Civilinės bylos Nr. e2-1102-464/2019
Teisminio proceso numeris 2-55-3-02528-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vidaus audito konsultacijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-23-565/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidaus audito konsultacijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alna“ dėl skolos palūkanų ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alna“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vidaus audito konsultacijos“ ir atsakovei A. P. dėl nepagrįstai gautų pinigų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vidaus audito konsultacijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Alna“ 42 585 Eur negrąžintas paskolas, 9 972 Eur skolą už neapmokėtas sąskaitas faktūras, 5 432 Eur palūkanas, 4 100 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartis (2016-07-08 Nr. ALNAVAK-2016-08VAK, 2016-12-14 Nr. ALNAVAK-201612VAK ir 2017-02-08 Nr. ALNAVAK-201702VAK) – laiku negrąžino suteiktų paskolų, nesumokėjo sutartimis nustatytų palūkanų ir kitų mokėjimų.
3. Atsakovė UAB „Alna“ priešieškinyje teismo prašė priteisti atsakovei iš UAB „Vidaus audito konsultacijos 284 892,54 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, taikyti subsiadiarią A. P. atsakomybę pagal UAB „Vidaus audito konsultacijos“ prievoles ir iš jos taip pat priteisti 284 892,54 Eur atsakovei UAB „Alna“.
4. Atsakovės teigimu, 2015 – 2017 m. laikotarpyje A. P. per UAB „Vidaus audito konsultacijos“ pateikė UAB „Alna“ apmokėti PVM sąskaitas faktūras bendrai 420 597,52 Eur sumai. Tačiau UAB „Alna“ turėjo sumokėti UAB „Vidaus audito konsultacijos“ reikšmingai mažesnę sumą – 95 444,80 Eur. Taigi dėl neteisėtų A. P. nurodymų UAB „Vidaus konsultacijos“ gavo iš UAB „Alna“ 284 892,54 be teisinio pagrindo, pažeisdama su UAB „Alna“ sudarytą susitarimą ir reikalaudama sumokėti bei priimdama mokėjimus reikšmingai didesnėmis sumomis nei buvo sutarta.
5. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-13 sprendimu ieškovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Alna“ ieškovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ naudai 42 585 Eur negrąžintas paskolas, 9 972 Eur skolą, 5 432 Eur palūkanas, 4 100 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 62 089 Eur sumą nuo 2018-03-23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8 687 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės UAB ,,Alna“ priešieškinį atmetė.
6. Vilniaus apygardos teismo sprendimui neįsiteisėjus, ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė areštuoti atsakovei UAB „Alna“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias UAB „Alna“ ir esančias pas UAB „Alna“ arba trečiuosius asmenis bendrai 75 122,23 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitaip suvaržyti, bet leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „Vidaus audito konsultacijos“, pavedant UAB „Vidaus audito konsultacijos“ pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti UAB „Alna“ turtą 75 122,23 Eur sumai.
7. Šiame prašyme nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2019-05-13 sprendimo priėmimo ieškovei paaiškėjo naujos aplinkybės, teikiančios pagrindą vertinti, kad jau jos naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas, netaikius atsakovės turtui arešto, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. : 1) 2019-04-18 UAB ,,Alna“ įsteigė naują holdingo įmonę UAB „Holdco A“ (toliau – ir holdingas); 2) į holdingą investavo investicijų valdymo įmonė UAB „Orion Asset Management“, valdanti investicinį fondą „ORION Private Equity Fund I“, įsigydama 35 proc. holdingo akcijų, likusios holdingo akcijos priklauso UAB ,,Alna“; 3) viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai, kad UAB ,,Orion Asset Management“ įsigijo holdingo akcijų ir tokiu būdu tapo mažumos akcininku „Alna“ įmonių grupėje, kadangi holdingas valdo „Alna“ bendroves – UAB „Alna Business Solutions“, UAB „Alna Software“ ir UAB „DocLogix“.
