Civilinė byla Nr. e2-2862-892/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03592-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.; 2.6.16.8

(S)                

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė 

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovei D. Š.

ieškovės atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui

atsakovės atstovui advokatui Mantui Mikalopui 

trečiojo asmens atstovui advokatui L. N.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei UAB „Kijota“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo L. R.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 21 440 Eur skolos, 179 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2019 metų pabaigos teikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas, sandoriai vykdavo pagal žodinį susitarimą. Ieškovė surasdavo klientus, juos konsultuodavo, aprodydavo nekilnojamo turto objektus, priėmė avansus, rengė dokumentus. Ieškovė teikdavo atsakovei sąskaitas – faktūras už faktiškai suteiktas paslaugas. Remiantis žodiniu susitarimu paslaugų kainą sudarė standartinio 2 procentų nuo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos dydžio komisinis mokestis, sumokamas ieškovei po galutinio atsiskaitymo už turtą. Nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovė vienašališkai nusprendė neatsiskaityti už sutiektas tarpininkavimo paslaugas nepaisant to, kad ieškovė yra paslaugas suteikusi. Ieškovė prašė priteisti sutartą atlygį už (duomenys neskelbtini), parduotus 8 nekilnojamo turto objektus.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų pareigą apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas - faktūras. Ieškovė paslaugas teikė ne atsakovei, bet L. R., todėl atsakovė nėra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje. L. R. ir atsakovė yra sudariusios 2020 m. rugsėjo 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 20200917/2, kuria L. R., veikdama atsakovės interesais, įsipareigojo tarpininkauti parduodant turto objektus. Taigi, ieškovė tarpininkavimo paslaugas teikė subrangos pagrindais, t. y. L. R., būdama atsakovės sutartinė partnerė, pasitelkė ieškovę kaip trečiąjį asmenį savo prievolėms pagal tarpininkavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir L. R., vykdyti. Atsakovė nėra sudariusi jokių sutartinių santykių su ieškove, kurių pagrindu ieškovė galėtų kildinti reikalavimus atsakovei. Ieškovė, kaip padedantis prievolę įvykdyti trečiasis asmuo, buvo pasitelkta subrangos pagrindais išimtinai L. R. interesais, iš ko darytina išvada, kad atsakovė nėra ir negali būti tinkama atsakovė šioje byloje.

3. Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo objektai (dėl kurių pardavimo ieškovė teikė tarpininkavimo paslaugas) nebuvo parduoti; kad ieškovė neteikė tarpininkavimo paslaugų parduodant šiuos objektus (ir paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius šių paslaugų teikimą), kad tarpininkavimo paslaugas parduodant ginčo objektus suteikė kitas asmuo, kad atsakovė už tarpininkavimo paslaugas parduodant ginčo objektus atsiskaitė su kitais asmenimis. Ieškovė teigė, kad ji niekada nebuvo sudariusi jokio subrangos susitarimo (nei žodžiu, nei raštu) su atsakovės nurodoma L. R. dėl ieškinio pagrindu esančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo.

4. Tretysis asmuo L. R. atsiliepime palaikė atsakovės poziciją, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutartiniai santykiai egzistavo tarp jos ir ieškovės, kuri pasitelkta kaip tretysis asmuo, padedantis įvykdyti prievoles atsakovei. Paaiškino, kad ji nekilnojamo turto tarpininkavimo veiklą vykdo nuo 2018 metų. 2020 metų pradžioje pasiūlė ieškovei bendradarbiauti su atsakove susijusioje veikloje. Tokiu būdu ieškovė tapo trečiojo asmens asistente, trečiojo asmens pavedimu ir (ar) sutikimu organizuodavo susitikimus su potencialiais nekilnojamo turto pirkėjais, rengdavo objektų apžiūras, nuveždavo klientas preliminarias sutartis. Trečiasis asmuo teigė įsipareigojęs ieškovei sumokėti dalį (nuo 40% iki 50%) jam priklausančio komisinio atlyginimo už atsakovei suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Trečiasis asmuo iš atsakovės turėjo gauti 1% komisinį atlyginimą nuo parduotų atsakovės objektų kainos, iki pusės šios sumos, vadovaujantis trečiojo asmens ir ieškovės susitarimu, turėjo atitekti ieškovei. Buvo sutarta, kad ieškovei tenkančią atlyginimo dalį, trečiojo asmens prašymu, išmokės atsakovė (atitinkamai išmokėdama mažesnę dalį trečiajam asmeniui). Maždaug 2021 m. gegužės mėnesį trečiojo asmens ir ieškovės santykiai kardinaliai pasikeitė, paaiškėjus ieškovės nesąžiningiems veiksmams: vesdama komisinių atlyginimų apskaitą ieškovė nenurodydavo tam tikrų sandorių, komisinių atlyginimų sumų (ar jas nurodydavo netiksliai); nepagrįstai ir savavališkai išrašydavo atsakovei sąskaitas (jas išrašydavo netgi savo artimųjų vardais (pavyzdžiui, savo sūnaus vardu)), todėl trečiasis asmuo 2022 m. birželio mėnesį nutraukė sutartinius santykius su ieškove. Trečiasis asmuo teigė informavęs atsakovę, kad jos subrangovu, vykdant (duomenys neskelbtini) objektus, bus ieškovė.

5. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad paslaugas atsakovei teikė nuo 2019 m. Dirbti su atsakove pakvietė L. R.. Ieškovė atsakovei tarpininkavimo paslaugas teikė be rašytinės sutarties. Pažymėjo, kad paslaugos buvo suteiktos, turtas parduotas, tačiau su ja už suteiktas paslaugas neatsiskaityta.

6. Teismo posėdyje atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad L. R. dirbo atsakovės brokere pardavinėjant pastatytus objektus. Nespėjant su darbais L. R. kartu pasikvietė dirbti ieškovę. Susitarimas tarp atsakovės ir ieškovės dėl paslaugų teikimo sudarytas nebuvo, su ieškove nebuvo tartasi dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, tokios sutarties sudaryti atsakovė ieškovei nesiūlė ir jos nepasirašė. Atsakovės atstovas paaiškino, kad visus darbus aptardavo su L., o vėliau – L. su D., kartais pasitarimuose ir D. būdavo kartu. Lina nurodydavo, kam pervesti pinigus už paslaugas. Ji vesdavo tarpusavio atsiskaitymų žurnalą. Jei nurodymą apmokėti duodavo D., visada atsiklausdavo Linos, ar jis pagrįstas. Vėliau L. pranešė, kad D. kartu nedirbs. Už parduotus objektus (duomenys neskelbtini) su brokeriais pagal susitarimą (vaikinams po 0,5 procento, L. – 1 procentas) yra visiškai atsiskaityta.

7. Teismo posėdyje tretysis asmuo ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Tretysis asmuo L. R. paaiškino, kad pakvietė ieškovę dirbti į Bitėnų objektą, su ja susitarė atlygį už visus parduotus objektus dalytis per pusę, su Dalia dirbo bendrai. Pabaigus pardavinėti namus Kulno objekte paprašė Dalios atnešti buhalterinę knygą, pranešė, kad atlygį nori dalintis kitomis proporcijomis (60:40).

     Ieškinys netenkintinas 

8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė atsakovei išrašė ir apmokėjimui pateikė šias sąskaitas – faktūras: 1) 2021 m. liepos 2 d. sąskaitą serija DSP 2021-07-02/01 2 980 Eur sumai, būsto pirkėjas R. P.; 2) 2021 m. liepos 2 d. sąskaitą, serija DSP 2021-07-02/02 2 980 Eur sumai, būsto pirkėjas E. G.; 3) 2021 m. liepos 2 d. sąskaitą serija DSP 2021-07-02/03 2 980 Eur sumai, būsto pirkėjas V. V.; 4) 2021 m. liepos 2 d. sąskaitą serija DSP 2021-07-02/04 2 980 Eur sumai, būsto pirkėjas D. N. (teisinga - „Kerulis)"; 5) 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija DSP 2021-09-30/01 2 380 Eur sumai, būsto pirkėjas L. T.; 6) 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija DSP 2021-09-30/02 2 380 Eur sumai, būsto pirkėjas M. B.; 7) 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija DSP 2021-09-30/03 2 380 Eur sumai, būsto pirkėjas M. J.; 8) 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija DSP 2021-09-30/04 2 380 Eur sumai, būsto pirkėjas G. Č.. Sąskaitose nurodyta, kad jos turi būti apmokėtos per 5 dienas. Minėtų sąskaitų pagrindu ieškovė grindžia reikalavimą dėl skolos priteisimo.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 6 d. surašė pretenziją dėl skolos nesumokėjimo, kuria reikalavo iki rugsėjo 15 d. pilnai padengti įsiskolinimą, tačiau iš atsakovės 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas atsakymas, kuriame atsakovė nurodė, kad jokių paslaugų iš ieškovės nepirko ir neturi sutartinių santykių.

