(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Trumpulienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams G. G., G. G., S. F., A. K., M. J., O. G. dėl nuostolių atlyginimo ir žemės sklypo dalių atlaisvinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1. Priteisti turtinės žalos su palūkanomis atlyginimą iš: 1.1) G. G. – 840,17 Eur; 1.2) G. G. – 294,95 Eur; 1.3) S. F. – 340,57 Eur; 1.4) O. G. – 340,57 Eur; 1.5) A. K. – 520,46 Eur; 1.6) M. J. – 331,19 Eur. 2. Priteisti iš atsakovės G. G. 551,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kitų atsakovų - solidariai 1 728,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. 3. Priteisti iš atsakovų 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 4. Įpareigoti atsakovę G. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis: tarp taškų 1 ir 4 pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį, taško statmenos projekcijos iš taško 4 į artimiausią šio žemės sklypo ribą ir taško 18 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre; tarp taškų 8, 9 ir 10 pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį ir taškų 65, 72, 19 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius šio reikalavimo, priteisti iš jos baudą – po 20,00 Eur kasdien iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai su atsakovais (išskyrus M. J.) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties 1.1.5 p. nurodyta, kad ji nuosavybės teise įsigijo 145/971 dalis žemės sklypo, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendro 290 kv. m ploto (0,1942 ha viso žemės sklypo ploto / 971 x 145). Pagal šios sutarties 4.1. p. nuostatas jai asmeniškai naudotis yra skirta 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta „B“, kurioje yra jai (ieškovei) asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o likusi 110 kv. m ploto dalis žemės sklypo, susidedanti iš dalių „B5, C4, D3“, „A2, B2“, „A4, B6, C5, D4“, „A1, B4“ ir „A3, B3“ yra skirta bendram naudojimuisi su atsakovais (išskyrus M. J.). Remiantis antstolio A. N. 2019 m. kovo 26 d. protokolu ji neturi objektyvios galimybės naudotis žemės sklypo šiomis didžiausio ploto bendro naudojimo dalimis: 1) pažymėta „A4, B6, C5, D4“, 225 kv. m ploto tarp taškų 52-51-71-70-69-60-59-58-57-56-55-27-28-29-81-80-79-78-77-76-75-74-45-46-52 ir „A2, B2“, 36 kv. m ploto, tarp taškų 66-67-68-69-70-71-51-50-66, kadangi jose yra pastatyti S. F., O. G., G. G., G. G., A. K. ir M. J. pastatai ir ji (ieškovė) nėra įleidžiama į šių bendraturčių aptvertą teritoriją; 2) pažymėtos „B5, C4, D3“ tarp taškų 33-45-74-75-76-77-78-79-80-81-29-30-31-32-33 dalimi 3,8 kv. m ploto, kadangi ją užima minėtiems atsakovams, išskyrus G. G., priklausančio pastato dalis.
3. Ieškovė nurodė, jog žemės sklypo dalyje „A4, B6, C5, D4“, 225 kv. m ploto yra minėtų atsakovų, išskyrus G. G., gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 221 kv. m užstatyto ploto (šis namas neturi žymėjimų žemės sklypo plane, tačiau žemės sklype nėra kitų išskirtų dalių, kuriose galėtų tilpti nurodyto ploto pastatas). Be to, dalies „B5, C4, D3“ minėtoje 3,8 kv. m dalyje yra to paties gyvenamojo namo kampas ir žemės sklypo dalis „A2, B2“ yra kiemas prie dviejų pastatų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio S. F., O. G., G. G., A. K. ir M. J. ir gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. G., kiemas yra aptvertas ir atsakovai neleidžia jai naudotis šia sklypo dalimi.
4. Ieškovė paaiškino, kad įsigijo jai šiuo metu priklausančią žemės sklypo dalį pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartį iš O. M., kuris nusipirko šią dalį iš I. Č. pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 5 p. nuostatomis, I. Č. priklausė 64 kv. m žemės sklypo dalies „A4, B6, C5, D4“ ir 11 kv. m žemės sklypo dalies „B5, C4, D3“. I. Č. pardavė visą jai priklausančią žemės sklypo dalį O. M. pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. sutartį ir atsakovams S. F. bei O. G. pagal 2014 m. balandžio 4 d. sutartį. Be to, šiems atsakovams buvo perleista 32 kv. m iš žemės sklypo dalies „A4, B6, C5, D4“ ir 5 kv. m dalies „B5, C4, D3“, o kadangi sutartyse, kuriomis I. Č. perleido O. M., o šis vėliau perleido ieškovei žemės sklypo dalį, nėra nurodyta, koks konkrečiai plotas buvo perleistas bendro naudojimo dalyse, tai yra laikytina, jog ji (ieškovė) įsigijo likusias I. Č. priklausiusias dalis – 32 kv. m dalies „A4, B6, C5, D4“ (64 kv. m - 32 kv. m) ir 6 kv. m dalies „B5, C4, D3“ (11 kv. m - 5 kv. m). Žemės sklypo dalies „B5, C4, D3“ 3,8 kv. m. dalis užimta minėtiems atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl jai (ieškovei) proporcingai trukdoma naudotis 0,49 kv. m plotu (6 kv. m/ 47 m. x 3,8 kv. m). Jai (ieškovei) perleistos žemės sklypo dalies plotas, esantis dalyje „A2, B2“, nėra nurodytas 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. sutartyse, todėl yra laikytina, jog jai priklauso tokia pat dalis kaip ir kitiems šios dalies bendraturčiams: S. F., O. F. ir G. G. – 9 kv. m (36 kv. m / 4). Mano, jog dėl atsakovų veiksmų ir jų turto išsidėstymo neturi galimybės naudotis jai priklausančiais 41,49 kv. m bendro žemės sklypo ploto (32 kv. m + 0,49 kv. m + 9 kv. m).
5. Ieškovė nurodė, kad negauna iš atsakovų užimtų dalių turėjimo jokios naudos, todėl turi teisę į adekvačią kompensaciją už naudojimąsi jos turtu. Mano, jog piniginė kompensacija turi atitikti šių dalių rinkos vertę, kuri pagal licencijuotos turto vertintojos UAB „Marleksa“ atstovės G. T. 2020 m. rugpjūčio 11 d. išvadą sudaro 2 223 Eur sumą. Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas priklauso atsakovams šiomis dalimis: A. K. – 11/50 arba 37,15 kv. m ploto (168,86 kv. m/ 50 x 11); M. J. – 14/100 arba 23,64 kv. m ploto (168,86 kv. m / 100 x 14); G. G. – 59,97 kv. m ploto butas (unikalus Nr. 4400-1611-7287:3398), esantis šiame name; S. F. ir O. G. – 48,62 kv. m ploto butas (unikalus Nr. 4400-1611-7287:3398), esantis šiame name, arba po 24,31 kv. m kiekvienam; atsakovų plotų suma – 169,38 kv. m nežymiai viršija registruotą šio namo bendrą plotą – 168,86 kv. m, todėl kompensacijos dalys už minėto namo užimtas žemės sklypo dalis „A4, B6, C5, D4“ ir „B5, C4, D3“ atsakovams yra šios : G. G. – 616,34 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 59,97 kv. m); S. F. – 249,84 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 24,31 kv. m); O. G. – 249,84 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 24,31 kv. m); A. K. – 381,81 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 37,15 kv. m); bei M. J. – 242,96 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x (32 kv. m + 0,49 kv. m) /169,38 kv. m x 23,64 kv. m).
