Civilinė byla Nr. e2-1280-896/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 30  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,

sekretoriaujant  Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovui E. L., jo atstovui advokato padėjėjui Arturui Zablackui,

atsakovui A. Č., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui A. Č. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovo A. Č. priešieškinį ieškovui E. L. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas E. L. ieškiniu prašo 2018 m. spalio 4 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį E. L. išduotą A. Č. pripažinti negaliojančiu, kadangi šis sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės; iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 60189,77 Eur, kuriuos antstolis pagal vykdomąją bylą Nr. 0182/19/00357 nepagrįstai pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. Alytaus rajono 1-ojo notaro biure ieškovas atsakovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pagal šį vekselį atsakovas turėjo jam paskolinti 60000 Eur. Atsakovas iš visos sumos paskolino tik 15000 Eur, kurie 2019 m. vasario 2 d. jam buvo grąžinti. Atsakovas be pagrindo kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir be pagrindo priverstinai išsiieškojo vekselyje nurodytą sumą.

Atsakovas A. Č. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 3500 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 6 d., bei 302,50 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje (pateiktas kaip 2019-01-17 ieškinys) nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. Alytaus rajono 1-ojo notaro biure ieškovas jam išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovui buvo paskolinta 60000 Eur. Pagal vekselį laiku skolos negrąžino, todėl jis kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir skola buvo išieškota priverstinai. Kadangi dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų lėšos jam buvo pervestos tik 2019 m. sausio 6 d., todėl už laikotarpį nuo sutarto skolos grąžinimo momento iki lėšų grąžinimo momento skaičiuotinos 6 proc. palūkanos, numatytos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 79 straipsnio 2 d., 50 straipsnio 2 punkte. Be to, kadangi ieškovas nepagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, atsakovas patyrė išlaidų teisinei gynybai, todėl šiuos 302,50 Eur nuostolius taip pat prašo priteisti iš ieškovo.

