jis nepadarė aptariamų seksualinio priekabiavimo veikų, užfiksavo ir vertino kaip ieškovo aroganciją ir besąlygišką kaltės neigimą.  

2023 m. lapkričio 20 d. išorinė komisija surašė tyrimo ataskaitą ir pateikė esminę išvadą (ne rekomendaciją, kaip vėlgi interpretuodama esamą įrašą sąmoningai klaidingai procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovė) siūlyti Universitetui atleisti ieškovą iš pareigų. Joje nurodoma, kad: ,, komisijos nuomone, įvykę pokalbiai su septyniomis skirtingu metu EHU studijavusiomis moterimis ir jų metu surinkta informacija (dalis liudijusių studenčių viena kitos nepažįsta) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. S. būdamas EHU dėstytoju nuo 2011 m. sistemingai žemino ir menkino EHU studentes, taip pat seksualiai priekabiavo prie EHU studenčių, naudojosi savo kaip dėstytojo padėtimi siekdamas intymių santykių su EHU studentėmis. Itin svarbu, kad bent su viena studente dėstytojas galimai turėjo seksualinių santykių, kuriems nebuvo laisvo sutikimo (dėstytojas galimai pasinaudojo savo tuometinės studentės bejėgiška padėtimi ar netgi panaudojo prievartą).“. Tai citata iš pačios atsakovės teismui į bylą prie atsiliepimo į ieškinį pateiktos 2023 m. lapkričio 20 d. išorinės komisijos surašytos ir jos narių pasirašytos tyrimo ataskaitos.

Ieškovas į bylą kartu su ieškiniu yra pateikęs nepasirašytą šios komisijos ataskaitą. Joje nėra įrašo ,,Itin svarbu, kad bent su viena studente dėstytojas galimai turėjo seksualinių santykių, kuriems nebuvo laisvo sutikimo (dėstytojas galimai pasinaudojo savo tuometinės studentės bejėgiška padėtimi ar netgi panaudojo prievartą).“.

Taip pat yra kiti esminiai neatitikimai išvadų turinyje. Ieškovo į bylą pateiktoje šios komisijos ataskaitoje nurodyti galimai ieškovo padarytos veikos laikotarpiai esmingai skiriasi: 2023 m. lapkričio 7 d. 15:00 – 16:15 val. komisijos posėdyje užfiksuota galimų ieškovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nurodomi 2013 – 2019 metai. 2013 metų laikotarpis įvardintas ir 2023 m. lapkričio 21 d. vykusio posėdžio įraše. Tuo tarpu atsakovės pateiktoje išvados versijoje ties 2023 m. lapkričio 7 d. 15:00 – 16:15 val. posėdžio laiko nurodomas ieškovo galimai neteisėtų veiksmų laikotarpis yra 2011 – 2022 metai, be to, šio posėdžio eigos ir išvados formuluotė yra ženkliai išplėsta ieškovo galimai atliktų neteisėtų veiksmų apibūdinimu ir įvertinimu. Analogiška situacija ir ties 2023 m. lapkričio 21 d. posėdžio išvadomis - ieškovo galimų neteisėtų veiksmų laikotarpis nurodomas 2011 metai, įrašyta išplėsta, teismo virš jau paminėta, formuluotė dėl tam tikros veikos aplinkybių.

