Civilinė byla Nr. e2-540-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00867-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotos asmens (kreditoriaus) Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti suinteresuoto asmens (kreditoriaus) Ž. Ž. finansinį reikalavimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo (bankroto) byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus turto investicijos“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta R. P. (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
2. Nemokumo administratorė 2023 m. sausio 22 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Vilniaus turto investicijos“ kreditorių finansinius reikalavimus, kuriame, be kita ko, prašė netvirtinti kreditoriaus Ž. Ž. finansinio reikalavimo dalies dėl 14 779,51 Eur sumos.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą dėl neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, o kreditoriaus Ž. Ž. finansinio reikalavimo dėl 14 779,51 Eur sumos tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą (Nr. eB2-1654-981/2023).
4. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvęs BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovas Ž. Ž. elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė finansinį reikalavimą dėl 44 123,57 Eur sumos, nurodydamas, jog reikalavimo teisė kyla iš jo 2022 m. lapkričio 15 d. atlikto 29 123,57 Eur sumos sumokėjimo už UAB „Vilniaus turto investicijos“ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) naudai ir 2022 m. balandžio 8 d. atlikto 15 000 Eur sumos sumokėjimo už UAB „Vilniaus turto investicijos“ UAB „SME Loans“ naudai. Be to, nemokumo administratorė 2023 m. sausio 11 d. gavo Ž. Ž. finansinį reikalavimą dėl 224 390,78 Eur sumos, kuris grindžiamas Ž. Ž. patirtais nuostoliais, kai antstolis D. T. pardavė Ž. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilojamąjį turtą (butą (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įkeistas UAB „Vilniaus turto investicijos“ įsipareigojimams AS „Citadele banka“ užtikrinti.
5. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad iš perduotų BUAB „Vilniaus turto investicijos“ dokumentų nustatė, jog BUAB „Vilniaus turto investicijos“ skola Ž. Ž. pagal 2022 m. lapkričio 30 d. balanso pagrindu sudarytą ir Ž. Ž. nemokumo administratorei perduotą kreditorių sąrašą yra 19 192,08 Eur. Šią skolą patvirtina 2022 m. lapkričio mėn. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštis, pagal kurį bendrovės skola Ž. Ž. sumažinta 50 612 Eur suma. Nurodytą sumą sudaro sąskaitoje Nr. 161 apskaitytas bendrovės finansinis turtas – kredito unijos (toliau – KU) „Taupa“ tvarūs pajai (įnašai). Nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Ž. Ž., prašydama pateikti dokumentus, kurių pagrindu jam buvo grąžintas (išmokėtas) UAB „Vilniaus turto investicijos“ finansinis turtas – KU „Taupa“ tvarūs pajai (įnašai) (jų bendra suma – 50 612 Eur), tačiau Ž. Ž. į pranešimą neatsakė. KU „Taupa“ 2023 m. sausio 2 d. pateikė 2022 m. balandžio 29 d. papildomų tvarių pajų pirkimo–pardavimo sutartis dėl 12 000 Eur, 28 112 Eur, 10 500 Eur UAB „Vilniaus turto investicijos“ turėtų KU „Taupa“ tvarių pajų perleidimo Ž. Ž.. Iš KU „Taupa“ gautų UAB „Vilniaus turto investicijos“ sąskaitų išrašų nustatyta, kad papildomi tvarūs pajai, kurių sumos – 12 000 Eur, 28 112 Eur, 10 500 Eur (bendra suma – 50 612 Eur), sutarčių pagrindu 2022 m. balandžio 29 d. buvo nurašyti iš bendrovės sąskaitų.
6. Nemokumo administratorė, remdamasi gautais dokumentais, kurių pagrindu BUAB „Vilniaus turto investicijos“ skola Ž. Ž. atitinka 2022 m. lapkričio 30 d. įmonės apskaitos duomenis ir yra 19 192,08 Eur, nesutiko su Ž. Ž. pareikšto reikalavimo dalimi dėl 14 779,51 Eur dydžio bendrovės skolos jam ir šią reikalavimo dalį ginčijo kaip nepagrįstą.
7. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Ž. Ž. atsiliepime į prašymą nurodė, kad nemokumo administratorė prašymą netvirtinti jo finansinio reikalavimo dėl 14 779,51 Eur sumos grindžia 2022 m. lapkričio 30 d. bendrovės balansu ir 2022 m. lapkričio 30 d. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraščiu, kurie sudaryti neteisingai dėl buhalterės klaidos. Šie dokumentai parengti jau po to, kai UAB „Vilniaus turto investicijos“ iškelta bankroto byla (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.), todėl kreditoriaus ir bendrovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymas negalėjo būti atliktas. Be to, jeigu nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad įskaitymas visgi buvo atliktas, tai jis yra neteisėtas, nes nėra abiejų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų – reikalavimo įskaitymas nėra galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, kadangi šiuo atveju tai buvo įmonės skola kreditoriui ir kreditoriaus skola įmonei.
8. Be to, kreditorius nurodė, kad tarp KU „Taupa“, UAB „Vilniaus turto investicijos“ ir Ž. Ž. 2022 m. balandžio 29 d. buvo sudarytos pajų pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pagrindu UAB „Vilniaus turto investicijos“ perleido kreditoriui Ž. Ž. tvarius pajus dėl 12 000 Eur, 28 112 Eur ir 10 500 Eur, numatytas atsiskaitymo terminas – 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau 2022 m. balandžio 29 d. UAB „Vilniaus turto investicijos“ ir Ž. Ž. sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo termino pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis pratęsimo iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taigi prievolės bendrovei įvykdymo terminas nebuvo suėjęs, todėl bendrovė neturėjo teisinių priežasčių bei būdų įskaityti Ž. Ž. prievolę bendrovei.
II. Pinutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino kreditoriaus Ž. Ž. prašymo dėl 14 779,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo.
10. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo Ž. Ž. teigia, jog 2022 m. lapkričio 30 d. bendrovės balansas ir 2022 m. lapkričio 30 d. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštis sudaryti neteisingai, t. y. šie dokumentai parengti jau po nemokumo bylos UAB „Vilniaus turto investicijos“ iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.), todėl BUAB „Vilniaus turto investicijos“ 19 192,08 Eur skolos jam įskaitymas negalėjo būti atliktas. Tačiau įrodymų, kurie pagrįstų teiginius dėl nurodytų bendrovės dokumentų klaidingumo, suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė.
11. Teismas iš KU „Taupa“ gautų UAB „Vilniaus turto investicijos“ sąskaitų išrašų nustatė, kad papildomi tvarūs pajai dėl 12 000 Eur, 28 112 Eur, 10 500 Eur (iš viso – dėl 50 612 Eur) iš bendrovės sąskaitų buvo nurašyti 2022 m. balandžio 29 d., todėl padarė išvadą, jog ta aplinkybė, kad 2022 m. lapkričio 30 d. balansas ir 2022 m. lapkričio 30 d. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštis sudaryti po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neturi jokios teisinės reikšmės, nes nėra įrodymų, jog nurodytuose dokumentuose esantys duomenys nėra susiję su bendrovės finansine padėtimi iki bankroto bylos jai iškėlimo.
12. Teismas pažymėjo, kad iš KU „Taupa“ gautų UAB „Vilniaus turto investicijos“ sąskaitų išrašų nustatyta, jog papildomi tvarūs pajai dėl 12 000 Eur, 28 112 Eur, 10 500 Eur (iš viso – dėl 50 612 Eur) buvo nurašyti nuo įmonės sąskaitos 2022 m. balandžio 29 d., t. y. iki nemokumo bylos bendrovei iškėlimo, ir jokių duomenų dėl sumokėjimo už įsigytus pajus atidėjimo, apie kurį nurodo suinteresuotas asmuo, byloje nėra. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nutarė nepatvirtinti Ž. Ž. 14 779,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB ,,Vilniaus turto investicijos“ bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (kreditorius) Ž. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jo finansinį reikalavimą UAB „Vilniaus turto investicijos“ bankroto byloje patvirtinti visa apimtimi. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. KU „Taupa“, Ž. Ž. ir UAB „Vilniaus turto investicijos“ 2022 m. balandžio 29 d. sudarė pajų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu UAB „Vilniaus turto investicijos“ perleido Ž. Ž. tvarius pajus dėl 12 000 Eur, 28 112 Eur ir 10 500 Eur; sutartyse numatytas atsiskaitymo terminas – 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau UAB „Vilniaus turto investicijos“ ir Ž. Ž. 2022 m. balandžio 29 d. sudarė susitarimą, kuriuo šalys susitarė, jog atsiskaitymo terminas pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis yra pratęsiamas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kreditoriaus prievolės įvykdymo terminas bendrovei nebuvo suėjęs, todėl bendrovė neturėjo teisinių priežasčių ir būdų įskaityti kreditoriaus prievolę bendrovei, t. y. prievolės pasibaigimas įskaitymu nebuvo galimas.
