Baudžiamoji byla Nr. 1-194-827/2016

                                                              Procesinis Nr.1-10-9-00481-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1, 1.2.18.11.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 7 d.  

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Gretai Čiuladaitei, Daivai Vyšniauskaitei, Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei  

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, Kęstučiui Karalkevičiui, Tomui Januškevičiui, Eglei Grigaitytei,

kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2009-02-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda, teistumas išnykęs

kaltinama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį;

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

R. R. pasisavino jo, kaip UAB „A.“ direktoriaus, žinioje buvusį svetimą- UAB „A.“ priklausantį turtą, o būtent, kad jis, būdamas UAB „A.“ direktoriumi 2011-05-27 Nordea Bank Findland Plc Lietuvos filialo padalinyje iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 15 000 Lt (4344,30 eurų), kuriuos neįnešė į bendrovės kasą bei UAB „A.“ buhalteriją tvarkančiai bendrovei „G.“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, tokiu būdu jis pasisavino svetimą- UAB „A.“ jo žinioje buvusį turtą- 12 009,09 Lt (3478,07 eurų). R. R. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. R. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, kad jis, būdamas UAB „A.“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi nuo 2011-02-08 pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, įst. Nr. IX-574)  21 str. 1 d. kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, įstatymų nustatyta tvarka to nepadarė, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, o būtent:

- į UAB „A.“ kasą neįnešė 15000 Lt (4344,30 eurų), kuriuos 2011-05-27 Nordea Bank Findland Plc Lietuvos filialo padalinyje paėmė iš bendrovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini),

- bendrovės buhalteriją tvarkančiai bendrovei „G.“ nepateikė 15 000 Lt (4344,30 eurų)  panaudojimą bendrovės reikmėms patvirtinančius dokumentus,

- neišsaugojo visus UAB „A.“ buhalterinius dokumentus, kadangi jų nepateikė bankroto administratoriui pagal 2011-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria jis (R. R.), kaip bendrovės direktorius,  buvo įpareigotas perduoti bendrovės turtą ir visus dokumentus. Tokiu būdu  pažeidė LR vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas" ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „ Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų, ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų sumą, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“ ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkimo įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" bei 6 str. 2 d. nuostatą „Į apskaitą privaloma įtrauki visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ". Minėti teisės aktų pažeidimai lėmė, jog nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09. R. R. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas kaip kaltinamasis R. R. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinimą pripažįsta iš dalies. Prisipažįsta, jog netvarkė tiksliai pagal įstatymą buhalterinės apskaitos dokumentų, jų nepateikė, tačiau neprisipažįsta, jog pasisavino 15 000 Lt. Gegužės 27 d. su G. G. pamatė, kad jiems Vilniaus kolegija pervedė pinigus, kuriuos kaltinamasis nuėmė su G. žinia. Dalis pinigų buvo atiduota G., o kitą dalį sumokėjo tiekėjams, t. y. pirko produktus iš „M.“, „S.“, „C.“. Likę pinigai liko pas kaltinamąjį. Taip pat tarėsi dėl kėdžių nuomos su įmone, kuri buvo Trakuose, jos pavadinimo neprisimena. Po savaitgalio, t. y. pirmadienį alį pinigų – apie 1500 – 2000 Lt įnešė atgal į įmonės sąskaitą ir iš karto padarę pavedimą įmonei „R.“ už nuomą. Likę pinigai buvo naudojami apsiperkant bazėse, sumokant tiekėjams. Visi pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai.

Į klausimus kaltinamais paaiškino, kad G. G. jis davė 3000 Lt, juos davė, nes G. G. pasakė, kad iš jos pinigų nuskaičiavo įmonės skolą. Kiek pinigų išleido prekėms, negalėjo įvardinti. Likusių pinigų buvo apie 8 – 10 tūkstančių litų, gal mažiau. Likusieji pinigai buvo sumokėti už kėdžių nuomą už du savaitgalius, perkami gaivieji gėrimai, maisto produktai, galimai dalis buvo sumokėta už komunalines paslaugas. Iki Vilniaus kolegijos pervedimo pinigų UAB „A.“ sąskaitoje pinigų nebuvo. UAB „A.“ turėjo dvi sąskaitas – Swedbank ir Nordea banke. Nordea banke sąskaita buvo atidaryta neilgai iki mokėjimo iš Vilniaus kolegijos, nes Swedbank sąskaita buvo areštuota dėl „S.“ ieškinio. Sąskaita Nordea banke atidaryta su G. G. žinia. Visi dokumentai perkant prekes gauti dviem egzemplioriais. Vienas dokumentų egzempliorius likdavo jiems, o kitas turėjo būti siunčiamas ar vežamas į buhalterijai. Vienas egzempliorius buvo Vingrių g., o kitas buvo paruoštas išsiuntimui buhalterijai (buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei “G.“). Po to, kai pinigai buvo nuimti, įmonė veiklą nutraukė maždaug po mėnesio, gali būti, kad didelė dalis dokumentų nespėjo nukeliauti iki buhalterijos ir liko Vingrių g. Veikla nutrūko, nes nebuvo pinigų tęsti veiklą. Gali būti, kad kaltinamasis nenuvežė buhalterinę apskaitą tvarkančiai į įmonei dokumentų, galėjo juos pamesti, ar pasidėti ir nerasti.

Kai nuėmė pinigus, buvo penktadienis, todėl jų buhalteriškai neįformino. Buvo penktadienis, turėjo vykti nemažas pokerio renginys, todėl sutarė, kad viską įformins vėliau. Pinigai buvo įforminti surašant kasos išlaidų orderį, kurį surašė kaltinamasis. Jis liko Vingrių g. Teigė, kad įmonėje visi sprendimai buvo priimami su G. G. žinia. Kaltinamasis neturėjo teisės priimti sprendimų su ja nepasitaręs. Su ja santykiai normalūs.

Bankroto administratoriui kaltinamasis atidavė visus dokumentus, kuriuos turėjo. Dokumentus perdavė moteriai, o ne teismo posėdyje apklaustam administratoriui. Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo kaltę pripažįsta, dokumentai galėjo pasimesti. Dėl to gailisi.