Išvadose vienodai nurodomas surašymo laikas – 2023 m. lapkričio 20 d. Vienok, išvadų turinys rodo, kad kitą dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d., 9:00 val. vyko komisijos narių, EHU rektoriaus ir EHU personalo bei žmogiškųjų išteklių vadovo susitikimas, kurio metu komisijos nariai pristatė atlikto tyrimo eigą ir savo esminę išvadą siūlyti atleisti ieškovą. Apklaustos liudytojos, šios komisijos narės, kiek painiai ir nevienareikšmiai aiškino tokio susitikimo aplinkybes, jo neneigė, nesugebėjo įvardinti kokiu tikslu jis vyko, ir faktiškai nepaneigė to, kad išorinės komisijos tyrimo ataskaita Universiteto darbuotojų nurodymu arba jų pačių buvo koreguojama. Netiesiogiai tai įrodo ir ta aplinkybė, kad pati išorinės komisijos atskaita datuota lapkričio 20 d., vienok joje yra įrašas apie 2023 m. lapkričio 21 d., 9:00 val. vykusį komisijos narių, EHU rektoriaus ir EHU personalo bei žmogiškųjų išteklių vadovo susitikimą, kuris, pakankamai akivaizdu, nebuvo išvados surašymo momentu. Be to, pats komisijos narių pripažintas susitikimo su Universiteto darbuotojais faktas suponuoja išvadą dėl tam tikrų korektūrų darymo ir kišimosi į Universiteto įvardintos kaip nepriklausomos ir nešališkos komisijos darbą. Ši aplinkybė taip pat teismo vertintina darbdavio nenaudai, nes ji parodo galimą duomenų ir faktų interpretavimą (net gi galimą jų klastojimą) Universiteto naudai ir rodo tyrimą buvus neobjektyviu ir šališku, jį nebuvus nepriklausomu. Atsakovė nesirėmė dokumentų ekspertizės atlikimu ir tuo faktiškai neginčijo ir nepaneigė ieškovo nurodytos esminių korektūrų darymo dokumente, kuris buvo pagrindu atleisti ieškovą iš darbo.

Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės sudaryta išorinė komisija, kurios išvadomis grindžiamas atleidimo įsakymas, veikė nešališkai, atliko visapusišką ir objektyvų jai patikėtos surinkti informacijos rinkimą. Be to, ši komisija veikė nepilnos sudėties, minėta, joje nebuvo įsakyme įvardinto psichologo, o ir pačios komisijos suformavimo poreikis nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais ir lokaliais Universiteto teisės aktais, didelių abejonių kelia komisijos kompetencija ir jos veiklos metodai.

Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu akcentuoti tai, kad jokiais Universiteto lokaliais teisės aktais nėra numatytas įvardintų ar kitokių komisijų darbo drausmės pažeidimams tirti sudarymas. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad tiek vidinės, tiek išorinės komisijų sprendimai ir išvados gali būti teisėtu pagrindu darbdaviui priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, be to, minėta, joks teisinis aplinkybių vertinimas jokiai komisijai nebuvo patikėtas, komisijų darbas nebuvo objektyvus arba jo nebuvo iš viso. Todėl tokių komisijų išvadomis paremti atleidimo įsakymą Universitetas negalėjo.

Virš minėta, ir byloje dėl to ginčo nekilo, kad Universitete galiojančio Akademinės etikos kodekso pagrindu veikiančiai Etikos komisijai nebuvo pavesta tirti aplinkybių, susijusių su viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija apie ieškovą. Šiai teisėtu pagrindu funkcionuojančiai komisijai joks tyrimas dėl ieškovo patikėtas nebuvo. Abi ginčo šalys pripažino, kad tokia tvarka galiojo ir reikalui esant buvo taikoma. Atsakovės teigimu, ginčo atveju tai nebuvo padaryta priėmus domėn viešose publikacijose išreikštą galimai nukentėjusių studenčių nepasitikėjimą Etikos komisija, galimu jos šališkumu. Šie teiginiai ir argumentai teismo vertintini itin kritiškai, nes joks buvusių studenčių vertinimas, išreikšta nuomonė ar pastebėjimas iš esmės negali paneigti poreikį ir būtinumą atsakovei laikytis jos pačios nustatytos tvarkos. Be to, atsakovė patikėjo tyrimo atlikimą neaiškiems tretiesiems asmenims, tuo paneigdama minėtą savo pačios nurodytą duomenų apsaugos prezumpciją. Atsakovės dėl šio minėti ir tik ginčo nagrinėjimo eigoje išsakyti argumentai vertintini kaip jos gynybinė pozicija, nesuteikianti teismui jokio pagrindo pritarti atsakovei, kad tuo ji siekė objektyvaus, nešališko tyrimo tikslu kaip galima labiau apsaugoti ir atliepti galimai nuo ieškovo seksualinio priekabiavimo nukentėjusių studenčių interesus. Tvarka imperatyvi, nustatyta vidiniais teisės aktais, todėl atsakovė privalėjo ieškovo situaciją perduoti Etikos komisijai, tačiau sąmoningai to nepadarė. 