13.2. 2022 m. lapkričio 30 d. balansas ir 2023 m. lapkričio 30 d. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštis yra sudaryti neteisingai, t. y. buvusi bendrovės finansininkė, sudarydama tiek balansą, tiek kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštį, nesilaikė JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų draudimų. Akivaizdu, kad balansas ir kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštis yra sudaryti jau po UAB „Vilniaus turto investicijos“ bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.), todėl toks kreditoriaus ir bendrovės reikalavimų įskaitymas negalėjo būti atliktas.
14. Atsakovė BUAB „Vilniaus turto investicijos“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Kreditorius, įrodinėdamas reikalavimo pagrįstumą, remiasi tik deklaratyviais teiginiais apie administratorei perduoto balanso ir kitų buhalterinių dokumentų klaidingumą, nors būtent jis, kaip buvęs bendrovės vadovas, atsako už jų teisingumą. Kreditorius nepagrindžia deklaratyvių teiginių jokiais įrodymais, taip pat išsamiai nepaaiškina, iš kur, kaip, kada ir kokiu pagrindu bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose atsirado bendrovės 19 192,08 Eur dydžio skola kreditoriui, kodėl ji neteisinga, kokie objektyvūs duomenys pagrindžia šį klaidingumą.
14.2. Tik apeliacinės instancijos teismui kreditoriaus perduotas 2022 m. balandžio 29 d. susitarimas pagrindžia tai, kad 2022 m. balandžio 29 d. buvo pakeistas atsiskaitymo už perleistus pajus terminas, bet tai savaime nereiškia, jog po šios datos nebuvo sudarytas kitas susitarimas su naujai nustatytu atsiskaitymo su bendrove už kreditoriui perleistus pajus terminu, kuris ir atsispindi kreditoriaus klaidingu vadinamame jo paties administratorei perduotame balanse.
14.3. Kreditorius ignoravo administratorės teiktus prašymus paaiškinti aplinkybes ir pateikti dokumentus, susijusius su bendrovei priklausiusių KU „Taupa“ papildomų pajų perleidimo kreditoriui ir atsiskaitymo už juos aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliantas (kreditorius) su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2022 m. balandžio 29 d. susitarimą dėl papildomų tvarių pajų perleidimo atsiskaitymo termino pratęsimo ir nuosavybės teisės perdavimo pagal papildomų tvarių pajų perleidimo sutartis, pasirašytas 2022 m. balandžio 29 d.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Tačiau draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).
18. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto (kreditoriaus) pateiktu nauju įrodymu, prieina prie išvados, kad nurodytame dokumente esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 180 straipsnis) ir gali būti aktuali sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Aptariamo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes dalyvaujantys byloje asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šio dokumento. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateiktas naujas rašytinis įrodymas priimamas ir vertinamas, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
22. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus Ž. Ž. prašymas dėl 14 779,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Vilniaus turto investicijos“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas nemokumo (bankroto) byloje.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
23. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi UAB „Vilniaus turto investicijos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta R. P.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
24. Suinteresuotas asmuo Ž. Ž. bendrovės nemokumo administratorei 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą dėl 44 123,57 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį grindė tuo, kad jis už bendrovę: 1) 2022 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 29 123,57 Eur VMI prie FM; 2) 2022 m. balandžio 8 d. sumokėjo 15 000 Eur UAB „SME Loans“. Suinteresuotas asmuo 2023 m. sausio 10 d. pateikė papildomą prašymą dėl 224 390,78 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, nurodydamas, kad antstolis D. T. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje, kuris buvo įkeistas UAB „Vilniaus turto investicijos“ įsipareigojimų AS „Citadele banka“ įvykdymui užtikrinti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio 4 dalimi, suinteresuotas asmuo į bendrovę įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę.