2016-04-29 teismo posėdyje R. R. paaiškino, kad iš tų 15000 kaltinamasis yra perdavęs grynais pinigais G. G. apie 3000 lt, tą pačią dieną, kai buvo nuimti pinigai. Juos jai perdavė, nes ji žinojo, kad tą dieną įplauks pinigai į sąskaitą. To patvirtinti nėra galimybės, nes jie buvo tik dviese. Pinigus atidavė Gitanai, nes ji iš savo asmeninės sąskaitos dengdavo įmonės skolas, neatsimena, ar pinigų perdavimas buvo įformintas. Turėtų būti kasos išlaidų orderis. Visus, kokius tik turėjo dokumentus, kaltinamasis paliko Vingrių g. restorane. Teigė, kad visus pinigus jis panaudojo įmonės reikmėms, dirbant Vingrių g. maisto produktams, atsiskaityti už įrangos nuomą, sumokėti nuomos mokesčius ir viskas. Pagrindžiančius dokumentus jis su tyrėja surado maždaug 8 000 lt, kitų pagrindžiančių dokumentų nesuradome, nes jau buvo praėjęs didelis laiko tarpas. Tie pinigai visi buvo panaudoti įmonės reikmėms, maistui, alkoholiui, kėdžių nuomai ir t.t. Dokumentus į buhalteriją kartais atvažiuodavo pati buhalterė pasiimti, kartais veždavo kaltinamasis, kartais G. G..  Koks buhalterės vardas neatsimena, bet būdavo, kad jos nebūdavo, tai dokumentus palikdavo jos padėjėjai. Tretieji egzemplioriai buvo saugomi įmonėje. Po to, kai savininkas liepė jiems užsidaryti, dokumentai liko patalpose. Liudytoja G. G. žinojo, kad R. R. nuims 15000 lt, nes jeigu jis nebūtų nuėmęs pinigų, jie būtų areštuoti. Apie tai jis sakė G. G., kai skambino. Negalėjo pasakyti, ar G. G. yra kada nors praradusi dokumentus. UAB „G.“ negali pasakyti, kiek kokių dokumentų trūksta, nes jie nežino, kiek ir kokių dokumentų jie turėjo nuvežti ir ar tie atvežti dokumentai yra visi, jie nežinojo, kiek kokių paslaugų jie užsakinėjo. G. G. yra sakiusi, kad UAB „G.“ prašo pateikti buhalterinius dokumentus, bet tai buvo nenuskanuota kasos knyga ar kokie kiti dokumentai, tačiau buhalterė negalėjo žinoti, ar trūksta kokių nors sąskaitų-faktūrų.

Teigė, kad patvirtina G. G. parodymus apie kyšį, bet tai buvo ne tuo laiku. Kyšį jis davė tada, kai jie dar dirbo Pamėnkalnio g., suma buvo apie 500 Lt ir jie buvo ne iš įmonės, o būtent asmeniniai G. G. pinigai. Ir tai neturi nieko bendra su tais 15000 Lt.

Apklausta kaip liudytoja G. G. teismo posėdyje paaiškino, kad R. R. pažįsta, jis dirbo UAB „A.“ direktorius, veikla pradžioje buvo gana sėkminga, bet atėjo laikas, kai akcininkai nebegalėjo remti jos iš paskutiniųjų. Be to, tiekėjai pareikalavo per antstolius susimokėti skolas. Pradėjo vėluoti atlyginimai. R. R. vis teisindavosi, kad jį apgavo, kad jis negali susitikti su jais, nes susirgo. UAB „A.“ veiklą pradėjo 2010 metais. Akcininkai sunešė pinigus. Iš pat pradžių direktorius buvo V. K.. R. R. iš pradžių buvo gamybos vadovas. Po kelių mėnesių nuo įsteigimo jis tapo direktoriumi. Pinigų pradėjo trūkti, kai R. R. tapo direktoriumi. Jis paimdavo pinigus iš kasos ir nenuveždavo jų į buhalteriją, nenuveždavo dokumentų ir taip susidarė skolos. Įmonės buhalteriją tvarkė pasamdyta įmonė nuo pat pradžių iki bankroto. Mano, kad pinigų trūko dėl to, kad juos išimdavo iš kasos. Dėl 15 000 litų R. R. už juos neatsiskaitė. Teigė, jog jie nepastabėjo, kad pinigai buvo paimti, bet kaltinamasis turėjo teisę juos paimti kaip direktorius, tačiau jis už juos neatsiskaitė. Teigė, kad tikėjo kaltinamuoju, jis buvo geras direktorius, mokėjo dirbti, mano, kad kažkas atsitiko, kad jis nespėjo grąžinti pinigų į kasą. Jis pasirašė vekselius ir nebekalbėjo su jais, išsisukinėdavo, nekeldavo ragelio. Liudytoja jam sakė bendrauti, nebėgioti ir kartu spręsti problemas. Kaltinamasis jai asmeniškai yra skolingas 37 000 lt.

Pirmą kartą apie tai kad iš sąskaitos paimta 15000 Lt, liudytoja sužinojo jau po bankroto procedūros paskelbimo. Apie skolas pasakė sužinojo iš darbuotojų, padavėjų, kad iškelta bankroto byla. Į vekselius 15 000 Lt suma nėra įtraukta. Apie juos liudytoja sužinojo tyrėjos kabinete, nes visi dokumentai buvo pas kaltinamąjį. Įmonėje už buhalterinę apskaitą buvo atsakingas direktorius R. R. ir buhalterinė įmonė. Liudytoja veždavo sąskaitas faktūras ar žiniaraščius į įmonę „G.“, tuos dokumentus jai pakeliui pravažiuodamas paduodavo Ruslanas, tačiau dažniausiai dokumentus veždavo R. R.. Teigė, jog nėra buvę, kad ji kokių nors dokumentų nebūtų nuvežusi į apskaitą tvarkančią įmonę. Paskelbus bankrotą finansiniai dokumentai liko pas Ruslaną, kuris sakė, kad pametė juos, neranda, ieško. Liudytoja bankroto administratoriui pateikiau tik tai kas susiję su įmone – steigimo dokumentai, įstatai ir pan., juos nuvežė kartu su R., buhalterinių dokumentų ji neturėjo. V. K. nėra sakęs, kad R. būtų jam davęs kokius nors dokumentus. V. K. veždavo dokumentus tik kol buvo direktorius.