Teismo

Atsakovas A. Č. su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Jis paaiškino, kad jis su A. L. yra pusbroliai. Jie anksčiau nuolat bendraudavo. A. L. yra teistas, turi skolų, todėl visas jo turtas yra sūnaus E. L. vardu. Jam paskambino A. L., paprašė paskolinti 60000 Eur. Pasakė, kad pirks žemės sklypą už 65000 Eur, parduos už 80000 Eur. Jis turėjo pinigų, galėjo paskolinti. S. A. notaro kontoroje. Jis pinigų nenorėjo skolinti be jokių garantijų, todėl norėjo forminti paskolos sutartį su hipoteka. Tačiau paaiškėjo, kad hipotekos sandoris bus patvirtintas tik per 3 dienas. Taip netiko L. Todėl notarė pasiūlė vekselį. Notarė patikrino E. L. turimą turtą VĮ Registrų centras. Jam tiko, kad yra turto, todėl jautėsi saugus paskolindamas pinigus. Notarė paaiškino atidavimo terminus, paaiškino, kad vekselyje turi nebūti jokių papildomų įrašų ir pan. Išdavus vekselį, jie nuėjo į automobilį. Jis perskaičiavo pinigus ir perdavė A. L., o tas padavė sūnui E. L.. Pinigus jis skolino E. L.. Paskolino 60000 Eur. Tarp jo ir E. L. anksčiau nėra buvę sandorių. Vėliau A. L. jam paskambino ir pasakė, kad yra Klaipėdoje automobilis už gerą kainą. Pasiūlė pirkti tą automobilį. Jis nuvažiavo į Klaipėdą, apžiūrėjo automobilį, įvertino, kad kaina tikrai gera ir už tą automobilį sumokėjo 15000 Eur avansą. Automobilį norėjo pirkti savo įmonės vardu. Vėliau paaiškėjo, kad pirkėjas norės visų pinigų grynais. Jam taip netiko, jis norėjo atsiskaityti pavedimu per įmonę. Pardavėjas pasakė, kad pinigų grąžinti jau negalės. Tada A. L. sugalvojo, kad tą automobilį pirks pats, o tą 15000 Eur avansą jam greitai grąžins. Automobilį nupirko E. L. vardu. Kai jam laiku negrąžino pinigų pagal vekselį, jis per A. L. išsiuntė pranešimą E. L., kaip to reikalauja Vekselių įstatymas. E. L. pasirašė ir tą pranešimą jam atsiuntė elektroniniu paštu. Jam vis žadėjo, kad grąžins pinigus. 2019 m. vasario 1 d. jam paskambino A. L., pasakė, kad turi pinigus ir pasiūlė susitikti Megoje. Jie susitiko, bet paaiškėjo, kad dėl operacijų sumos limito A. L. iš E. L. kortelės negali nuimti pinigų. Tuo metu E. L. buvo Vilniuje ir važiavo į banką, kad pakeisti operacijų sumos limitą. Tą dieną pinigų negavo. Vakare paskambino A. L., pasakė, kad turi pinigus ir susitarė susitikti kitą dieną Megoje. Jie tarėsi, kad bus grąžinta 30000 Eur, t.y. 15000 Eur už automobilio avansą, 15000 Eur pagal vekselį. Likusius pinigus žadėjo atiduoti po kelių dienų. Jis padarė vekselio kopiją, o ant kitos pusės užrašė, kad pagal vekselį grąžinta 15000 Eur. Kad nereikėtų vietoje rašyti. Kitą dieną, t.y. 2020 m. vasario 2 d. jie susitiko Megoje. Buvo ir E. L., ir A. L.. Jam atidavė 15000 Eur. Pasakė, kad kitų kol kas neturi. Tada jis pasakė, kad čia pinigai už automobilio avansą, o ne pagal vekselį. Todėl jis ir neatidavė vekselio kopijos su įrašu, kad 15000 Eur jau grąžinti. Tuo pat metu E. L. originaliai pasirašė pranešimą, kad pagal vekselį grąžins pinigus. Pagal vekselį jis pinigų negavo, todėl kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kai jam išdavė vykdomąjį įrašą, jis jį nufotografavo ir nusiuntė A. L.. Netrukus jam paskambino vykdomąjį įrašą išdavusi notarė ir paprašė atvykti, kad apžiūrėtų vekselį. Jis nuvyko. Notarė jam sakė, kad jai grasindamas skambino L. ir sakė, kad kitoje vekselio pusėje yra įrašas dėl 15000 Eur. Bet ant originalaus vekselio jis jokio įrašo nebuvo užrašęs. E. L. nepagrįstai kreipėsi į policiją, todėl jo pinigai buvo sulaikyti daugiau nei metus. Be to, turėjo išlaidų advokatui. Kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu 2019 m. pradėta nebuvo (teismo posėdžio, vykusio 2020-08-24, garso įrašas, 10:25:31 - 11:23:07). 

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. L. 2018 m. spalio 4 d. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti A. Č. 60000 Eur iki 2019 m. sausio 15 d. Vekselį patvirtino Alytaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė B. Z.. 2019 m. vasario 13 d. Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 60000 Eur skolos ir 189,77 Eur notaro atlyginimo išieškojimo iš E. L. A. Č. naudai. A. Č. 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi į antstolį dėl skolos pagal vykdomąjį įrašą priverstinio vykdymo. Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą areštuota pagal 2019 m. vasario 13 d. Kauno miesto 22-ojo notarų biuro išduotą įrašą A. Č. naudai išieškota 60189,77 Eur suma, esanti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas. Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2019 m. sausio 6 d. į A. Č. sąskaitą pervesta 60189,77 Eur iš E. L. išieškota suma. A. Č. 2019 m. birželio 30 d. Advokatų kontorai Averus už teisines paslaugas sumokėjo 302,50 Eur pagal 2019 m. birželio 30 d. paslaugų suteikimo kvitą. Advokatų kontora AVERUS 2019 m. birželio 30 d. išdavė paslaugų suteikimo aktą A. Č. už paslaugas baudžiamojoje byloje pagal LR BK 182 str. 2 d. UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. spalio 25 d. E. L. pervedė 80000 Eur už žemės sklypus. Iš E. L. banko sąskaitos 2019 m. vasario 1 d. išgryninta 15000 Eur. Iš fotonuotraukos matyti įrašas lape: „Pagal vekselį 2018-10-04 E. L. apmokėjo 15000 Eur (penkiolika tūkstančių) A. Č., 2019 02 02, parašas“. 2019 m. lapkričio 29 d. E. L. pirko dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) už 29000 Eur.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovas E. L. ieškiniu prašo 2018m. spalio 4 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį E. L. išduotą A. Č. pripažinti negaliojančiu, kadangi šis sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. Ieškovas nurodo, kad buvo apgautas atsakovo, nes, išdavęs vekselį pagal kurį įsipareigojo suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolą, gavo tik dalį paskolos, kurią vėliau grąžino. Taigi, ieškovas teigia, jog negavo paskolos, kuri ir buvo teisinis santykis (sandorio), pagal kurį išduotas vekselis.

