Civilinė byla Nr. 2A-645/2014

Teismo proceso Nr. 2-02-3-00783-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:30.5.;30.11.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. V. ir I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1492-577/2013 pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams G. V., V. V., I. V., A. V. dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo dydžio, daiktinių teisių panaikinimo ir atsiskaitymo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje sprendžiami klausimai dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo už juos dydžio nustatymo.

Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-290 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“, kuriuo nuspręsta paimti iš atsakovų G. V. ir V. V. bei I. V. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0428 ha sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) yra teisėtas;

2. Nustatyti pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 1P (1.3.)-290 už visuomenės poreikiams paimtą G. V. ir V. V. bei I. V. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0428 ha sklypą (duomenys neskelbtini), bei kitus nuostolius bendrą 61 600 Lt atlyginimo dydį, mokamą taip: atsakovams G. V. ir V. V. – 27 778 Lt (už 193/428 dalis) bei atsakovams I. V. ir A. V. – 33 822 (už 235/428 dalis); taip pat nustatyti Kelių direkcijos atsiskaitymo su atsakovais sąlygas;

3. Nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-290 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“, kuriuo nuspręsta paimti iš G. V. ir V. V., I. V. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0428 ha sklypą ((duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra teisėtas, leisti Kelių direkcijai proporcingai atsakovams jų valdomoms dalims sumokėti bendrą 61 600 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovų sąskaitas, leisti įregistruoti šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir leisti pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 1P (1.3.)-290, t.y. magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 13,3 iki 19,3 km rekonstruoti.

4. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų teigimu, tarp šalių kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės atlyginimo dydžio. Byloje buvo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, todėl prašė nustatant atlyginimo už paimamą žemę dydį vadovautis ekspertizės išvadose nurodytomis sumomis.

Atsakovai I. ir A. V. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime teigė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta dar Vilniaus apskrities viršininko 2008-01-16 įsakymu, įrašas Nekilnojamojo turto registre padarytas 2008-01-29. Nuo to laiko atsakovai negalėjo perleisti žemės sklypo, todėl jų nuomone paimamo visuomenės poreikiams sklypo vertė turi būti skaičiuojama 2008-01-29 kainomis. Be to, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 801-2004-979 pagrindu atsakovams A. ir I. V. bei  G. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3201 ha kitos paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Pagal nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką A. ir I. V. naudojasi 1754 kv.m. žemės sklypu, o G. ir V. V. – 1447 kv.m. Tai patvirtina visų bendraturčių pasirašytas žemės sklypo planas. Ieškovas nepripažįsta bendraturčių anksčiau pasirašyto plano ir nepagrįstai nustatė iš A. ir I. V. paimamos žemės – 0,0235 ha, o iš G. ir V. V. – 0,0193 ha, plotus, nes faktiškai vadovaujantis prie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties esamu planu, iš A. ir I. V. paimamos žemės plotas yra 304 kv.m., o iš atsakovų G. ir V. V. – 124 kv.m. Taip pat nurodė, kad paimamo visuomenės poreikiams 428 kv.m. ploto sklypo bendra vertė yra 123 800 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ekspertė nepasisakė dėl liekančio turto nuvertėjimo, papildomai prašė vadovautis UAB „DYO“ pateikta ataskaita ir nustatyti, kad ieškovai privalo atlyginti atsakovams dar 104 200 Lt nuostolių už liekančio turto nuvertėjimą, t. y. nustatyti ieškovui už iš atsakovų A. ir I. V. paimamos žemės dalį 87 932 Lt paimamos žemės vertės bei 104 200 Lt už liekamo turto nuvertėjimą.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba palaikė ieškinį.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino - nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-290 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“, kuriuo nuspręsta paimti iš atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdomą 0,0428 ha sklypą(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), yra teisėtas; nustatė už visuomenės poreikiams paimtą sklypą bei kitus nuostolius bendrą 61 600 Lt atlyginimo dydį, atsakovams G. V. ir V. V. sumokant 27 778 Lt (už 193/428), o atsakovams I. V. ir A. V. – 33 822 Lt (už 235/428 dalis). Nustatė Kelių direkcijos atsiskaitymo su atsakovais sąlygas: leido ieškovui sumokėti atsakovams teismo nustatytą atlyginimą paimtą žemę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovų sąskaitą, kurią atsakovai įpareigojami nurodyti ieškovui per 10 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jeigu tokios sąskaitos ieškovui nebus pateiktos – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, apie tai informuojant atsakovus; ieškovui atsiskaičius su atsakovais, leisti įregistruoti šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 1P (1.3.)-290, t. y. magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 13,3 iki 19,3 km rekonstruoti. Priteisė iš atsakovų A. V. ir I. V. ieškovui po 750 Lt ekspertizės išlaidų ir po 71,50 Lt valstybei pašto išlaidų.

