Baudžiamoji  byla Nr. 1-238-957/2016

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02471-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.1., 1.2.23.2., 1.2.27.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,

dalyvaujant vertėjai Natalijai Reut,

prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,

kaltinamosioms S. B., R. B.,

jų gynėjui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui,

nukentėjusiajam A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 4 klasių išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje registruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį - 48 MGL (6 240Lt) dydžio bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje;

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, be išsilavinimo, nedirbanti, kaltinamosios teigimu darbo biržoje registruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista:

1) 1991 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį - dviejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas;

2) 1994 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo lygtinai;

3) 1997 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2321 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį – 11 000 Lt bauda;

4) 2003 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2321 straipsnio 4 dalį, 35 straipsnį, 45 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 45 straipsnio 6 dalies 2 punktą, paskirta bausmė – 2 metai pataisos darbų, išskaičiuojant 15 proc., su 1/10 turto konfiskavimu;

5) 2006 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su 20 Lt konfiskavimu,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė:

              R. B., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2014 m. spalio 7 d.  19.30 val., name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) , neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino, kol kratos metu šiame name policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą, taip padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

S. B. buvo kaltinama pagal BK 290 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2014 m. spalio 7 d., apie 19.30 val. kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neetiškais bei necenzūriniais žodžiais ,,dolbojobas“, ,,debilas“, ,,šuo“ girdint kitiems žmonėms, įžeidinėjo Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato KPS Vyriausiąjį tyrėją A. R., atliekantį savo darbines pareigas, po ko ją pristačius į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, minėtą pareigūną, girdint aplinkiniams, įžeidė pasakydama: „tu esi ne žmogus, o šuo“, taip viešai įžeidė bei pažemino policijos pareigūno garbę ir orumą.

Kaltinamoji R. B. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name, kartu su mama, sese, broliu, tėvu ir kt. Spalio 7 d. buvo krata, kurios metu surado rankinę, kurioje kažkas buvo. Tą rankinę ji pirko gatvėje iš narkomanės, prie namų. Už rankinę sumokėjo 10 – 15 litų. Rankinėje buvo odekolonas. Nusipirkusi rankinę padėjo ją prie lango. Rankinę pirko likus dviem – trims dienoms iki kratos. Nusipirkusi rankinę į ją pažiūrėjo, joje nieko nematė. Su rankine niekur nevaikščiojo, tik padėjo ją, pati į rankinę nieko neįdėjo. Nepamena, kaip atrodė mergina, iš kurios pirko rankinę. Mergina buvo jauna. Narkotikų ji nevartoja. Žino P. K., pastarasis pas juos dirbo, nešiojo vandenį, malkas krosniai. Jam nemokėdavo, o duodavo pavalgyti. Nusipirko rankinę ir iš karto pasidėjo, manė, kad pažiūrės vėliau, atsidarė, pamatė, kad nieko tokio nėra ir padėjo. Rankinės viduje buvo kvepalai, kuriuos ji išėmė ir padėjo ten, kur laiko kosmetiką. Kad viduje buvo folijos lankstinukas, sužinojo tik kratos metu. Lankstinukas buvo mažas, jis buvo suvyniotas, lankstinuką ištraukė prie jos, kratos metu, ji stovėjo šalia. Pareigūnai atidarė rankinuką, kažką ten darė ir ištraukė lankstinuką. Nematė, kur lankstinukas buvo įdėtas. Visi žinojo, kad ji nusipirko rankinuką, mama irgi žinojo. Gali būti, kad rankinuką pirko už 20 litų, jau nepamena. Nusipirko, nes patiko, gražiai atrodė. Niekam neketino pardavinėti ar platinti narkotinių medžiagų. Su P. K. neatsiskaitinėjo perduodami jam narkotines medžiagas. 2014 m. spalio 7 d. daugiau jokių narkotinių medžiagų namie nebuvo rasta. Specialistas ėmė jos kraują ir patvirtino, kad ji nevartoja. Turi du vaikus. Kai buvo daroma krata, namuose buvo mama, tėtis, brolis V. B., senelis (mamos tėvas) A. B., brolio žmona L., jų vaikai. Į namus atvyko daug policijos pareigūnų, gal penki ar šeši. Kratos metu name rastos svarstyklės, skirtos auksui sverti. Svarstykles pirko jau seniai, gal sesė pirko. Anksčiau pirkdavo auksą ir jį sverdavo. Kratos metu buvo rasta pinigų, nes ji pardavė namą. Nežino, kodėl ant svarstyklių rasta narkotikų pėdsakų. Narkotikų pas juos niekas nevartoja, nebent tas darbininkas P. K., kuris gyvendamas pas juos galėjo visur laisvai vaikščioti. Anksčiau ji buvo vieną kartą teista už narkotinių medžiagų laikymą, jau nepamena, kaip ten buvo. Kratos metu S. B. nieko nedarė, vaikai labai rėkė, verkė, buvo išsigandę, mama sakė pareigūnams negąsdinti vaikų. Mama nukentėjusiojo niekaip nevadino, negirdėjo. Mama su policininkais kalbėjo normaliu tonu, sakė „nerėkite, negąsdinkite vaikų“, neįžeidinėjo pareigūno. Namuose buvo penki – šeši pareigūnai, buvo žodinis konfliktas su salėje esančiu pareigūnu (A. R.), su kitais pareigūnais konfliktų nebuvo, tik mama sakė nerėkti ir negąsdinti vaikų. Jau nepamena, kaip sakė pareigūnas A. R., sakė „jūs čigonės, ne šeimininkės šių namų“, sakė įžeidžiančius žodžius čigonų atžvilgiu, jau nepamena kokius. A. R. buvo neuniformuotas. Kai mama bendravo su A. R., nepamena, ką tiksliai ji jam sakė, sakė nerėkti ir negąsdinti vaikų, nes pareigūnai rėkavo, keikėsi. V. B. telefonu įvykio nefilmavo. Ginčas kilo tik tarp mamos ir A. R., nes skaičiuojant pinigus, pareigūnas metė juos ant žemės, liepė perskaičiuoti, brolio žmona rėkė. A. R. skaičiavo pinigus, brolio žmona kažką pasakė, A. R. susinervino, metė pinigus ant žemės, šaukė „čigonai, čia ne jūsų namai“. Niekas ir nesurinko pinigų, ten buvo metaliniai pinigai. Mama pasirašė protokolą, kur skaičiavo pinigus. Mama sėdėjo tyliai, nieko nesakė, vaikai tuo metu buvo namuose. Kiti policininkai irgi rėkavo, tačiau A. R. išsiskyrė, jos manymu, jis elgėsi neteisingai. Jos pačios nevežė į komisariatą. Kratos metu ji sakė, kad ten jos rankinukas. Protokolą pasirašė, neskaitė. Išėjusi į lauką nebuvo, nes neišleido. Nepamena, ar kratos metu buvo sulaužyti baldai. Tarp mamos ir A. R. konfliktas vyko visų akivaizdoje. Jie supyko už A. R. žodžius apie čigonus, mano, kad tokie pareigūno žodžiai buvo netinkami. Pinigai buvo rasti, juos grąžino.