Ieškovas nurodo, kad vekselį išdavė 60000 Eur sumai, tačiau jam pagal vekselį buvo perduota tik 15000 Eur. Taigi, ginčo tarp šalių, kad pagal vekselį buvo perduota 15000 Eur, nėra. Ginčas kyla, ar pagal vekselį buvo perduota visa 60000 Eur suma.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad ieškovas E. L. yra pasirašęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį 60000 Eur sumai, kurio apmokėjimo data 2019 m. sausio 15 d., tačiau nagrinėjamo ginčo specifika yra ta, kad ieškovas apskritai neigia dalies jo ir atsakovo paskolos teisinių santykių, kaip vekselio pasirašymo pagrindo, susiklostymą, nurodydamas, kad negavo dalies vekselyje nurodytos sumos.

Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose vekselio išdavimo pagrindu įvardijo paskolą, o ne kurį nors kitą teisinį santykį, tvirtindamas, kad atsakovas iš dalies nėra įvykdęs paskolos sutarties ir neperdavęs jam dalies pinigų (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovui nurodžius, kad teisiniai santykiai tarp šalių atsirado būtent paskolos pagrindu, o atsakovui su tuo sutinkant, būtent ieškovui visų pirma pačiam tenka pareiga įrodyti paskolos nesuteikimo (paskolos dalyko neperdavimo) atsakovui faktą. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018, 19 punktas).

Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.

Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog pagal vekselį negavo visos pinigų sumos. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšiu:

1.       Atsakovas nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jis 60000 Eur sumą ieškovui perdavė iš karto po vekselio išdavimo, jiems išėjus iš notaro kontoros. Tokias aplinkybes atsakovas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b.l. 78-81, 92-95). Toks atsakovo procesinis elgesys leidžia spręsti apie jo nurodytų faktų teisingumą.

2.       Ieškovo teiginiai apie gautą sumą, vertinant jo teiginius šios bylos nagrinėjimo metu, ir ikiteisminio tyrimo metu, keitėsi. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2018 m. spalio 5 ar 6 d. atsakovas ieškovo tėvui A. L. perdavė 15000 Eur, kitų 45000 Eur neperdavė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad turėjo būti perduota ne 60000 Eur, o 50000 Eur, nes 10000 Eur buvo sutartos palūkanos. E. L. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad gavo 15000 Eur sumą (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b.l. 10-12). E. L., apklausiamas kaip liudytojas, 2019 m. kovo 6 d. nurodė, kad jo žiniomis jo tėvas pinigus iš A. Č. gavo ir perdavė jam 15000 Eur. Likusi suma (kiek tiksliai, jis nežino) buvo perduota jo tėvui A. L. taip pat po vekselio pasirašymo (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b.l. 18-19). Akistatos ikiteisminiame tyrime metu E. L. teigė, kad 15000 Eur gavo tą pačią dieną, kai jo tėvas grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b.l. 92-95). Teismo vertinimu, toks ieškovo parodymų nenuoseklumas leidžia spręsti apie ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių nepatikimumą. Be to, abejotina, kad jaunas, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, aiškindamas faktines aplinkybes, kuriomis, kaip teigia, prarado 60000 Eur, kurios vyko prieš kelis mėnesius (ikiteisminio tyrimo atžvilgiu) ar 1,5 metų (teismo proceso metu), jų aiškiai neprisimintų.