Teismo manymu, ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą pripažinti, kad realizuojant ieškovo atleidimą iš darbo buvo padarytas sąmoningas ir esminis pažeidimas, nes nebuvo pasiremta vidiniais teisės aktais reglamentuota tvarka. 

Teigiama, kad išorinės komisijos ataskaita buvo pateikta vidinei (specialiajai) priekabiavimo prevencijos  komisijai, kuri 2023 m. gruodžio 1 d. buvo susirinkusi į posėdį. Posėdžio protokole nurodoma, kad jame dalyvauja 14 iš 15 vidinės komisijos narių (nedalyvavo A. O., ASM departamento profesorė, Lyčių studijų centro vadovė). Posėdžio protokolą vėl gi pasirašo tik Universiteto rektorius, kaip komisijos pirmininkas, ir susitikimo sekretorius V. C.. Protokole užfiksuota, kad rektorius prašo pritarimo išorinės komisijos išvadai dėl ieškovo atleidimo, nors virš konstatuota, kad nei vidinei (specialiajai) komisijai, nei išorinei komisijai nebuvo deleguota teisė spręsti klausimus dėl ieškovo atleidimo, teikti teisinius su tuo susijusius vertinimus ir išvadas. Protokole įrašyta ,,daugiau specialiosios komisijos narių nepritarė išorės komisijos rekomendacijai nei jai pritarė“. Tačiau joks balsų paskirstymas ir pan. protokole ar jokia kita forma nėra fiksuotas. Virš minėti liudytojais apklausti vidinės komisijos nariai L. U. ir A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šio protokolo galutinis tekstas nebuvo derinamas su vidinės komisijos nariais, jie jo nematė, ir neprisimena, kad toks posėdis būtų vykęs. Atsakovė negalėjo paaiškinti protokolo surašymo aplinkybių. Tikėtina liudytojų išsakyta pozicija, kad protokolą surašė kažkuris iš jį pasirašiusių asmenų ir kad tai padarė savo nuožiūra. Ši aplinkybės teismo vertintinos taip pat itin kritiškai.

Byloje taip pat nustatyta, kad Akademinis humanitarinių mokslų ir menų departamentas, kuriam priklauso ieškovo dėstomas profilis ir kuriam vadovauja liudytoju apklaustas A. M., 2023 m. gruodžio 17 d. gavęs Įsakymą dėl ieškovo atleidimo, 2023 m. gruodžio 19 d. organizavo susitikimą, kuriame dalyvavo (nuotoliu) ir Universiteto rektorius. Susitikimo metu buvo aptariamas dėstytojo S. atleidimo iš darbo atskleidimas.

Atsakovė teismui nebuvo nurodžiusi aplinkybių dėl šio posėdžio. Teismui pareikalavus pateikė į bylą Universiteto Akademinio humanitarinių mokslų ir menų departamento 2023 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolą Nr. 37H-21. Teismas neatkartoja jo turinio, tačiau jame fiksuoti posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymai ir paties rektoriaus R. atsakymai bei teiginiai aptariant ieškovo situaciją pakankamai akivaizdžiai ir iškalbingai rodo kryptingą ir tendencingą puolimą ieškovo atžvilgiu, norą ir siekį atleisti jį iš darbo bet kokia kaina, taip pat rodo užsakomojo ir, tikėtinai, turinčio politinio pobūdžio aspektą. Rektoriaus teiginiai taip pat duoda pagrindo išvadai, kad su ieškovo atleidimu susiję kai kurie dokumentai neatitiko tikrovės, buvo formuojami sąmoningai iškraipytai tam, kad esant teisminiam ginčui Universitetas nepatirtų pralaimėjimo. 