Kaltinamoji S. B. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo vakaras, dar šviesu. Kažkur prieš 17-18 val. Į namus užėjo pareigūnai ir A. R. Neskaičiavo, bet buvo gal keturi ar penki pareigūnai. Pareigūnai pradėjo ieškoti, klausė jos, ar pas juos kažkas yra, jei kažkas yra, liepė dėti ant stalo. Ji pasakė, kad pas ją nieko nėra. Pareigūnai pradėjo ieškoti, išvertė namus, nieko nerado. Paskui jos akivaizdoje surado tašę, vienas joje ieškojo ir nieko nerado, po to kitas priėjo ir pasakė, kad kažką rado. Po to dukra sakė, kad pirko iš merginos tašę. Konfliktas kilo dėl to, nes maži vaikai buvo namuose, ji su pareigūnais bendravo gražiai, prašė nieko nelaužyti, dirbti savo darbą, bet ne žvėriškai elgtis, nes maži vaikai. Pareigūnai sakė „jūs išvis užsičiaupkite, jūs čia ne šeimininkė“. Tuomet ji pasakė, kad skųsis ministerijai, tai, matyt, suerzino pareigūną ir tada prasidėjo konfliktas. Policininkas rado pinigus, juos skaičiavo, paskui sakė „perskaičiuokite, jeigu norite“. Pinigus perskaičiavo sūnaus žmona, nes ji mokyta, sakė viskas teisingai. Pareigūnams kažkas nepatiko, jie priėjo prie sūnaus žmonos, pastūmė, mergina pradėjo verkti, tada jos vyras norėjo pulti ginti, bet jį nuramino. Pareigūnas sakė, kad visus čigonus reikia šaudyti kaip šunis. Tuomet ji  pasakė, kad „jeigu juos reikia šaudyti kaip šunis, tada ir Jūs šuo“. Tai vyko automobilyje. Nuvykus į komisariatą tas policininkas sakė, kad pradingo jo telefonas, jis pradėjo sakyti „jūs, čigonai, dar jūs ir vagiate“, sakė „nuvažiuosiu, sumušiu jus visus“. Ji jam sakė „kaip gali būti, kad pavogėme, mes juk visi sėdėjome prie stalo, jeigu pats kažkur pamiršote namuose, važiuokite ir paimkite, niekam nereikia to telefono“. Nevadino pareigūno „dalbajobu“, „debilu“, tik pavadino šunimi, nes jis sakė, kad čigonus reikia šaudyti, todėl ji jam irgi pasakė. Su kitais pareigūnais konfliktų nekilo. Buvo supykusi, susinervinusi, negrasino pareigūnams nužudyti, nušauti, tik sakė, kad pasiskųs departamentui, nes daro nesąmones, gąsdina vaikus, o jai liepė išvis tylėti. Automobilyje pareigūną vadino šunimi, o komisariate buvo situacija dėl telefono. Dėl telefono pareigūnas ją vėl kažkaip negražiai pavadino, nepatogu sakyti, ir ji pasakė „aš tokia pati Lietuvos pilietė, kaip ir Jūs, kodėl Jūs taip su manimi kalbate“. Neatsimena, ar komisariate pareigūną kaip nors pavadino. Pavadino automobilyje. R. B. jai sakė, kad nusipirko rankinę su kvepalais, parodė kvepalus, ten buvo „Versace“ ar kokie kvepalai. R. B. padėjo tą rankinę. A. R. jos atžvilgiu sakė „suka“, tai buvo name, nepamena, kaip dar vadino. Jis sakė, kad „jūs čigonai ir juos visus reikia šaudyti kaip šunis“, taip buvo ar mašinoje, ar komisariate. Kai važiavo, mašinoje už vairo buvo policininkas, ji sėdėjo gale, gale sėdėjo dar vienas, atrodo, buvo trise. R. B. prie jos pasakė, kad ten jos rankinukas. Ją (S. B.) išvežė turbūt dėl to, kad ji pasakė, jog skųsis departamentui. Kai komisariate vyko pokalbis, jis buvo konfliktinis, kiek buvo žmonių nepamena, nes jie tai ateidavo, tai išeidavo. A. R. grįžo į namus ieškoti telefono ir surado jį ant stalo, ją tuo metu buvo uždarę. Ją buvo uždarę dešimčiai dienų už tai, kad neva įžeidė, grasino. Svarstyklės jau seniai pas ją buvo, perkant auksą jį sverdavo. Nežino, iš kur ten rasti narkotikų pėdsakai. Kartais pas ją užeina čigonai irgi aukso pasisverti. Kodėl jos rankų nuoplovose rasta narkotikų nežino, negali taip būti.

Nukentėjusysis A. R. apklausiamas teisme parodė, kad jis dirba duomenys neskelbtini). Prieš metus laiko, spalio mėnesį buvo gauta informacija, kad minėtame name vyksta prekyba heroinu. Į minėtą namą nuvyko su kolegomis L. S., E. V. ir G. P. Tuo metu jis buvo dažytame tarnybiniame automobilyje „Ford Transit“ atokiau. Paskambino L. S. ir pasakė, kad pastebėjo pardavimo faktą. Jis L. S. pasakė, kad kai pateks į vidų, informuotų jį. Buvo gauta riboto naudojimo informacija, kiek pamena, gal L. S. ja disponavo, ar jis pats, buvo bendrauta su žmonėmis, įforminta. Kolegos stebėjo namą iš atokiau, buvo tamsus paros metas, pastebėjo pardavimo faktą. Jis buvo tarnybiniame automobilyje. Byloje nurodytas P. K., atrodo, pasišalino, nepamena, ar buvo sulaikytas pirkėjas. Kai jis įėjo į namą, kolegos jau buvo viduje. Name buvo abi kaltinamosios, vyras, senyvo amžiaus vyriškis, kita romų tautybės moteris ir gal trys ar keturi mažamečiai vaikai. Buvo atliekama krata, perskaitytas nutarimas daryti kratą. Kol nebuvo surasti narkotikai ir svarstyklės, S. B. elgėsi normaliai. Kai buvo rasti daiktai, S. B. pradėjo šaukti, nervintis, būtent dėl to pradėjo rėkti vaikai. Kai surado pinigų sumą, R. B. sėdėjo, žiūrėjo, kaip jis skaičiuoja, tada paprašė pilietės perskaičiuoti, buvo pasirašyta ir nebuvo konfliktų. Tačiau kai S. B. pradėjo nervintis, vaikščioti, jis gal ką ir pasakė aukštesniu tonu, nes ji pradėjo trukdyti daryti kratą. Kratą darė pagal 260 straipsnį, ji turbūt suprato, kad bus negerai ir išvadino juos visokiais žodžiais, grasino, kad bus blogai, kad skųsis ministerijoms, jį rusiškai išvadino „debilu“, o automobilyje ar kabinete, kai buvo pasakyta, kad ji bus uždaryta, pasakė „tu ne žmogus, o šuo“ ir pasakė rusų kalba „ja tebia zastreliu“. Jam toks grasinimas pasirodė realus, o dėl šuns jis įsižeidė. Ne jis tikrino rankinę. Nežino, kuris kolega tikrino rankinę. Viskas buvo rasta virtuvėje – svarstyklės, rankinė ir folijos ritinys, kur įprastai sukamas heroinas. Tuo metu, atrodo, nematė, kaip buvo apžiūrimas rankinukas, neatsimena, ar kas nors dar iš jo buvo išimta. Nepamena, ką aiškino dėl rankinuko. Jei R. B. būtų sakiusi, kad ten jos rankinukas, o ne mamos, nebūtų pagrindo vežti. Nepamena, ar S. B. uždavė klausimus dėl rankinuko. Buvo užduotas klausimas, iš kur narkotikai, greičiausiai S. B., nes ji sakė, kad ji šeimininkė. Tuo metu jis buvo neuniformuotas. Jį įžeidė, kai jį name, matant jo kolegoms, rusų kalbą išvadino „debilu“ ir kitais žodžiais, o komisariate išvadino šunimi, kas jį įžeidė kaip pareigūną ir fizinį asmenį. Dar buvo trys ar keturi pareigūnai. Jis ten buvo vyriausias ir vadovavo kratai, R. B. ir S. B. visada buvo šalia jo, turbūt dėl to tarp jų ir kilo konfliktas.  Nebuvo tai, kad jis įžeidinėtų čigonus ar sakytų „suka“. Tikrai nepasakė tokių žodžių, kad čigonus reikia šaudyti. Daugiausia bendravo su S. B., turbūt dėl to įvyko konfliktas, kadangi suprato, kad jis vyriausias, kolegos laukė jo nurodymų, jis perskaitė nutarimą, vadovavo, prieš tai į namą patekę pareigūnai tik pasakė, kad bus daroma krata. Čigonų tabore jis dirba apie aštuonerius metus, yra atsakingas už taborą. Nebuvo nieko, kad būtų pastūmęs moterį, jokių pinigų mėtymų ant grindų nebuvo, jokių pastabų ant kratos protokolų neužrašė. Pastaruoju metu kratos metu daro ir vaizdo įrašą, nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas nebuvo daromas, nes nebuvo pasiruošta, o antrą kartą buvo filmuojama. Nepamena, ar kas bandė filmuoti iš dalyvaujančių asmenų, nepastebėjo. Mašinoje važiavo keturiese: pareigūnai ir S. B. Su R. B. jis bendravo, ji sėdėjo šalia jo prie stalo, jei būtų sakiusi, kad tai jos rankinė, ji būtų pristatyta į komisariatą. Tuo metu niekas apie narkotikus negalėjo paaiškinti.

