Civilinė byla Nr. 2S-290-516/2010
Procesinio sprendimo
kategorija: 106.8.1; 122.2; 122.3; 122.4;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir
pranešėjos Rasos Gudžiūnienės
kolegijos teisėjų
Virginijos Volskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,
kolegijos posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono
apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas R. M. 2009-09-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu,
prašydamas priteisti iš atsakovo V. L. ieškovui 48700 Lt neturtinės žalos, bei bylinėjimosi
išlaidas. Ieškovas taip pat prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias
apsaugos priemones- areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas, ieškinio sumos
ribose.
Ieškovas nurodė, kad 2007-01-12
atsakovas V. L. pažeidęs
KET reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu partrenkė ieškovą, ko pasėkoje
ieškovo sveikatai buvo padaryta žala - sunkūs kūno sužalojimai, išsivystęs
šokas ir kt. 2007-01-12 dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas
baudžiamojoje byloje Nr. 92-1-00015-07, kurioje ieškovas Švenčionių rajono
apylinkės prokuratūros pripažintas civiliniu ieškovu dėl neturinės 48700 Lt
žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalą atlyginti vengia, ji neatlyginta. Paaiškino,
kad ikiteisminis tyrimas atliekamas jau 2 metus ir 7 mėnesius, todėl ieškovas
kreipiasi su civiliniu ieškiniu civilinio proceso tvarka.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi
ieškovo ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme.
Teismas konstatavo, kad asmuo,
pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamajame procese, siekdamas pašalinti
nusikalstamų veiksmų pasekmes, gali reikšti ieškinį dėl kitokio pobūdžio
reikalavimų civilinio proceso tvarka, svarbu, kad ieškinys nebūtų tapatus.
Tokiam reikalavimui netaikomos baudžiamojo proceso taisyklės, nors reikalavimas
yra kildinamas iš padarytos nusikalstamos veikos.
Teismas, remdamasis BPK 109 str.,
BPK 113 str., BPK 115 str. nuostatomis padarė išvadą, kad iš ieškovo pateikto
ieškinio nustatyta, jog jis baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas
ikiteisminis tyrimas, yra pripažintas civiliniu ieškovu dėl minėtos neturtinės
žalos atlyginimo. Minėtos baudžiamosios bylos tyrimas nėra baigtas,
apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, todėl ieškovui neatsiranda teisinis
pagrindas kreiptis su tapačiu ieškiniu civilinio proceso tvarka. Esant šioms
aplinkybėms teismas ieškinį atsisakė
priimti, kaip nenagrinėtiną teisme.
Atskiruoju skundu ieškovas R.
M. prašo Švenčionių
rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti
klausimą iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1) pirmosios
instancijos teismas pažeidė LR Konstitucijos 30 straipsnio garantuojamą
ieškovui teisę kreiptis į teismą, CPK 5 str. 1 d. įtvirtintą vieną iš
pagrindinių civilinio proceso principų – teisės kreiptis į teismą teisminės
gynybos principą. Apelianto nuomone, jo teisė į neturtinės žalos atlyginimą dėl
2007-01-12 eismo įvykio metu atsakovo valdytos transporto priemonės sukelto
eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, yra ginama
Konstitucijos 30 str., CK 6.270 str. 1 d., bei CK 6.250 str. 2 d.;
2) pirmosios
instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apelianto
ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, priešingai nei reikalauja CPK 137 str. 3 d.
nuostatos, nenurodė į kurią instituciją
ar teismą ieškovas turi kreiptis su savo reikalavimu atlyginti jam padarytą žalą
sveikatai. Teigia, kad teismas, matydamas, kad greitu laiku sueis senaties
terminas dėl apelianto teisės kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos
atlyginimo, priimta nutartimi užkerta ieškovui kelią įgyvendinti jo
konstitucines teises į padarytos žalos atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos
teismas, nepriimdamas nagrinėti ieškovo ieškinio dėl žalos atlyginimo, pažeidė
CPK reikalavimą ieškinio priėmimą klausimą išspręsti nedelsiant, bet ne vėliau
kaip per tris dienas, jei ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos
priemones;
3) pirmosios
instancijos teismas nutartimi padarė klaidingą išvadą, kad asmuo, pareiškęs
civilinį ieškinį baudžiamajame procese, siekdamas pašalinti nusikalstamų
veiksmų pasekmes, gali reikšti ieškinį dėl kitokio pobūdžio reikalavimų,
svarbu, kad ieškinys nebūtų tapatus. Teigia, kad šią išvadą teismas padarė
nemotyvuotai ir nepagrįstai, t.y. priešingai nei reikalauja CPK 291 str. 1 d. 5
d., nutartyje nenurodė motyvų, kurias vadovaudamasis teismas padarė minėtą
išvadą. Be to, nenurodė ir įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriais teismas
rėmėsi, darydamas šią išvadą. Apeliantas pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo
medžiagoje pagal ieškovo 2008-07-28 civilinį ieškinį jis Švenčionių rajono
apylinkės prokuratūros yra pripažintas civiliniu ieškovu dėl neturtinės žalos
atlyginimo, tačiau atsakovas, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu
aplaidumu, žalos atlyginimo vengia ir todėl iki šiol ji yra neatlyginta.
Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje
medžiagoje atliekamas jau 2 metus ir 9 mėnesius, o CK 1.125 str. 8 d. ieškinio
reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti nustatytas sutrumpintas
3 metų ieškinio senaties terminas, pasinaudodamas įstatymu jam suteikta gynybos
teise, pagrįstai ir teisėtai pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį.
Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas, atitinkamai byla
teismui neperduota, o apelianto pateikto šioje byloje civilinio ieškinio
klausimas nenagrinėjamas. Taigi ieškovas nemato teisinių pagrindų, dėl kurių jo paduotas ieškinys dėl žalos
atlyginimo pirmosios instancijos teisme būtų pripažintas nenagrinėtu.
Atsiliepimo į
atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo
sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.)
patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas
atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis
interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos
Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo
nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3
dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas
viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Švenčionių
rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu
bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei
motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio
priėmimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai
išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės
normas, todėl skundžiama nutartis laikoma neteisėta ir nepagrįsta.
Ieškovas R.
M. ieškinyje nurodo tokias faktines aplinkybes: 2007-01-12
atsakovas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį – su
savo automobiliu „Volvo-(duomenys neskelbtini)“
partrenkė ieškovą. Dėl šio eismo įvykio ieškovo sveikatai buvo padaryta žalą –
sunkūs kūno sužalojimai. 2007-01-12 dėl minėto eismo įvykio buvo pradėtas
ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 92-1-00015-07. Šioje
baudžiamojoje byloje R. M. yra
pareiškęs civilinį ieškinį ir pripažintas civiliniu ieškovu dėl 48 700 Lt
neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos ieškovui nėra atlyginęs.
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui
padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra
konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis
užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir
ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo
priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m.
birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti
asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d.,
2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).
Šias
konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato civilinio
proceso kodeksas, baudžiamojo proceso kodukas, kiti įstatymai
bei teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas
nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai
nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos
veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų –
civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo
veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa
baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas
taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio
ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas
pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio
iškyla klausimų, kurių sprendimo šis
baudžiamojo proceso įstatymas
nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos
neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2
dalys).
LAT,
formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad pradėjus ikiteisminį
tyrimą pradeda veikti BPK normos, reglamentuojančios visus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės
15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-335/2006). Taigi pradėjus ikiteisminį tyrimą
pradeda veikti ir tos BPK normos, kurios reglamentuoja žalos atlyginimą dėl
padarytos nusikalstamos veikos.
Iš
civilinės bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas
ikiteisminis tyrimas, ieškovas yra pripažintas civiliniu ieškovu dėl neturtinės
žalos atlyginimo. Aukščiau minėtos baudžiamosios bylos tyrimas dar nėra
baigtas, ikiteisminis tyrimas dar vyksta, todėl ieškovui neatsiranda teisinis
pagrindas kreiptis su tapačiu ieškiniu civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant
į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos
teismas, remdamasis BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, bei 115
straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja asmens, dėl nusikalstamos
veikos patyrusio turtinę ar neturtinę žalą, teisę baudžiamajame procese
pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems
asmenims civilinį ieškinį, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį civilinio
proceso tvarka.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsižvelgiant
į tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje medžiagoje atliekamas jau 2 metus ir 9
mėnesius, o CK 1.125 str. 8 d. ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo
pareikšti nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas,
pasinaudodamas įstatymu jam suteikta gynybos teise, pagrįstai ir teisėtai
pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį. Tačiau teismas, matydamas, kad
greitu laiku sueis senaties terminas dėl apelianto teisės kreiptis į teismą dėl
neturtinės žalos atlyginimo, priimta nutartimi užkirto ieškovui kelią
įgyvendinti jo konstitucines teises į padarytos žalos atlyginimą. Su šiuo
apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka
ir laiko jį nepagrįstu.
Remiantis CK
1.130 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio
pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas
2008-07-28 yra pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr.
92-1-00015-07, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi ieškovui
pareiškus minėtą civilinį ieškinį, ieškinio senaties terminas nutrūko, todėl
negalima teigti, kad skundžiama nutartimi teismas užkirto ieškovui kelią
įgyvendinti jo konstitucines teises į padarytos žalos atlyginimą.
Remiantis
tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl neturtinės žalos
atlyginimo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, ieškinio
priėmimo klausimą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios
instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.),
todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio
proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal
Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92
str.). Netenkinus atskirojo skundo iš ieškovo R. M. priteistina 2,80 Lt pašto išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2
d.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Švenčionių
rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. M. 2 (du) litus 80 centų pašto išlaidų
valstybei. mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kolegijos
pirmininkė Rasa Gudžiūnienė
Teisėjai Virginija Volskienė
Algirdas
Auruškevičius