Teigė, kad grynųjų pinigų iš R. R. tiesiog taip, be jokių dokumentų, nėra gavusi.  Kai reikėjo nuomotojui sumokėti, liudytoja sumokėjo savo asmeniniais pinigais ir gali tai pagrįsti dokumentais. Neatsimena, ar nuo 2011-05-27, kai iš banko paimti pinigai, iš R. gavo grynųjų pinigų. Yra buvę, kad jis jai duodavo grynųjų pinigų, tačiau datų ir sumų neprisimena. Jie pirkdavom produktus ir liudytoja asmeniškai pasirašydavo vekselius ir UAB „A.“ skolas nuskaitydavo iš jos asmeninės sąskaitos, tokiu atveju R. R. grąžindavo jos asmeniniais pinigais sumokėtus mokėjimus už UAB „A.“. Grąžinant skolą, neprisimena, ar tai kaip nors įformindavo, tačiau 15 000 Lt tikrai nebuvo jai sumokėta. Kai nuskaičiuodavo pinigus iš jos asmeninės sąskaitos, tuos pinigus jai turėdavo grąžinti įmonė, tai darydavo R. R.. Jie  turėjome pasirašyti užskaitą, bet ji nežino, ar tie dokumentai yra, nes Ruslanas pradėjo nuo jos bėgioti. Mano, kad Ruslanas jai už įmonę sumokėjo apie 1 600, galėjo būti iki 3000 Lt, mokėdamas grynais pinigais. Jis jai mokėdavo tik tai, ką įmonė buvo skolinga.

Po to kai jie sumokėjome skolą IĮ „R.“, jiems buvo leista užeiti į patalpas ir susirinkti visus daiktus. Kraustant patalpas Ruslanas nedalyvavo, tačiau apskaitos dokumentų jose nebuvo. G. G. nurodė, kad žinojo, jog bus pervesta 15 000 Lt, nes jie laimėjome konkursą, bet ji nežinojau tikslios sumos. Pinigus pervedė kolegija už tai, kad jie laimėjome konkursą ir turėjo jiems pristatyti konvencinį pečiuką. Ruslanas į jos klausimus apie tai, kur yra likę pinigai, pasakė, kad jį apgavo, kad jis norėjo dalyvauti renginyje ir davė kyšį, kad galėtų dalyvauti. Kokią sumą davė, jis nesakė. Ji jam siūlė važiuoti pas tą žmogų, kreiptis į policiją, bet jis atsisakė, nes bijojo. To konkurso jie nelaimėjo. Mano, kad viskas prasidėjo, būtent nuo tų 15000 Lt, jei jie būtų grįžę į sąskaitą, jų būtų pakakę įmonės veiklai toliau tęsti. Teigė, kad ji Ruslanu tikėjo iki paskutinio. Nori tikėti, kad jis tai darė ne tyčia, o taip gavosi (t. 3, b. l. 135-138).

Apklaustas kaip liudytojas J. U. teismo posėdyje paaiškino, kad su R. R. yra bendravęs telefonu. Kai jiems nepavyko su juo susitarti dėl 15 000 Lt, jie inicijavo ikiteisminį tyrimą. 2011 m. iškelta bankroto byla UAB „A.“. Buvo išsiųsti raginimai perduoti dokumentus, tačiau negavo jokių atsakymų, kreipėsi į teismą, gavo vykdomąjį dokumentą. Dalį dokumentų R. R. jiems perdavė, po to buvo peržiūrėti UAB „G.“ dokumentai, bet ir ten trūko įmonės dokumentų, ypač už paskutinį laikotarpį. Tada dar kartą kreipėsi į R. R. ir pasakė, kad jei nebus pateikti dokumentai, jie kreipsis į teismą dėl baudos skyrimo ir pradės ikiteisminį tyrimą. Tačiau to likučio dokumentų neperdavė. Kadangi dokumentų nesulaukė, kreipėsi į teismą, kur R. R. buvo skirta 600 lt bauda už dokumentų neperdavimą ir buvo įpareigojimas dokumentus perduoti. Šio įpareigojimo R. R. neįvykdė. Tada jie pastebėjo banko išrašuose, kad iš įmonės sąskaitos nuimti 15000 lt. Pateiktuose dokumentuose nerado jokių jų panaudojimo dokumentų. Vėl kreipėsi į direktorių, bet negavo nei paaiškinimų, nei dokumentų, tada kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paraleliai inicijavo civilinį procesą, kad būtų išieškoti 15 000 Lt. Šis ieškinys buvo teismo patenkintas ir išduotas vykdomasis raštas. Kadangi neturėjo galimybių gaudyti direktoriaus, kreditorių susirinkime pranešė, kad ieškos pirkėjų skolos įsigijimui. Pirkėjas atsirado ir skolą pardavė.

Į klausimus liudytojas J. U. paaiškino, kad jis buvo ne pirmas administratorius, todėl nežino, ar įmonė turėjo kokio turto, bet balanse buvo 0 lt. Banko sąskaitą tikrino beieškodami buhalterinių dokumentų. Trūko dokumentų už paskutinį įmonės darbo laikotarpį. Trūko Sodros dokumentų, darbo užmokesčio ir pan. jeigu kasos dokumentuose būtų užfiksuota, kad tie pinigai įnešti į kasą, tai viskas būtų tvarkoje. Teismas administratoriumi paskyrė įmonę, pirmoji administratorė buvo jų įmonės darbuotoja, vėliau ji pradėjo dirbti kitą darbą. UAB „A.“ dokumentus liudytojui perdavė tik ankstesnė administratorė, daugiau niekas nieko neperdavė. Teismas 15 000 lt priteisė 2013-05-16, o 2013-07-02 išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas antstolei. Už UAB „A.“ buhalteriją buvo atsakinga UAB „G.“, ji vedė UAB „A.“ buhalteriją pagal sutartį, iš ten buvo gauti dokumentai. Buvusi administratorė M. P.. Pinigai išimti, o įdėtų atgal nėra. Taip ir gaunasi skola. Liudytojas nematė, kad būtų dokumentai padengiantys tuos 15000 Lt. Priteisus 15 000 Lt nesikreipė į policiją, dėl ikiteisminio tyrimo atšaukimo, kadangi tokiu būdu greičiau vyksta administravimo procesas. Su policija gaunasi lengvesnis darbas, nes iš karto skolininkas buvo rastas, o kad jis šiuo metu suimtas, tai jis turėjo visas galimybes nebūti suimtas (t. 3, b. l. 138-140).