8. Aplinkybė, kad atsakovė UAB ,,Alna“ pertvarko savo įmonių struktūrą ir perkėlė (arba ketina perkelti) į naujai įsteigtą holdingą savo pagrindinį turtą – dukterinių įmonių UAB „Alna Business Solutions“, UAB „Alna Software“ ir UAB „DocLogix“ akcijas, ieškovės teigimu, patvirtina atsakovės nesąžiningumą bei reiškia, kad praktiškai visas UAB ,,Alna“ turtas bus perkeltas (arba jau yra perkeltas) į holdingą ir atsakovė nebeturės jokio turto ir / arba jau tik kartu su į holdingą investavusia UAB ,,Orion Asset Management“ (būdama nebe 100 proc. akcininkė, o tik 65 proc. akcininkė) valdys holdingą, prarasdama tiesioginę dukterinių įmonių kontrolę. Todėl išieškojimas iš UAB ,,Alna“ pagal 2019-05-13 sprendimą neabejotinai pasunkės arba taps neįmanomas, nes visus sprendimus dėl dukterinių įmonių priims holdingas.
9. Tokioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė duomenis apie bendroves, nurodytas Juridinių asmenų registre, kurių dalyvė yra UAB ,,Alna“: UAB ,,Holdco A“, UAB ,,Alna Software“, UAB ,,DocLogix“, UAB ,,SLEZVB“ (akcininkai) ir VšĮ „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ (dalininkas); UAB ,,Holdco A“ akcininkų sąrašą, patvirtinantį, kad šios bendrovės akcininkai yra UAB ,,Alna“ ir UAB ,,Orion Asset Management“; straipsnius publikuotus interneto portaluose apie „Alna“ įmonių grupės sandorius.
10. Ieškovė, remdamasi 2017 m. atsakovės pateikto balanso duomenimis, taip pat pažymėjo, kad atsakovė iš viso turi turto už 11 902 436 Eur, tame tarpe ilgalaikio turto – už 10 796 240 Eur, kurio 10 637 754 Eur dalį sudaro finansinis turtas (dukterinių įmonių akcijos). Šio finansinio turto vertė jau yra pasikeitusi, 2018 m. pabaigoje atsakovei pardavus pusę savo dukterinių įmonių UAB „Alna Intelligence“, UAB „BPO House“ bei UAB „Associates“. Be to, nėra aišku, ar į balansą įtraukto finansinio turto (dukterinių įmonių akcijų) vertė apskritai atitinka realią akcijų rinkos vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-31 nutartimi ieškovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje pateikė jau trečią prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei. Vilniaus apygardos teismo 2018-03-26 nutartimi ir 2018-11-09 nutartimi ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,Alna“ turtui nebuvo patenkinti.
13. Nors Vilniaus apygardos teismo 2019-05-13 sprendimu UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ieškinį tenkinus pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas (prima facie) (iš pirmo žvilgsnio) nagrinėjamu atveju yra įrodyta, tačiau tai nei patvirtina, nei paneigia kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimui įvykdymui – egzistavimo, kurią privalo įrodyti ieškovė.
14. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017 ir joje nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra kokių nors duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti teismo galutiniu sprendimu jam nustatytų įpareigojimų įvykdymo, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai.
15. Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir viešai skelbiama informacija apie UAB ,,Alna“ naujas investicijas ar įmonių grupės dalyvių pasikeitimą pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningą elgesį ar ketinimus realizuoti turtą, siekiant ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomu ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
16. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad vien dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovė sąmoningai imasi bendrovei ar bendrovės įmonių grupei nenaudingų veiksmų – mažinti įmonės turtą ar veikti priešingai įmonių grupės interesams. Ieškovės pateikti straipsniai patvirtina, kad atsakovės įmonių grupė siekia plėsti veiklą, turi nemažą skaičių darbuotojų, valdo investicinius fondus, taip pat aplinkybę, kad finansinio investuotojo pritraukimas buvo ,,vienas iš planuotų strateginių ,,Alnos“ grupės pertvarkos, pradėtos praėjusių metų rudenį, žingsnių“, o taip pat, kad ,,Grupės bendrovės turi ilgą veiklos istoriją, stiprią klientų bazę, gausų būrį tiek techninės srities, tiek pardavimų profesionalų. Matome aiškų ,,Alnos“ grupės įmonių pelningumo didinimo potencialą, jų įsiskolinimo lygis yra žemas“.
17. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, teikdama ankstesnius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės nesąžiningumą taip pat grindė atsakovės ir trečiųjų asmenų sudaromais verslo sandoriais. Teismas, neturėdamas duomenų, kad tokie sandoriai buvo neatlygintiniai ar nenaudingi atsakovei, ar kad jie sudaryti siekiant apsunkinti šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą, tokius ieškovės argumentus atmetė. Taip pat pažymėjo, kad naujų aplinkybių, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ieškovė nenurodė, o jos pateikti duomenys nėra pakankami ir nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, juolab kad grėsmė turi būti reali, o ne hipotetinė.