3.       A. L., apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. balandžio 2 d. nurodė, kad 2018 m. spalio 5 ar 6 d. susitiko su A. Č. Alytuje, jo automobilyje ir jam asmeniškai jų bendros ūkinės veiklos vystymui jis perdavė 35000 Eur ir dar padavė 15000 Eur, kuriuos liepė perduoti E., kitus pagal vekselį nurodytus 45000 Eur prižadėjo pervesti į E. banko sąskaitą. Teismas pažymi, kad liudytojas A. L. yra ieškovo tėvas, todėl spręstina, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi sūnaus naudai. Be to, iš jo procesinio elgesio aiškiai matyti jo konfliktiniai santykiai su atsakovu. Įvertintina ir tai, kad ieškovo ir liudytojo paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimu, su pinigų grąžinimu, dažnai nesutampa. Todėl teismas daro išvadą, kad liudytojo A. L. paaiškinimai nepatikimi.

4.       Ieškovas E. L. verčiasi pirkdamas ir parduodamas nekilnojamąjį turtą, jis turi aukštąjį išsilavinimą, jo motina yra notarė. Šios faktinės aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo, leidžia spręsti, kad ieškovas turi panašaus pobūdžio teisinių santykių patirtį, turi galimybę gauti patarimų dėl tokio sandorio sudarymo teisinės pusės iš artimųjų, todėl, išduodamas vekselį, pasirašydamas 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 16 d. pranešimus dėl vekselio apmokėjimo, turėjo suprasti tokių savo veiksmų galimas pasekmes. Tačiau, kadangi tokius veiksmus atliko, tikėtina, kad jais patvirtino paskolos santykių susiformavimą.

5.       Teismo

6.       E. L., iki to momento kol atsakovas neišsiėmė vykdomojo įrašo ir nepradėjo išieškojimo proceso, nekėlė klausimo dėl paskolos nesuteikimo. Be to, ieškovas tam tikrais savo veiksmais, t.y. pasirašydamas 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 16 d. pranešimus dėl vekselio apmokėjimo, patvirtino, kad paskola yra suteikta. Tokie ieškovo veiksmai/neveikimas leidžia daryti išvadą, kad paskolą jis gavo ir tik tada, kai atsakovas ėmėsi teisinių veiksmų skolai išieškoti, iškėlė versiją dėl lėšų neperdavimo.

Šių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia spręsti, kad atsakovas A. Č. turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų jas paskolinti ieškovui. Dėl šios priežasties ieškovas per tėvą ir kreipėsi būtent į A. Č.. Be to, paskolos lėšos buvo perduotos ieškovui.

Teismui nustačius, kad paskolos lėšos buvo perduotos ieškovui, o ieškovui ieškinį šioje dalyje grindžiant tik ta aplinkybe, kad dalis, t.y. 45000 Eur, jam nebuvo perduota, spręstina, kad jis nebuvo suklaidintas ar apgautas atsakovo.

Taigi, spręstina, kad prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindas, t. y. paskola, kurios grąžinimo tikslu buvo išduotas vekselis, ieškovui buvo suteikta.

Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).

Ieškovas nurodo, kad 15000 Eur paskolos dalį, kurią jis buvo gavęs pagal vekselį, jis atsakovui grąžino. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2019 m. vasario 2 d. vienoje iš kavinių, esančių prekybos centre „Mega“, ieškovas atsakovui perdavė 15000 Eur. Tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl šių lėšų perdavimo tikslo. Ieškovas nurodo, kad grąžino jam suteiktą dalį paskolos, kuriai užtikrinti buvo išdavęs vekselį. Atsakovas nurodo, kad ieškovas grąžino skolą pagal kitą prievolę.