Apklausta kaip specialistė I. B. teismo posėdyje  visiškai palaikė savo specialisto išvadą. Paaiškino, kad jos esmė ta, kad UAB „A.“ direktorius R. R. yra 2011-05-27  iš Nord banko išėmęs 15000 Lt ir šie pinigai nėra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokia išvada daroma, nes dokumentai nebuvo pateikti, ji turėjo tik pateiktą banko išrašą. Paėmęs pinigus iš sąskaitos direktorius pirmiausia turėjo juos įtraukti į buhalterinę apskaitą, įregistruoti į kasos knygą. Šiuo atveju jie nebuvo įtraukti. Ar lėšos buvo panaudotos UAB „A.“ veiklai, specialistė negalėjo nustatyti. Sąskaita 443 yra tiekėjų sąskaita, joje mato iš tiekėjų gautus pinigus, jie nėra susiję su tais 15000 Lt. Kad pinigai neįtraukti į apskaitą, teigiama todėl, kad jie nebuvo įtraukti į kasą ir nebuvo jokių dokumentų patvirtinančių jų panaudojimą. Yra tik matoma, kad jie nuimti iš įmonės sąskaitos. 1572,07 Lt, tai sąskaitos kurios nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Tai yra išrašytos sąskaitos faktūros išlaidoms, kurios patirtos jau po pinigų išėmimo. Šios išlaidos yra padarytos grynais pinigais ir jos nėra apmokėtos. Sąskaitos faktūros buvo tarp pateiktų dokumentų iš tyrėjos. Šie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą, ir specialistė mano, kad jos buvo neapmokėtos, nes nebuvo įtraukta į apskaitą. Specialistė negalėjo nustatyti, ar buvo tos sąskaitos apmokėtos, nes tokių dokumentų negavo. Buvo nustatyti pažeidimai dėl darbo su kasos aparatu. Išvada yra duodama dėl buhalterinių pažeidimų, t. y. dėl 15000 Lt ir dėl 1572,07 Lt. Jei iš išvados išimti 1572,07 Lt, išvada nesikeistų. Specialistė šį darbą dirba 14 metų, išsilavinimas ekonominis ir juridinis. Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė UAB „G.“, o R. R., kaip direktorius, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir atsakė už dokumentų saugojimą. Jei specialistė būtų turėjusi tokius dokumentus, kad direktorius perdavė grynus pinigus akcininkei, jos išvada būtų atitinkama. Vertina, kad toks pinigų perdavimas be patvirtinančių dokumentų be abejo yra pažeidimas. Ir išvada nesikeistų, nes neužregistruotos ūkinės operacijos. Kokie dokumentai buvo pateikti specialisto tyrimui, neprisimena. Nebuvo tokios užduoties, kad patikrinti ar tos sąskaitos už 1572 lt yra apmokėtos, bet jei jos būtų apmokėtos ji būtų pažymėjusi. Negalima nustatyti 15000 lt ir 1572,07 lt turto, nes jis neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, jo nėra registruose, neapskaitomas įmonės turtas. Turtas ir įsipareigojimai yra neatsiejami, jei keičiasi turtas, keičiasi ir įsipareigojimai. Tai yra turto ir įsipareigojimų negalėjimas nustatyti. Struktūra tai reiškia, kad paėmus pinigus iš banko reikia juos užfiksuoti kasos knygoje. Atlikdama tyrimą nematė, kur buvo panaudota 15000 lt (t. 3, b. l. 140-141). 

Apklausta kaip liudytoja I. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ji tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą asmeniui R. R.. Kaltinamojo neprisimena, matė jį prieš 5 metus, žmogus pasikeitė, Su juo mažai bendravo. Buvo apklausta policijos pareigūnų, šiuo metu nedaug ką atsimena, prašė remtis jos apklausa, kuri vyko ikiteisminio tyrimo metu. Ji daugiau bendravo su G. G.. Ji prašė tvarkyti apskaitą. Išsinuomojo patalpas ir pradėjo veiklą. Bendravo nuo 2010 m. rudens iki 2011 metų birželio. Dokumentus tvarkė sunkiai. Tvarka buvo tokia, kad kas mėnesį dokumentai turėjo būti perduoti iki tam tikros datos. V. K. buvo direktorius pradžioje, bet labai trumpai. G.buvo vienintelė akcininkė. Dokumentus daugiausia ji atveždavo. Kelsi kartus su ja buvo atvažiavęs R. R.. Su juo kelis kartus bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. Su G. ir R. bendraudavo elektroniniu paštu ir telefonu. Didelės problemos nebuvo, tačiau pradėti verslą ir reklamuotis sekėsi sunkiai, nebuvo apyvartos. Paslaugų teikimo sutartis buvo dėl apskaitos, ji negali žinoti, kokios sąskaitos yra išrašytos, kokios sutartys pasirašytos, direktorius atsako už tai, ką pateikia, tai turi būti įtraukta į buhalterinę apskaitą ir uždeklaruota. Jeigu kažko nepateikė, apie tai jie negali žinoti. 2011 metai negavo banko išrašų už tuos metus. Išrašai išduodami direktoriui, jų įmonė neturėjo išrašų, neturėjo įgaliojimų ir negalėjo prisijungti prie bankininkystės. Paskutinių išrašų, kai buvo išimti pinigai, liudytojos įmonė neturėjo. Tuo metu, atrodo birželio 30 d. buvo problemos ir jie jiems nesumokėjo. Pagal paslaugų tiekimo sutartį jie galėjo vienasmeniškai nutraukti sutartį, jeigu nesumokama už paslaugas. G. jai apskambino, kad sutvarkytų „Sodrą“ . Kur buvo R. tuo metu, nežino, bendravo tik su G.. Dokumentai buvo įsegami į segtuvus, daromi registrai, kasos pardavimai, banko išrašai, ataskaitos „Sodrai“. Pagal sąrašą visą segtuvą perdavė bankroto administratoriui. Kiek turėjo, tiek ir atidavė. Jeigu neturėjo už 2011 metus balanso, negalėjo ataskaitos už tuos metu uždaryti. Jeigu jis paėmė iš banko 15 000 Lt, jis turi juos pagrįsti dokumentais. Mano, kad viskas vyko jau po bendravimo su liudytojos įmone. Įmonė daugiausia atsiskaitė grynaisiais, pateikė čekių.  Bendraujama su įmone buvo elektroniniais laiškais. Visada siųsdavo priminimą, kad iki 15 d. reikia pateikti dokumentus. Kartais G. atvažiuodavo su R. Dokumentus pateikdavo be lydraščio, nors sutartis reikalavo, kad būtų pateikiama su lydraščiu, tačiau jie negalėjo be lydraščių pateikiamų dokumentų nepriimti, vis tiek privalo priimti. Liudytoja yra buhalterė, dirba nuo 2007 metų, pretenzijų dėl darbo nėra gavusi, nėra praradusi jokių dokumentų per visą darbo laikotarpį.