18. Pasak teismo, dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės 2017 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, jau buvo pasisakyta ankstesnėje Vilniaus apygardos teismo 2018-11-09 nutartyje, nurodžius, kad atsakovės balansas patvirtina esant turto, kurio pakaktų ieškovės reikalavimams patenkinti tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Argumentai, kad 2017 m. atsakovės balanse nurodyta turto vertė yra pasikeitusi, šiai pardavus dalį savo dukterinių bendrovių, patys savaime nepatvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis tiek pablogėjo, kad atsakovė nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė UAB „Vidaus audito konsultacijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-05-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, nepranešus atsakovei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Alna“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis bendrai 75 122,23 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitaip suvaržyti, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „Vidaus audito konsultacijos“, taip pat pavedant UAB „Vidaus audito konsultacijos“ pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti UAB „Alna“ turtą 75 122,23 EUR sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas, atsisakydamas taikyti atsakovei UAB „Alna“ laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai vertino pateiktų įrodymų visumą apie atsakovės kompleksiškai atliekamus sąmoningus veiksmus nuo 2018 m. rudens, kuriais siekiama perleisti savo pagrindinį turtą – dukterinių įmonių akcijas. Todėl su 2019-05-28 prašymu pateikus papildomus įrodymus apie atsakovės struktūros pertvarką, teismas nepagrįstai nenustatė grėsmės teismo 2019-05-13 sprendimo įvykdymui ar apsunkinimui ir nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat įvertintina, kad atsakovė savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 m. neteikia.
19.2. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės veiksmai nėra nesąžiningi. Teismui tiek su 2018-10-30 ieškovės prašymu, tiek ir su 2019-05-28 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikti įrodymai, kad, vykstant ir kitiems teisminiams ginčams (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3807-580/2018) bei siekiant prisiteisti iš atsakovės skolą, atsakovė sąmoningai, prisidengdama neva seniai planuota strategine pertvarka, siekia perkelti savo pagrindinį turtą (dukterinių įmonių akcijas) kitiems subjektams.
19.3. Atsakovė pertvarko savo įmonių struktūrą ir ketina perkelti į holdingą likusį savo pagrindinį turtą – dukterinių įmonių UAB „Alna Business Solutions“, UAB „Alna Software“, UAB „DocLogix“ ir UAB „SLEZVB“ akcijas, o tai reiškia, kad praktiškai visas atsakovės turtas bus perkeltas (arba jau yra perkeltas) į holdingą ir atsakovė nebeturės jokio turto ir / arba jau tik kartu su UAB ,,Orion Asset Management“ (būdama nebe 100 proc. akcininkė, o tik 65 proc. akcininkė) valdys holdingą, prarasdama tiesioginę dukterinių įmonių kontrolę. Todėl išieškojimas iš atsakovės pagal jau priimtą teismo sprendimą neabejotinai pasunkės arba taps neįmanomas, nes visus sprendimus dėl dukterinių įmonių priims holdingas.
19.4. Iš visos atsakovės veiksmų chronologijos vykstančių teisminių ginčų kontekste, akivaizdu, kad atsakovės įmonių pertvarka įkūrus holdingą, yra siekis „išvesti“ esminį UAB „Alna“ turtą (UAB „Alna Business Solutions“, UAB „Alna Software“, UAB „DocLogix“ ir UAB „SLEZVB“ akcijas) į holdingą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Todėl teismas, pasisakydamas, kad tokie veiksmai nelaikytini nuostolingais atsakovei ir neįrodytas jos nesąžiningumas, netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
19.5. Neaišku, kokiais byloje esančiais įrodymais remiantis teismas sprendė, kad atsakovės įmonių grupė siekia plėsti veiklą, turi nemažą kiekį darbuotojų, valdo investicinius fondus, turi ilgą veiklos istoriją, stiprią klientų bazę ar kad matomas aiškus UAB „Alna“ įmonių grupės pelningumo didinimo potencialas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tokius nutarties motyvus. Iš VĮ Registrų centro pateiktų 2017 m. UAB „Alna“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti priešingai – iš viso atsakovė 2017 m. turėjo turto už 11 902 436 Eur, iš kurio ilgalaikio turto – 10 796 240 Eur, jame 10 637 754 Eur sudaro finansinis turtas (dukterinių įmonių akcijos). Be to, ir šio finansinio turto vertė jau yra pasikeitusi, kadangi 2018 m. pabaigoje, atsakovė pardavė pusę savo dukterinių įmonių UAB „Alna Inteligence“, UAB „BPO House“ bei UAB „Asociates“. Taip pat nėra aišku, ar į balansą įtraukto finansinio turto (dukterinių įmonių akcijų) vertė apskritai atitinka realią akcijų rinkos vertę. Atsakovė bei likusios dukterinės įmonės UAB „Alna Software“, UAB „Alna Business Solutions“, UAB „DocLogix“ ir UAB „SLEZVB“ neturi jokio nekilnojamojo turto, o 2017 m. UAB „Alna“ patyrė 3,5 mln. nuostolį.