Nustatyta, kad minėtas rektorius tuoj po ieškovo atleidimo atsistatydino pats neišbuvęs viso kadencijos laiko, faktiškai išbuvęs tik mažąją jo laiko dalį, šiek tiek virš metų. Liudytojas A. M. teismui parodė, kad R. tapus rektoriumi jis kryptingai siekė ieškovo atleidimo, ieškojo tam įkalčių, šis liudytojas teismui patvirtino, kad rektorius jau 2023 m. balandžio mėn. pradžioje pasisakė turintis informacijos apie studenčių nusiskundimus jo netinkamu elgesiu, tik neįvardijo kokių ir neįvardijo informacijos šaltinio.

Šios aplinkybės ne tik patvirtina ieškovo teiginius dėl galimo kryptingo susidorojimo su juo, bet ir rodo tai, kad nuobaudai skirti yra suėję DK 58 str. 6 d. numatyti terminai. Laikant, kad toks sužinojimas darbdaviui tapo žinomas 2023 m. balandį, nuobauda (vėliausiai) turėjo būti skiriama spalio mėnesį. Priimtina domėn ir tai, kad šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui inkriminuoti įvykiai yra labai seni. O dėl turimos informacijos stokos ir neapibrėžtumo, tik formaliai teigiant juos buvus, nėra jokių duomenų manyti, kad jie galėjo būti ir buvo atliekami ieškovo darbo metu ar jo darbo vietoje. Akcentuotina ir tai, kad per visą šį ilgą laiką jokie ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, jį pradėti neprašė ir atsakovė, sužinojusi apie tokių galimų pažeidimų faktą.

Visiškai ir besąlygiškai sutiktina su ieškovo byloje išsakyta pozicija, kad atsakovė,  priimdama Įsakymą, turėjo nustatyti, kad ieškovas darbo aplinkoje (darbo vietoje ar darbo metu) prieš Universiteto bendruomenės narius naudojo psichologinį ir seksualinį smurtą, seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą dėl lyties, kūrė bauginančią, priešišką, žeminančią, įžeidžiančią darbo aplinką. Tai nebuvo ir nėra padaryta. Nėra pateikta jokių objektyvių ir patikimų duomenų,  patvirtinančių, jog ieškovas atliko tokius veiksmus. Priešingai, byloje esantys įrodymai besąlygiškai rodo, kad gavus nenustatytų tapatybių asmenų niekuo nepatvirtintus teiginius apie 10 metų senumo nurodomus bei abstrakčius liudijimus, Universitetas atliko šališką ir neobjektyvų tyrimą, galimai klastojo dokumentus, praleidęs terminus priėmė nepagrįstą Įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo.

Byloje nustatyta, ir atsakovė neginčijo, kad internetinis portalas (duomenys neskelbtini) , kuriame pasirodė pirminė informacija apie tai, kad ieškovas eilę metų sistemingai priekabiavo prie Universiteto studenčių, nėra nepriklausomas žiniasklaidos kanalas, nes viena iš šio tinklalapio įkūrėjų yra D. M., kuri yra Universiteto valdančiosios tarybos narė. Toks sąsajumas su Universitetu nėra atsitiktinis ir nustatytų aplinkybių kontekste teismo vertintinas kaip rektoriaus nurodytų įkalčių prieš ieškovą paieškos išdava. 

Sutiktina su ieškovo pateiktais argumentais, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos apsiginti nuo patiktų kaltinimų darbdaviui neatskleidus nei pasakojimus pateikusių moterų tapatybės, nenurodžius  neva atliktų pažeidimų tikslių datų, neįsitikinus jas buvus Universiteto ir ieškovo studentėmis.

Į bylą yra pateikti 2022 m. lapkričio 7 d. U. E. komisijos posėdžio protokolas Nr. 8, kurio metu buvo svarstytas vienos identifikuotos studentės T. B. ankstesnis skundas dėl netinkamo S. S. elgesio ekskursijos Italijoje metu. Protokole Nr. 8 užfiksuota, kad ji nepatvirtino dėstytojui mestų kaltinimų įrodymais ar objektyviais faktais, dėl to jos skundas buvo atmestas. Atsakovė pripažino, kad apeliacija dėl jo nebuvo teikiama.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas dėl minėtos studentės šmeižikiško pobūdžio teiginių buvo pateikęs skundą U. E. komisijai. Ieškovas pateikė U. E. komisijos 2023 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolą Nr. 9, kuriame  nurodoma, kad skundo tyrimo eigoje buvo apklausta ta pati T. B., ir ji komisijai paklausus, ar ji pati buvo S. seksualinio priekabiavimo objektu, atsakė neigiamai.