Liudytojas L. S. apklausiamas teisme parodė, kad pernai dirbo duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio mėnesį iš A. R. gavo žodinę informaciją, kad tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), platinamos narkotinės medžiagos. Siekiant patikrinti informaciją, buvo nuvykta į taborą. Buvo uniformuoti, vaikščiojo su G. P., paskui prisijungė E. V. A. R. buvo atitolęs su žymėta mašina, vykdė neviešą patruliavimą. Prie (duomenys neskelbtini) namo su aukšta tvora pastebėjo du – tris asmenis, kurie pasilenkę prie tvoros bendravo su kažkokiu asmeniu kiemo viduje. Pamatė, kad tai buvo P. K. Išorėje buvo kiti asmenys. Įtarta, kad platinamos narkotinės medžiagos, vyko kažkokių dalykų perdavimas. Nusprendė, kad yra pagrindas patekti į teritoriją. Priartėjus prie teritorijos, asmenys pabėgo. Buvo siekiama sugauti platintoją.  Pastatas aptvertas aukšta tvora, užtruko, kol pateko į vidų, galų gale pavyko atidaryti duris. Buvo pradėta ieškoti P. K., kurį žino, nes jis pas pilietes dirba už pinigus ir narkotikus. Buvo patekta į pastatą. Ten yra pagrindinis pastatas ir ūkinis pastatas, kuriame gyveno P. K. Patekus į vidų, ten buvo nemažai asmenų ir romės, buvo vyras, dar gerokai vyresnio amžiaus vyras ir moteris. Pasaugojo įvykio vietą, paskambino A. R., pastarasis privažiavo, užėjo. Prisistatė, atvykus A. R., buvo pradėta daryti neatidėliotina krata, kurios metu įvairiose vietose buvo rasta pinigų (dalį rado jis), bendra suma buvo pakankamai didelė, sumos buvo randamos su pakankamu kiekiu 20 Lt kupiūrų, kas tuo metu sudarė „čekio“ kainą. Virtuvėje buvo rastos svarstyklės, galbūt ir aliuminio folija bei narkotinių medžiagų, vienas čekis kažkokiame nešulyje ar „tašėje“. A. R. buvo nuolat puolamas įtariamųjų. Rado arba G. P., arba E. V. Paties išėmimo fakto jis nematė, užėjus į virtuvę A. R. pasakė, kad rastas „čekis“. Konfliktas kilo tarp A. R. ir S. B., nes pastaroji nervindavosi vis labiau, kai buvo išimama daugiau daiktų, susijusių su platinimu. Ji sakė, kad kreipsis į ministeriją, departamentą, prasidėjo įžeidinėjimai, A. R. buvo pasakyta rusiškai, kad jis debilas, idiotas, vykstant į komisariatą jam rusiškai pasakyta, kad jis šuo, o tarnybinėse patalpose jam rusiškai pasakyta, kad jį nušaus. Nepamena, ką kaltinamosios įvykio vietoje aiškino apie lankstinuką. Tiksliai nepamena, ar R. B. sakė, kad rankinukas yra jos. Jeigu ji buvo sulaikyta, turėjo pasakyti, kad jos. Buvo sulaikyta S. B. Įžeidinėjimus jis girdėjo asmeniškai. Pradžioje tarp A. R., kaltinamųjų ir kitų dalyvių nebuvo jokių emocijų, tačiau kai per ilgesnį laiką įžeidinėjimas nesiliovė, A. R. vis tiek taktiškai bendravo ir nebent aukštesnio tono balsu ką pasakė, kai buvo grėsmė sutrikdyti kratą. S. B. ir čigonų atžvilgiu jokių įžeidimų ar pasisakymų iš A. R. negirdėjo, nebūtų net prasmės tai daryti. Konfliktas prasidėjo, kai buvo atrandamos didesnės pinigų sumos. Buvo reiškiamas nepasitenkinimas, pasipylė epitetai, vyko konfliktas, įžeidinėjimai, emocinė būsena aktyvėjo. Mašinoje vyko kažkoks pokalbis ir puikiai girdėjo, kai buvo ištarta „sobaka“, pokalbis buvo tarp A. R. ir S. B. S. B. vis rėkė, klausė, kur veža, jai buvo atsakoma. Tie epitetai buvo kartoti ne kartą. Komisariate buvo paaiškinta, kad ji laikinai sulaikoma. Ji labai supyko ir grasino nušauti. Neatsimena, ar R. B., ar S. B. ką nors apie narkotikus sakė. S. B. emocijos ir žodžiai prasidėjo tuomet, kai sužinojo, kad eis į areštinę. Jam šios moterys gerai pažįstamos, nes jo pagrindinė veikla buvo romų taboras, juos žinojo pakankamai gerai, pamatęs galėjų pasakyti jų vardus, pavardes, pravardes. „U V.“ visada būdavo narkotikų, pas S. vyrą ar tėvą, tame name, išlikę pavadinimas, kad „U V.“.

Liudytojas P. K. apklausiamas teisme parodė, kad būdamas laisvėje gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) name. Niekuo neužsiima, šiuo metu yra Lukiškėse. Kaltinamąsias pažįsta, pas jas gyveno nuo 2013 m., gyveno ir prieš tai nuo 2009 m. iki 2011 m. 2013 m. išėjo iš kalėjimo, neturėjo kur gyventi, apsigyveno pas jas, nes ten ir anksčiau gyveno. Jam ta teritorija puikiai žinoma, (duomenys neskelbtini)-tas namas. Yra namas ir ūkinis pastatas. Jis gyveno ūkiniame pastate. Pastatai nesujungti, į namą jis nepatekdavo. Pragyveno iš butelių, metalo, dirbo. Padeda ūkyje, nešiodavo malkas, vandenį, už tai jam leidžia gyventi. Neprisimena, ką veikė 2014 m. spalio 7 d. Ten būdavo ne nuolatos, išeidavo ir į miestą, ir pas kitus romus. Jam nežinoma apie narkotines medžiagas tame name. Pats jis narkomanas ir vaikščiodavo po taborą, ieškodavo narkotikų kituose namuose, iš kaltinamųjų narkotikų jam niekas neduodavo, bet kiek galėjo, tiek padėjo pinigais. Žino, kad tame name buvo atliktos kratos, matė, kad buvo kratos. Paskutinį kartą matė šiais metais. 2014 m. kratos nematė, o pareigūnus matė, bet nežinojo, ar kratą daro, nes į vidų neužeina. Bėgti nuo pareigūnų jam neteko. Įgaliotinis irgi žino, kad jis ten gyvena. Nebuvo jam prasmės bėgti, pareigūnai žinojo ir jo telefono numerį. Aplink pastatą yra tvora, uždara teritorija, bet kas nori, tas ateina, nebuvo užrakinta. Būna narkomanai prašo vandens ar adatų, jis jiems paduodavo per tvorą, paklausdavo, ar turi adatų, ar ne. Šiemet tame name darė kratą, kurios metu jį sulaikė. Jį sulaikė, nes jis įtariamas pagal BK 260 straipsnį dėl pardavimo. Pas jį nieko nerado. Pernai gal ir buvo daromos kratos name, bet neprisimena, jam ten niekas nieko neaiškino, juk jis ne šeimos dalis. Tabore, galima sakyti, visuose namuose vyksta prekyba, bet ten keičiasi kasdien. Prie jo tame name neprekiavo narkotikais. Pas kaltinamąsias narkotikų nėra matęs.