20. Atsakovė UAB „Alna“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
20.1. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes, kurias nurodydavo savo jau du kartus teiktuose ir atmestuose prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones – aprašo atsakovės UAB „Alna“ vykdomą kasdienę ūkinę veiklą, taip pat veiksmus, susijusius su įmonės plėtra – neprioritetinių įmonių pardavimu, investuotojų pritraukimu ir pan.
20.2. Naujas prašymas grindžiamas tik viena nauja aplinkybe – atsakovė įkūrė UAB „Holdco A“ holdingą, o į jį investavo UAB „Orion Asset Managament“. Tačiau ieškovė nepagrįstai nurodo, kad solidaus, ilgametę patirtį turinčio investuotojo pritraukimas neva patvirtina, kad atsakovė apsunkins teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, tokio investuotojo pritraukimas į atsakovės grupę reiškia ne ką kitą, kaip reikšmingą pridėtinę vertę per ateinantį laikotarpį. Ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės ir UAB „Orion Asset Management“ sandoriu liudija sėkmingą atsakovės veiklos etapą, kai yra pritraukiamas išorinis investuotojas, tampantis ne kreditoriumi, tačiau atsakovės verslo partneriu, suteikiančiu reikalingus išteklius veiklos plėtrai.
20.3. Dukterinės įmonės įsteigimas ir jos dalies akcijų pardavimas (t. y. atlygintinis sandoris) vienam didžiausių investicinę veiklą Lietuvoje vykdančių subjektų, kai pastarasis yra prižiūrimas Lietuvos banko, turi ilgametę investicijų veiklos patirtį ir gerą reputaciją Lietuvoje, nėra pagrindas spręsti, kad tai patvirtina grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje.
20.4. Ieškovei antrą kartą prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus apygardos teismo 2018-11-09 nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas konstatuojant, kad akcijų pardavimas nelaikytinas siekiu išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jau 2017 metais UAB ,,Alna“ planavo dukterinių bendrovių, kurios kūrė mažesnės pridėtinės vertės produktus, pardavimą, tai buvo numatyta UAB ,,Alna“ veiklos strategijoje. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, ieškovė šioje nutartyje padarytų išvadų neskundė. Todėl pagrįstai šia nutartimi remiamasi skundžiamoje 2019-05-31 nutartyje.
20.5. Nėra įtikinama, kad atsakovės valdomo turto kontekste dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo atsakovė imtų siekti slėpti turtą. Tokių aplinkybių (turto slėpimo) neįrodo ir ieškovė. Atsakovė turimu turtu disponuoja siekdama maksimalios naudos, kad tinkamai ir laiku vykdytų prievoles. Prievolė ieškovei nėra vykdoma ne dėl to, kad nėra išteklių jos įvykdymui ar kad tokie ištekliai slepiami, bet dėl to, kad dėl jos vyksta ginčas – atsakovės nuomone, ieškovė ir A. P. veikė grubiai neteisėtai, tame tarpe atsakovės darbuotojams davė pavedimus klastoti atsakovės mokestines deklaracijas. Nustačius tokius faktus pagrindinėje byloje yra sprendžiamas ginčas, ar pagrįstai ieškovė gavo reikšmingas pinigų sumas iš atsakovės bei ar pagrįstai reikalauja tariamos skolos iš UAB „Alna“.