6. Be to, žemės sklypo dalis „A2, B2“ yra minėto atsakovams priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G. G. priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kiemas, todėl bendras nekilnojamojo turto plotas, pagal kurį skaičiuojama kompensacija už šios dalies užėmimą yra 345,43 kv. m ir atsakovų dalys yra: G. G. – 83,72 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 59,97 kv. m); G. G. – 245,76 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 176,05 kv. m); S. F. – 33,94 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 24,31 kv. m); O. G. – 33,94 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 24,31 kv. m); A. K. – 51,86 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 37,15 kv. m) bei M. J. – 33,00 Eur (2 223 Eur / 41,49 kv. m x 9 kv. m /345,43 kv. m x 23,64 kv. m).
7. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovai privalo mokėti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės pažeidimą ir palūkanų dydis už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos (2021 m. rugpjūčio 1 d.) sudaro 444,90 Eur sumą ( 223 Eur / 100 x 5 / 365 d. x 1461 d.) bei šias palūkanas ieškovė prašo priteisti iš atsakovų dalimis, proporcingomis pagrindinės prievolės dalims.
8. Ieškovė taip pat prašė pareigoti atsakovę G. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis: tarp taškų 1 ir 4 pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį, taško statmenos projekcijos iš taško 4 į artimiausią šio žemės sklypo ribą ir taško 18 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre; tarp taškų 8, 9 ir 10 pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. protokolo brėžinį ir taškų 65, 72, 19 pagal šio sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre ir atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius šio reikalavimo, prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai baudą po 20 Eur kasdien iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Paaiškino, jog remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 6.3. p. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu, jai ir G. G. bendram naudojimui lygiomis dalimis po 22 kv. m ploto, yra skirta žemės sklypo dalis „A3, B3“, 44 kv. m bendro ploto. Pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ši sklypo dalis yra užimta keliu, kuriuo naudojasi atsakovai, patekdami į jų valdomas ir naudojamas Žemės sklypo dalis „B5, C4, D3“, „A2, B2“, „A4, B6, C5, D4“. Taip pat ši dalis yra atsakovų apsodinta tujomis bei užimta jų savavališkos statybos statiniu bei malkomis ir statybinėmis šiukšlėmis. Keliui naudojama dalis bei medžiais apsodinta dalis yra tarp taškų 1, 2, 6 ir 7 pagal antstolio protokolo brėžinį, užima 22 kv. m ploto, kas atitinka visą G. G. dalį šioje „A3, B3“ žemės sklypo dalyje. Savavališkos statybos statiniu, malkomis ir šiukšlėmis užimta dalis „A3, B3“ Žemės sklypo dalies tarp taškų 1 ir 4 pagal minėtą brėžinį, taško projekcijos iš taško 4 į artimiausią Žemės sklypo ribą ir taško 18 pagal žemės sklypo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Pastarosios užimtos dalies plotas yra 8 kv. m. Pažymėjo, jog pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties 4.1. p. jai asmeniškai naudotis yra skirta 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta „B“, tačiau antstolio protokole yra nurodoma, kad šioje dalyje stovi tvora, atsakovės G. G. pastatyta aplinkui jos naudojamą Žemės sklypo dalį „A“. Kadangi tvora yra pastatyta žemės sklypo dalyje „B“ (antstolio protokolo brėžinio taškai: 8, 9 ir 10), ji (ieškovė) neturi galimybės naudotis jai priklausančia 4 kv. m ploto žemės sklypo dalimi.
10. Atsakovė G. G. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad žemės sklypo dalį su ten esančiu pastatu ieškovė įsigijo iš savo sūnaus O. M. pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartį, kuris įsigydamas šį turtą perėmė buvusios šeimininkės I. Č. įsipareigojimus, numatytus sutartyje dėl Žemės naudojimosi tvarkos. Priimdama iš savo sūnaus dovanojimą ieškovė priėmė ir visas teises bei pareigas. Du metus iki dovanojimo O. M. tiksliai žinojo kuriais žemės sklypais jis negalėjo naudotis, kadangi gyveno kartu su ieškove ir tokio laikotarpio visiškai pakako tam, kad išspręstų šią problemą su buvusia savininke ir nedovanotų ieškovei turto, kuris kelia konfliktus, o ieškovei priimti tokio turto, kadangi galutiniame rezultate visas savo problemas ieškovė perkelia atsakovams bendrasavininkams.
11. Pažymėjo, kad 2009 m. birželio 12 d. tarp jos ir buvusios savininkės I. Č. dėl žemės sklypo „A2, B2“ 3-ame notarų biure buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigojo per 30 dienų nuo žemės sklypo naudojimosi nutarimo patvirtinimo pastatyti medinę tvorą, skiriančią paskirtus naudotis žemės sklypus, UAB „Geovisata“ paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodytų linijų, pažymėtų skaičiais 14,49,50 vietoje. 2011 m. gegužės 16 d. I. Č. pasirašė sutikimą ir neprieštaravo žemės sklypo dalyje „A2, B2“ (plane pažymėtoje skaičiais 51- 50-65-66-67-68-69-70-71-51) jos (atsakovės G. G.) lėšomis statyti medinę tvorą ir šis sutikimas buvo pasirašytas 14-ame notarų biure bei įregistruotas VĮ Registrų centre. 2020 m. rugsėjo 7 d. I. Č. raštu patvirtino, jog toks sandoris dėl žemės sklypo „A2, B2“ buvo naudingas abiem šalims ir šis sandoris buvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir jokių materialinių pretenzijų dėl žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nebuvo. Paaiškino, kad sklype, kuris yra pažymėtas „A4, B6, C5, D4“, jos butas turi 3 numerį ir jam plane yra paskirti 79 kv. m (nors pačio buto plotas 59,97 kv. m) ir tai oficialiai yra nurodyta naudojimosi žeme plane, o I. Č. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiam butui plane yra paskirti 64 kv. m, iš kurių 32 kv. m įsigijo ieškovė.
12. Nurodė, kad pavasario - vasaros mėnesiais po naujos kanalizacijos ir vandentiekio pravedimo pagal Europos sąjungos projektą atsakovė tvarkė kiemą, kuriame dirbo statybininkai, todėl už kiemo ribų buvo dar nepanaudotas smėlis, trinkelės bei kitos statybinės medžiagos ir tai užkliuvo ieškovei, nors prieš tai ieškovė ir pati tvarkė savo teritoriją bei jos statybinės medžiagos taip pat buvo už jos nuosavybės ribų. Tokiu būdu iki šiol penkios tonos smėlio yra iškrautos pravažiuojamoje gatvės dalyje, tačiau apie šias aplinkybes ieškovė nutyli.
13. Pažymėjo, kad ieškovė reiškia pretenzijas dėl tvoros, kuri stovi tarp taškų „A“ ir “B“, tačiau notariškai pasirašant sutartį su I. Č., buvo sulygta dėl tvoros pastatymo ir išlaidų pasidalinimo lygiomis dalimis.