Liudytojas E. V. apklausiamas teisme parodė, kad šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), o 2014 m. jis buvo (duomenys neskelbtini). Kaltinamąsias yra matęs. Praeitų metų spalio mėnesį buvo gavę kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad tame name su aukšta tvora (numeracijos nepamena), galimai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Gali būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namas.  Informaciją gavo kolegos, atrodo L. S., tiksliai nepamena. Apsirengę civiliais rūbais stebėjo namą, atsistoję toliau prieblandoje, buvo vėlus vakaras, jau tamsu, gal 19-20 val. Pamatė, kad prie tvoros susirinkę daug žmonių, galimai narkomanai. Per tvorą, per langelį buvo perduodamos galimai narkotinės medžiagos. Iš savo patirties mano, kad tai buvo narkotinės medžiagos. Matė, kad ateina žmonės, paduoda pinigus ir jiems įduodami kažkokie daiktai. Prieš tai apie tai turėjo informacijos, matė, kad perdavė pinigus. Tada su trimis kolegomis įsiveržė į tą teritoriją. Asmeniškai jis nebandė sulaikyti asmenų prie tvoros, bandė sulaikyti žmogų, kuris platina. Nepažįsta to žmogaus, bet kaip vėliau sužinojo iš kolegų pasakojimų ir kitų šaltinių, šis asmuo yra tas, kuris šiandien atvestas kaip liudytojas (P. K.). Kol jie įsiveržė į teritoriją, minėtas asmuo paspruko pro galinį įėjimą. Bandė vytis, bet jis jau buvo pabėgęs. Tada užėjo į namą, kur buvo kaltinamosios, dar senyvo amžiaus vyras, keli vaikai, gal dar viena moteris ir vyras. Pasakė, kad bus atlikta krata, prisistatė. Klausė jų, ar turi draudžiamų daiktų, jie sakė, kad nieko nėra. Jis konkrečiai atlikinėjo veiksmus virtuvėje, rado vieną folijos lankstinuką, kuris buvo tašėje, kuri, lyg tai, kabėjo virtuvėje ant sienos. Kokios spalvos rankinė, nepamena. Jis apžiūrėjo rankinę, ji buvo lyg ir tuščia, žiūrėjo, knaisiojo ir rado lankstinuką. Gal joje buvo ir daugiau daiktų, nepamena. Dar name rado didelį kiekį pinigų, jis rado asmeniškai. Jam kėlė įtarimą senyvo amžiaus žmogus, kuris labai stebėjo, todėl jis nutarė atlikti šio žmogaus paviršinę apžiūrą. Minėto žmogaus vidinėje kišenėje buvo didelis kiekis pinigų, gal 3000 – 5000 Lt. Kai reikėjo atlikti moterų apžiūrą, iškvietė patrulius, apžiūrėjo, jo manymu, abi kaltinamąsias, pas jas nieko nerado. Svarstyklės buvo rastos name, virtuvėje, gali būti, kad rado jis. Nemažą kiekį pinigų rado už lovos. Kiek pamena, sulaikė vyresnę moterį. Ištraukęs lankstinuką klausė, kieno jis, visi ten bendravo, moterys aiškino, kad ne jų, sakė „čia pakišot“, neprisipažino. Kieno rankinė lyg ir neaiškino, nepamena. Su vyresne moterimi važiavo į komisariatą, bendravimo nebuvo, bet moteris buvo labai nervinga, emocinga, garsiai reiškė emocijas, įžeidinėjo kolegą A. R., sakė „tokius kaip tu reikia kaip šunis nudėti“. Daug žodžių neprisimena, komisariate jis moters jau nematė. Nepamena, kaip kolega A. R. reagavo į tokius pasakymus. Pinigai daugiausia buvo 20 Lt kupiūromis, buvo 20 Lt, 10 Lt, 50 Lt. Kai namuose buvo atliekama krata, moterys reiškė nepasitenkinimą, įžeidinėjo A. R., dvi moterys buvo aršiausios, senukas buvo ramus, šios dvi moterys buvo emocingiausios. Buvo juntamas jų susinervinimas ir po to įžeidinėjimas. Neprisimena, kuri intensyviau ir kuri pirma emocingai pradėjo reikštis, abi buvo nepatenkintos, kad daroma krata, kad neva jos pakišinėjamos. Name buvo jis ir mažiausiai dar trys pareigūnai. A. R. tuo metu, jo manymu, buvo prie stalo ir skaičiavo pinigus, kiti tuo metu ieškojo. Jis matė, kad A. R. buvo prie stalo. Konfliktas tarp vienos moters ir A. R. tikriausiai kilo tada, kai pradėjo rasti visus tuos pinigus, galimai narkotines medžiagas. Užėjus į namą irgi reiškė nepasitenkinimą, tik toliau jis didėjo. Jo manymu, iš pradžių nepasitenkinimas buvo nukreiptas į visus, bet asmeniškai jo neįžeidinėjo. Išeina, kad įžeidinėjo tik A. R., kuris turbūt su jomis kažką kalbėjo, bet jau nepamena ką. Neprisimena, kokiu tonu ir kaip kalbėjo A. R. Gali būti, kad kažkuri moteris A. R. sakė „debilas“, „dalbajobas“, „šuo“. Važiavo mašinoje kartu su vyresne moterimi, mašinoje girdėjo įžeidimus, tikrai atsimena. A. R. niekaip nereagavo, praleido. Negirdėjo, kad A. R. būtų sakęs „jūs čigonai, ne jūsų namai“. Įsiveržė – staigiai įbėgo, durys buvo užrakintos iš vidaus, kolegos išlaužė duris. Darant kratą virtuvėje, buvo atidaromos spintelės, baldai tikrai nebuvo laužomi, tam nebuvo tikslo. Tekdavo dažnai būti tabore. Moterys buvo nepatenkintos visų pareigūnų veiksmais.