Atsakovo teigimu, ieškovo tėvas A. L. 2018 m. spalio mėnesį jam paskambino ir pasakė, kad yra Klaipėdoje automobilis už gerą kainą. Pasiūlė pirkti tą automobilį. Jis nuvažiavo į Klaipėdą, apžiūrėjo automobilį, įvertino, kad kaina tikrai gera ir už tą automobilį sumokėjo 15000 Eur avansą. Automobilį norėjo pirkti savo įmonės vardu. Vėliau paaiškėjo, kad pirkėjas norės visų pinigų grynais. Jam taip netiko, jis norėjo atsiskaityti pavedimu per įmonę. Pardavėjas pasakė, kad pinigų grąžinti jau negalės. Tada A. L. sugalvojo, kad tą automobilį pirks pats, o tą 15000 Eur avansą jam greitai grąžins. Automobilį nupirko E. L. vardu. Be to, atsakovas nurodė, kad, važiuodamas susitikti su ieškovu ir jo tėvu, tikėjosi 30000 Eur skolos, t.y. 15000 Eur pagal vekselį, ir 15000 Eur už automobilio avansą, grąžinimo. Tačiau, kai paaiškėjo, jog jam grąžinama tik 15000 Eur, jis pasakė, kad laiko šitą skolos grąžinimą kaip grąžinimą už automobilio avansą ir todėl neperdavė ieškovui vekselio kopijos, ant kurios buvo padaręs įrašą, jog 15000 Eur skolos pagal vekselį yra grąžinta.

Teismas pažymi, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Šioje byloje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra susiję su viešuoju interesu, todėl teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Šioje byloje nagrinėjami ieškinio reikalavimai dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei 60189,77 Eur priteisimo bei priešieškinio reikalavimai dėl palūkanų ir nuostolių priteisimo. Taigi, šioje byloje nenagrinėjamas atsakovo nurodytos 15000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, priteisimas. Todėl teismas dėl šių atsakovo nurodomų aplinkybių nepasisako ir šios atsakovo nurodomos skolos pagrįstumo nenagrinėja.

Be to, net ir darant prielaidą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl 15000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, teisingos, teismas pažymi, kad pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjo, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 str. 2 d.).

Šiuo atveju ieškovas E. L. aiškiai išreiškė savo valią nurodydamas, kad sumoka dalį skolos, kuri užtikrinta vekseliu. Be to, įvertintina tai, kad skolos, užtikrintos vekseliu, mokėjimo terminas 2019 m. vasario 2 d., t. y. 15000 Eur sumokėjimo momentu, jau buvo suėjęs. Tuo tarpu į bylą nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodytos 15000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, mokėjimo terminas suėjęs, ar, jei toks terminas nebuvo nustatytas, buvo įvykdytos CK 6.873 straipsnio 2 d. sąlygos, t.y. jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Todėl darytina išvada, kad net ir darant prielaidą, jog atsakovo nurodytos aplinkybės dėl 15000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, teisingos, atsakovas, gavęs iš ieškovo 15000 Eur, kuriuos ieškovas jam perdavė kaip dalį skolos, užtikrintos vekseliu, neturėjo pagrindo šią sumą užskaityti kaip 15000 Eur skolą, atsiradusią dėl sumokėto avanso už automobilį.

Teismas sprendžia, kad ieškovas atsakovui grąžino 15000 Eur skolą pagal vekselį.

Sandorio dalies pripažinimas negaliojančiu taip pat turėtų sukelti teisinius padarinius tik tiek, kiek būtina ieškovo teisių pažeidimui pašalinti, todėl vekselis šioje dalyje pripažintinas negaliojančiu. Sandorio dalies pripažinimas negaliojančiu nedaro kitos jo dalies negaliojančia (CK 1.96 straipsnis), todėl likusioje dalyje reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmestinas.

Taigi, darytina išvada, kad atsakovas be pagrindo kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo visai vekselio sumai išdavimo ir nepagrįstai iš ieškovo išsiieškojo 60189,77 Eur, o ne 45184,50 Eur (45000 Eur skolos suma bei 184,50 Eur notaro atlyginimas, kurį notaras maksimaliai galėjo paimti išduodamas vykdomąjį įrašą 45000 Eur sumai (LR teisingumo ministro 1996-09-12 įsakymas Nr. 57 Dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo)).