Apklaustas kaip liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš proceso dalyvių pažįsta R. R., su kuriuo susipažino per G. G.. Nusprendė su G. atidaryti restoraną, ji sakė, kad R. turi patirties ir padės versle. G. G. kreipėsi pagalbos į V. K. tėvą, prašė paskolinti pinigų. Tėtis sutiko. G. pasiūlė liudytojui būti direktoriumi taip užtikrinant, kad grąžins pinigus. Liudytojas pagalvojo, kad būti direktoriumi 18 metų labai gerai ir sutiko. Direktoriumi buvo neilgai. Tik atsidarė, pradėjo tvarkyti dokumentus. G. sakė, kad perrašys jam 49 procentus akcijų, kad jeigu norėtų išeiti, tai grąžintų jam pinigus. Direktoriumi buvo apie 2 mėnesius. Paskolinta suma buvo gana didelė, bet jų užteko tik restoranui įrengti, o maistui neužteko. Pinigų trūko maistui, vietai išlaikyti, teko imti paskolas. Liudytojas nieko nežinojo apie vekselius, prisirašė jų, tada turėjo problemų su antstoliais. Išėjo iš direktorių savo noru, nes matė, kad nesiseka, verslo vizija buvo vienokia, tačiau matė, kad viskas vyksta kitaip. Sprendimus įmonėje priimdavo G.. Liudytojas suprato, kad yra marionetė, kaip direktorius turėjo pasirašyti dokumentus. Tiekėjus rasdavo R., nes ji buvo dirbęs restoranuose, žinojo tiekėjus, produktų kainas, patardavo. Kai pasitraukė, G. G. teigė, kad ji negali būti direktore, nes yra kelių įmonių vadovė, todėl samdė R. R.. G. prašė grąžinti skolą, tačiau ji sakydavo, kad neturi pinigų. Klaida buvo tai, kad dėl skolos nepasirašė jokių dokumentų, nes buvo gerui pažįstami. Ji vis žadėdavo vėliau gražinti, nes dabar nėra pinigų, tada parašė pareiškimą, kad jie ją reketuoja, policija pasakė, kad nėra jokių skolų raštelių, todėl jei nieko neatgaus. Skolos jie neatgavo. Tai buvo 10 000 dolerių skola, tų laikų kursu 24 000 Lt. Nežino, kaip dirbo įmonėje R. R.. Jam išėjus iš įmonės prasidėjo bendravimas su antstoliais dėl jo pasirašytų dokumentų. Kai reikėdavo kažką pirkti, pirkdavo išsimokėtinai, dokumentus pasirašydavo liudytojas, G. G. sakė, kad viską sutvarkys, tačiau taip nebuvo. Kol jis buvo direktoriumi mėnesį įrenginėjo restoraną, tada mėnesį dirbo, tačiau tada pelno nebuvo. Prie įmonės banko prisijungęs nebuvo, su G. kartu eidavo į banką. Liudytojas neturėjo bankų kodų generatoriaus, jis liko pas G. G.. R. R. jokių pretenzijų neturi. Akcijas liudytojas norėjo parduoti, tačiau G. G. teigė, kad pagal įstatymą jai turi pasiūlyti pirkti, o ji neturėjo pinigų ir nepirko. Apie tai, kad R. paėmė pinigus ir to nepagrindė dokumentais, nieko nežino. Klausimas, iš kur pinigai, nes jie iš restorano veiklos neuždirbdavo. Mano, kad yra nukentėjęs, mano, kad tie pinigai turi būti paskirti akcininkams. Išeidamas iš direktoriaus pareigų nepasirašė dokumentų perdavimo priėmimo akto, nes nebuvo ką perduoti. Vieną kartą tikrai yra buvęs pas buhalteres, susipažino su jomis, buvo kalbama, kad I. L. tvarkys buhalteriją. Atrodo, kad važiavo su R. R. į susitikimą. Neprisimena, ar G. davė nuvežti kokius nors dokumentus. Buhalteriai nevežė jokių dokumentų, nes nebuvo ką vežti tvarkyti. Vieną kartą jis yra buvęs Perkūnkiemyje ir vežė ten įmonės dokumentus – įmonės steigimo aktus, ne buhalterinius dokumentus. Iš R. pinigų liudytojas nereikalavo, kadangi pinigai buvo paskolinti asmeniškai G. ir nebuvo investicija į restoraną.

2013-05-17 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 1 PK gautas bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo J. U. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas yra apskirtas UAB „A.“ bankroto administratoriumi. Įmonės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, tačiau per teismo nustatytą terminą UAB „A.“ vadovas R. R. dokumentų neperdavė, vėliau 2012-01-26 perdavė dalį dokumentų. R. R. raštu patvirtino, kad įmonė neturi jokio turto, todėl nėra ką perduoti, tačiau patikrinus UAB „A.“ Nordea banko išrašus bankroto administratorius nustatė, kad 2011-05-27 iš įmonės banko sąskaitos nuimta 15 000 Lt, kuriuos nuėmė R. R., kuris bankroto administratoriui šių pinigų neperdavė (t. 1, b. l. 4-24). Tarp šio pareiškimo pridėtų dokumentų yra Nordea banko 2011-05-27 išlaidų orderio kopija, kurioje nurodoma, jog 2011-05-27 iš UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. gavo 15 000 Lt grynais pinigais (t. 1, b. l. 20).