Liudytojas G. P. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamąsias yra matęs. Atlikinėjo priemones (jau gerai nepamena kokias), prie tvoros pastebėjo galimai daug narkomanų. Tikslaus namo numerio nepamena. Buvo su E. V. ir L. S. Galėjo būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namas. Buvo didelė tvora, namas ir šalia jo priestatas. Suprato, kad ten galimai prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Pastebėjo asmenį, kuris per tarpelį kažką perdavinėjo. Ką tiksliai perdavinėjo nematė, buvo nuo jo gal 50-100 metrų atstumu. Kai pastebėjo, kad perdavinėja, ėjo artyn namo. Žmonės iš pradžių nesuprato, kas jie tokie. Įėjo į vidų. Sulaikyti prie tvoros stovėjusių asmenų nebandė, nepamena kodėl. Priėjo prie vartų, tvora buvo didelė, vartai buvo užkabinti. Atidarė, įbėgo į kiemą, priestate ir name degė šviesos, matė, buvo ir asmuo. Kai atėjo į kiemą, jo jau nebuvo. Tada iškvietė A. R. ir name bei priestate darė kratą. Į namą užėjo, atrodo, visi, ar pora pareigūnų, ieškojo ir to perdavusio asmens, kuris, matyt, pabėgo iš kitos pusės per vartus. Ieškojo neleistinų daiktų, prisistatė, rado daug pinigų, svarstykles. E. V. rado vieną „čekį“, tuo metu jis buvo kitame kambaryje. Name iš pradžių buvo daug žmonių, buvo ir kaltinamosios. Vėliau jos pradėjo rėkti, vyresnio amžiaus moteris pradėjo rusiškai keiktis, o toliau kalbėjo romų kalba. Jos kalbėjo su A. R., pastarasis prašė apsiraminti. A. R. jos paprašė apsiraminti normaliu tonu. Automobilyje moteris rusiškai sakė, kad A. R. kaip šuo ir jį reikėtų kaip šunį nušauti, buvo ir rusiškų keiksmažodžių, tiksliai nepamena. Komisariato kabinete moteris vėl kartojo beveik tą patį, kad reikia nušauti kaip šunį, keikėsi, galėjo paminėti ir žodžius „dalbajobas“, „debilas“. Jis važiavo į komisariatą su A. R., pristatė vieną moterį. Jis moterų neapžiūrinėjo, gal tai darė jų darbuotojai. Su A. R. buvo kartu kabinete, moteris sakė, kad tokius kaip jis reikia nušauti, šuo. Namas buvo atrakintas, ar tai jie (pareigūnai) atidarė, o vartai iš gyventojų pusės buvo uždaryti, vartus pastūmė ir jie atsidarė. Nepamena, ar namo duris jiems atidarė, ar jos buvo atrakintos. Neatsimena, kaip tiksliai pateko į namą. Supranta rusų kalbą.

Iš 2014 m. spalio 7 d. kratos protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini), atlikus kratą S. B. name Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, juodame rankinuke, kuris kabėjo virtuvėje prie šaldytuvo ant vinies, rastas vienas folijos lankstinukas su galimai narkotine medžiaga – heroinu, taip pat svarstyklės (T. 1, b. l. 11-19).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. gruodžio 5 d. specialisto išvados Nr. 140- (5305)-IS1-6464 matyti, kad tirti pateiktos birios medžiagos sudėtyje, paimtos 2014 m. spalio 7 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 0,020 g (34,7 %). Ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių, paimtų 2014 m. spalio 7 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakų. Tyrimui pateiktose S. B. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakų (T. 1, b. l. 67-68).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2015 m. liepos 10 d. nutarimo matyti, kad P. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-02471-14 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių (T. 2, b. l. 68-70).

Dėl S. B. kaltė, padarius BK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

S. B. buvo kaltinama pagal BK 290 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2014 m. spalio 7 d., apie 19.30 val. kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neetiškais bei necenzūriniais žodžiais ,,dolbojobas“, ,,debilas“, ,,šuo“ girdint kitiems žmonėms, įžeidinėjo Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato KPS Vyriausiąjį tyrėją A. R., atliekantį savo darbines pareigas, ją pristačius į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, minėtą pareigūną, girdint aplinkiniams, įžeidė pasakydama: „tu esi ne žmogus, o šuo“, taip S. B. buvo kaltinama viešai įžeidusi bei pažeminusi policijos pareigūno garbę ir orumą.

BK 290 straipsnyje numatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009). Tačiau ir pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu, kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš šių teisės normų turinio matyti, kad tiek ATPK 187, tiek BK 290 straipsnių paskirtis yra ta pati, t. y. sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Teismai, spręsdami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010).

BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbi nukentėjusiojo reakcija į kaltininko veiką, tačiau svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Be to, vertinant BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2013).

Kaltinamoji S. B., apklausiama teisme, savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad kratos metu kilo konfliktas, nes maži vaikai buvo namuose, ji su pareigūnais bendravo gražiai, prašė nieko nelaužyti, dirbti savo darbą, bet ne žvėriškai elgtis. Pareigūnai sakė „jūs išvis užsičiaupkite, jūs čia ne šeimininkė“. Tuomet ji pasakė, kad skųsis ministerijai, tai, matyt, suerzino pareigūną ir tada prasidėjo konfliktas. Policininkas rado pinigus, juos skaičiavo, paskui sakė „perskaičiuokite, jeigu norite“. Pinigus perskaičiavo sūnaus žmona, nes ji mokyta, sakė viskas teisingai. Pareigūnams kažkas nepatiko, jie priėjo prie sūnaus žmonos, pastūmė, mergina pradėjo verkti, tada jos vyras norėjo pulti ginti, bet jį nuramino. Pareigūnas sakė, kad visus čigonus reikia šaudyti kaip šunis. Tuomet ji  pasakė, kad „jeigu juos reikia šaudyti kaip šunis, tada ir Jūs šuo“. Tai vyko automobilyje. Nuvykus į komisariatą tas policininkas sakė, kad pradingo jo telefonas, jis pradėjo sakyti „jūs, čigonai, dar jūs ir vagiate“, sakė „nuvažiuosiu, sumušiu jus visus“. Ji jam sakė „kaip gali būti, kad pavogėme, mes juk visi sėdėjome prie stalo, jeigu pats kažkur pamiršote namuose, važiuokite ir paimkite, niekam nereikia to telefono“. Nevadino pareigūno „dalbajobu“, „debilu“, tik pavadino šunimi, nes jis sakė, kad čigonus reikia šaudyti, todėl ji jam irgi pasakė. Su kitais pareigūnais konfliktų nekilo. Buvo supykusi, susinervinusi, negrasino pareigūnams nužudyti, nušauti, tik sakė, kad pasiskųs departamentui, nes daro nesąmones, gąsdina vaikus, o jai liepė išvis tylėti. Automobilyje pareigūną vadino šunimi, o komisariate buvo situacija dėl telefono. Dėl telefono pareigūnas ją vėl kažkaip negražiai pavadino, nepatogu sakyti, ir ji pasakė „aš tokia pati Lietuvos pilietė, kaip ir Jūs, kodėl Jūs taip su manimi kalbate“. Neatsimena, ar komisariate pareigūną kaip nors pavadino. Taigi kaltinamoji S. B. neigia, kad vadino policijos pareigūną A. R. kaltinime nurodytais necenzūriniais žodžiais, tačiau pripažįsta, kad reaguodama į susidariusią konfliktinę situaciją automobilyje pavadino jį „šunimi“. Tokie kaltinamosios S. B. parodymai apie tai, kad policijos pareigūno A. R. atžvilgiu ji nevartojo necenzūrinių žodžių, laikytini jos gynybine versija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį, todėl teismas jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų turinį. Teismas taip pat nesivadovauja R. B. teisme duotais parodymais apie tai, kad jos motina S. B. policijos pareigūno neįžeidinėjo, kadangi ji yra suinteresuota duoti palankius parodymus savo motinos atžvilgiu, be to, pagal kaltinimą S. B. įžeidinėjo pareigūną A. R. ir tarnybiniame automobilyje bei policijos komisariate, kur R. B. apskritai nebuvo. Iš nukentėjusiojo A. R. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad kai buvo rasti daiktai, S. B. pradėjo nervintis, vaikščioti, šaukti, pradėjo rėkti vaikai. Jis gal ką ir pasakė aukštesniu tonu, net ji pradėjo trukdyti kratai. S. B. turbūt suprato, kad bus negerai, ir išvadino visokiais žodžiais, grasino, kad bus blogai, kad skųsis ministerijoms, jį rusiškai išvadino „debilu“, o automobilyje ar kabinete, kai buvo pasakyta, kad ji bus uždaryta, pasakė tu ne žmogus, o šuo“ ir pasakė rusų kalba „ja tebia zastreliu“. Jam toks grasinimas pasirodė realus, o dėl šuns jis įsižeidė. Jį įžeidė, kai jį name, matant jo kolegoms, rusų kalba išvadino „debilu“ ir kitais žodžiais, o komisariate išvadino „šunimi“, kas jį įžeidė kaip pareigūną ir fizinį asmenį. Nebuvo taip, kad jis įžeidinėtų čigonus, nesakė, kad čigonus reikia šaudyti. Tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo A. R. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, jis apklausiamas teisme labiau akcentavo įžeidimą pavadinant jį „šunimi“, nors teigė, kad jį įžeidinėjo ir kitais žodžiais, tame tarpe ir vadino „debilu“. Panašius parodymus davė ir kiti liudytojai policijos pareigūnai, kurie taip pat nebuvo visiškai nuoseklūs, teigė atsimenantys, kad S. B. nukentėjusįjį vadino „šunimi“, o paskelbus jiems jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų fragmentus, nebuvo kategoriški ir tik teigė, kad galėjo ir kitais žodžiais įžeisti nukentėjusįjį. Štai liudytojas L. S. parodė, kad konfliktas kilo tarp A. R. ir S. B., nes pastaroji nervinosi vis labiau, kai buvo išimama vis daugiau daiktų, susijusių su platinimu. Ji sakė, kad kreipsis į ministeriją, departamentą, prasidėjo įžeidinėjimai. A. R. buvo pasakyta rusiškai, kad jis debilas, idiotas, vykstant į komisariatą jam rusiškai pasakyta, kad jis šuo, o tarnybinėse patalpose jam rusiškai pasakyta, kad jį nušaus. Pradžioje tarp A. R., kaltinamųjų ir kitų dalyvių nebuvo jokių emocijų, tačiau kai per ilgesnį laiką įžeidinėjimas nesiliovė, A. R. vis tiek taktiškai bendravo ir nebent aukštesnio tono balsu ką pasakė, kai buvo grėsmė sutrikdyti kratą. S. B. ir čigonų atžvilgiu jokių įžeidimų ar pasisakymų iš A. R. negirdėjo, nebūtų net prasmės tai daryti. Konfliktas prasidėjo, kai buvo atrandamos didesnės pinigų sumos. Buvo reiškiamas nepasitenkinimas, pasipylė epitetai, vyko konfliktas, įžeidinėjimai, emocinė būsena aktyvėjo. Mašinoje vyko kažkoks pokalbis ir puikiai girdėjo, kai buvo ištarta „sobaka“, pokalbis buvo tarp A. R. ir S. B. Pastaroji vis rėkė, klausė, kur veža, jai buvo atsakoma. Tie epitetai buvo kartoti ne kartą. Komisariate buvo paaiškinta, kad ji laikinai sulaikoma. Ji labai supyko ir grasino nušauti. S. B. emocijos ir žodžiai prasidėjo tuomet, kai sužinojo, kad eis į areštinę. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. parodė, kad su vyresne moterimi važiavo į komisariatą, bendravimo nebuvo, bet moteris buvo labai nervinga, emocinga, garsiai reiškė emocijas, įžeidinėjo kolegą A. R., sakė „tokius kaip tu reikia kaip šunis nudėti“. Daug žodžių neprisimena, komisariate jis moters jau nematė. Nepamena, kaip kolega A. R. reagavo į tokius pasakymus. Kai namuose buvo atliekama krata, moterys reiškė nepasitenkinimą, įžeidinėjo A. R., dvi moterys buvo aršiausios, senukas buvo ramus, šios dvi moterys buvo emocingiausios. Buvo juntamas jų susinervinimas ir po to įžeidinėjimas. Neprisimena, kuri intensyviau ir kuri pirma emocingai pradėjo reikštis, abi buvo nepatenkintos, kad daroma krata, kad neva jos pakišinėjamos. Konfliktas tarp vienos moters ir A. R. tikriausiai kilo tada, kai pradėjo rasti visus tuos pinigus, galimai narkotines medžiagas. Užėjus į namą irgi reiškė nepasitenkinimą, tik toliau jis didėjo. Jo manymu, iš pradžių nepasitenkinimas buvo nukreiptas į visus, bet asmeniškai jo neįžeidinėjo. Išeina, kad įžeidinėjo tik A. R., kuris turbūt su jomis kažką kalbėjo, bet jau nepamena ką. Neprisimena, kokiu tonu ir kaip kalbėjo A. R. Gali būti, kad kažkuri moteris A. R. sakė „debilas“, „dalbajobas“, „šuo“. Važiavo mašinoje kartu su vyresne moterimi, mašinoje girdėjo įžeidimus, tikrai atsimena. A. R. niekaip nereagavo, praleido. Negirdėjo, kad A. R. būtų sakęs „jūs čigonai, ne jūsų namai“. O štai liudytojas G. P. apklausiamas teisme parodė, kad name iš pradžių buvo daug žmonių, buvo ir kaltinamosios. Vėliau jos pradėjo rėkti, vyresnio amžiaus moteris pradėjo rusiškai keiktis, o toliau kalbėjo romų kalba. Jos kalbėjo su A. R., pastarasis prašė apsiraminti. A. R. jos paprašė apsiraminti normaliu tonu. Automobilyje moteris rusiškai sakė, kad A. R. kaip šuo ir jį reikėtų kaip šunį nušauti, buvo ir rusiškų keiksmažodžių, tiksliai nepamena. Komisariato kabinete moteris vėl kartojo beveik tą patį, kad reikia nušauti kaip šunį, keikėsi, galėjo paminėti ir žodžius „dalbajobas“, „debilas“. Su A. R. buvo kartu kabinete, moteris sakė, kad tokius kaip jis reikia nušauti, šuo. Taigi visi kratos metu dalyvavę pareigūnai, apklausti teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog tarp kaltinamosios S. B. ir pareigūno A. R. kilo konfliktas ir kaltinamoji S. B. pareigūną A. R. vadino „šunimi“, „debilu“, tačiau teisme nė vienas liudytojas aiškiai nenurodė, kad S. B. pareigūną vadino „Dalbajobu“. Liudytojai tik pagarsinus jų parodymus teigė, kad galėjo ir tokiu žodžiu pavadinti. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti, kaltinamosios vartoti žodžiai laikytini neetiškais, jie nukreipti sumenkinti pareigūno A. R. garbę ir orumą, tačiau nelaikytini tokiais, kurie peržengia ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo ribas.

Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu, pareigūnui A. R. vykdant tarnybines pareigas, kaltinamoji jo atžvilgiu vartojo neetiškus žodžius, jį įžeidinėjo, tačiau vien ta aplinkybė, kad tokie žodžiai buvo vartojami, nėra pakankamas pagrindas tokius kaltinamosios veiksmus vertinti kaip sudarančius BK 290 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Tiek kaltinamoji S. B., tiek nukentėjusysis A. R., tiek liudytojai paaiškino, kad kratos metu tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Visi asmenys patvirtino, jog namuose buvę vaikai pradėjo garsiai šaukti, verkti. Pats nukentėjusysis neneigia, jog jis susidariusioje situacijoje su kaltinamąja galėjo kalbėti pakeltu tonu. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. B. veika aptariamu metu buvo kaip momentinė į konfliktinę situaciją patekusio asmens reakcija, ji neetiškus žodžius ištarė būdama streso būsenoje, susierzinusi ir susijaudinusi, jos pasakyti žodžiai policijos pareigūnui nebuvo sakomi ilgą laiką, o tik kratos metu, vežant į policijos komisariatą ir sulaikymo komisariate metu. Be to, dalis įžeidžiančių žodžių išsakyti kaltinamosios namuose, pareigūnų tarnybiniame automobilyje, kur yra ribota galimybė patekti pašaliniams asmenims. Pasak liudytojų policijos pareigūnų pats A. R. jokiais išoriniais veiksmais neparodė išskirtinio susierzinimo dėl jam išsakytų kaltinamosios žodžių, į juos akivaizdžiai priešiškai nesureagavo, toliau bendravo dalykiškai. Atsižvelgdamas į tokią įvykio metu susidariusią konfliktinę situaciją, kurios metu tarp kaltinamosios S. B. ir policijos pareigūno A. R. susidarė priešiški santykiai, nors ir dėl teisėtos pareigūno pareigos vykdymo, teismas daro išvadą, kad S. B. ištarti žodžiai negali būti vertinami kaip policijos pareigūno įžeidimas, žeminimas, kuris trukdo tokiems pareigūnams nepriekaištingai atlikti pavestą tarnybą, juo labiau, kad savo pareigas aptariamu atveju pareigūnas ir visiškai atliko. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spęsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. B. pasakyti valstybės tarnautojui žodžiai nagrinėjamu atveju nepasiekė to pavojingumo lygio, nuo kurio atsirastų teisinis pagrindas taikyti jai baudžiamąją atsakomybę kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), nes šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad išsakyti žodžiai turėjo realų žeminamą ir įžeidžiamą poveikį asmeniui, kuriam jie buvo taikomi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009, 2K-409/2011 ir kt.). Esant tokiai situacijai S. B. pagal BK 290 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vis dėlto pažymėtina, kad teismo pirmiau nustatytomis faktinėmis S. B. padarytos veikos aplinkybėmis, atsižvelgus į ATPK 187 straipsnio 2 dalies nuostatas, faktą, kad prieš nukentėjusįjį A. R., vykdantį tarnybines pareigas, buvo vartojami neetiški žodžiai, yra teisinis pagrindas jai pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, todėl apie tai praneština prokurorui, atkreipiant dėmesį į ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad administracinė nuobauda asmeniui, jeigu būtų nustatyta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje kaltinamai S. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 176-177). Kaltinamąją S. B. pagal BK 290 straipsnio 1 dalį išteisinus, kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Dėl R. B. veikos kvalifikavimo

Šioje byloje R. B. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. spalio 7 d. 19.30 val., kol  kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios R. B. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino, kadangi nenustatyta, jog R. B. turėjo tikslą platinti narkotinę medžiagą, tačiau byloje visiškai pakanka įrodymų pripažinti ją kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Alternatyvios BK 260 straipsnio 1 dalyje ar 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013).