14. Atsakovas G. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nėra namo, esančio adresu Riešutų g.7, Vilniuje, bendraturtis, žemės sklypas po šiuo namu, pažymėtas „A4, B6, C5, D4“, nieko bendro neturi ir su šiuo žemės sklypu ir su žemės sklypu „A2, B2“, kaip nurodė ieškovė. Pažymėjo, jog tik 2021 m. sausio 12 d. tapo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, todėl visos nuo 2018 metų iki 2021 metų ieškovės turėtos teismo išlaidos, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos negali būti sietinos su juo. Atsakovas dėl sklypo „A3, B3“ dalies atlaisvinimo aplinkybių nurodė, jog iki šiol jokių dokumentų, patvirtinančių tai, kad ieškovė yra šio sklypo „A3, B3“ bendrasavininkė, nebuvo. Be to, pateiktas dokumentas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimas dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildymo nepaaiškina tų aplinkybių, kokiu pagrindu šis žemės sklypas atiteko ieškovei iš O. M., jeigu 2015 m. rugpjūčio 24 d. per pirkimo - pardavimo ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sandorius žemės sklypas „A3, B3“ niekur nebuvo paminėtas ir jokių pretenzijų ieškovė dėl to nereiškė. Pastebėjo, jog aplinkybė, kad vykstant remontui atsakovės G. G. žemės sklype buvo smėlis bei trinkelės, neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi po remonto visi šie statybiniai likučiai buvo pašalinti ir šiuo metu aplinka yra visiškai sutvarkyta.
15. Atsakovė M. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Pažymėjo, kad ji nėra ginčo žemės sklypo bei žemės sklypo dalies „A3, B3“, dėl kurios ieškovė turi pretenzijų į atsakovę G. G., savininkė. Pažymėjo, kad pas minėtą atsakovę yra visuomet tvarka, o tuo metu, kai buvo atvykęs antstolis, darbininkai tvarkė kiemą; šiandienai viskas yra sutvarkyta, o tujos ir krūmai auga tiek, kiek ji čia gyvenanti.
16. Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Atsakovė nurodė, kad jos turtas buvo nupirktas dar iki ieškovės turto pirkimo – pardavimo sandorio.
17. Atsakovas S. F. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Nurodė, kad pirkdamas būstą jis buvo susipažinęs su žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri visiškai jį tenkino ir visi dokumentai buvo patikrinti tiek banko, tiek notaro, ir jokių kliūčių pirkti nekilnojamąjį turtą tuo metu nebuvo. Mano, jog kilus klausimams ar pretenzijoms ieškovė turi kreiptis į buvusią savininkę I. Č. ir spręsti ginčą. Dėl statybinių medžiagų dalyje „A3, B3“ pažymėjo, jog už jų sutvarkymą buvo atsakinga atsakovė G. G., ir ji teritoriją vėliau sutvarkė.
18. Atsakovė O. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
19. Dublike ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Dėl atsakovės G. G. atsiliepimo aplinkybių nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad šis ieškinys yra tapatus ieškiniui, paliktam nenagrinėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11424-1097/2020. Paaiškino, jog kadangi atidalijimo projekto parengimo išlaidos keleriopai viršijo ieškinio sumą, nebepalaikė ieškinio dėl atidalijimo ir teismas jį paliko nenagrinėtą, o šioje byloje yra reiškiamas prievolinis teisinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir daiktinis teisinis reikalavimas dėl žemės sklypo dalių atlaisvinimo.
20. Pažymėjo, kad remiantis 2010 m. rugsėjo 15 d. sutartimi, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartimi bei 2020 m. rugpjūčio 27 d. Susitarimu jai asmeniniam naudojimui yra skirta žemės sklypo dalis, pažymėta „B“ ir žemės sklypo dalys „B5, C4, D3“, „A2, B2“, „A4, B6, C5, D4“, „A1, B4“, „A3, B3“ yra skirtos bendram visų šalių naudojimuisi. Jos sūnus O. M. sumokėjo pardavėjai už visą jo įsigytą žemės sklypo plotą 290 kv. m ir perleido jai nuosavybės teise tą pačią žemės dalį, todėl jai priklauso galiojanti ir nenuginčyta teisė naudotis jos turtu, o nesant galimybės naudotis, reikalauti apginti pažeistas teises, tačiau 41,49 kv. m plotu neatlygintinai naudojasi atsakovai.
21. Nurodė, kad atsakovės minimas buvusios žemės sklypo bendraturtės 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškimas apie pretenzijų atsakovei neturėjimą teisine prasme yra niekinis ir šis pareiškimas atsirado po trijų metų nuo ieškovės žemės sklypo dalių įsigijimo ir iki įsigijimo šio pareiškimo nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog atsiliepime atsakovė pripažįsta, kad žemės sklypo dalyje „A3, B3“, yra statybinių medžiagų, malkų, šiukšlių bei auga medžiai. Pagal antstolio 2021 m. birželio 30 d. protokolą atsakovės G. G. daiktais yra užimta 30 kv. m iš bendro abiem šalims priklausančio 44 kv. m ploto, todėl ieškiniu teisėtai prašoma įpareigoti atsakovę atlaisvinti dalį šio ploto, kad ši dalis atitiktų ieškovei priklausančius 22 kv. m ploto.
22. Dėl atsakovo G. G. atsiliepimo aplinkybių nurodė, kad atsakovas klaidina teismą, jog neturi nieko bendra su žemės sklypo dalimi „A2, B2“. Be to, atsiliepime pripažįstama, kad šiam atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklypo dalyje „A“, pažymėtas „2MG“ ir šio namo kiemas yra žemės sklypo dalyje „A2, B2“, kuria ji (ieškovė) turi teisę naudotis, tačiau šios teisės įgyvendinti negali, kadangi dalis „A2, B2“ yra atsakovų aptverta. Pripažino, jog atsakovo argumentai dėl prašomų priteisti palūkanų yra iš dalies pagrįsti, kadangi atsakovo G. G. gyvenamasis namas priklauso jam nuo 2021 m. sausio 12 d., todėl ieškinio reikalavimą dėl 49,19 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo G. G. sumažino iki 6,77 Eur sumos, o likusią dalį - 42,42 Eur prašė priteisti iš atsakovės G. G..
23. Dėl atsakovo S. F. atsiliepimo aplinkybių nurodė, jog ieškinys ankstesnėje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-11424-1097/2020 buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtu, nesprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo ir šioje civilinėje byloje yra reiškiamas tas pats reikalavimas, tačiau skirtingu teisiniu pagrindu, ne dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, o dėl nuostolių atlyginimo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovų.
24. Dėl atsakovių A. K. ir M. J. atsiliepimų argumentų ieškovė nurodė, jog atsakovių pastatai užima žemės sklypo dalis, kuriomis ji negali naudotis ir atsakovės M. J. nuosavybės teisės į žemės sklypą neturėjimas šio fakto nekeičia.
25. Triplike atsakovas G. G. papildomai nurodė, kad 2011 m. gegužės 16 d. 14-ajame notarų biure I. Č. pasirašė sutikimą, pagal kurį ji sutiko ir neprieštaravo, jog atsakovė G. G. bendro sklypo „A2, B2“ dalyje savo lėšomis pastatytų medinę tvorą ir I. Č. savarankiškai nubraižė ribą, pagal kurią bus tvora bei ši tvora buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Be to, pasirašius tokį sutikimą, I. Č. nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką žemės sklypo dalyje „A2, B2“ ir šie dokumentai yra notariškai patvirtinti bei užregistruoti VĮ Registrų centre, tokiu būdu notarinis sutikimas negali būti ginčijamas. Mano, jog I. Č. pati savo noru perdavė dalį sklypo „A2, B2“ naudojimui, ir kad tai nėra neteisėtas savavališkas pasisavinimas. Taip pat mano, jog ieškovės minimas 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimas yra sudarytas su klaidomis, ne pagal Naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo sutartį, nes susitarime „A2, B2“ ir „A3, B3“ bendrasavininkais nurodyti visi bendrasavininkai ir ieškovė lygiomis dalimis, o naudojimosi tvarkoje tik G. G. ir I. Č. lygiomis dalimis.
26. Atsakovas S. F. triplike papildomai nurodė, kad tvora buvo oficialiai įregistruota tiek VĮ Registrų centre, tiek buvo aptarta ir notarų sudarytose sutartyse. Be to, žemės naudojimosi tvarka buvo priskirta ir patvirtinta kiekvienam sklypo bendrasavininkui, todėl vizualiai visi matė, ką perka ir kokiomis sąlygomis bus galima naudotis. Ieškovė tuo metu dar nebuvo sklypo bendrasavininkė. Per dvejus metus buvęs savininkas O. M. turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti dėl žemės sklypo ribų ir jam priklausančios žemės dalies ir tiek O. M., tiek ieškovės pirkimo - pardavimo bei dovanojimo sutartyse yra pažymėta, kad jie pilnai apžiūrėjo visą savo perkamą žemę prieš pasirašydami sutartis.
27. Atsakovė G. G. triplike papildomai nurodė, jog nei pirkimo – pardavimo, nei dovanojimo sutartyse nėra paminėtas toks žemės sklypas kaip „A3, B3“, tik po penkių metų nuo 2015 metų – 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytas notarinis susitarimas tarp O. M. ir ieškovės, ir pastarasis, nors notariškai patvirtintas, tačiau su grubiomis klaidomis. Jame nurodyta, jog apdovanotoji bendrai su kitais bendraturčiais naudosis dalimi plane pažymėta „A3, B3“, tuo tarpu pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį: dalimi turinčia 44 kv. m bendro ploto, plane pažymėta indeksais „A3, B3“ linijomis ir skaičiais:16-17-18-73-16 G. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m, o I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m. Jeigu žemės sklypas „A3, B3“ priklauso visiems bendraturčiams, neaišku kodėl pretenzijos keliamos tik jai. Pažymėjo, jog sklypas šioje dalyje tuščias.
28. Atsakovė M. J. triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
29. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
30.1. Teismas nustatė, kad ieškovė savo ieškinyje kildina keletą skirtingo pobūdžio ieškininių reikalavimų atsakovams: ieškininius reikalavimus dėl nuostolių, kuriuos kildina iš vienkartinių piniginių kompensacijų priteisimo iš atsakovų; ieškininius reikalavimus dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų bei ieškininius reikalavimus dėl sklypo dalių atlaisvinimo.
30.2. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškininių reikalavimų dėl nuostolių, kuriuos kildina iš vienkartinių piniginių kompensacijų priteisimo iš atsakovų, pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šie reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Ieškovė nurodė, kad prašomų žemės sklypų kompensacijų orientacinę kainą 2 223,00 Eur sumai ji ėmė iš UAB „Marleksa“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateiktos konsultacinės išvados dėl objekto rinkos kainos, tačiau ši konsultacinė išvada yra vertintina kritiškai, kadangi visų pirma, nei šios konsultacinės išvados prieduose, nei prie ieškovės pateikto ieškinio prieduose nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad UAB „Marleksa“ turi teisę / licenciją ir šiai bendrovei yra įstatymų nustatyta tvarka suteikti visi įgalinimai atlikti tokio pobūdžio veiksmus, t. y. kaip nekilnojamojo turto vertinimus. Antra, šioje konsultacinėje išvadoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ši konsultacinė išvada nėra turto vertinimo ataskaita ir ji yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Šiuo atveju, nustatant piniginių kompensacijų dydžius, yra reikalingas tikslus turto įvertinimas, kad būtų galima paskaičiuoti tinkamas ir pagrįstas pinigines išmokas, o ne konsultacija, kurios pobūdis iš viso nėra aiškus bei nėra tiksliai apibrėžtas. Kadangi ieškovė konsultacine išvada kaip pagrindu vadovavosi nustatinėjant iš visų atsakovų priteistinas kompensacines sumas, darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė tinkamai neįrodė nuostolių (piniginių kompensacijų) fakto bei dydžio klausimų, tokiu būdu ieškovės nurodyti visų priteistinų iš atsakovų piniginių kompensacijų dydžiai šioje civilinėje byloje šiuo atveju nėra ieškovės tinkamai įrodyti ir pagrįsti, todėl ieškovės ieškiniai reikalavimai šioje dalyje yra atmestini.
30.3. Teismas pažymėjo, jog ieškovės ieškininiai reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat yra atmestini, kadangi tiek palūkanų išieškojimas tiek bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra išvestiniai ieškininiai reikalavimai iš pagrindinių ieškininių reikalavimų ir atmetus pagrindinius ieškininius reikalavimus nebėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškininio reikalavimų. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovė šioje civilinėje byloje naudojasi antrine teisine pagalba, t. y. ieškovė šioje civilinėje byloje neturi jokių realių advokato išlaidų, advokato paslaugos ir kitos išlaidos buvo suteiktos ir turėtos visai kitoje civilinėje byloje Nr. e2-11424-1097/2020, kur Vilniaus miesto apylinkės teismas jau yra palikęs ieškovės patikslintą ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovė nustatytu procesiniu terminu nepašalino patikslinto ieškinio trūkumų. Toks kitoje civilinėje byloje turėtų realių išlaidų priteisimo būdas iš esmės prieštarauja civilinio proceso kodekso nuostatoms, kuriose yra numatyta, jog konkrečios turėtos išlaidos yra priteisiamos tik konkrečioje civilinėje byloje ir negalima inicijuoti kitos bylos ir naujų ieškininių dėl tokių išlaidų priteisimo kitoje naujoje byloje, todėl ieškovės šis pareikštas ieškinio reikalavimas dalyje dėl kitos bylos turėtų išlaidų taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
30.4. Įvertinęs tai, jog atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai ir tinkamai yra atlaisvinę visas žemės sklypo dalis nuo statybinių atliekų, taip pat tai, jog šią aplinkybę taip pat patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu, t. y. nurodydama, jog visos statybinės atliekos yra pašalintos iš jos užimamų žemės sklypo dalių, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai dėl sklypo dalių atlaisvinimo taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovei tenkančios žemės sklypo dalys šiuo metu yra užimtos statybinėmis ir kitomis atliekomis, priešingai, šalys nurodė aplinkybę, kad ginčo žemės sklypų dalys šiai dienai yra visiškai atlaisvintos.
30.5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su panašaus pobūdžio ieškinio reikalavimais atsakovams ir kitoje civilinėje byloje ieškovės ieškinio reikalavimai buvo nagrinėti net kelerius metus, dėl ko vėliau teismo ieškovei buvo liepta sutikslinti ir sukonkretinti savo ieškininius reikalavimus, tačiau ieškovė šių teismo įpareigojimų neįvykdė. Teismas nurodė, kad ieškovė visgi netinkamai naudojasi savo procesine teise reikšti ieškinio reikalavimus atsakovams bei ginti savo tariamai pažeidžiamas teises.
III. Apeliacinio skundo argumentai
31. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
31.1. Apeliantės nuomone, sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į bylos esmę, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Teismo sprendime yra atkartojamas atsakovų argumentas, jog įsigyjant nuosavybės žemės sklypo dalį, buvo sutikta su naudojimosi šiuo sklypu tvarka, tačiau neįvertinta, jog teisinė naudojimosi sklypu tvarka, nustatyta sutartyse, ir faktinis žemės sklypo naudojimas skiriasi iš esmės, t. y. teisiškai buvo įsigytos žemės sklypo dalys, kuriomis nustatyta teisė naudotis, tačiau faktiškai šios dalys yra užimtos atsakovų. Atsakovų užimtas plotas sudaro net 14 procentų visos turimos žemės sklypo dalies, už šį turtą buvo sumokėta ne mažiau nei 2 223 Eur (mokėjo sūnus O. M.). Kadangi nuosavybė neliečiama, negali būti neatlygintinai nusavinama, ir tai yra kertinis galiojančios ekonominės santvarkos principas, už nuosavybės pažeidimą turi būti atlyginta.
31.2. Teismo išvada dėl to, jog byloje nėra įrodymų dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. išvadą parengusios UAB „Marleksa“ licencijos, patvirtinančios šios bendrovės teisę užsiimti turto vertinimo veikla, todėl prašomi priteisti nuostoliai yra neįrodyti, prieštarauja bylos aplinkybėms ir taikytinoms teisės normoms. Pirma, išvadoje nurodyta užimtų dalių vertė sutampa su verte, paskaičiuota pagal byloje esantį VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo įvertinimą, todėl minėta išvada nėra vienintelis leistinas įrodymas byloje, teismo sprendimas priteisti nuostolių atlyginimą galėjo būti priimtas, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis. Antra, turto vertintojų kvalifikacija yra tvirtinama teisės aktais ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo, o turto vertinimo licencija yra viešai prieinama, todėl jos pateikimas į bylą yra perteklinis. Trečia, atsakovai neginčijo nei nuostolių dydžio, nei UAB „Marleksa” ataskaitos turinio ar formos, todėl remiantis rungimosi principu, atsakovų atsikirtimų į ieškinio reikalavimus nebuvimas pašalina būtinybę papildomai minėtus faktus įrodinėti.
31.3. Vien atsakovės G. G. paaiškinimo pagrindu teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl sklypo dalies „A3, B3”, 44 kv. m bendro ploto, atlaisvinimo nuo statybinių šiukšlių. Ši teismo išvada iš esmės pažeidžia įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, nes vien paaiškinimais negalima nuginčyti aukščiausios įrodomosios galios dokumento – antstolio protokolo. Antstolio protokolas patvirtina aptariamo reikalavimo pagrįstumą, todėl teismas visiškai neteisėtai atsisakė tenkinti ieškinio dalį dėl įpareigojimo atlaisvinti sklypą.
31.4. 2021 m. birželio 30 d. antstolio protokole užfiksuota, kad tvora, skirianti asmenines žemės sklypo dalis „A“ ir „B“ yra pastatyta ne ant šių dalių ribos, dėl ko atsakovei G. G. atiteko 4 kv. m žemės sklypo. Teismo posėdyje atsakovė dar kartą atsisakė geranoriškai perkelti tvorą, atlaisvinant jos neteisėtai užimtą plotą. Pirmosios instancijos teismo sprendime dėl šios ieškinio dalies apskritai nepasisakyta, reikalavimas yra atmestas akivaizdžiai nepagrįstai.
31.5. Teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų prieštarauja galiojančiam procesinių išlaidų paskirstymo principui, kad yra atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo patirtos pareikštam reikalavimui įrodyti ir yra tiesiogiai su juo susijusios. Antstolio protokolai, UAB „Marleksa“ išvada, advokatui sumokėtas honoraras, visos išlaidos susijusios su reikalavimu dėl kompensacijos ginimu. Šis reikalavimas nesikeitė nuo pat pradžių, kai jis buvo pareikštas 2018 metais byloje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Kai pirminis reikalavimas buvo paliktas nenagrinėtas, paaiškėjus, jog dėl mažos ginčo ploto dalies nėra techninės – teisinės galimybės jos atidalinti, pareikštas reikalavimas dėl kompensacijų. Šiuo metu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ginčo esmės ar šalių išlaidų paskirstymo. Visos išlaidos yra skirstos tam pačiam reikalavimui apginti, todėl priteistinos iš atsakovų, dėl kurių neteisėtų veiksmų šios išlaidos atsirado.
32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. G. su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
32.1. Du metus iki dovanojimo sandorio O. M. ir ieškovė tiksliai žinojo kuriais žemės sklypais jie negalėjo naudotis (apie tai jie žinojo iš karto prieš pardavimą - pirkimą). Pirkimo metu jie negalėjo apžiūrėti Žemės sklypo dalies „A4, B6, C5, D4“, kadangi ji randasi po daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), kur ieškovė negyvena. Sklype, kuris pažymėtas „A4, B6, C5, D4“ yra jos butas, kuris turi 3-ą numerį, jam plane yra priskirti 79 kv. m (nors pačio buto plotas yra 59,97 kv. m ir oficialiai parodyta Naudojimosi plane). Buvusi savininkė I. Č. gyveno adresu (duomenys neskelbtini)-4, šiam butui priskirti 64 kv. m, iš kurių 32 kv. m įsigijo ieškovė I. M., o antrą dalį, t. y. kitus 32 kv. m įsigijo S. F.. Ieškovė rašo, kad visiems atsakovams buvo perleista 32 kv. m iš žemės sklypo dalies „A4, B6, C5, D4“, o tai nėra tiesa. Galima padaryti išvadą, jog pagal žemės sklypo dalį „A4, B6, C5, D4“ ieškovė negali turėti jai materialinių pretenzijų ir reikalauti iš jos 616,34 Eur kompensacijos už šią dalį.
32.2. Žemės sklypo dalis, kurį pažymėta plane „A2, B2“, ir kuri irgi randasi uždarytoje erdvėje, ir ja naudotis galėjo tik su I. Č., o dabar su S. F., buvo padalinta I. Č. be jokių matavimų. Ji pati nubraižė ribą, kur bus tvora ir davė notariškai patvirtintą sutikimą dėl medinės tvoros pastatymo. Sutikime aiškiai parašyta, kad sumokėjo I. Č. po tvoros pastatymo, byloje yra sąmata. 2020 m. rugsėjo 7 d. I. Č. raštu patvirtino, kad toks sandoris buvo naudingas abiem šalims, todėl aišku, kad I. Č. gavo kompensaciją, o ieškovės pretenzijos dėl sklypo dalies „A2, B2“ nepagrįstos.
32.3. Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad „A3, B3“ sklypo dalis pilnai ir tinkamai yra atlaisvinta. Šią aplinkybę, t. y. kad žemės sklypo dalis yra pilnai atlaisvinta, taip pat patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu.
32.4. Ieškovė apeliaciniame skunde vėl grįžta prie tvoros tarp dalių „A“ ir „B“. Šią tvorą pastatė I. Č.. Su I. Č. 2009 m. birželio 12d. buvo pasirašyta notarinė sutartis ir buvo padalintos tvoros pastatymo dalys. Štai išrašas iš šios sutarties: „Savo lėšomis pastatyti 1,8 m aukščio medinę tvorą, skiriančią paskirtus naudotis žemės sklypus, UAB „Geovisata“ paruoštoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodytų linijų pažymėtų skaičiais 19,72,65 vietoje“.