25. Nemokumo administratorė sutiko, kad pagrįstas yra 243 582,86 Eur dydžio finansinis reikalavimas, o 14 779,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo prašė netvirtinti, remdamasi tuo, kad pagal 2022 m. lapkričio mėn. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštį bendrovės skola Ž. Ž. sumažinta 50 612 Eur suma ir po įskaitymo likusi skolos suma yra 19 192,08 Eur, taigi kreditorius pagrindė 243 582,86 Eur (19 192,08 Eur + 224 390,78 Eur) dydžio finansinį reikalavimą.
26. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino neginčijamą 243 582,86 Eur dydžio kreditoriaus Ž. Ž. finansinį reikalavimą, o ginčijamo 14 779,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nutarė nagrinėti atskiroje byloje.
27. Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti kreditoriaus Ž. Ž. 14 779,08 Eur dydžio finansinį reikalavimą, padaręs išvadą, kad neįrodytas šio reikalavimo pagrįstumas.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
28. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atsisakė patvirtinti nemokumo administratorės ginčijamą kreditoriaus Ž. Ž. 14 779,08 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Vilniaus turto investicijos“ bankroto byloje, motyvuodamas tuo, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų 2022 m. lapkričio 30 d. bendrovės balanse ir 2022 m. lapkričio 30 d. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštyje nurodytų duomenų neteisingumą, be to, 50 612 Eur vertės papildomi tvarūs pajai nuo bendrovės sąskaitos buvo nurašyti 2022 m. balandžio 29 d. ir nėra jokių duomenų, jog sumokėjimas už šiuos pajus buvo atidėtas.
32. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Ž. Ž., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad jis ir UAB „Vilniaus turto investicijos“ 2022 m. balandžio 29 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl atsiskaitymo pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartis pratęsimo iki 2025 m. gruodžio 31 d.; jo prievolės įvykdymo terminas bendrovei dar nėra suėjęs, todėl bendrovė neturėjo teisinio pagrindo įskaityti 50 612 Eur piniginę kreditoriaus prievolę bendrovei, t. y. prievolės pasibaigimas įskaitymu nebuvo galimas. Anot suinteresuoto asmens, 2022 m. lapkričio 30 d. balansas ir 2022 m. lapkričio 30 d. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštis yra sudaryti neteisingai, t. y. buvusi bendrovės finansininkė, sudarydama tiek balansą, tiek kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštį, nesilaikė JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų draudimų.
33. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad, bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo (kreditorius), pateikdamas BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo administratorei prašymus patvirtinti jo finansinius reikalavimus, prašė patvirtinti: 1) 29 123,57 Eur dydžio reikalavimą, grindžiamą už bendrovę 2022 m. lapkričio 15 d. kreditorei VMI prie FM sumokėta suma; 2) 15 000 Eur dydžio reikalavimą, grindžiamą 2022 m. balandžio 8 d. už bendrovę kreditorei UAB „SME Loans“ sumokėta suma; 3) 224 390,78 Eur dydžio reikalavimą, grindžiamą CK 4.195 straipsnio 4 dalies pagrindu įgyta į bendrovę atgręžtinio reikalavimo teise. Taigi apeliantas (suinteresuotas asmuo) prašė patvirtinti iš viso 268 514,35 Eur (29 123,57 Eur + 15 000 Eur + 224 390,78 Eur) dydžio jo finansinį reikalavimą.
34. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo (kreditorius) prašė patvirtinti 268 514,35 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o tiek nemokumo administratorė, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu 243 582,86 Eur dydžio finansinį reikalavimą, ginčijama reikalavimo dalis būtų 24 931,49 Eur, tačiau nemokumo administratorė nurodė, o pirmosios instancijos teismas sutiko, jog ginčijama suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo dalis yra 14 779,51 Eur.
