Administracinė byla Nr. A-1277-556/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01990-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. tam tikru metu jis buvo laikomas Pravieniškių PN 3 sektoriaus kamerų tipo patalpose (toliau – ir kameros), kuriose jam teko mažiau kameros ploto, nei nustato teisės aktai. Kamerose buvo įrengtos 2–6 miegamosios vietos, kamerų plotas buvo 3–10 kv. m; lovos buvo prieškario laikų – sumontuoti narai, pritvirtinti grandinėmis prie sienos; stalas buvo metalinis, surūdijęs, aštriomis briaunomis; kamerose nebuvo suoliukų, spintelių ir lentynų asmeniniams daiktams ir higienos priemonėms susidėti, būtiniausių reikmenų kamerų švarai palaikyti; kameros lubos ir sienos buvo pajuodusios, pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, elektros instaliacija techniškai netvarkinga, dirbtinis apšvietimas dažniausiai neveikdavo, o natūralus buvo nepakankamas dėl grotuoto lango. Pareiškėjas paaiškino, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies, tualetas – skylė grindyse, praustuvė įrengta gyvenamojoje kameros dalyje, techniškai netvarkinga, metalinė, surūdijusi, aštriomis briaunomis, praustuvės čiaupas netinkamas naudojimui. Kamerose nebuvo mechaninės vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo smarvė. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sutrikimus, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Pravieniškių PN nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko 2012 m. gruodžio 7 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kamerose Nr. 8, 9 ir 10, užtikrinant teisės aktuose nustatytą minimalų kameros plotą, turintį tekti vienam asmeniui. Gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti patys nuteistieji, kurie yra aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, todėl pelėsis kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, atsirado dėl paties pareiškėjo ar kitų nuteistųjų netinkamai atliktos pareigos. Apie kitų nuteistųjų netinkamai tvarkomas patalpas pareiškėjas galėjo informuoti atsakovo administraciją, tačiau to nepadarė. Kameros aprūpintos baldais pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą, gavus informacijos apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Tinkamai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui užtikrinti patalpos aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Kalinimo metu pareiškėjas į Visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotos konsultacijos su vidaus ligų gydytoju, gydytoju odontologu ir gydytoju psichiatru. Dėl blogų gyvenimo sąlygų įtakos sveikatai pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn., jam kalint 3 lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpose, atlyginimo.
7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m kameros ploto, taip pat atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko 3,65–3,96 kv. m kameros ploto. Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, teismas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu aspektu nenustatė.
8. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, yra vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, kas, teismo vertinimu, atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.
9. Teismas, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimo tinkamumą, rėmėsi Higienos normos HN 76:2010 21 punktu, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktu, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, bei Pravieniškių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko pažyma, patvirtinančia, jog kamerose Nr. 8, 9 ir 10 buvo įrengtos sanitarinių mazgų kabinos su klozetais ir praustuvais, sanitariniuose mazguose buvo sieninė lentyna tualeto reikmenims susidėti. Toks sanitarinių mazgų įrengimas (atskyrimo nuo gyvenamosios patalpos prasme), teismo nuomone, iš esmės atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Įrodymų, paneigiančių minėtos pažymos duomenis, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu.
10. Teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normose nustatyta, jog pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas elektrinis virdulys ir valymo inventoriaus komplektas. Atsakovo atstovo pažymoje nurodyta, kad kamerose Nr. 8, 9 ir 10, skirtose gyventi keturiems asmenims, buvo stalas, 4 taburetės ir 4 kabliukų viršutinių drabužių pakaba, sanitariniuose mazguose buvo sieninė lentyna tualeto reikmenims susidėti. Teismas nurodė, kad nors šioje pažymoje nėra duomenų apie ginčo kamerose kiekvienam kalėjusiam asmeniui skirtą spintelę, taip pat maisto produktų spintelę arba lentyną, kas iš esmės leistų konstatuoti šiuo aspektu Aprūpinimo normų pažeidimą, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl spintelių trūkumo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN pareigūnus ar administraciją, o šie nešalino jo nurodytų pažeidimų, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl spintelių trūkumo negali būti pripažinti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
11. Teismas nurodė, kad duomenų apie Pravieniškių PN kamerų Nr. 8, 9 ir 10 natūralią ir dirbtinę šviesą, elektros instaliaciją, baldų ir sanitarinių įrenginių techninę būklę, pareiškėjo kalinimo jose laikotarpiais byloje nėra. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl šių aplinkybių nesikreipė, pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas vertino, kad dėl šiuo metu vykdomų ginčo patalpų renovacijos darbų pareiškėjo nurodytų faktų negalima patikrinti, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl pajuodusių kamerų lubų ir sienų, pelėsio ir grybelio, taip pat, jog nebuvo būtiniausių reikmenų kamerų švarai palaikyti, rėmėsi Higienos normos HN 76:2010 56 ir 58 punktais (Higienos normos HN 134:2015 37 ir 39 p.), taip pat į bylą pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, jog gyvenamosios patalpos Pravieniškių PN yra valomos pačių nuteistųjų Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415, nustatyta tvarka; švarai ir tvarkai palaikyti nuteistieji aprūpinami valymo inventoriumi. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos analizuojamos aplinkybės yra bendro pobūdžio, pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su nešvariomis gyvenamosiomis patalpomis ar jam neišduotu valymo inventoriumi, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN pareigūnus ar administraciją dėl netinkamai valomų gyvenamųjų patalpų, dėl valymo inventoriaus ar priemonių neišdavimo, o šie jo prašymų netenkino. Teismas pažymėjo, kad abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų, tariamai neišduodant valymo inventoriaus pareiškėjui, konstatavimas.
13. Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas sprendė, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas klaidina teismą, teikdamas dokumentus ir įrodymus apie asmenų laikymo Pravieniškių PN kamerose sąlygas, esančias jau po atlikto remonto. Pareiškėjas yra laikomas Pataisos namuose dar nuo 2013 metų, t. y. jam teko kalėti ir sąlygomis, buvusiomis iki remonto. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo remtis jo skunde nurodytomis aplinkybėmis, o ne atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.
16. Pareiškėjas nurodo, kad jam tekęs kameros plotas buvo apskaičiuotas neteisingai, nes iš bendro kameros ploto nebuvo atimtas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, taigi jam teko mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto.
17. Pareiškėjas teigia, kad jo prašoma priteisti 10 000 Eur suma atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) poziciją ir praktiką.
18. Pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją žodžiu, taip pat į gydytoją, tačiau šie faktai nebuvo registruojami, tuo tarpu raštu jis nesikreipė, nes dėl to grėsė įvairios sankcijos.
19. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Pravieniškių PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, todėl turėtų būti atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).
22. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A‑979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).
23. Tikrinamoje administracinėje byloje gauti faktiniai duomenys dėl pareiškėjui tekusio ploto pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde liko nepaneigti. Jo tvirtinimas apie per mažą plotą – bendro pobūdžio nepagrįstas teiginys. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
24. Vertinant konkrečius pareiškėjo paaiškinimus dėl aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi (jų trūkumo) bei dėl kitų jo nurodytų aplinkybių, kaip netinkamų kalinimo sąlygų (žr. šios Nutarties 8-12 p.), vadovaujamasi bendrosiomis (minėtomis – nutarties 21-22 p.) įrodinėjimo tokiose bylose taisyklėmis, įrodinėjimo ypatumais. Jei atsakovas nepaneigia nusiskundimo dėl, pavyzdžiui, baldų trūkumo, arba patvirtina šį pažeidimą, tai laikoma pagrindu pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-420-662/2017). Kita vertus, jei pareiškėjo nusiskundimai dėl baldų trūkumo kamerose yra nenuoseklūs, abstraktūs ar paneigti byloje esančiais įrodymais, laikoma, kad toks pažeidimas nėra nustatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-624/2016, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pateikė duomenis, paneigiančius skundo argumentus, o apeliaciniame skunde negauta duomenų, galinčių suponuoti kitokius teiginius, sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris analizuojamus pareiškėjo paaiškinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (neužtikrinto minimalaus kalinimo ploto, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir kitus pirmiau įvardytus šios nutarties aprašomojoje dalyje) vertino kaip nepagrįstus. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga, neteisėti veiksmai, kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti pagrįstai, o tai lemia ir apeliacinio skundo atmetimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius |