VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN)), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5). Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Lukiškių TI-K nuo 2018 m. liepos 23 d. Pareiškėjas, prieš jį paskiriant į kamerą, žodžiu ir raštu kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, kuriai nurodė, jog jis buvo valstybės tarnautojas, todėl pageidauja būti atskirtas nuo kitų nuteistųjų. Administracija jam paaiškino, kad neprivalo jo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, kadangi jis jau ankščiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir todėl toks reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Po pokalbio administracija perkėlė jį į 285 kamerą (vienutę), kurioje buvo dešimt dienų, vėliau į 180 kamerą, kurioje atlikinėjo bausmę su kitu buvusiu valstybės tarnautoju. Skunde nenurodytu laikotarpiu buvo perkeltas į 155, 152, 157, 150 kameras, kuriose buvo kalinimas su suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais. Nurodo, jog ne kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymais dėl izoliavimo, tačiau visi atsakymai buvo nepalankūs iki 150 kameroje kilusio konflikto, po kurio dar kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu esant galimybei perkelti jį į vienutę. Administracija perkelė į 379 kamerą (vienutę), kurioje pareiškėjas buvo iki etapavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių.  Nurodo, kad 2018 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į psichiatrą dėl miego sutrikimų, kurie išsivystė nuo patirtų dvasinių išgyvenimų, kuriuos patyrė laikotarpiu nuo perkėlimo iš 180 kameros iki perkėlimo į 379 kamerą. Pažymi, kai nuo 2013 m. lapkričio 11 d.  iki 2014 m. birželio 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, kuriuose buvo laikomas 186 kameroje, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai. Sutinka, jog pagal Suėmimo vykdymo įstatymą administracija neprivalo to daryti, tačiau kaip pavyzdį pateikia Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriame buvusiais valstybės tarnautojais rūpinamasi. Kalinimo sąlygas sulygina su nežmoniškomis sąlygomis, kurios žemino jo garbę ir orumą.  Dėl Lukiškių TI-K veiksmų, kuriais jam nebuvo suteikta galimybė, kaip buvusiam valstybės tarnautojui, atlikti bausmę atskirame sektoriuje, teigia patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais, nerimu, pastovia įtampa, siekiant užtikrinti sau palankias sąlygas sektoriuje tarp kitų nuteistųjų turėjo juos vaišinti kava, arbata, tabaku bei maisto produktais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas ir prašo skundą atmesti (b. l. 17–19). Paaiškina, kad įstaiga vadovaujasi įstaigoje galiojančiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo Įstaigoje bei siekiant aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 straipnsio ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjui 2018 m. liepos 23 d. atvykus į Lukiškių TI-K, jis buvo kalinamas kameroje griežtai vadovaujantis aukščiau paminėtų įstatymų reikalavimų. Nurodo, jog SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Gavus pareiškėjo 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą išaiškinti, ar Lukiškių TI-K turi teisę laikyti jį kartu su kitais suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai, teigia, kad buvo paaiškinta, jog jis ankščiau jau atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl ši nuostata jam nėra taikoma. Nurodo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais,

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, kadangi laikotrapiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. sausio 8 d. Lukiškių TI-K jam kalint kamerose Nr. 155, 152, 157, 150 nebuvo užtikrintas izoliuotas laikymas nuo kitų suimtųjų, kadangi, kaip teigia pareiškėjas, jis buvo valstybės tarnautojas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Kalėjimų departamentui pateikė 2018 m. lapkričio 26 d.  Nr. 2G-4083, 2019 m. sausio 14 d. Nr. 29-228 (b.1.6-7) prašymus pateikti raštiškus išaiškinimus, dėl kokių priežasčių jis buvo kalinamas su suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai, nors Vilniaus PN atlikdamas bausmę nuo 2013 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (b. 1. 8). Šiuos prašymus Kalėjimų departamentas persiuntė Lukiškių TI-K (b. l. 23, 28). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 96-4437 pateikė atsakymą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas vadovaujantis SVĮ įstatymo 10 straipsnio reikalavimais (b. 1. 26). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2019 m. sausio 25 d. rašte Nr. 96-291 nurodė, kad vadovaujantis SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktu, suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, ir todėl ši nuostata pareiškėjui netaikoma (b.l. 22). Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriui pateikė 2019 m. kovo 14 d.prašymą išduoti pažymą, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2019 m. sausio 8 d. kamerose Nr. 106 ir Nr. 8 buvo laikomas kartu su buvusiais pareigūnais.  Šiaulių tardymo izoliatorius 2019 m. kovo 25 d. pateikė atsakymą Nr. 17/01-534, kuriame nurodė, kad pareiškėjo asmens byloje yra duomenys, patvirtinantys tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Viniaus PN sektoriuje, buvusiame Sniego g. (b. l. 9). 

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu suėmimo vykdymo režimą, t. y. asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą, nustatė Suėmimo vykdymo įstatymas. SVĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, izoliavimas užtikrinamas laikant juos rakinamose kamerose. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (toliau – valstybės tarnautojai), anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atlieka laisvės atėmimo bausmę atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 yra pažymėjęs, kad vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams). SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K jis buvo laikomas pažeidžiant reikalavimą laikyti jį atskirai nuo kitų suimtųjų, dėl to, kaip buvęs valstybės tarnautojas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą, grėsmę sveikatai ir saugumui.

SVĮ 10 straipsnyje, reglamentuojančiame suimtųjų ir nuteistųjų laikymą atskirai, 5 dalyje nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Nagrinėjamu atveju byloje iš pateiktų duomenų, matyti, kad prieš kalinimą ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjas Vilniaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę (b. l. 47–54). Taigi, SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui galėjo kilti pavojus ar grėsmė dėl to, jog jis buvo valstybės pareigūnas. Priešingai, Vilniaus PN 2019 m. rugsėjo mėnesio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjui būnant įstaigoje, nebuvo jokių duomenų dėl grėsmės suimtojo gyvybei ar sveikatai ir patikrinus suimtųjų, nuteistųjų traumų apskaitos žurnalą, kūno sužalojimų užfiksuota nebuvo (b.1. 30).

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, kuriai būtų nurodęs, kad jam kyla grėsmė dėl to, jog yra kalinamas su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, ir dėl ko būtų teikęs prašymus dėl perkėlimo į kitą kamerą. Kaip minėta, pareiškėjas kalinimo Lukiškių TI-K metu Kalėjimų departamentui pateikė 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą išaiškinti, kodėl pareiškėjas yra kalinamas jo neizoliuojant nuo kalinių, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai (b. l. 27). Tačiau šiame prašyme, kuris buvo persiųstas Lukiškių TI-K, pareiškėjas nenurodė, kad jo gyvybei ar sveikatai dėl jo priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams) ir neprašė būti perkeltas į kamerą, kurioje kalinami buvę valstybės tarnautojai.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, bet ir įgyvendinant BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuteistųjų atskyrimo tikslą – padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Teismas pažymi, kad vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų yra apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą, dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.). 

Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio aplinkybių teismas nenustatė. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad buvo laikomas su asmenimis, su kuriais nepageidavo būti laikomas, tačiau nenurodė šių asmenų, taip pat nepateikė išsamių paaiškinimų dėl pavojaus, kilusio būtent dėl šių asmenų tam tikrų veiksmų. Šiuo atveju teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjui nesuteikiant galimybės kaip buvusiam valstybės tarnautojui atlikti bausmę atskirame sektoriuje, o nenustačius vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų žalai kilti, kitos sąlygos nenustatinėjamos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 132 -133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                 Violeta Balčytienė