Iš 2015-06-05 specialisto išvados dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-1/61 matyti, kad tyrimui buvo pateiktas UAB „A." Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas. Pagal išrašą nustatyta, kad UAB „A." į šią sąskaitą iš Finansų Minsterijos 2011 m. gegužės 27 d. gavo 18 932,00 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmoka už:11 ANI 0000011 2011-05-18 /PR/ Vilniaus kolegija"). Tą pačią dieną iš sąskaitos buvo išimta 15 000,00 Lt (3 priedas). Pateiktame aukščiau minėtos operacijos išlaidų orderyje (kopija) įrašytas gavėjas UAB „A." R. R., šalia pavardės parašas, orderis patvirtintas bendrovės antspaudu (4 priedas). Pagal tyrimui pateiktus UAB „A." buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad Bendrovės vadovo R. R. iš banko sąskaitos 2011-05-27 išimti 15 000 Lt nebuvo užpajamuoti buhalterinėje apskaitoje. UAB "A." tuo pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas" ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai" ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" bei 6 str. 2 d. nuostatą "Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu".

R. R. 2013 m. rugpjūčio 12 d. liudytojo apklausos protokole teigė, kad buvo UAB „A." vardu pirktos prekės už grynus: Maxima LT, UAB „L.", „C." (UAB „Sanitex"). Pagal gautą atsakymą 2013-10-09 Nr. SR-13 iš Maxima LT (5 priedas), minėtu laikotarpiu UAB „A." buvo išrašytos: 2011 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita - faktūra MAX097110017467, suma: 94,38 Lt ir 2011 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita - faktūra MAX097110017478, suma: 116,53 Lt. Minėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos UAB „A." už grynais pinigais Bendrovės valdomoje parduotuvėje įsigytas prekes remiantis elektroninių kasos aparatų kvitų duomenimis pagal pirkėjo pateiktus juridinio asmens, t.y. UAB "A.", rekvizitus. Tyrimui Maxima Lt sąskaitų faktūrų nepateikė. Pagal UAB „A." apskaitos duomenis atsiskaitymai su „Maxima LT" apskaitoje neužfiksuoti (6 priedas). UAB „L." 2013-09-27 raštu Nr. 31/13 pranešė (7 priedas), kad 2011-05-27 į UAB „L." atsiskaitomąją sąskaitą įplaukė 1 200,00 Lt iš UAB "A.". Bendrovė nepateikė pirkimo dokumentų. Pagal UAB „A." apskaitos duomenis atsiskaitymai su UAB „L." apskaitoje neužfiksuoti (8 priedas). UAB "S." 2013-10-02 raštu Nr. T- 61/2013 informuoja (9 priedas), kad UAB "A." 2011-05-27 ir 2011-05-28 dienomis pirko prekes UAB "S." priklausančioje parduotuvėje PROMO CASH & CARPY, esančioje Ukmergės pl. 250, Vilniuje. Už prekes buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais: 2011-05-27 fiskalinio kasos aparato kvito Nr.116 ir 2011-05-28 fiskalinio kasos aparato kvito Nr.7. Buvo išrašytos: 2011-05-27 PVM sąskaita-faktūra serija SVC1 Nr.099671, sumai 918,84 Lt ir 2011-05-28 PVM sąskaita-faktūra serija SVC1 Nr.099671 (galimai padaryta klaida, kadangi byloje šios dienos sąskaitos faktūros numeris yra 099750 (t. 1, b. l. 52), sumai 161,16 Lt. 2015-05-27 PVM sąskaita faktūra serija SVC1 Nr.099671, sumai 918,84 Lt buvo įtraukta į bendrovės "A." buhalterinę apskaitą (registre „sąskaitos 443 apyvarta pagal klientus") (10 priedas). Pagal UAB „A." apskaitos duomenis 2011-05-28 PVM sąskaita-faktūra serija SVC1 Nr.099671 (galimai padaryta klaida, kadangi byloje šios dienos sąskaitos faktūros numeris yra 099750 (t. 1, b. l. 52), sumai 161,16 Lt apskaitoje neatvaizduota (11 priedas). Pagal UAB „A." apskaitos registrus nustatyta, kad atsiskaitymai su UAB „L." 1 200,00 Lt, UAB "Sanitex" 161,16 Lt, Maxima Lt 210,91 Lt, iš viso 1 572,07 Lt UAB „A." buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti, tuo buvo pažeista 2001-11-06 Buhalterinės apskaitas įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostata "Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu".

Pagal tyrimui pateiktus UAB „A." buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad Bendrovės vadovo R. R. UAB „A." Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2011-05-27 išimti 15 000 Lt (4344,30 EUR) nebuvo užpajamuoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. UAB "A." tuo pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas" ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai" ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" bei 6 str. 2 d. nuostatą "Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu".

Tyrimo metu nustatyta, kad atsiskaitymai su UAB „L." 1 200,00 Lt, UAB "S." 161,16 Lt, Maxima Lt 210,91 Lt, iš viso 1 572,07 Lt (455,30 EUR) UAB „A." buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti, tuo pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitas įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą "Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu".

Dėl tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB "A." turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09 (t. 1, b. l. 124-152).

Iš 2013-09-27 UAB „L.“ rašto matyti, kad 2011-05-27 į UAB „L.“ atsiskaitomąją sąskaitą įplaukė 1200 Lt iš UAB „A.“, tačiau jeigu pavedimas atliktas iš kito banko, jis turėjo būti išsiųstas 2011-05-26 (t. 1, b. l. 45-46). Iš UAB „L.“ firminio blanko matyti, kad šios įmonės atsiskaitomoji sąskaita yra AB Swedbank.

Iš 2013-10-09 UAB Maxima LT rašto Nr. SR-13 matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09 UAB „A.“ buvo išrašyta 2011-05-27 PVM sąskaita faktūra MAX097110017467, suma 94,38 Lt ir 2011-05-27 PVM sąskaita faktūra MAX097110017478, suma 116,53 Lt. Jos išrašytos už grynais pinigais bendrovės valdomoje parduotuvėje įsigytas prekes remiantis elektroninių kasos aparatų kvitų duomenimis pagal pirkėjo UAB „A.“ rekvizitus (t. 1, b. l. 49).

Iš 2013-10-02 UAB „Sanitex“ rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09 UAB „A.: 2011-05-27 ir 2011-05-28 dienomis pirko perkes UAB „S.“ parduotuvėje Promo cash&Carry, esančioje Ukmergės g. 250, Vilniuje. Už prekes buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Įmonė pateikė 2011-05-27 PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija SVC1, Nr. 099671 ir  2011-05-27 PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija SVC1, Nr. 099750 (t. 1, b. l. 51-56).