20.6. Teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti, kai atsakovė turi pakankamai turto, o ieškovės piniginis reikalavimas sudaro vos 0,8 procento viso atsakovės turto. Be to, UAB „Alna“ 2019-06-04 įvykdė kitą teismo sprendimą, susijusį su ieškovės vienintele akcininke, direktore ir darbuotoja A. P., kuri dalyvauja ir šioje byloje pagal atsakovės priešieškinį atsakovės procesinėje padėtyje. Ieškovei per A. P. yra žinoma, kad atsakovė įvykdė A. P. palankų teismo sprendimą, kai toks sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019-05-30 atmetus UAB „Alna“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-319-241/2019, t. y. mokėjimas pagal sprendimą buvo atliktas 2019-06-04. Ši aplinkybė aiškiai įrodo, kad nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovė tinkamai vykdo prievoles, dėl kurių nėra ginčo ir kurios privalo būti vykdomos. Tuo tarpu ieškovė savo poziciją grindžia vien tik nepagrįstomis publikacijų spaudoje interpretacijomis, ignoruoja teismų jau įvertinus teigiamus atsakovės finansinius duomenis.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nustatęs, kad pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
22. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Nagrinėjamu atveju apeliantės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ieškinys buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2019-05-31 sprendimu. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, civilinės bylos Nr. e2A-1028-XX/2019), sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ši sąlyga – ieškinio reikalavimų pagrįstumas pagal prima facie doktriną – yra nustatyta.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų, liudijančių atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nes tik tokie veiksmai vertintini kaip keliantys grėsmę sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui bei lemiantys tokių itin griežtų ribojimų antrajai šaliai, kaip jos turto areštas, taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 201-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
24. Nagrinėjamu atveju antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, buvimo pirmosios instancijos teismas nenustatė. Šią savo išvadą teismas grindė motyvais, kad apeliantės įvardijamos aplinkybės, susijusios su viešai skelbiama informacija apie atsakovės UAB „Alna“ naujas investicijas ar įmonių grupės dalyvių pasikeitimą, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningą elgesį ir jos ketinimus realizuoti turimą turtą, turint tikslą ateityje apsunkinti ar apskritai išvengti apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, vertinti aplinkybių apie atsakovės vykdomas verslo pertvarkas.
25. Atsakovų nesąžiningumas sprendžiant klausimą, reikia ar ne imtis laikinųjų apsaugos priemonių konkrečioje byloje, nėra preziumuojamas, jį visada privalu įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybės apie holdingo įsteigimą pačios savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo, taigi ir grėsmės apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu toks sprendimas įsiteisėtų. Be to, kaip matyti iš atsakovės byloje dėstomos pozicijos, atsakovė mano neturinti prievolės atsiskaityti su apeliantė pagal paskolos sutartis.
26. Vadinasi, neatsiskaitymo su apeliante faktas yra nulemtas ne atsakovės siekio slėpti turtą ar prastos atsakovės finansinės situacijos, bet tarp šalių kilusio ginčo dėl prievolės pagal paskolos sutartis egzistavimo, ką patvirtina nagrinėjamoje byloje pateiktas atsakovės priešieškinis ir kiti jos procesiniai dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad pats holdingo įsteigimo faktas nėra slepiamas, be kita ko, ir nuo apeliantės, priešingai, šie ketinimai yra išviešinti visuomenei, apie šias pertvarkas buvo skelbiama viešai, o tokia viešai paskelbta informacija disponuoja ir pati apeliantė, ja grįsdama būtinybę taikyti atsakovei atitinkamus ribojimus disponuoti turimu turtu. Nėra prielaidų vertinimui, kad atsakovė, turėdama ketinimą išvengti išieškojimo iš jos turto ir šiuo tikslu jį paslėpdama, būtų tokius savo ketinimus viešinusi.
27. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, aktuali dar ir tokia aplinkybė, kad apie atsakovės finansinį pajėgumą bei jos galimybes įvykdyti apeliantei palankų teismo sprendimą jau buvo pasisakyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2018-11-09 nutartyje, kuria buvo atmestas apeliantės antrą kartą teikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Alna“. Teismas jau yra konstatavęs, kad atsakovė turi pakankamai turto, kurio pakaktų apeliantės reikalavimams patenkinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors, viena vertus, CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus, o atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises, nepaneigiama (CPK 42 str., 144 str. 3 d., 245 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014), kita vertus, svarbu ir tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas bei jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018).
