Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-822-761-10].doc
Bylos nr.: AS-822-761-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

 Administracinė byla Nr. AS822–761/2010

Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus privalomųjų nurodymų panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

I.

 

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vilniaus vandenys) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimus Nr. VR-1.7-1687, Nr. VR-1.7-1688, VR-1.7-1689; 2) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-09-30 privalomuosius nurodymus Nr. VR-14.2-97, Nr. VR-14.2-98 ir Nr. VR-14.2-99, kuriais pareiškėjui nurodyta nuotekų valykloje, esančioje Titnago g. 74, Vilniuje, saugoti ne didesnį nei per parą susidarančio dumblo kiekį ir užtikrinti, kad minėtoje valykloje esančio dumblo pakrovimo aikštelėje bei mechaninio ir biologinio nuotekų valymo įrenginiuose susidarantys teršalai nepatektų į aplinkos orą. 
Kartu su skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamų privalomųjų nurodymų galiojimą. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus vandenys“ padėtis yra labai sudėtinga, kadangi pareiškėjas ir taip neturi kur dėti susidariusio dumblo kiekio. Vykdant privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-97 suformuotus reikalavimus ir saugant ne didesnį nei per parą susidarančio dumblo kiekį, pareiškėjas turėtų rasti alternatyvų sprendimą, kuris pareikalautų didelių išlaidų ir dėl ko reiktų pristabdyti vykdomą veiklą, o tai galimai pažeistų visuomenės interesus. Įdiegdamas papildomas apsaugos priemones pareiškėjas patirtų itin didelių nuostolių.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ skundą priėmė nagrinėti, tačiau prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skundžiamų privalomųjų nurodymų vykdymas sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei jų nevykdymas. Atkreipė dėmesį, kad dėl nurodymų vykdymo atsiradusi žala, teismui priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, galės būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka.

 

III.

 

Pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės pareiškėjo prašymą tenkinant. Mano, kad skundžiama teismo nutarties dalis buvo nepakankamai motyvuota, teismas netinkamai vertino bylos faktinę situaciją – pareiškėjo teigimu, UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės įvykdyti privalomųjų nurodymų nesutrikdant nuotekų tvarkymo paslaugų Vilniaus mieste. Pabrėžia galimas didžiules laiko bei lėšų sąnaudas vykdant skundžiamus nurodymus. Šiuo metu pareiškėjui neturint objektyvių galimybių kompostuoti nuotekų dumblą kitur, nei Vilniaus nuotekų valykloje, ar taikyti kitas technologijas, nei yra taikomos šiuo metu, vienintelis būdas įvykdyti privalomuosius nurodymus būtų pristabdyti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, kas lemtų viešojo intereso pažeidimą, taigi vykdant privalomuosius nurodymus būtų pažeistas ne tik proporcingumo principas, bet ir viešasis interesas. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacija Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“. Minėtoje Rekomendacijoje nurodyta, kad spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas turi vertinti visus reikšmingus veiksnius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pateikdamas skundą pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamų administracinių aktų – privalomųjų nurodymų – galiojimą.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio konkretaus ir objektyvaus pagrindo manyti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pasunkėtų iki byloje ginčijamų privalomųjų nurodymų priėmimo buvusios padėties atkūrimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą prašymą ir bylos medžiagą, sprendžia, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas iš esmės pabrėžiant galimai kilsiančias didžiules laiko bei lėšų sąnaudas. Pareiškėjas nurodo, kad privalomųjų nurodymų galiojimo nesustabdymas lems materialinių nuostolių atsiradimą bei nepatogumus diegiant papildomas aplinkos apsaugos priemones. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo galimai kilusi žala, galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijos vertinimu, nebuvo ir nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, taigi konstatuotina, jog pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instanccijos teismas netenkino pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalmi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                Stasys Gagys

 

Dainius Raižys

 

Skirgailė Žalimienė