Iš IĮ R. savininko R. B. elektroninio rašto 2014-06-16 matyti, kad nuo 2011-05-27 buvo apmokėjimas 5000 Lt, pavedimo Nr. 939, data 2011-05-30, šuo metu UAB „A.“ nėra skolingas įmonei, atlaisvindami patalpas jokių dokumentų nepaliko (t. 1, b. l. 58-69).

Iš 2013-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių matyti, kad iš atsakovo R. R. yra priteista 15090 Lt skola ieškovo BUAB A.“, atstovaujamos UAB Pirmasis administratorių biuras“  (t. 1, b. l. 105).  Sprendimas įsiteisėjęs, ir išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 107).

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, kaltinamojo parodymus teismas daro išvadą, kad R. R. pareikšti kaltinimai pasitvirtino iš dalies.

R. R. kaltinimas pareikštas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo. Turto pasisavinimas teismų praktikoje suprantamas kaip neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui veikos padarymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimas savo turtu. Turtas neteisėtai pasisavinamas, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą paverčia savo turtu arba juos perleidžia, tačiau turto savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Neatlygintinumo požymis reikalauja vertinti ne tik tai, ar buhalteriškai yra aišku, kur turtas yra panaudotas, tačiau vertinti ir faktines bylos aplinkybes, ar šiais veiksmai turto savininkui ar teisėtam valdytojui tikrai padaroma žala.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-05-27 į įmonės UAB „A.“ sąskaitą Nordea banke buvo pervesta 18 932,00 Lt. Dalį šių pinigų R. R. išgrynino tą pačią dieną paimdamas juos iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt. Šie pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą, jų panaudojimas niekaip neįformintas buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi, buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįsti, kur buvo panaudota minėta pinigų suma neįmanoma. Kaltinamasis dėl šios dalies jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad visi šie pinigai buvo panaudoti įmonei. Dalį pinigų jis atidavė G. G. kaip įmonės skolą jai, nes ji mokėdavo iš savo asmeninių pinigų įmonės sąskaitas. Kitą dalį sumokėjo tiekėjams už prekes, reikalingas įmonės veikloje, t. y. Maxima, S., L. ir pan. Dalį pinigų sumokėjo už kėdžių nuomą įmonei Trakuose, kurios pavadinimo neprisimena, už komunalines paslaugas. Kai nuėmė pinigus buvo penktadienis, buvo organizuojamas pokerio turnyras savaitgalį, todėl dokumentų neįformino, juos įformino pirmadienį. Be to, pirmadienį apie 1500 – 2000 Lt. įmokėjo atgal į sąskaitą ir pervedė IĮ R. už nuomą.

Iš Nordea banko sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad išgryninus 15 000 Lt iš sąskaitoje likusių pinigų 500,lt sumokėta UAB „Omnitel, 90,00 Lt sumokėta kaip komisiniai pinigai išgryninant 15 000 Lt. Likusi dalis pinigų 3340,80 Lt pervedama į kitą UAB „A.“ banko sąskaitą Nordea banke, t. t. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra mokėjimo kortelės sąskaitą (t. 1, b. l. 74-75, 162). Vėliau 3 340,80 Lt grąžinami į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jų 2011-05-30 3300 Lt sumokama kaip dalinis mokėjimas IĮ R. pagal nuomos sutartį. Taip pat 2011-05-30 į sąskaitą įmokami grynieji pinigai 1 700 Lt, kurie taip pat sumokami IĮ R. kaip dalinis mokėjimas pagal nuomos sutartį. Iš IĮ R. rašto matyti, kad po 2011-05-27 d. įmonei buvo padarytas pavedimas 5000 Lt sumai. Kadangi 1 700 Lt į įmonės sąskaitą įmokėti nedaug trukus po 15 000 Lt išgryninimo, todėl teismas vertina, kad ši dalis pinigų nebuvo pasisavinta ir jie turi būti pašalinti iš kaltinimo.

UAB „L.“ pranešime nurodė, kad 2011-05-27 iš UAB „A.“ gautas 1200 Lt mokėjimas pavedimu, tačiau iš Nordea banko sąskaitos po 18 932,00 Lt įmokėjimo į ją toks pavedimas UAB „L.“ nebuvo atliktas. Be to rašte nurodoma, kad jeigu mokėjimas atliktas iš kito banko sąskaitos, tai jis turėjo būti atliktas 2011-05-26. Taip pat specialisto išvadoje yra nurodoma, kad 1 200 Lt UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduotas, todėl teismas vertina, kad šių pinigų negalima pripažinti kaip sumokėtų iš išgrynintų 15 000 Lt.

Maxima Lt UAB 2011-05-27 išrašytos dvi sąskaitos faktūros atsiskaitant grynaisiais pinigais UAB „A.“ vardu 94,38 Lt sumai ir 116,53 Lt sumai, šie mokėjimai nėra pavaizduoti UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, Taip pat 2011-05-27 ir 2011-05-28 išrašytos dvi sąskaitos faktūros UAB „Sanitex“ atsiskaitant už šios įmonės prekes grynaisiais pinigai 161,16 Lt sumai ir 918,84 Lt sumai. Mokėjimas 918,84 Lt sumai yra atvaizduotas UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje (t. 1, b. l. 126, 148), todėl šis mokėjimas turi būti pripažintas kaip atliktas UAB „A.“ naudai ir šalintinas iš kaltinimo piktnaudžiavimu. Iš 2011-05-28 Sanitex sąskaitos faktūros matyti, jog pagal šią faktūrą pirktos prekės naudojamos restorano veikloje, jų kiekiai, pakuotės taip pat patvirtina, kad prekės galėjo būti naudotos restorano veikloje, todėl teismas vertina, kad šios prekėms išleista suma taip pat turi būti šalintina iš kaltinimo. Iš Maxima Lt nėra pateikta į bylą sąskaitos faktūros, todėl nėra aišku, kokios prekės buvo pirktos pagal jas, tačiau, kadangi sąskaitos išrašytis UAB „L.“ vardu, jos išrašytos tokiu pat laikotarpiu kaip ir Sanitex sąskaitos, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad pagal jas nukirktos prekės nebuvo sunaudotos įmonės veikloje, atsižvelgiant į tai, šios sumos taip pat šalintinos iš kaltinimo pasisavinimu.