Teismas, įvertinęs UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytus 0,3201 ha žemės sklypo, kurio Nekilnojamojo centro duomenimis G. ir V. V. priklauso 0,1447 ha, o A. ir I. V. 0,1754 ha žemės sklypo dalis, planus (1 t., 71, 135 b. l.,), nustatė, kad abu planai (1 t., 71, 135 b. l.) sudaryti 2003 m. birželio mėnesį, o pasirašyti A. V., I. V., G. V. 2003 m. birželio 25 d., bendrasavininkio V. V. parašo iš viso nėra, be to akivaizdu, jog planai skiltyje „naudojamas plotas“ yra taisyti po to, kai bendraturčiai planus buvo pasirašę; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarka neįregistruota. Todėl pirmiau minėti planai gali būti vertinami kaip planai, nustatantys bendrai valdomą atsakovų žemės sklypą, kurio plotas 3201 kv. m., tačiau negali būti vertinami kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarką. Iš dalies žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas užtruko dėl to, kad atsakovai nepasirašė notarinio susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, o tai  patvirtina, jog tarp žemės sklypo bendraturčių dėl naudojimosi sklypu tvarkos buvo ginčas. Teismas atmetė atsakovų A. V. ir I. V. argumentais, kad pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto registre atsiradus įrašui apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, atsakovai prarado galimybę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi minėtame įstatyme nebuvo nustatyta tokio draudimo. Teismo vertinimu, atsakovų I. ir A. V. nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių neįrodytos, todėl pritarė ieškovo pozicijai, kad atsakovams turi būti atlyginama už paimamą žemės sklypo dalį proporcingai jų valdomoms žemės sklypų dalims, vadovaujantis esamais VĮ Registrų centro duomenimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

              Apeliaciniu skundu atsakovai I. V. ir A. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo sprendimą - nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą 304 kv. m apeliantų valdomą dalį 0,0428 ha sklypo(duomenys neskelbtini), bei kitus nuostolius bendrą 195 200 Lt atlyginimo dydį, nustatant, kad paimtos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 91 000 Lt, o dėl liekančio žemės sklypo ir ūkinio pastato rinkos vertės sumažėjimo 104 200 Lt nuostoliai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendžiant klausimą dėl atsakovų žemės sklypo dalių proporcijų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-153/2010 išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu perkant žemės sklypą buvo nurodytos ne tik idealiosios bendro daikto dalys, bet plane realiai pažymėta sklypo dalis su nustatytomis ribomis ir konkrečiai nurodyta buvimo vieta, tokia nustatyta naudojimosi tvarka yra bendraturčiams privaloma ir galioja. Byloje esantis žemės sklypo planas patvirtina, kad atsakovai buvo sudarę tokį susitarimą, todėl nustatant apeliantams  tenkančią  kompensacijos dydį, teismas turėjo vadovautis atsakovu susitarimu, kuris atsispindi žemės sklypo plane. Dėl to, negalima sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2003 m. birželio mėn. žemės sklypo planas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis esant atsakovų susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir proporcijų.

              2. Teismas sprendimu turėjo nustatyti visuomenės poreikiams paimamo sklypo rinkos vertę apskaičiuota iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, t. y. 2008-01-16.

              3. Teismas, nustatydamas apeliantams kompensacijos dydį už visuomenės poreikiams paimamo sklypo dalį nepagrįstai nesivadovavo apeliantų pateikta UAB DYO” turto vertės ir nuostolių su papildymais pažyma.

              Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais;

              1. Sistemiškai aiškinat Žemės įstatymo nuostatas, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį,

              2. Paimamo visuomenės žemės sklypo dalies bendraturčiai nebuvo susitarę dėl naudojimosi sklypu tvarkos, todėl apeliantams tenkantis kompensacijos dydis už paimamą žemės sklypo dalį pagrįstai apskaičiuotas remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodyta atsakovams tenkančia žemės sklypo dalimi.

              Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą iš esmės grindžia ieškovo atsiliepimo argumentais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

              Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

              CK 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą ar kitą turtą visuomenės poreikiams leidžiama paimti tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ypatumai ir tvarka reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) aštuntajame skyriuje Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga inter alia valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Įstatyme įtvirtinta, kad, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įst. 47 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012).

              Dėl atsakovams visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalių proporcijų.   

              Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendraturčių dalių nustatymo bendrame turte ir atitinkamos kompensacijos proporcijos nustatymo remiantis kasacinio teismo išaiškinimais 2010 m. balandžio 16 d., nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-153/2010 nurodydami, kad tuo atveju, jeigu perkant žemės sklypą buvo nurodytos ne tik idealiosios bendro daikto dalys, tačiau plane realiai pažymėta sklypo dalis su nustatytomis ribomis ir konkrečiai nurodyta buvimo vieta, tokia nustatyta naudojimosi tvarka yra bendraturčiams privaloma ir galioja. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju tarp atsakovų buvo toks susitarimas, todėl teismas, nustatydamas atsakovams kompensacijas už jiems tenkančias žemės sklypo dalių proporcijas, nepagrįstai nesirėmė minėtu susitarimu (žemės sklypo planu). Pasak apeliantų, kompensacijos dydis turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į bendraturčių valdomas sklypo dalis. Kadangi iš apeliantų valdomos sklypo dalies paimama didesnė sklypo dalis, tokia proporcija turėtų būti atlygintas nuostolis. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2008-11-12 rašto Nr. (6.1)2-7340 matyti (1 t., 25-26 b. l.), kad ieškovas neprieštaravo atsakovams kompensuoti už sklypo dalis, pagal šalių nustatytą naudojimosi tvarką, o ne pagal Nekilnojamojo turto registruotas šalių dalis, tačiau tokiu atveju ieškovas reikalavo atsakovų pateikti notariškai patvirtintą visų bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Apeliantai tokio susitarimo nepateikė ir laiko, kad byloje esantis žemės sklypo planas (1 t., 71, 135 b. l.) patvirtina atsakovų susitarimą dėl naudojimosi sklypu tvarką. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

              CK CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nekilnojamojo registro duomenimis, atsakovams G. V. ir V. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1447/3201 dalys, o I. V. ir A. V. 1754/3201 dalys valdomame 0,3201 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame, (duomenys neskelbtini), kurio dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus sprendimu (įsakymu) nuspręsta paimti visuomenės poreikiams. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre (CK 4.81 str. 2 d.). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

              Nagrinėjamu atveju, tarp bendraturčių nebuvo sudaryta tokio susitarimo, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantų pateikti 2003 m. žemės sklypo planai (1 t., 71, 135 b. l.) yra akivaizdžiai taisyti; atsakovas V. V. nėra patvirtinęs parašu tokios naudojimosi tvarkos, be to, nors planų sudarymo data nurodyta ta pati, tačiau bendraturčių parašai planuose išdėstyti skirtingose vietose. 2008 m. žemės sklypo planas iš viso nepasirašytas šalių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (1 t., 72-80 b. l.) bendraturčių susitarimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad dalies žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas užtruko dėl bendraturčių ginčo dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti apeliantų žemės sklypo planai negali būti vertinami kaip bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantų nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių neįrodytos (CPK 178 str.), atitinkamai pritaria ieškovo pozicijai, kad atsakovams turi būti atlyginama už paimamą žemės sklypo dalį proporcingai jų valdomoms žemės sklypų dalims, vadovaujantis esamais VĮ Registrų centro duomenimis.