Teismas įvertina, kad ieškinio pateikimo metu teisiniai santykiai, susiję su vykdomuoju įrašu, yra pasibaigę. Iš šio dokumento šalims negali kilti jokių teisių ir pareigų, nes vykdomasis įrašas paduotas antstoliui priverstinio išieškojimo vykdymui, vykdomajame įraše nurodyta suma išieškota ir perduota atsakovui, vykdomoji byla pabaigta. Taigi, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo panaikinimo patenkinimas šalims nesukeltų jokių materialinių teisių ir pareigų.

Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). 

Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, priklausomai nuo procesinės situacijos teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, jeigu būtų pareikštas reikalavimas dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo, teismas tokį reikalavimą būtų atsisakęs priimti.

Todėl atsakovo argumentas, kad šiuo atveju ieškovas turėjo reikšti reikalavimą ne dėl vekselio, o dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo, nes būtent vykdomasis įrašas ieškovui sukėlė pasekmes, atmestinas aukščiau nurodytais motyvais.

Teismui nustačius, kad atsakovas be teisėto pagrindo išsiieškojo iš ieškovo 60189,77 Eur, o ne 45184,50 Eur, t.y. be pagrindo gavo 15005,27 Eur, ir byloje esant ieškovo reikalavimui priteisti iš atsakovo išsiieškotą sumą, teismas sprendžia dėl tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio.

Įstatyme numatyta, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 20 punktas).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymuose nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Teismui nustačius, kad atsakovas be teisėto pagrindo išsiieškojo iš ieškovo 60189,77 Eur, o ne 45184,50 Eur, t.y be pagrindo gavo 15005,27 Eur, darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti ir jie pasireiškė nepagrįstu dalies iš ieškovo išieškotos sumos išieškojimu.

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų be pagrindo prarado 15005,27 Eur, t.y. patyrė žalą. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 15005,27 Eur.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 3500 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 6 d., bei 302,50 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyta, kad 2018 m. spalio 4 d. neprotestuotino paprastojo vekselio apmokėjimo terminas buvo 2019 m. sausio 15 d. Atsakovas kreipėsi į notarą ir notaras 2019 m. vasario 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą į E. L. vekselio sumą – 60000 Eur. Atsakovas su vykdomuoju įrašu kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, buvo užvesta vykdomoji byla. Ieškovas 2019 m. vasario 23 d. kreipėsi į Alytaus PK su pareiškimu dėl galimų atsakovo nusikalstamų veiksmų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 52-1-01374-12 dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. „Sukčiavimas“. 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, visiškai apribojant nuosavybės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti A. Č. priklausančia ir antstolio išieškota 60189,77 Eur suma, kuri buvo antstolio depozitinėje sąskaitoje. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti LR BK 182 straipsnio 1 dalies požymių. Atsakovas teikė skundus dėl šio nutarimo, jie visi buvo atmesti. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas įsiteisėjęs. Areštas turto areštų registre buvo panaikintas 2020 m. sausio 6 d. Antstolis išieškotas lėšas A. Č. pervedė 2020 m. sausio 6 d.

Dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nekyla.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų funkcijos. Pagal bendrąją taisyklę mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

ĮPVĮ 50 straipsnis numato, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų: 1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos; 2) šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo; 3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Minėto straipsnio 1 punkte yra numatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, dėl kurių mokėjimo šalys turėjo susitarti vekselyje. Dėl tokių palūkanų nagrinėjamu atveju nebuvo susitarta, tačiau to paties straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios skaičiuojamos po vekselio mokėjimo termino pasibaigimo ir į kurių gavimą kreditorius šiuo atveju turi teisę, nes, kaip jau buvo nustatyta, terminas vekseliui įvykdyti jau yra pasibaigęs.

Dės E. L. nepagrįsto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją A. Č. teisę naudotis išieškotomis lėšomis įgijo tik 2020 m. sausio 6 d., t.y. praėjus 355 dienoms nuo vekselyje nurodyto prievolės sumokėjimo momento. Todėl darytina išvada, kad E. L. praleido terminą sumokėti skolą 355 dienas ir iš jo priteistinos 6 proc. metinės palūkanos.