Bylos nagrinėjimo metu G. G. patvirtino, kad iš R. R. gavo apie 3000 Lt pinigų, kuriuos jis jai sumokėjo kaip įmonės skolą, kadangi ji mokėdavo savo asmeniniais pinigais įmonės skolas. Tai, kad G. G. dengdavo UAB „A.“ skolas patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas 2011-09-14, pagal kurį G. G. sumokėjo 2 000 Lt IĮ „R.“ atsiskaitydama pagal nuomos sutartį, tačiau šis mokėjimas nėra niekaip įformintas, netgi nėra aišku, kada tie 3000 Lt buvo jai sumokėti ir iš kokių pinigų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad akcininkė G. G. buvo tokia pati UAB „A.“ kreditorė kaip ir visi kiti kreditoriai, todėl tai, kad jos skola buvo padengta, neatsižvelgiant į tai, kad yra dar kitų kreditorių, tokiu būdu sudarant G. G. palankesnes galimybes atgauti savo kolą, o kitų kreditorių galimybes susigrąžinti savo skolą dar labiau apsunkinant, pažeidžia kitų kreditorių interesus, taip pat ir įmonės interesus. Be to, Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šia suma kaltinime nurodyta pasisavinimo suma neturi būti mažinama.

Kaltinamasis teigė, kad visus pinigus jis išleido įmonės reikmėms, dalį pinigų, sumokėjo už kėdžių nuomą. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nėra jokios sutarties dėl kėdžių nuomos. Be to, iš byloje esančios patalpų subnuomos sutarties 2011-04-15 matyti, kad restorano ir virtuvės patalpos nuomotos su baldais ir įranga, taip pat ir su kėdėmis (t. 1, b. l. 60-68), todėl šioje dalyje R. R. parodymų niekas nepatvirtina.

Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodyta pasisavintų iš UAB „A.“ banko sąskaitos išgrynintų pinigų suma turi būti mažintina 2 990,91 Lt. Kitoje dalyje kaltinimas pripažintinas pagrįstu. Kaltinamasis R. R. 2011-05-27, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, iš pagal pareigas turėdamas galimybę disponuoti UAB „A.“ esančiai pinigais, išgrynino 15 000 Lt (4344,30 eurų), kurių neįnešė į įmonės kasą bei buhalteriją tvarkančiai įmonei nepateikė dokumentų patvirtinančių šių pinigų panaudojimą, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB „A.“ turtą – 12 009,09 Lt (3478,07 eurų). Šie kaltinamojo veiksmai yra įrodyti, jie pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip pasisavinimas numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiškai. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. R. 2011-05-27 išgrynintų iš įmonės banko sąskaitos 15 000 Lt neįnešė į įmonės kasą, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „G.“ nepateikė šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, neišsaugojo visų UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kadangi jų nepateikė bankroto administratoriui pagal 2011-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Šiš kaltinimą R. R. pripažino visiškai, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad galėjo būti, kad dalis dokumentų galėjo būti neperduota įmonė, tvarkančiai buhalterinę apskaitą, galėjo šiuo dokumentus pamesti, pasidėti ir vėl nerasti, išsikeliant iš Vingrių g. patalpų, jie galėjo likti jose. Šioje dalyje kaltinimą taip pat patvirtina liudytojo J. U. parodymai, I. L. parodymais, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai. R. R. buvo įmonės direktorius nuo 2011-02-08 iki 2011-12-09 ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Nors įmonė buvo pasamdžiusi buhalteriniai apskaitai tvarkyti kitą įmonę, tačiau už tai, kad visos ūkinės operacijos būtų įformintos apskaitos dokumentais, kad būtų išsaugoti visi dokumentai ir perduoti įmonei, tvarkančiai buhalterinę apskaitą, atsakingas buvo R. R. kaip įmonės vadovas. Neišsaugodamas dokumentų, neįnešdamas išgrynintų įmonės pinigų į kasą, neįformindamas jų panaudojimo apskaitos dokumentais R. R. pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. LR vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas" ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų, ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų sumą, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“ ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkimo įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" bei 6 str. 2 d. nuostatą „Į apskaitą privaloma įtrauki visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu". Specialisto išvada ir paaiškinimais nustatyta, kad dėl šių pažeidimų nėra galimybės nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09. Tokiu būdu kaltinamojo kaltė padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta, jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį,

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis R. R. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2016-03-30 21:45 val. (t. 3, b. l. 78). 2016-04-01 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi jam paskirtas suėmimas dviem mėnesiams nuo 2016-03-30. 2016-05-13 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi kaltinamasis paleistas iš suėmimo ir jam paskirta kardomoji priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. R. teistas 2009-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį 20 MGL bauda, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, nevedęs, psichiatrijos ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Lengvinančių aplinkybių padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nenustatyta. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tyčinis nesunkus ir neatsargus nusikaltimas.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę. Parenkant bausmės dydį įvertintina tai, kad BK 47 straipsnis už nesunkų nusikaltimą numato maksimalią baudą iki 500 MGL, o už neatsargų nusikaltimą iki 75 MGL, taip pat įvertintina ir tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. net 5 metai, nors padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkus nusikaltimas ir neatsargus nusikaltimas, be to, tai nėra sudėtingi, ilgai tiriami nusikaltimai.

Proceso išlaidos

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo R. R. 225,81 eurą patirtų teisinės pagalbos kaltinamajam teikimo išlaidų. Kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje R. R. buvo suimtas, todėl jam buvo teikiama teisinė pagalba. Remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, todėl valstybė šiuo atveju privalo užtikrinti kaltinamajam gynėjo dalyvavimą byloje. Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš R. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 301- 308 str., 255-256 str.,

n u s p r e n d ė :

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 80 MGL (3012,80 eurų) dydžio baudą.

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę su bendrintą bausmę 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-30 iki 2016-05-13, t. y. 45 dienas, vieną dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ du segtuvus (1 segtuvas 321 lapas, 2 segtuvas 437 lapai) su UAB „A.“ apskaitos dokumentais.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. R. 225,81 eurų išlaidų už advokato teisines paslaugas netenkinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke  DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Inga Štuopienė