28. Iš esmės naujų ir pirmiau teismo neanalizuotų aplinkybių apeliantė nėra įvardijusi. Dėl apeliantės atskirojo skundo teiginių, susijusių su atsakovės dukterinių bendrovių (UAB „BPO House“, UAB „Associates“, UAB „Alna Intelligence“) pardavimu, yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2018-11-09 nutartyje, kuria atmestas antrasis apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, nurodant, kad atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius dar 2017 metais jos suplanuotą UAB „Alna“ dukterinių bendrovių, kurios kūrė mažesnės pridėtinės vertės produktus, pardavimą. Tai buvo numatyta atsakovės veiklos strategijoje.
29. Be to, aplinkybė, kad ir pačiai apeliantei apie tai buvo žinoma jau nuo 2017-06-15, konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1125-241/2018. Ieškovė A. P. elektroniniu laišku buvo informuota, kad bus pertvarkoma UAB „Alna“ verslo grupės strategija, optimizuojamos veiklos sąnaudos, įskaitant dukterinių įmonių UAB „Alna Intelligence“, UAB „BPO House“ ir UAB „Associates“ pardavimą. Dar daugiau, apeliantė dalyvavo strategijos organizavime, su ja buvo tariamasi dėl strategijos pristatymo tinkamumo. Iš strategijos turinio matyti, kad dukterines bendroves AB „BPO House“ ir UAB „Associates“ buvo numatyta, esant galimybei, parduoti, o UAB „Alna Intelligence“ padaryti pelningą ir 2018 m. parduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toje byloje neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovė, perleisdama jai priklausančių dukterinių įmonių akcijas, elgėsi nesąžiningai, taip neva siekdama išvengti apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
30. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą apie atsakovės įmonių grupės siekį plėsti veiklą, turimą nemažą kiekį darbuotojų, investicinių fondų valdymą, turimą ilgą veiklos istoriją, stiprią klientų bazę ar matomą aiškų UAB „Alna“ įmonių grupės pelningumo didinimo potencialą, grindė apeliantei nežinomais duomenimis. Su apeliantės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktos spaudos publikacijos, o jose nurodytus teiginius teismas citavo atsakovės (ne)sąžiningumo vertinimo kontekste. Šias viešai deklaruojamas aplinkybes ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė išvadą, kad mažai tikėtina, jog vien dėl jai pareikšto ieškinio atsakovė sąmoningai imtųsi bendrovei ar bendrovės įmonių grupei nenaudingų veiksmų.
31. Kitokio atsakovės sąžiningumo įvertinimo nesuponuoja ir apeliantės atskirojo skundo teiginiai dėl galimai pablogėjusios / pablogėsiančios apeliantės turtinės padėties, įgyvendinus aptariamus verslo sprendimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria; ši priemonė padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą tada, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Tokia taisyklė taip pat jau yra nuosekliai suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018;2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
32. Jeigu atsakovė neturėtų pakankamai turto apeliantės reikalavimams iš karto įvykdyti (šio turto neužtektų), negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su jos turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).
33. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pakartotinį apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagrįstai atsisakė jas taikyti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Dėl prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų dokumentų
34. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
35. Atsakovė savo teiginiams, kad apeliantė ir A. P. atsakovės darbuotojams davė pavedimus klastoti atsakovės mokestines deklaracijas, pagrįsti su atsiliepimu pateikia elektroninio susirašinėjimo tarp G. M. ir A. P. kopiją. Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos, šis susirašinėjimas jau yra byloje. Be to, atsakovė nėra suformulavusi apeliacinės instancijos teismui prašymo šį susirašinėjimą prijungti. Todėl nurodytų duomenų prijungimo prie bylos medžiagos klausimas nesprendžiamas.
36. Atsakovė UAB „Alna“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė 2019-06-04 mokėjimo nurodymo pavedimo, kuriuo bendrovė A. P. pervedė 47 991,04 Eur sumą (mokėjimo paskirtyje nurodant „2019.05.30 d LApT nutartis (skola, palūkanos, delspinigiai, GPM bei išlaidų kompensavimas)“, kopiją bei susirašinėjimą tarp atsakovės atstovo advokato J. Jarusevičiaus ir apeliantės atstovės advokatės E. Jurgutytės dėl A. P. banko sąskaitos rekvizitų Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-30 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2018-06-28 sprendimo įvykdymui. Atsakovei neprašant šių dokumentų prijungti prie bylos, jų prijungimo klausimas taip pat nespręstinas.
37. Tuo pačiu pažymėtina, kad minėtų dokumentų prijungimas prie bylos medžiagos nenulemtų kitokio byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė