Administracinė byla Nr. eI-4757-331/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02888-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjui S. V.,
jo atstovui advokatui V. Z.,
atsakovės atstovams A. G., A. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė :
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 4E-2573 informavo pareiškėją apie jo skundų tyrimą, konstatuodama, kad bendrovės „Topo grupė“ parduodami riedžiai ir elektriniai paspirtukai turi naudojimo instrukcijas valstybine kalba, kurios turinys atitinka gamintojo pateiktai instrukcijai, tačiau CE atitikties deklaracijos Tarnybai buvo pateiktos ne valstybine kalba.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo pripažinti atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) veiksmus tiriant S. V. skundus neteisėtais. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 4E-2573 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo ištirti pareiškėjo skundus.
2.1. Paaiškino, kad Tarnybos veiksmai yra neteisėti pasireiškiantys neveikimu ir nereagavimu į piliečių skundus, parodant, kad savo funkcijas atlieka tik jas imituodama. Tarnyba melagingai teigia, kad tikrino pasirinktinai UAB “Topo grupė” parduotuves ir pažeidimų nerado, nes elektriniai paspirtukai turėjo naudojimo instrukcijas valstybine kalba. Mano, kad sąvoka “turi” neįrodo, kaip tas instrukcijas turi, ar jos pateikiamos pirkėjui į rankas kartu su preke ir prekės kvitu, ar įdedamos į paspirtuko dėžę ir būna toje dėžėje kartu su paspirtuku, ar ši instrukcija priklijuojama prie paspirtuko įpakavimo dėžės ir pan. Bendrovės “Topo grupės” pardavėja paaiškino, kad vartojimo instrukcijos paspirtuko dėžėse nebuvo, instrukcija buvo įteikta jam kartu su prekės pirkimo kvitu į rankas. Todėl neaišku ką ir kaip šiuo atveju tyrė atsakovas.
2.2. Teigia, kad Tarnybos veiksmai tiriant jo skundus turi būti pripažinti kaip neveikimas, savo funkcijų neatlikimas, nes Tarnybos teiginys, jog tik nurodžius konkrečią parduotuvę kur galimai dabar vyksta pažeidimai - bus reaguota. Tarnyba neprašė įrodymų apie tai, kas ir kada atliko pareiginės instrukcijos vertimą, iš kokios kalbos, kas apmokėjo, nebuvo paprašyta pateikti jokio paaiškinimo nei iš vieno bendrovės “Topo centras” darbuotojo (pradedant pardavėju, baigiant vadovu). Negana to, Tarnyba ignoravo skundų dalį, kuria prašė pateikti visą informaciją, susijusią su tyrimu, o apsiribojo vien atliktų veiksmų išvardinimu nepridėdama jokių dokumentų, pagrindžiančių šių veiksmų atlikimą.
2.3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad įvertinusi gautus pareiškėjo skundus, Tarnyba 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. 4E-2573 pareiškėjui pateikė atsakymą, pasisakydama dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių.
3.1. Pažymi, kad pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. skundas dėl elektrinių paspirtukų, kuriems turi būti taikomi standarto LST EN 14619:2015 reikalavimai, teigia, kad elektrinių paspirtukų naudojimo instrukcijoje yra pateikta informacija, reikalinga tinkamam elektrinių paspirtukų naudojimui, todėl nėra teisinio pagrindo Tarnybai imtis veiksmų dėl UAB „Topo grupė“ atžvilgiu poveikio priemonių taikymo ir stabdyti minimų elektrinių paspirtukų prekybą.
3.2. Dėl pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. skundo, tarnyba paaiškino, kad 2018 m. liepos – rugsėjo mėn. vadovaudamasi Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-110 buvo patvirtinta riedžių ir elektrinių paspirtukų saugos tikrinimo programa, kurią įvykdė. Programos metu buvo tikrinamos įvairios parduotuvės, surašyti patikrinimo aktai, nebuvo nustatyta, jog UAB „Topo grupė“ priklausančiose parduotuvėse esantys riedžiai bei elektriniai paspirtukai, būtų be naudojimo instrukcijos valstybine kalba, ar pateikta instrukcija neatitiktų teisės aktuose keliamų reikalavimų.
3.3. Dėl pareiškėjo prašymo kartu su juo nuvykti ir atlikti UAB „Topo grupė“ prekybos centruose vykdomų elektrinių paspirtukų patikrinimą, paaiškino, kad Tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-150 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nustato Tarnybos ekonominės veiklos vykdytojų veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką, vykdant ne maisto produktų rinkos priežiūrą. Aprašo 5 punktas nustato, kad patikrinimus atlieka Tarnybos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriems Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo šio Aprašo nustatyta tvarka paveda atlikti patikrinimus, apraše nenumatytas trečiųjų asmenų dalyvavimas. Paaiškino, kad neplaninių patikrinimų atlikimo atveju, tikrinamas ekonominės veiklos vykdytojas apie numatomą Tarnybos neplaninį patikrinimą, nėra informuojamas, todėl pareiškėjo argumentas, kad iš anksto nurodžius parduotuvę atsakovas gali ją informuoti dėl galimo patikrinimo, nėra teisėtas ir pagrįstas.
3.4. Teigia, kad pareiškėjas Tarnybai įstatymais priskirtų funkcijų nevykdymą grindžia Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. priimto nutarimo Nr. 10-656 „Dėl A. D. prašymo“ pagrindu, tačiau šis Tarnybos priimtas nutarimas nėra susijęs su pareiškėjo Tarnybai pateiktų skundų nagrinėjimu. Iš pareiškėjo Tarnybai pateiktų skundų matyti, kad pareiškėjas skunde kelia klausimus, susijusius su UAB „Topo grupė“ prekybos vietose parduodamų elektrinių paspirtukų naudojimo instrukcijos pateikimu ir naudojimo instrukcijoje pateikiama informacija, o iš pareiškėjo su skundu pridėto Tarnybos nutarimo, matyti, kad Tarnyba minimą nutarimą priėmė, nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą dėl tarp vartotojo (duomenys neskelbtini) ir paslaugos teikėjo UAB „Tikroji turto kaina“ sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo.
3.5. Mano, kad Tarnybos pareiškėjui pateiktas raštas, yra išsamus ir motyvuotas, pateiktas pasisakant į pareiškėjo pateiktus klausimus ir nurodytas aplinkybes bei pažymint, kad siekiant priimti sprendimą dėl patikrinimo atlikimo konkrečioje UAB „Topo grupė“ prekybos vietoje, Tarnybai yra būtina gauti informaciją apie konkrečią UAB „Topo grupė“ prekybos vietą, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
3.6. Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti, vadovaudamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 4E-2573 teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 4 d. gavo pareiškėjo skundus Nr. 1809 (reg. Nr. 5-7278), Nr. 1809 (reg. Nr. 5-7389), Nr. 1809 (reg. Nr. 5-7782), Nr. 1809 (reg. Nr. 5-7965).
5.1. Skunduose pareiškėjas prašė atlikti bendrovės „Topo grupė“ parduodamų elektrinių paspirtukų patikrinimą, nes jam nusipirkus elektrinį paspirtuką bendrovės „Topo grupė“ parduotuvėje, Vilniuje, nebuvo pateikta instrukcija valstybine kalba, argumentuodamas, kad nei bendrovės parduodamų elektrinių paspirtukų instrukcijose nei grafiniuose vaizduose (piešiniuose) nėra pavaizduota, kad „leidžiantis nuo kalno ir staigiai stabdant priekiniam paspirtuko ratui patekus į duobutę - galima „skristi“ per galvą, patiriant ypač sunkias (net mirtinas) traumas“, taip pat instrukcijos paveikslėliuose nėra nurodyta, kokio laipsnio nuokalne juo negalima važiuoti, prašė Tarnybos stabdyti elektrinių paspirtukų prekybą.
5.2. Įvertinus gautus pareiškėjo skundus, Tarnyba 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 4E-2573 informavo pareiškėją apie skundų tyrimą, konstatuodama, kad bendrovės „Topo grupė“ parduodami riedžiai ir elektriniai paspirtukai turi naudojimo instrukcijas valstybine kalba, kurios turinys atitinka gamintojo pateiktai instrukcijai, tačiau CE atitikties deklaracijos Tarnybai buvo pateiktos ne valstybine kalba. Pažymėjo, kad elektrinių paspirtukų naudojimo instrukcijoje yra pateikta informacija, reikalinga tinkamam elektrinių paspirtukų naudojimui, todėl nėra teisinio pagrindo Tarnybai imtis veiksmų dėl bendrovės „Topo grupė“ atžvilgiu poveikio priemonių taikymo stabdyti minimų elektrinių paspirtukų prekybą. Atkreipė dėmesį, kad rinkos ribojimo priemonės yra taikomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatomis, kai į rinką tiekiamas produktas yra nesaugus, tačiau šiuo atveju nenustačius Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme keliamų reikalavimų pažeidimų, rinkos ribojimo priemonės bendrovės atžvilgiu, netaikomos.
6. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba skundus vertino formaliai, netyrė konkrečių aplinkybių susijusių su elektrinio paspirtuko pirkimu, neprašė papildomų dokumentų, ignoravo skundo dalį kuria prašė pateikti visą informaciją susijusią su tyrimu, apsiribojo vien atliktų veiksmų išvardijimu, nepridėdama jokių dokumentų, pagrindžiančių šių veiksmų atlikimą.
7. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodama, kad sprendimas (raštas), yra išsamus, motyvuotas, atsakant į pareiškėjo pateiktus klausimus ir nurodytas aplinkybes.
8. Vadinasi teismui svarbu nustatyti, ar ginčijamas sprendimas (individualus administracinis aktas) pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar yra motyvuotas, ar jame aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, ar jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Taigi šiuo atveju kilęs ginčas dėl Tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo tinkamai atsakyti į pareiškėjo skundus ir juose nurodytus klausimus ir aplinkybes.
9. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-150 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas).
9.1. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnis įtvirtina Tarnybos funkcijas ir teises: 1) užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); 3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6) įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas; 7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones; 8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą; 9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises; 10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę; 11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus.
9.2. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kilusiam ginčui aktualus ir VAĮ 8 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014 ir kt.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014 ir kt.).
9.3. Aprašo 8 punktas nustato, kad Ekonominės veiklos vykdytojų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Šio Aprašo 15 punkte yra nurodyta, kad Ekonominės veiklos vykdytojų veiklos neplaniniai patikrinimai atliekami Tarnybos iniciatyva, kai Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas Tarnybos darbuotojas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Pagal Aprašo 16 punkto 16.2 papunkčio nuostatas, neplaniniai ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimai gali būti vykdomi turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Neplaninių ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimo atlikimo tvarka yra nurodyta Aprašo V skirsnyje.
9.4. Taigi VAĮ įpareigoja Tarnybą, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tokių kaip įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 str. 1 p.). Todėl, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.
10. Teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).
11. Sprendžiant Tarnybos surinktų įrodymų pakankamumo klausimą, pažymėtina, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A662-1010/2014 ir kt.). Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas VAĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 ir kt.).
12. Tarnyba atsiliepime, ginčo sprendime teigia, kad atliko bendrovės „Topo grupė“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, kad parduodami riedžiai ir elektriniai paspirtukai turi naudojimo instrukcijas valstybine kalba, kurios turinys atitinka gamintojo pateiktai instrukcijai, tačiau CE atitikties deklaracijos Tarnybai buvo pateiktos ne lietuvių, o anglų kalba, t. y. pažeidimas buvo susijęs tik su gaminio ženklinimu, bet ne su gaminio sauga ar naudojimo instrukcija. Taigi, Tarnyba tikrino parduotuvę, esančią Tauragėje, tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad elektrinį paspirtuką pirko bendrovės „Topo grupė“ parduotuvėje, Vilniuje. Be to, Tarnyba ginčijame sprendime pažymėjo, kad 2018 m. liepos – rugsėjo mėnesiais vadovaudamasi Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-110, kuriuo buvo patvirtinta Riedžių ir elektrinių paspirtukų saugos tikrinimo programa, vykdė riedžių ir elektrinių paspirtukų saugos tikrinimo programą, kurios metu be elektriniams paspirtukams keliamų saugos reikalavimų, buvo tikrinamos ir elektrinių paspirtukų bei riedžių naudojimo instrukcijos. Programos metu buvo tikrinamos ir bendrovės „Topo grupė“ prekybos centrai, esantys Utenoje, Mažeikiuose, Marijampolėje, Alytuje, Druskininkuose. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba į bylą nepateikė apskritai jokių tyrimo dokumentų dėl pareiškėjo pateiktų skundų. Taigi visos šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Tarnyba pareiškėjo skundo dėl elektrinio paspirtuko pirkimo aplinkybių Vilniuje, netyrė, apsiribodama atliktu 2018 metais bendru patikrinimu pagal patvirtintą programą bei teisės aktų perrašymu, nesiejant jų su nustatytomis aplinkybėmis.
13. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, teismo posėdyje išdėstytus žodinius paaiškinimus, darytina išvada, kad Tarnybos ginčijamas sprendimas yra priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tarnyba skundus vertino pagal vykdomą programą, tačiau netyrė pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių, nesiaiškino, ar pareiškėjui nusipirkus elektrinį paspirtuką buvo pateikta naudojimo instrukcija valstybine kalba, neprašė iš pareiškėjo jokių papildomų dokumentų, neapklausė nei vieno bendrovės „Topo centras“ darbuotojo, neatsakė į pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma pateikti visą informaciją susijusią su tyrimu, sprendime apsiribojo paaiškinimais pagal vykdytą programą išvardijimu. Tačiau administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi ginčijamame sprendime ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo argumentų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
14. Kadangi Tarnyba argumentuotai nepasisakė dėl visų pareiškėjo keliamų klausimų, laikyta, kad ji netinkamai atsakė į pareiškėjo prašymus. Pripažinta, jog Tarnyba neįvykdė pareigos argumentuotai atsakyti į pareiškėjo prašymus ir tuo pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus. Todėl Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra įpareigojama tinkamai atsakyti į visus pareiškėjo skundus, o ne vienu raštu į visus keturis. Be to ginčijame sprendime nėra pasisakyta dėl visų pareiškėjo prašymų, šis sprendimas naikintas, o Tarnyba įpareigotina atsakyti į pareiškėjo Tarnyboje 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 4 d. registruotus skundus Nr. 1809 (reg. Nr. 5-7278), Nr. 1809 (reg. Nr. 5-7389), Nr. 1809 (reg. Nr. 5-7782), Nr. 1809 (reg. Nr. 5-7965), t. y. tinkamai juos ištirti, surinkti įrodymus, sprendimą pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis, jas susieti su teisės aktais. Tarnybos atsakymas turi būti argumentuotas, argumentų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas remiasi, priimdamas administracinį aktą. Tai tik įrodo, jog pareiškėjui į jo prašymus nebuvo tinkamai atsakyta, jo prašymai nebuvo tinkamai išnagrinėti.
15. Teismui nustačius, kad Tarnyba netyrė konkrečių pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių (pareiškėjo elektrinio paspirtuko pirkimo aplinkybių), apsiribojo veiksmų išvardijimu pagal vykdytą programą, nesurinko patikimų įrodymų pareiškėjo skundo aplinkybėms ištirti, neprašė iš pareiškėjo papildomų dokumentų, neišklausė pareiškėjo, todėl ginčijamas Sprendimas yra priimtas pažeidus VAĮ viršenybės ir objektyvumo principus bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, todėl naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 3 punkto pagrindu (skundžiamas sprendimas panaikinamas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą), Tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymus ir surinkti patikimus ir leistinus įrodymus, kurie nekeltų objektyvių abejonių dėl priimto sprendimo rezultato.
16. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
17. Pareiškėjas prašo priteisti 770 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė samdydamas advokatą, parengdamas skundą teismui.
17.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
17.2. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien tai, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotino dydžio nėra absoliutus pagrindas priteisti faktiškai visas šalies turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
17.3. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šioje byloje pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 320 Eur kliento konsultacija, 150 Eur susipažinimas su byla, 100 Eur prašymo surašymas, 200 Eur atstovavimas teismo posėdyje; viso – 770 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos pareiškėjui iš atsakovės. Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2018 m. IV ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 970,30 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį (nagrinėjamu atveju – už atsiliepimo) parengimą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudarytų 2 425,75 Eur (2,5 x 970,30 Eur). Įvertinus pareiškėjo prašomą priteisti išlaidų sumą (770 Eur) už skundo parengimą, darytina išvada, kad ji neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio. Todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas – pareiškėjui iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priteistina 770 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 4E-2573.
Įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iš naujo ištirti S. V. pateiktus skundus.
Priteisti pareiškėjui S. V. iš atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Henrikas Sadauskas
Gediminas Užubalis