32.5. Visos ieškovės pretenzijos nepagrįstos. Į kiekvieną ieškovės materialinės kompensacijos reikalavimą, galima pateikti notariškai patvirtintus dokumentus (o kai kurie užregistruoti VĮ Registro centre), kurie patvirtina jos reikalavimų nepagrįstumą.
33. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. G. nurodė kategoriškai nesutinkantis su jam pareikštais reikalavimais. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Ieškovė rašo, kad kiemas yra aptvertas ir neva jis neleidžia naudotis sklypo „A2, B2“ dalimi. Bet šitas sklypas yra aptvertas nuo 2010 metų, o 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo- pardavimo ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutartyse atžymėta, kad ši šeima turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo turtą iki šios sutarties patvirtinimo, kad turtas visomis prasmėmis atitinka ir kad su perkamo turto nuosavybės dokumentais susipažino, jokių pretenzijų dėl jų neturi. O po trejų metų atsirado ieškovės pretenzijos.
33.2. 2011 m. gegužės 16 d. I. Č. pasirašė sutikimą, pagal kurį ji sutiko ir neprieštaravo, kad G. G. bendro sklypo „A2, B2“ dalyje savo lėšomis pastatytų medinę tvorą. I. Č. savarankiškai nubraižė ribą, pagal kurią bus tvora. Šita tvora buvo įregistruota registre. Pasirašius tokį sutikimą, I. Č. nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypo dalyje „A2, B2“. Šie dokumentai yra notariškai patvirtinti ir užregistruoti. Notarinis sutikimas negali būti ginčijamas. Iš to galima padaryti išvadą, kad I. Č. pati savo noru perdavė dalį sklypo „A2, B2“ ir kad tai nėra neteisėtas savavališkas pasisavinimas.
33.3. Atkreipia dėmesį į klaidas skaičiavimuose dėl kompensacijos už dalį „A2, B2“. Ieškovė įtraukia jo (atsakovo) namo plotą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas yra 176,05 kv. m, bet užimamas žemės sklypo plotas po šiuo namu du kartus mažesnis (ieškovei reikėjo dar paskaičiuoti rūsio plotą). Tai tuomet po ieškovės namu irgi išeitų 2 kartus didesnis žemės sklypas. Tokiu būdu plotas žemės sklype „B“ lygus 180 + 70,22 = 250,22 (ieškovės namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas lygus 140,44 kv. m).
33.4. Dėl žemės sklypo „A3, B3“ pažymi, kad teismo posėdyje ir atsakovai, ir ieškovė patvirtino, kad jis atlaisvintas.
33.5. Tvorą tarp „A“ ir „B“ dalių pagal notarinį susitarimą pastatė I. Č. (buvusi savininkė), todėl neaišku kodėl pretenzijos reiškiamos atsakovei G. G..
33.6. 2020 m. rugpjūčio susitarimas sudarytas su klaidomis, ne pagal Naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo sutartį (2010 m. rugsėjo 15 d.) p. 6.2 ir p. 6.3. Žemės sklypo dalis „A2, B2“ ir „A3, B3“ (raidė „A“ - G. G., raidė „B“ - I. Č.) yra buvusios bendrasavininkės I. Č. ir G. G. nuosavybė lygiomis dalimis, o 2020 m. rugpjūčio 27 d. sutikime „A2, B2“ ir „A3, B3“ bendrasavininkais nurodyti visi bendrasavininkai ir ieškovė lygiomis dalimis.
34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. F. nurodė su juo nesutinkantis. Pažymėjo, jog jo pozicija nesikeičia ir yra išdėstyta triplike (kurio dalį nukopijavo į atsiliepimą į apeliacinį skundą).
35. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. J. nurodė nesutinkanti su ieškovės reiškiamais reikalavimais.
35.1. Paaiškino, kad 1999 metais pirko namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš Č. T.. Jau tuo metu sklypai, pažymėti raidėmis „A“, „B“ ir „C“ buvo išpirkti. Tik žemės sklypo dalis, pažymėta raide „D“ nebuvo išpirkta ir liko Lietuvos Respublikos nuosavybė. Buvę ankstesni savininkai šios žemės sklypo dalies neišpirko ir po jai priklausančiu butu žemės sklypo dalis „D4“ (33 kv. m) liko valstybės nuosavybė. Tai atžymėta naudojimosi žemės sklypu tvarkoje. Kadangi nėra žemės sklypo bendraturtė, jai nėra aišku, kodėl reikalavimai dėl kompensacijos reiškiami jai, ne valstybei.
35.2. Be to, ieškovės pateiktą 2020 m. rugpjūčio 1 d. dokumentą prašo laikyti negaliojančiu, nes jame nurodyta, kad ieškovė bendrai su kitais žemės sklypo bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimis: „A1“, „B4“, „A3“, „B3“, „A2“, „B2“, bet iš šių raidžių aišku, kad minėtų dalių bendraturčiais gali būti tik ieškovė ir atsakovė G. G..
35.3. Pasisakydama dėl statybinių šiukšlių žemės sklypo dalyse „A3, B3“, nurodė, jog nieko panašaus nėra, šios žemės sklypo dalys yra sutvarkytos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
36. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:
36.1. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: 145/971 – ieškovei I. M., 346/1942 – trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 124/971 – atsakovams O. G. ir S. F., 260/971 – atsakovei A. K., 166/971 – atsakovei G. G., 103/971 – G. G..
36.2. Ginčo žemės sklypui galioja notariškai patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios 2010 m. rugsėjo 15 d. sulygo tuometiniai sklypo bendraturčiai: G. G., I. Č., Z. B. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
36.3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarp I. Č. ir O. M. (O. M.), matyti, kad ieškovės sūnus, įsigydamas žemės sklypą bei jame esančius statinius, perėmė buvusios savininkės įsipareigojimus, numatytus sutartyje dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos (šios sutarties 5.1. p.); ieškovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties pagrindu perimdama iš savo sūnaus O. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius perėmė jo teises ir pareigas ir, dėl naudojimosi tvarkos šiuo turtu nustatymo.
36.4. Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad ieškiniu ieškovė pareiškė kelis savarankiškus reikalavimus: dėl nuostolių atlyginimo ir išvestinių reikalavimų dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo, bei dėl žemės sklypo dalių atlaisvinimo.
36.5. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog dėl vieno iš ieškinyje pareiktų reikalavimų – dėl tvoros pašalinimo nuo žemės sklypo ribos - pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė dėl žalos dydžio netinkamo pagrindimo, nors atsakovai žalos dydžio neginčijo, taip pat neginčijo ieškovės pateiktų žalą pagrindžiančių įrodymų, reikalavimas dėl sklypo atlaisvinimo nuo jame esančių statybinių šiukšlių ir malkų, atmestas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, t. y. didesnę įrodomąją galią suteikiant atsakovų paaiškinimams ir neatsižvelgiant antstolio nustatytas aplinkybes.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (ne)buvimo
37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje, reglamentuojančiame bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (1 dalis); apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
39. Dėl teismo sprendimo motyvavimo svarbos ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą apimties ne kartą yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pažymėdamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90), tačiau iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 28-29 punktai).