Nagrinėjamu atveju pati kaltinamoji R. B. apklausiama teisme savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad rankinę, kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos, pirko gatvėje iš narkomanės, prie namų prieš dvi-tris dienas iki kratos. Rankinėje buvo tik odekolonas, narkotinės medžiagos ten nematė. Nepamena, kaip atrodė mergina, iš kurios ją pirko. Aplinkybę, kad viduje buvo folijos lankstinukas, sužinojo tik kratos metu. Lankstinukas mažas, jis buvo suvyniotas, jį pareigūnas ištraukė prie jos, kratos metu, ji stovėjo šalia. Visi žinojo, kad ji nusipirko rankinuką, mama irgi žinojo. Niekam neketino pardavinėti ar platinti narkotinių medžiagų. Daugiau tą dieną jokių narkotinių medžiagų namie nebuvo rasta. Svarstykles pirko jau seniai, galbūt jos sesė pirko. Anksčiau pirkdavo auksą ir jį sverdavo. Kratos metu buvo rasta pinigų, nes ji pardavė namą. Nežino, kodėl ant svarstyklių buvo rasta narkotikų pėdsakų. Taigi iš kaltinamosios parodymų matyti, jog ji nepripažįsta, kad narkotinė medžiaga, rasta rankinėje, priklausė jai, tačiau tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš 2014 m. spalio 7 d. kratos protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlikus kratą S. B. name Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, juodame rankinuke, kuris kabėjo virtuvėje prie šaldytuvo ant vinies, rastas vienas folijos lankstinukas su galimai narkotine medžiaga – heroinu, taip pat svarstyklės (T. 1, b. l. 11-19). Faktą, kad rankinėje buvo rastos narkotinės medžiagos, patvirtino visi keturi kratą atlikę policijos pareigūnai. Liudytojas E. V. apklausiamas teisme parodė, kad spalio mėnesį buvo gavę kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad name su aukšta tvora (gali būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namas), galimai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Apsirengę civiliais rūbais stebėjo namą, atsistoję atokiau prieblandoje, buvo vėlus vakaras, jau tamsu, gal 19-20 val. Pamatė, kad prie tvoros susirinkę daug žmonių, galimai narkomanai. Per tvorą galimai buvo perduodamos narkotinės medžiagos. Matė, kad ateina žmonės, paduoda pinigus ir jiems įduodami kažkokie daiktai. Tada su trimis kolegomis įsiveržė į tą teritoriją. Nebandė sulaikyti asmenų prie tvoros, bandė sulaikyti žmogų, kuris platina. Tada užėjo į namą, pasakė, kad bus atlikta krata. Klausė, ar turi draudžiamų daiktų, jie sakė, kad nieko nėra. Jis konkrečiai atlikinėjo veiksmus virtuvėje, rado vieną folijos lankstinuką, kuris buvo „tašėje“. Dar name rado didelį kiekį pinigų. Svarstyklės buvo rastos name, virtuvėje, gali būti, kad rado jis. Esminėse detalėse analogiškus parodymus dėl lankstinuko su heroinu radimo aplinkybių davė ir kiti trys teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai – A. R., R. S., G. P. Šių liudytojų parodymai dėl folijos lankstinuko radimo aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, išsamūs, jie sutampa tarpusavyje bei atitinka kitus bylos įrodymus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Visų šių liudytojų parodymai patvirtina, jog neatidėliotinos kratos metu kaltinamosios R. B. rankinėje buvo rastas folijos lankstinukas su narkotine medžiaga. Tuo tarpu iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. gruodžio 5 d. specialisto išvados Nr. 140-(5305)-IS1-6464 matyti, kad tirti pateiktos birios medžiagos sudėtyje, paimtos 2014 m. spalio 7 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,02 g (34,7 %), ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų, o tyrimui pateiktose S. B. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 67-68). Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu heroinas yra narkotinė medžiaga, kontroliuojama pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą. Spręsdamas rankinuke rastos narkotinės medžiagos priklausomybės klausimą teismas remiasi kaltinamosios S. B. parodymais, bei iš dalies ir kaltinamosios R. B. parodymais, kartu atmeta kaltinamosios R. B. parodymus apie tai, kad apie rankinuke buvusią narkotinę medžiagą ji nieko nežinojo. Kaip jau minėta, narkotinė medžiaga rasta R. B. priklausančiame rankinuke. Tokias aplinkybes apklausiamos teisme nurodė abi kaltinamosios, kurios tvirtino, kad šį rankinuką R. B. neva pirko iš kažkokios merginos gatvėje prieš kelias dienas iki kratos. Taigi, faktą, jog rankinė, kurioje buvo rasta narkotinė medžiaga, priklauso R. B., patvirtino ne tik pati kaltinamoji, bet ir jos motina S. B., kuri teisme paaiškino, jog dukra jai sakė, kad pirko iš merginos rankinę su kvepalais. S. B. taip pat parodė, kad pareigūnai pradėjo ieškoti, klausė jos, ar pas juos kažkas yra, jei kažkas yra, liepė dėti ant stalo. Ji pasakė, kad pas ją nieko nėra. Pareigūnai pradėjo ieškoti, išvertė namus, nieko nerado. Paskui jos akivaizdoje surado tašę, vienas joje ieškojo ir nieko nerado, po to kitas priėjo ir pasakė, kad kažką rado. Kaltinamosios R. B. versiją, jog neva ji rankinę įsigijo iš narkomanės kartu su joje esančiu folijos lankstinuku (o kartu ir su narkotinėmis medžiagomis), tačiau apie joje buvusias narkotines medžiagas neva nieko nežinojo, teismas laiko neįtikinama ir ją atmeta. Pažymėtina, kad pati kaltinamoji R. B. paaiškino, jog nusipirkusi rankinę ją apžiūrėjo, tikrino jos vidų, rado joje kvepalus. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir S. B. parodymai, kuri taip pate teigė, kad dukra jai sakė apžiūrėjusi rankinės vidų, radusi ten kvepalus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad narkotinę medžiagą rankinuke būtų laikęs kuris nors kitas įvykio vietoje buvęs asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. B. buvo teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį būtent dėl heroino įgijimo, gabenimo ir laikymo, taigi akivaizdu, jog patirties, susijusios su disponavimu būtent šia narkotine medžiaga, jos laikymu būtent folijos lankstinukuose, ji turi. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad R. B. suvokė, jog laiko rankinuke narkotinę medžiagą – heroiną ir norėjo taip veikti, t. y. veiką padarė tiesiogine tyčia. Taigi, remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais R. B. neteisėtai laikė jai priklausančiame rankinuke 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino iki 2014 m. spalio 7 d. 19.30 val., kol  kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį šios narkotinės medžiagos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Teismo vertinimu, šios bylos įrodomoji medžiaga nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad R. B. heroiną laikė turėdama tikslą ją platinti. Iš bylos aplinkybių matyti, jog galimai buvo gauta riboto naudojimo informacija, jog name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), galimai platinamos narkotinės medžiagos, todėl buvo nuspręsta patikrinti minėtą informaciją. Vis tik nė vienas iš apklaustų pareigūnų nenurodė konkretaus pareigūno, kuris disponavo šia informacija, nė vienas pareigūnas bent bendrais bruožais negalėjo įvardinti informacijos šaltinio. Tuo tarpu liudytojas policijos pareigūnas L. S. parodė, kad girdėjo, jog „U V.“ visada būdavo narkotikų, pas S. B. vyrą ar tėvą, tame name, išlikęs pavadinimas, kad „U V.“. Šios aplinkybės rodo, kad iš esmės buvo vykdoma neapibrėžtos ir nekonkrečios informacijos kontrolė. Bylos aplinkybėmis S. B. namą iš atokiau tamsiu paros metu stebėjo keli pareigūnai, kurie apklausiami teisiamajame posėdyje paaiškino, jog matė, kad prie namo tvoros buvo nemažai žmonių, galimai narkomanai, žmonės ateidavo, paduodavo pinigus ir jiems buvo duodami kažkokie daiktai. Tačiau nei vienas apklaustas pareigūnas negalėjo patvirtinti, kad matė, jog asmenims iš tiesų būtų perduodamos būtent narkotinės medžiagos, nes visa tai stebėjo tamsiu paros metu, iš gana tolimo atstumo. Be to, pareigūnai nesulaikė nei vieno asmens, galimai įsigijusio ar galimai pardavusio narkotines medžiagas. Taigi, manymas, jog buvo prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, pareigūnai grindė tik spėjimais, prielaidomis, tačiau toks manymas nėra pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Juolab apklausiami teisme pareigūnai kaip asmenį, galimai prekiavusį narkotinėmis medžiagomis ir pabėgusį nuo pareigūnų, įvardijo P. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Tuo tarpu liudytojas P. K. teigė, kad jis išties per tvorą paduodavo narkomanams vandens ar adatų, tačiau neigė, perduodavęs narkotines medžiagas. Taigi nei vienas pareigūnas nenurodė, kad būtų matęs, jog iš tiesų buvo prekiaujama narkotinėmis medžiagomis ir kad jomis prekiavo būtent kaltinamoji R. B., o ne kuris nors kitas minėtame name gyvenęs asmuo. Pažymėtina, jog remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis yra numatyta, kad ne daugiau kaip 0,02 g heroino laikytina nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Taigi, R. B. laikė 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino, t. y. nedidelį jo kiekį, jis supakuotas į vieną lankstinuką, ir jau vien ta aplinkybė, jog pas kaltinamąją buvo rastas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos, leidžia pagrįstai abejoti kaltinamosios tikslu platinti narkotines medžiagas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios išvados nepaneigia ir tai, kad namuose buvo rastos svarstyklės, ant kurių aptikti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš bylos duomenų nėra aišku, kam konkrečiai priklauso rastos svarstyklės, kas ir kokiu tikslu jomis naudojosi. Pati R. B. teigė, kad svarstyklės galimai pirktos jos sesers ir buvo naudojamos auksui sverti, skolinamos įvairiems asmenims. Kaltinamoji S. B. teigė, kad svarstyklės jau seniai pas ją buvo, perkant auksą jį sverdavo. Nežino, iš kur ten rasti narkotikų pėdsakai. Kartais pas ją užeina čigonai irgi aukso pasisverti. Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad R. B. laikė heroiną neturėdama tikslo ją platinti, stiprina ir tas faktas, jog ji 2013 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už heroino įgijimą, gabenimą ir laikymą, neturint tikslo ją platinti. Nors pati R. B. neigė vartojanti narkotines medžiagas, tačiau byloje joks tyrimas šiuo klausimu neatliktas. Kita vertus net ir nustačius faktą, jog ji išties nevartoja narkotinių medžiagų, tai savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad ši medžiaga laikyta tikslu ją platinti. Teismo vertinimu pirmiau aptarti neaiškumai ir visos kilusios abejonės dėl R. B. tikslo platinti narkotinę medžiagą, vertintinos kaltinamosios naudai, todėl konstatuotina, kad tikslas platinti narkotines medžiagas aiškiais ir neginčijamais įrodymais nėra įrodytas.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, atsižvelgus į rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį, kaltinamosios R. B. veika kvalifikuotina ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, kada, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nagrinėjamu atveju R. B. laikyto 0,02 g heroino įgijimo aplinkybės nepagrįstos jų buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų kaltinamosios R. B. kaltę realizavus šį objektyvųjį BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį. Kaltinime nurodoma, kad R. B. heroiną įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš kito asmens. Iš tokios kaltinimo struktūros matyti, kad heroino įgijimo požymis greičiau preziumuojami šios narkotinės medžiagos laikymo faktu, o ne konkrečiais įrodymais, taigi pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Dėl šios priežasties heroino įgijimo požymį teismas šalina iš R. B. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia R. B. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, kadangi ji realizavo vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, o to visiškai pakanka pripažinti R. B. kaltą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo R. B.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją R. B. – jauno amžiaus, nedirbanti (T. 2, b. l. 90-91), registruota darbo biržoje, praeityje vieną kartą teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (T. 2, b. l. 93-103), aptariamą veika padarė turėdama neišnykusį teistumą, administracine tvarka nebausta (T. 2, b. l. 92), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (T. 2, b. l. 105), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 2, b. l. 106), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (T. 2, b. l. 107). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką bei ją pačią charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, bausmės dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios narkotinės medžiagos ir svarstyklės naudotos sverti narkotinėms medžiagoms, perduoti pagal 2014 m. gruodžio 18 d. kvitą – seriją BBB Nr. 2PK000810 saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 71) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai bausmę – 22 MGL (828,52 Eur) dydžio baudą.

S. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui, kad S. B. veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusias narkotines medžiagas ir svarstykles, naudotas sverti narkotinėms medžiagoms, perduotas pagal 2014 m. gruodžio 18 d. kvitą – seriją BBB Nr. 2PK000810 saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 71) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. B., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėjas                                                                                                                              Marijus Kursevičius