Kaip jau minėta, kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Teismui nustačius, kad A. Č. iš E. L. nepagrįstai išieškojo 15005,27 Eur, darytina išvada, kad ši suma neįskaičiuotina į sumą, dėl kurios nemokėjimo A. Č. turi teisę gauti palūkanas. Todėl iš ieškovo E. L. atsakovui priteistina 2636,79 Eur, t.y. palūkanos už 355 dienas nuo 45184,50 Eur sumos.

Be to, atsakovas A. Č. prašo priteisti 302,50 Eur nuostolius, patirtus dėl ieškovo nepagrįsto ikiteisminio tyrimo iniciavimo.

Nustatyta, kad ieškovas 2019 m. vasario 23 d. kreipėsi į Alytaus PK su pareiškimu dėl galimų atsakovo nusikalstamų veiksmų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 52-1-01374-12 dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str..„Sukčiavimas“. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti LR BK 182 straipsnio 1 dalies požymių. Atsakovas teikė skundus dėl šio nutarimo, jie visi buvo atmesti. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas įsiteisėjęs. A. Č. teisinei gynybai ikiteisminio tyrimo metu patyrė 302,05 Eur išlaidas, nes kreipėsi dėl atlygintinės teisinės gynybos į advokatų kontorą Averus. Ieškovas šių faktinių aplinkybių neginčijo. Atsakovas nurodo, kad 302,05 Eur išlaidos teisinei pagalbai ikiteisminiame tyrime yra jo nuostoliai.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią normą nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Atsakovo patirtos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu išlaidos nepriskirtinos prie atsakovui atlygintinų nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo nepagrįsto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją, nes nenustatyta priešingų teisei ieškovo veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją. Be to, teismui nustačius, kad ieškovas pagrįstai iš atsakovo prašo priteisti dalį skolos, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo piktybiškumo ir akivaizdaus siekio išvengti piniginės prievolės vykdymo. Todėl, nenustačius neteisėtų ieškovo veiksmų, priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos 5 proc. palūkanos, skaičiuotinos nuo 2636,79 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos skyrimo

Atsakovas A. Č. prašo skirti baudą ieškovui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

CPK5

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas patyrė 1128 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, 38 Eur išlaidas už žyminiam mokesčiui už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 1500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, ši dalis bylinėjimosi išlaidų neskirstytina.

Atsakovas patyrė 86 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti ir 38 Eur už atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas, taip pat 3100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai.

Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 24,93 proc., todėl iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistina 281,21 Eur dalis žyminio mokesčio. Kartu pažymėtina, kad nors buvo reiškiami du reikalavimai, jie betarpiškai susiję, be to, jie abu patenkinti ta pačia procentine dalimi.

Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo teismas pažymi, kad byloje buvo nagrinėjamas ir ieškinys, ir priešieškinis, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas, įrodinėdami savo reikalavimus, kartu turėjo gintis nuo priešingos šalies reikalavimų. Taigi, jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti dalintinos per pusę ir nuo kiekvienos ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiuojama dalis proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai.

Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 186,98 Eur (24,93 proc. nuo 750 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškinio dalyje ir 229,95 Eur (30,66 proc. nuo 750 Eur) priešieškinio dalyje.

Teismo

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 16,79 Eur pašto išlaidos, kurios proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio ir priešieškinio sumai priteistinos iš ieškovo ir atsakovo, todėl iš ieškovo priteistina 11,58 Eur pašto išlaidų valstybei, o iš atsakovo priteistina 5,20 Eur pašto išlaidų valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

2018 m. spalio 4 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį 60000 Eur sumai, E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 15000 Eur sumos dalyje.

Priteisti iš A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 15005,27 Eur (penkiolika tūkstančių penkis eurus 27 ct) nuostolius ir 698,14 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidas E. L., a.k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 2636,79 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 79 ct) nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2636,79 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2327,44 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus 44 ct) A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 11,58 Eur (vienuolika eurų 58 ct) ir iš A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,20 Eur (penkis eurus 20 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                Tomas Romeika