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš esmės byloje buvo pareikšti trys savarankiški ieškinio reikalavimai: dėl kompensacijų už negalėjimą naudotis nuosavybe priteisimo; dėl ginčo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „A3, B3“ atlaisvinimo nuo antstolio užfiksuotų daiktų (statybinių medžiagų (šiukšlių), malkinės ir kt.; dėl tvoros, esančios tarp ginčo sklypo dalių, pažymėtų indeksais „A“ ir „B“ nukėlimo iki minėtų sklypo dalių ribų, užfiksuotų žemės sklypo plane (taškai 65, 72, 19) pagal antstolio A. N. 2021 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (taškai 8, 9, 10).
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniais dokumentais, pirmos instancijos 2022 m. kovo 8 d. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje garso įrašu, nustatė, jog ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos palaikė visus ieškinio reikalavimus, tačiau ginčijamu teismo sprendimu pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepasisakė dėl reikalavimo pašalinti tvorą iš ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „B“.
42. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios intencijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą nustatyta tvarka. Jeigu neišspręsto reikalavimo negalima išskirti, atvejis, kai pirmos instancijos teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
43. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl tvoros pašalinimo iš ieškovei priklausančios ginčo žemės sklypo dalies nėra tiesiogiai susijęs su kitais ieškiniu pareikštais reikalavimais: pirmas iš reikalavimų – dėl kompensacijos priteisimo nėra grindžiamas negalėjimu naudotis žemės sklypo dalimi, kuria sumažėjo ieškovės žemės sklypo dalis (plane pažymėta indeksu „B“) dėl tvoros, kaip teigia ieškovė, netinkamo pastatymo; antras reikalavimas dėl žemės sklypo dalies atlaisvinimo yra susijęs su kita žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A3, B3“. Todėl pirmos instancijos teismo neišspręstas reikalavimas gali būti išskirtas ir nagrinėjamas atskirai nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų, todėl šioje dalyje byla grąžintina pirmos instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).
Dėl reikalavimo atlaisvinti sklypą, pažymėtą plane „A3, B3“
44. 2010 m. rugsėjo 15 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 6.3. p. nurodyta, jog G. G. ir I. Č. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, turinčia 44 kv. m bendro ploto, plane pažymėta indeksais „A3, B3“, linijomis ir skaičiais: 16-17-18-73-16. G. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m, o I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 22 kv. m. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, jog I. Č. teises ir įsipareigojimus pagal minėtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties punktą parėmė pirma O. M., o vėliau – ieškovė (2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. Susitarimo dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties papildymo pagrindu). Naudojimosi šia žemės sklypo dalimi tvarka nėra nustatyta.
45. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog jos bendrai su atsakove G. G. naudojamoje žemės sklypo dalyje „A3, B3“ yra kelias, kuriuo naudojasi atsakovai, patekdami į jų valdomas ir naudojamas Žemės sklypo dalis „B5, C4, D3“, „A2, B2“, „A4, B6, C5, D4“, taip pat ši dalis yra atsakovų apsodinta tujomis, bei užimta jų savavališkos statybos statiniu bei malkomis ir statybinėmis šiukšlėmis. Keliui naudojama dalis bei medžiais apsodinta dalis yra tarp taškų 1, 2, 6 ir 7 pagal antstolio faktinių aplinkybių protokolo brėžinį, užima 22 kv. m ploto, kas atitinka visą G. G. dalį šioje „A3, B3“ žemės sklypo dalyje; savavališkos statybos statiniu, malkomis ir šiukšlėmis užimta dalis „A3, B3“ sudaro 8 kv. m ir yra pažymėta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo brėžinyje tarp taškų 1 ir 4 pagal minėtą brėžinį. Dėl minėtų antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl ginčo žemės sklypo dalies „A3, B3“ „užėmimo“ (užstatymo), ieškovė pareiškė reikalavimą dėl šios žemės sklypo dalies atlaisvinimo, kad ji galėtų naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais 22 kv. m ginčo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksais „A3, B3“.
46. Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, jog atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai pilnai ir tinkamai yra atlaisvinę visas žemės sklypo dalis nuo statybinių atliekų. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu, t. y. nurodydama, jog visos statybinės atliekos yra pašalintos iš jos užimamų žemės sklypo dalių. Teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškininiai reikalavimai dėl sklypo dalių atlaisvinimo taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovei tenkančios žemės sklypo dalys šiuo metu yra užimtos statybinėmis ir kitomis atliekomis, priešingai, šalys nurodė aplinkybę, kad ginčo žemės sklypų dalys šiai dienai yra pilnai atlaisvintos (pirmos instancijos teismo sprendimo 60-61 punktai).
47. Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas aplinkybę dėl ginčo žemės sklypo dalies atlaisvinimo laikė įrodytą abiejų šalių pripažintais faktais bei įrodymų apie priešingą padėtį nebuvimu. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, jog teismas nenustatinėjo ir netyrė, ar ieškovės užsakymu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės yra išnykusios, dėl šio rašytinio įrodymo nepasisakė. Be to, išklausius teismo posėdžio garso įrašą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė būtų pripažinusi faktą, jog jos reikalavimas dėl žemės sklypo dalies „A3, B3“ atlaisvinimo būtų patenkintas po bylos iškėlimo. Iš garso įrašo matyti, jog ieškovės atstovas atsakydamas į klausimus nurodė, jog reikalavimą grindžia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir neturi duomenų dėl to, ar protokole užfiksuotos aplinkybės yra pasikeitusios. Ar šios aplinkybės faktiškai pasikeitė, be atsakovų paaiškinimų, byloje jokių kitų duomenų ar įrodymų nėra, ir teismas jų netyrė.
48. Kartu pažymėtina, jog teismas reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog iš minimos žemės sklypo dalies yra pašalintos statybinės atliekos, tačiau ieškinyje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog ši žemės sklypo dalis užimta malkomis, tujomis, keliu. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas netyrė, nepasisakė ar tokių daiktų buvimas bendrai valdomame žemės sklype, kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta, pažeidžia ieškovės teises, todėl yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas minimą reikalavimą atmetė pažeisdamas įrodinėjimo taisykles.
49. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos paskirtį, t. y. į tai, jog apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama iš naujo, o priimtas sprendimas turi būti grindžiamas jau byloje esančiais rašytiniais įrodymai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo dalies „A3, B3“ atlaisvinimo pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos šioje dalyje negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
50. Atskirai pažymėtina, jog pagal byloje esančius duomenis (rašytinius įrodymus) ginčo žemės sklypu „A3 B3“ turi teisę bendrai naudotis ieškovė ir atsakovė G. G., abiem bendraturtėm asmeninės nuosavybės teise priklauso po 22 kv. m šio žemės sklypo dalies. Tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog 2021 m. sausio 12 d. Dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė G. G. perleido atsakovui G. G. 103/971 dalis ginčo žemės sklypo. Dovanojimo sutartis į bylą nėra pateikta, byloje nėra duomenų, kokioje žemės sklypo dalyje pagal žemės sklypo planą buvo perleistos nuosavybės teisės į minėtas 103/971 dalis ginčo žemės sklypo pastarajam atsakovui. Dėl minėto nagrinėjant reikalavimą dėl žemės sklypo dalies „A3, B3“ atlaisvinimo, be kito ko, būtina nustatyti, ar šią žemės sklypo dalį valdo du ar trys bendraturčiai (ieškovė ir atsakovė G. G. ar taip pat ir atsakovas G. G.).
Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už negalėjimą naudotis nuosavybe
51. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovės 145/971 dalis ginčo žemės sklype sudaro 290 kv. m:
51.1. 180 kv. m ploto žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:19,20,53,62,61,65,72,19). Šia žemės sklypo dalimi ieškovė naudojasi, valdo ir disponuoja atskirai nuo kitų bendraturčių;
51.2. su kitais atitinkamais bendraturčiais bendrai naudojamos, valdomos ir disponuojamos ginčo žemės sklypo dalys:
51.2.1. 47 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „B5, C4, D3” (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 33, 45, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 29, 30, 31, 32, 33), ieškovės dalis šiame plote – 6 kv. m.
51.2.2. 225 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „A4, B6, C5, D4“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 52, 51, 71, 70, 69, 60, 59, 58, 57, 56, 55, 27, 28, 29, 81, 80, 79, 78, 77, 76, 75, 74, 45, 46, 52), ieškovės dalis šiame plote – 32 kv. m.
51.2.3. 36 kv. m ploto žemės sklypo dali plane pažymėta „A2, B2“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 66, 67, 68, 69, 70, 71, 51, 50, 66), ieškovės dalis šiame plote – 9 kv. m.
51.2.4. 82 kv. m žemės sklypo dalis plane pažymėta „A1, B4“ (žeme sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 53); ieškovės dalis šiame plote – 41 kv. m.
51.2.5. 44 kv. m ploto žemės sklypo dalis plane pažymėta „A3, B3“ (žeme sklypo dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 16, 17, 18, 73, 16); ieškovės dalis šiame plote - 22 kv. m.
52. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog pagal antstolio A. N. 2019 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsakovams priklausančio turto išdėstymo ji neturi galimybės naudotis jai priklausančiais 41,49 kv. m ginčo žemės sklypo ploto, todėl jos kaip žemės sklypo dalies savininkės teisės yra pažeistos.
53. Pagal savininko teisių ir apsaugą ir gynimą reglamentuojančias teisės normas savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - ir CK, 4.95, 4.98 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodė, jog savo pažeistų teisių gynybai nesinaudos daiktinių teisių apsaugai skirtu teisiniu reglamentavimu, savo pažeistoms teisėms apginti prašė teismo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę ir priteisti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtą žalą.
54. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).
55. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai.
56. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
57. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nenurodė, iš kokių konkrečių veiksmų kildina patirtą turtinę žalą, taip pat nenurodė žalos atsiradimo laiko, atsakovų neteisėtus veiksmus įvardijo kaip neteisėtą jai priklausančios nuosavybės užstatymą pastatais, dėl kurių ji negali naudotis savo nuosavybe.
58. Iš ginčijamo pirmos instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia jai padarytą žalą. Kaip minėta, ginčo žemės sklypui galioja nustatyta naudojimosi juo tvarka. Byloje nebuvo tirta, kaip ieškovė vertina, kada ir kokiais veiksmai jai buvo padaryta žala: ar dėl jai priklausančios žemės sklypo dalies užstatymo iki naudojimosi tvarkos nustatymo (iš delikto), ar dėl atitinkamos sklypo dalies užstatymo pažeidžiant nustatytą naudojimosi tvarką (dėl sutarties pažeidimo). Taip pat byloje netirtos faktinės aplinkybės dėl to, ar ieškovei priklausanti ginčo žemės sklypo dalis buvo užstatyta be ankstesnių šiuo metu ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies savininkų sutikimo ir pan. Kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo, teismas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė neįrodžius žalos dydžio, tačiau visai nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. dėl to, ar ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą. Tokiu būdu konstatuotina, jog pasisakydamas dėl ieškovės prašomos priteisti žalos netinkamo įrodinėjimo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl ieškovės teisės į žalos atlyginimą, taip pat nepasisakė dėl asmenų, privalančių atlyginti ieškovės galimai patirtą žalą, tokių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo ir šalių teisės į apeliaciją dėl naujai nustatytų aplinkybių nustatymo ir vertinimo pažeidimą. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje naikintinas ir perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
59. Nors ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo grąžinamas nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina tikslinga pasisakyti dėl teismo sprendimo dalies, kuria pirmos instancijos pasisakė ir kurią ginčija apeliantė, t. y. dėl to, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas dėl tinkamų žalą pagrindžiančių įrodymų nepateikimo.
60. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, jog pirmos instancijos teismas sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo kaip neįrodytą grindė dviem aplinkybėmis (argumentais): dėl to, jog byloje nėra duomenų ar UAB „Marleksa“ turi teisę / licenciją atlikti nekilnojamojo turto vertinimą; bei dėl to, kad konsultacinėje išvadoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ši konsultacinė išvada nėra turto vertinimo ataskaita ir ji yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog, nustatant piniginių kompensacijų dydžius yra reikalingas tikslus turto įvertinimas, kad būtų galima paskaičiuoti tinkamas ir pagrįstas pinigines išmokas, o ne konsultacija, kurios pobūdis iš viso nėra aiškus bei nėra tiksliai apibrėžtas. Tokia pirmos instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu stokoja pagrįstumo.
61. Visų pirma pažymėtina, jog kaip teisingai nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, duomenys apie turto vertintojų licencijas yra skelbiami viešai, UAB „Marleksa“ į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įtraukta 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šias aplinkybes ieškovė pirmos instancijos teismui nurodė, šalindama ieškinio trūkumus ieškinio priėmimo stadijoje, apie jas pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2599-1012/2021 17 punktas), todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti UAB „Marleksa“ teise verstis turto vertinimo veikla.
62. Antra, sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog esant abejonių dėl UAB „Marleksa“ atlikto vertinimo, turto vertė galėjo būti nustatyta VĮ „Registrų centro“ atlikto įvertinimo pagrindu.
63. Be to, kadangi pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog žalai nustatyti būtinas tikslus turto įvertinimas, esant abejonių dėl ieškovės pateikto žalos įvertinimo, turto vertei nustatyti turėjo būti skiriama teismo ekspertizė. Pažymėtina, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi teismui kilus pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti žalą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi turėjo pareigą pasiūlyti teikti šalims papildomus įrodymus dėl turto vertės pagrindimo, o tokių įrodymų šalims negalint pateikti, pasiūlyti šalims pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, bet ne atmesti ieškinį kaip neįrodytą.
64. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vertindamas prašomą priteisti žalą kaip neįrodytą, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokio žalos pobūdžio, t. y. ginčijamame sprendime neatskleista kokių nuostolių (tiesioginių ar netiesioginių ) atlyginimo reikalauja ieškovė.
65. Atskirai pažymėtina, jog atsakovai G. G. ir G. G. atsiliepimuose į apeliacinį skundą kelia klausimą dėl žalos dydžio paskaičiavimo teisėtumo, jų tarpe dėl į paskaičiavimo formulę įtrauktų nekilnojamo turto objektų dydžio ir kt. Minėti asmenys apeliacinių skundų į bylą nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako. Tačiau, įvertinus tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo visa apimtimi grąžinamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų viseto, pirmos instancijos teismas iš naujo turės pasisakyti ir dėl priteistinos žalos dydžio ir nustatymo mechanizmo (skaičiavimo), jei bus nustatytos visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl bylos procesinės baigties
66. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo neteisingai išspręsta byla.
67. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškino ir nenustatė visų anksčiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
68. Nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
69. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Kristina Lysionok
Dalia Trumpulienė
Linas Zinkevičius