              Dėl kompensacijos dydžio.

              Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu kompensacijos dydžiu, apskaičiuotu už valdomas 235/428 dalis bendraturčių sklypo. Be to, apeliantų nuomone, teismas turėjo nustatyti visuomenės poreikiams paimamo sklypo rinkos vertę apskaičiuotą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y., 2008-01-16 ir remtis apeliantų pateiktu UAB „DYO“ turto ir nuostolių vertinimo su papildymais pažyma.

              Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dėl ginčo sklypo dalies buvo pradėta Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2,3-296-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“, todėl turėjo būti užbaigta vadovaujantis Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 49-2369) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kuri numatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo (iki 2011 m. liepos 1 d.), užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis numatė, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu, Kelių direkcijos lėšomis VĮ Registrų centro turto Vilniaus filialo vertintoja 2008 m. rugpjūčio 20 d. parengė visuomenės poreikiams paimamo atsakovų nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. VZ-406 (2008/08), kurioje nustatė viso visuomenės poreikiams paimamo 0,0428 ha žemės sklypo ir kitų atlyginamų nuostolių rinkos vertę - 113 390 Lt, iš kurių apeliantams turėjo tekti 62 133 Lt už 0,0235 ha ploto visuomenės poreikiams paimamos žemės dalį. Apeliantai nesutiko su minėtu vertinimu ir pateikė UAB „DYO“ turto vertintojo R. K. 2008 m. lapkričio 11 d. ataskaitą, kurios duomenimis, apeliantų nuostoliai už jiems tenkančią 0,0235 ha žemės sklypo dalį ir kiti nuostoliai sudarė 185 150,00 Lt (paimamos žemės sklypo dalies rinkos vertė - 91 000 Lt, patiriami nuostoliai dėl sodinių ir tvoros - 6 390 Lt, patiriami nuostoliai dėl liekančio žemės sklypo ir ūkinio pastato rinkos vertės sumažėjimo ir kita - 108 400 Lt). Apeliantų prašymu UAB „DYO“ parengė minėtos ataskaitos patikslinimus, nurodant, kad apeliantų valdomą žemės sklypo dalį sudaro 0,0304 ha. Šioje pažymoje taip pat nurodė, kad bendras žemės ir kitų nuostolių atlyginimo dydis apeliantams sudaro 203 480 Lt (už žemę - 91 000 Lt, už sodinius ir tvorą - 8 280 Lt, už liekančio žemės sklypo ir ūkinio pastato vertės sumažėjimą - 104 200 Lt). Kadangi apeliantai nesutiko su ieškovo nustatytu atlyginimo dydžiu ir su Nekilnojamojo turto registre nurodyta jiems tenkančia šio žemės sklypo dalimi (1754/3201), o ieškovui tokiu atveju neturint galimybės su visais atsakovais sudaryti sutarties dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą, tačiau parengus kitus šio projekto sprendinius, 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo surašytas „Dėl žemės bendraturčių G. V., V. V., A. V. ir I. V. nepasirašytos sutarties dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams (magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui tarp 13,3 iki 19,3 km rekonstruoti) paimamos žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) būdo ir dydžio“, aktas. Pagal Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, nuostatas, jeigu žemės savininkas nepasirašo sutarties dėl atlyginimo dydžio ir būdo už visuomenės poreikiams paimamą žemę iki projekto viešo svarstymo pradžios, projekto rengėjas kartu su teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotoju turi surašyti tokį aktą. Galiojusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalies redakcija numatė, kad  jeigu žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir jame nustato paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius, apskaičiuotus Žemės įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo atlyginimo būdą - kompensaciją pinigais. Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 235 redakcija) 39 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3625 „Dėl žemės sklypų pertvarkymo ir jų kadastro duomenų nustatymo pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą“ atsakovų žemės sklypas buvo padalintas - atsakovams priklausanti sklypo 0,0428 ha dalis buvo paimta visuomenės poreikiams, paliekant bendraturčiams 0,2771 ha žemės sklypo dalį. Vadovaudamasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 40 punktu ir Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių 18 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. IP (1.3.)-290 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“ nusprendė visuomenės poreikiams iš atsakovų paimti 0,0428 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančią VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtą vertinimo ataskaitą nustatė 113 390 Lt atlyginimo dydį, bendraturčiams jį sumokant pagal jų valdomas žemės sklypų dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. IP (1.3.)-26 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. IP (1.3.)-290 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“ pakeitimo“ ištaisė technines klaidas. Šis įsakymas (sprendimas) priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi, o ne šalių sutarties pagrindu, kadangi tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą (dalį), panaikinimo ir atsiskaitymo su atsakovais. Tokiu atveju teisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų nekilnojamąjį turtą dydį nustato teismas (Žemės įst. 47 str. 8 d.).

              Nagrinėjamu atveju, apeliantų žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams paimta vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu  Nr. lP-(1.3.)-290. Kadangi tarp ieškovo ir apeliantų pateiktų turto vertės ir nuostolių ataskaitų ir pažymų buvo ženklus kompensacijos skirtumas, ieškovo ir apeliantų prašymu Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi paskyrė byloje nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. 2012 m. lapkričio 22 d. teismo ekspertizės akte Eur. Nr. 1210/27E konstatuota, kad visuomenės poreikiams paimto 0,0428 ha žemės ir kitų su žemės paėmimu susijusių nuostolių rinkos vertė žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu 2011 m. gruodžio 5 d. galėjo būti apie 61 600 Lt (o 2008 m. sausio 16 d. galėjo būti apie 123 800 Lt).  Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Be to, teismui, nustatant atlyginimo už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams dydį reikia vadovautis ne tik specialiomis CK bei kitų įstatymų nuostatomis, tačiau būtina atsižvelgti į konkrečios bylos faktines aplinkybes, bendruosius sąžiningumo, teisingumo, protingumo (CK 1.5 str.). Pirmiau minėta, kad ginčo sklypo dalis visuomenės poreikiams nebuvo anksčiau paimta dėl apeliantų inicijuoto ginčo. Teismo ekspertizės akte visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertė nustatyta sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienai. Toks kompensacijos apskaičiavimo būdas atitinka kasacinio teismo išaiškinimus minėtoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos dydžio pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės aktu. Be to, teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad atsakovams, nesutikusiems pasirašyti sutarties su Kelių direkcija pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtą vertinimo ataskaitą, kurioje buvo nurodyta 113 390 Lt atsakovams atlyginimo dydžio suma, tenka visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimo rizika.             

              Apeliantai tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės  instancijos teismuose remiasi apeliantų pateikta UAB „DYO“ Turto ir nuostolių vertinimo pažyma su papildymais, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantų pateikta turto vertinimo ataskaita parengta nesilaikant ataskaitos parengimo metu galiojusio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų (Žin., 1999, Nr. 52-1672 23 str. 2 d. 7, 10 p.) ir tuo metu galiojusios Turto vertinimo metodikos (Žin., 1996, Nr. 16-426) 18, 33, 83 p.). Tai patvirtina ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. išvada Nr. T (1.13)A2-780 (13) (2 t., 108-109 b. l.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas įvertinęs turto vertintojo R. K. veiksmus rengiant apeliantų pateiktą teismui ataskaitą su papildymais 2013 m. balandžio 23 d. skyrė drausminę nuobaudą - pastabą, galiosiančią iki 2014 m. birželio 8 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. B1-39 „Dėl vertintojo R. K. kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ priimtas sprendimas sustabdyti šio vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Įvertindama šias aplinkybes, taip pat tai, kad ataskaitoje nurodyta visuomenės poreikiams paimamo turto vertė 2008 m., kai tuo tarpu, minėta, jog turi būti remiamasi verte, buvusia sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimant skundžiamą teismo sprendimą, pagrįstai nebuvo remiamasi UAB „DYO“ turto ir nuostolių vertės išvada su papildymais.

              Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, atsakovų ginčo sklypo dalių proporcijas ir atlyginimo bei nuostolių dydį už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų sklypo dalį, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų.

              Byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia (CPK 93 str., 98 str.). 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                      Kazys Kailiūnas

                                                                      Egidija Tamošiūnienė