Minėta, atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą, privalo įrodyti darbdavys. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais ir pagrindais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu, tinkamai atliktu jo tyrimu ir tinkamai realizuota atleidimo procedūra matant pagrindą tam.

Teismas, įvertinęs visas virš nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovas atleistas iš darbo neįrodžius teisinių ir faktinių pagrindų, pažeidžiant nustatytą tvarką ir atlikus procedūrinius pažeidimus – praleidus terminą nuobaudai skirti. Dėl to yra pagrindas ieškovo atleidimą laikyti neteisėtu.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių taikymo.

DK 218 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 218 str. 6 d. nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Taigi pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinę bei neturtinę žalą, arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbuotojas nori būti grąžintas į buvusį darbą. Prašo tai padaryti, apeliuodamas į turimą jo kvalifikaciją, profesinę specifiką ir turimą išsilavinimą, kuris vargu ar leistų jam įsidarbinti kitoje sferoje, atleidimo iš darbo tam tikrus aspektus ir kt. aplinkybes. Darbdavys prieštarauja, teigdamas, jog yra praradęs pasitikėjimą juo.

Teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovui ir mano, kad dėl darbuotojo išsakytos motyvacijos jis gali ir turi būti grąžintas į eitas pareigas.

Teismas laiko, jog šiuo konkrečiu ginčo atveju nėra pagrindo atsisakyti grąžinti darbuotoją į buvusį darbą faktiškai tomis pačiomis darbo sąlygomis, nepaisant to, kad ginčo sprendimą priėmęs asmuo tam prieštarauja. Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovas negebės dirbti darbo, kurį dirbo, vykdyti jam pavestų užduočių, siekti numatytų tikslų, bendradarbiauti su atsakove, nepaisant jos išreikšto nusistatymo ieškovo atžvilgiu. Teismas neabejoja ieškovo kompetencija, įgyta ir turima kvalifikacija tam, ilgamete nepriekaištinga dėstytojo patirtimi, įgūdžiais, asmeninėmis savybėmis. Atsakovės, kaip darbdavio, nenoras ar nepasitikėjimas nėra pakankamas pagrindas negrąžinti asmens į darbą, kai byloje nėra objektyvių įrodymų, įrodančių jo negebėjimą dirbti, juolab pažeidimai, kurie sąlygojo atleidimą, nepasitvirtino. Atsakovė, kaip darbdavys, turi ženkliai daugiau nei 10 darbuotojų, todėl DK 218 str. 5 d., buvusio darbdavio nenoras, kad darbuotojas grįžtų į buvusį darbą, negali būti laikomas esminiu.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinus jį į buvusį darbą, DK 218 str. 2 d. pagrindu ieškovui išieškotinas jo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

Pagal atsakovė į bylą pateiktus duomenis, ieškovo mėnesio VDU sudaro 3 887,78 Eur (3 110 Eur (už lapkričio mėn.) + 3 229,61 Eur (už spalio mėn.) + 5 323,74 Eur (už rugsėjo mėn.) / 3), dienos – 185,13 Eur (3 887,78 Eur / 21 d. d.).

Teismas, skaičiuodamas VDU (mėnesio ir dienos), gruodžio mėnesio, t. y. atleidimo mėnesio, duomenų į skaičiavimus neįtraukė.

Tokiu būdu priėmus sprendimą dėl ieškovo grąžinimo į buvusias pareigas, jam iš atsakovės  išieškotina 35 650,94 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. gruodžio 15 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. už 9,17 mėn., ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 185,13  Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių.

Išskaičiuoti mokesčius iš nurodytos sumos privalo darbdavys.

Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.

Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas tokį sprendimą, nenustatė pagrindų mažinti ieškovui tenkančią kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir to nedaro.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas grąžinamas į darbą, DK 218 str. 4 d. numatyta kompensacija jam nepriklauso. 

Dėl neturtinės žalos.

Minėto DK 218 str. 2 d. ir DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pastebėtina, jog asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7- 255/2005). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

Teismas sutinka su ieškovo teiginiais ir laiko byloje įrodytu, jog atleidimo pagrindas sukėlė ieškovui didelius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, atsakovės veiksmuose ieškovo atžvilgiu buvo nustatyti mobingo elementai, dėl nepagrįstų kaltinimų buvo atšaukta jo paroda, situacija įgavo platų mastą, kas neabejotinai sukėlė jam nemenkų emocinių trikdžių ir nepatogumų, pakenkė sveikatai, gerai ir nepriekaištingai reputacijai kolegų ir bendraminčių akyse. Ieškovui mesti kaltinimai ir atleidimo iš darbo pagrindas, aplinkybės, atsakovės tendencingi veiksmai ieškovo atžvilgiu  akivaizdžiai sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Ieškovo pateikti medicininiai duomenys rodo, kad jam sutriko sveikata dėl patiriamo streso.

Todėl teismas laiko, jog yra nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

Teismo įsitikinimu, priteistas vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija darbuotojui už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą, ir savo prigimtimi ginčo atveju negali tokia būti, nes yra savaiminė darbuotojo grąžinimo į buvusį darbą pasekmė. Be to, šiuo išreikšta ir prašoma priteisti suma pagal formuojamą teismų praktiką nėra didelė. Todėl manytina, kad ieškovui neteisėtu atleidimu padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš atsakovės prašomą 1 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Procesiniai klausimai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Išnagrinėjęs bylą dėl ginčo dėl darbo teisės iš esmės, teismas tenkino darbuotojo ieškinį. Todėl jis įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą (CPK 98 str.).

Pagal bylos duomenis ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos sudaro 3 622,36 Eur, todėl jos išieškotinos iš atsakovės ieškovo naudai. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, mano, kad tokia suma yra adekvati ir protinga.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovės, kaip darbdavio, kuris, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteistina 782 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.) (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).

CPK 282 str. 1 d. nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 282 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, o CPK 282 straipsnio 2 d. 6 p. nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.

CPK 282 straipsnyje įtvirtintas privalomasis teismo sprendimų ar nutarčių vykdymas yra bendrosios taisyklės išimtis, kadangi šiuo atveju teismo sprendimas pradedamas vykdyti iškart, kai priimamas, nelaukiant kol įsiteisės. Tokiu atveju, skubiai vykdytinų sprendimo apskundimas apeliacine ar kasacine tvarka skubaus jų vykdymo nesustabdo.

Todėl teismas remiasi skubaus sprendimo vykdymo instituto nurodytoje apimtyje taikymu.

Sutinkamai su DK 231 str. 7 d. DGK sprendimas pripažintinas netekusiu galios.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo VšĮ ,,Europos Humanitarinis Universitetas“, j. a. k. 300548028, neteisėtu.

Grąžinti ieškovą S. S., gim. (duomenys neskelbtini), į VšĮ ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ , j. a. k. 300548028, Akademinio humanitarinių mokslų ir menų departamento docento pareigas pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. Darbo sutartį Nr. 14-883.

Priteisti ieškovui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės į VšĮ ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ , j. a. k. 300548028, 35 650,94 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. gruodžio 15 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 185,13 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių), 1 500 Eur neturinės žalos atlyginimo bei  3 622,36  Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš atsakovės į VšĮ ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ , j. a. k. 300548028,  782 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo dėl dalies, kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 3 887,78 Eur Eur, išieškojimo bei dalyje dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Skubiai vykdytinų sprendimo dalių bei viso teismo sprendimo apskundimas apeliacine ar kasacine tvarka skubaus jų vykdymo nesustabdo.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-508/2024 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali apeliaciniu skundu būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą teikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Natalija Daškovienė