35. Pažymėtina tai, kad būtent bankrutuojančios įmonės kreditorius, prašydamas patvirtinti jo finansinį reikalavimą, nurodo, kiek ir kokiu pagrindu jam yra skolinga bankrutuojanti įmonė. Kreditorius turi teisę pasirinkti, ar reikalauti skolos visa apimtimi, ar tik tam tikros jos dalies. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Ž. Ž. prašė patvirtinti jo finansinį reikalavimą, grindžiamą trimis pagrindais: 1) VMI prie FM už bendrovę sumokėta 29 123,57 Eur suma; 2) UAB „SME Loans“ už bendrovę sumokėta 15 000 Eur suma; 3) AS „Citadele banka“ naudai iš jo nekilnojamojo turto, įkeisto bendrovės prievolių įvykdymui užtikrinti, išieškota 224 390,78 Eur suma. Tiek nemokumo administratorė, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami dėl suinteresuoto asmens prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų, vadovavosi UAB „Vilniaus turto investicijos“ 2022 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraščio duomenimis, kuriuose, be suinteresuoto asmens prašomų patvirtinti bankroto byloje 29 123,57 Eur ir 15 000 Eur dydžio reikalavimų, yra įrašytos ir kitos bendrovės skolos šiam kreditoriui: 10 678,03 Eur, 10 000 Eur ir 1 102,68 Eur skolos likučiai 2022 m. sausio 1 d., 3 899,80 Eur dydžio skola. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytų skolų suinteresuotas asmuo, prašydamas patvirtinti jo finansinius reikalavimus bendrovės bankroto byloje, neįvardijo ir neprašė patvirtinti.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreditorius turi teisę pasirinkti, reikalauti skolos visa apimtimi ar jos dalies, taip pat vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu, konstatuoja, jog apskųstą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl tų bendrovės skolų kreditoriui Ž. Ž., kurių šis neprašė patvirtinti bankroto byloje, t. y. 2022 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštyje įrašytų 10 678,03 Eur, 10 000 Eur ir 1 102,68 Eur skolos likučių 2022 m. sausio 1 d., 3 899,80 Eur dydžio skolos. Be to, pabrėžtina tai, kad buhalteriniuose dokumentuose – bendrovės balanse, atitinkamo mėnesio apyvartos žiniaraštyje – duomenys įrašomi vadovaujantis konkrečiais pirminiais dokumentais, kurie ir yra piniginių prievolių atsiradimo ar pasibaigimo pagrindai (CK 1.136 straipsnis). Kai kyla ginčas dėl bendrovės piniginių prievolių atitinkamam kreditoriui, vien bendrovės balanse, apyvartos žiniaraščiuose įrašyti duomenys apie tam tikras pinigines prievoles, nesant jokių pirminių dokumentų, kurie pagrįstų jų atsiradimo (ar pasibaigimo) pagrindą, apimtį, terminą, nėra pakankami įrodymai piniginės prievolės faktui ir jos dydžiui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
37. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, spręsdamas dėl kreditoriaus Ž. Ž. prašomų patvirtinti bendrovės bankroto byloje finansinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir tinkamai nenustatė ginčijamų finansinių reikalavimų apimties, sprendė dėl reikalavimų (2022 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštyje įrašytų 10 678,03 Eur, 10 000 Eur ir 1 102,68 Eur skolos likučių 2022 m. sausio 1 d., 3 899,80 Eur dydžio skolos), kurių patvirtinti bankroto byloje kreditorius neprašė ir neteikė įrodymų dėl tokių skolų pagrįstumo, o dėl kreditoriaus prašomų patvirtinti 29 123,57 Eur ir 15 000 Eur dydžio reikalavimų nusprendė remdamasis tik suvestiniais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, neišsiaiškinęs ir netyręs, kokiais pirminiais dokumentais yra pagrįsti suvestiniuose buhalteriniuose dokumentuose įrašyti duomenys.
38. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens (kreditoriaus) Ž. Ž. prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų apimties, rėmėsi tik atsakovės BUAB „Vilniaus turto investicijos“ 2022 m. lapkričio mėn. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraščio duomenimis, pagal kuriuos bendrovės skola Ž. Ž. sumažinta 50 612 Eur suma, t. y. jam 2022 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimis perleisto bendrovės finansinio turto – KU „Taupa“ tvarių pajų (įnašų) – kaina. Byloje nesiaiškinta ir nenustatyta, kokiu pagrindu į 2022 m. lapkričio mėn. kitų gautinų sumų apyvartos žiniaraštį įrašyta apie bendrovės turimų reikalavimų kreditoriui Ž. Ž. ir šio kreditoriaus vienarūšių reikalavimų bendrovei įskaitymą, nes, jau nurodyta, duomenys į tokį buhalterinės apskaitos dokumentą įrašomi atitinkamų pirminių dokumentų, kurie sukuria ar panaikina teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnis), pagrindu. Taip pat nenustatyta, kada atliktas bendrovės ir jos kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, t. y. iki 2022 m. lapkričio 24 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą, ar jau po nurodytos datos. Tai neabejotinai svarbu, nes nemokumo bylos juridiniam asmeniui iškėlimas pakeičia jo prievolių vykdymo tvarką. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
39. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Ž. Ž. pirmosios instancijos teismui pateiktame 2023 m. vasario 27 d. atsiliepime dėl nemokumo administratorės ginčijamos jo finansinio reikalavimo dalies, be kita ko, nurodė, kad po 2022 m. balandžio 29 d. pajų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo jis ir UAB „Vilniaus turto investicijos“ 2022 m. balandžio 29 d. pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymo už perleistus tvarius pajus termino pratęsimo, kuriuo atsiskaitymo terminas pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d., taigi jo piniginės prievolės bendrovei įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, todėl nebuvo teisinio pagrindo įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (CK 6.130 straipsnis). Prie atsiliepimo jame įvardytas susitarimas dėl atsiskaitymo už tvarius pajaus termino pratęsimo nebuvo pridėtas. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) nurodytą susitarimą pateikti, nors toks dokumentas yra reikšmingas, siekiant išspręsti ginčijamo finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą, o teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Be to, teismas turi imtis priemonių tam, kad išaiškintų kreditoriaus reikalavimo (ne)patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (žr. šios nutarties 30 punktą).
40. Iš suinteresuoto asmens (kreditoriaus) apeliacinės instancijos teismui pateikto 2022 m. balandžio 29 d. susitarimo dėl papildomų tvarių pajų perleidimo atsiskaitymo termino pratęsimo ir nuosavybės teisės perdavimo pagal papildomų tvarių pajų perleidimo sutartis matyti, kad UAB „Vilniaus turto investicijos“ ir Ž. Ž. susitarė pakeisti papildomų tvarių pajų perleidimo sutarčių, pasirašytų 2022 m. balandžio 29 d., atsiskaitymo terminus ir nustatyti, jog visa kaina už papildomus pajus sumokama iki 2025 m. gruodžio 31 d.
41. Kadangi pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui nepasiūlė pateikti aptariamą susitarimą, byloje nebuvo nustatinėtos šio susitarimo, sudaryto tą pačią dieną, kaip ir papildomų tvarių pajų perleidimo sutartys, t. y. 2022 m. balandžio 29 d., pasirašymo aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. balandžio 29 d. sudarytų papildomų tvarių pajų perleidimo sutarčių, pagal kurias UAB „Vilniaus turto investicijos“ perleido Ž. Ž. turėtus 12 000 Eur, 28 112 Eur ir 10 500 Eur vertės KU „Taupa“ tvarius pajus, 5.1.1 punkte numatyta, kad visa kaina už papildomus pajus sumokama iki 2022 m. gruodžio 31 d., o pagal sutarčių 7.1 punktą naujojo savininko nuosavybės teisė į papildomus pajus atsiranda nuo įvykdytų mokėjimų datos. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 29 d., UAB „Vilniaus turto investicijos“ ir Ž. Ž. susitarė pakeisti atsiskaitymo pagal pajų perleidimo sutartis terminus ir nustatyti, kad visa kaina už papildomus pajus sumokama iki 2025 m. gruodžio 31 d., be to, susitarė, jog pradinis savininkas (UAB „Vilniaus turto investicijos“) perduoda nuosavybės teises į papildomus pajus naujajam savininkui (Ž. Ž.) galutinai už juos neatsiskaičius.
42. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas 2022 m. balandžio 29 d. susitarimas, kuriuo suinteresuotas asmuo (kreditorius) grindžia prašomą patvirtinti ginčijamą finansinį reikalavimą, bendrovės nemokumo administratorės būtų nuginčytas ar yra ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka. Nesant tokių duomenų, šis susitarimas turi būti tiriamas bei vertinamas, sprendžiant dėl suinteresuoto asmens (kreditoriaus) prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus Ž. Ž. finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimą, neišsiaiškino ginčijamam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, nesiėmė procesinių priemonių byloje esančių įrodymų prieštaravimams pašalinti ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, konstatuoja, kad apskųsta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir ginčijamo kreditoriaus Ž. Ž. finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turto investicijos“ bankroto byloje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Tomas Venckus