10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tretysis asmuo L. R. su atsakove 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl objektų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo. 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu L. R. informavo atsakovę, kad jos subrangove vykdant minėtų objektų pardavimus bus ieškovė.

11. Liudytoja apklausta atsakovės atstovė R. B. parodė, kad UAB „Kijota“ yra nekilnojamo turto vystytojas, namus parduoda brokerių pagalba. Viena iš brokerių, pardavinėjančių jų turtą buvo tretysis asmuo L. Augant pardavimo apimtims L. pasikvietė dirbti D. UAB „Kijota“ susitarimo dėl objektų pardavimo su D. neturėjo. L. ir D. objektuose dirbo kartu. Lina suderindavo su UAB „Kijota“, kam išrašyti sąskaitą už tarpininkavimo paslaugą. Susitarimas tarp UAB „Kijota“ (duomenys neskelbtini) objektus pardavinėjusių brokerių buvo, kad vaikinai išrašo sąskaitą po 0,5 procento mokestį, o L. – vieno procento. Pastarąjį ji dalindavosi su ieškove. Neturėjo reikšmės, kas faktiškai pardavė objektą.

12. Liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad bendradarbiauja su UAB „Kijota“ nuo 2016 m. Nuo 2020 m. tuos pačius objektus pardavinėjo su kolega P., D. ir L. Su L. anksčiau susipažino, pardavinėjo Bitėnų objektus, vėliau prisijungė D. Vėliau L. informavo, kad D. nedirbs su UAB „Kijota“ projektais. Už tarpininkavimo paslaugas parduodant (duomenys neskelbtini) objektus atsakovas atsiskaitė. Liudytojas parodė, kad tarpininkavimo paslauga apima daug veiksmų. Dalis darbų turi būti padaryta iki faktinio kliento atėjimo į objektą (reklama ir pan.). Dirbant B. objekte buvo pastebėta, kad vienam iš brokerių atlikus būtinus marketingo veiksmus, kitam gali paskambinti klientas ir pastarasis brokeris gauna atlygį. Todėl vėliau buvo susitarta, kad pardavus (duomenys neskelbtini) objektą, atlygis dalinamas tarp visų brokerių.

13. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais ir pan.), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis), jeigu įstatymas nereikalauja privalomos rašytinės ar notarinės sutarties formos. Sutarties sudarymą, o kartu ir teisių bei pareigų pagal ją prisiėmimą, patvirtina įvairaus pobūdžio šalies veiksmai, kurie galėtų patvirtinti, kad buvo išreikšta valia priimti pasiūlymą (CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, bet ir konkliudentiniais šalių veiksmams pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas.

14. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).

15. Atlygintinų paslaugų sutarčių, kurių kategorijai priskirtini ir tarpininkavimo atvejai, kaip ir bet kokiais kitais pagrindais atsirandančių prievolių vykdymo principai yra išdėstyti CK 1.5, 6.38, 6.158, 6.200, 6.718 straipsniuose, t. y. visos sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nereikalauja tarpininkavimo sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš tarpininkavimo sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; kt.).

17. Ieškovė šioje byloje reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė išrašytomis sąskaitomis – faktūromis, tačiau vien jų išrašymas nesuponuoja išvados, kad atsakovė privalo jas apmokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodyti tarpininkavimo paslaugų sutarties su atsakove sudarymo faktą, tačiau byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo minėtą aplinkybę laikyti įrodyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad nebuvo sudarytos rašytinės tarpininkavimo paslaugų sutarties. Ieškovė sutarties sudarymo faktą grindė savo paaiškinimais ir sąskaitomis – faktūromis, elektroniniais laiškais su būstų pirkėjais. Vertinant minėtus įrodymus, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė negalėjo konkrečiai įvardinti, kada, kokiomis sąlygomis su atsakovės atstovu buvo sudarytas susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovės atstovė perduodavo ieškovei dokumentus, reikalingus nekilnojamo turto perleidimo sandoriams paruošti (patalpų išdėstymo planus, statybos leidimą, preliminarias sutartis ir pan.), ieškovė paruošdavo turto perleidimo preliminarius sandorius, priimdavo avansus už perkamus objektus, klientai siųsdavo užklausimus dėl turto būklės, įrengimo. Tačiau byloje esančių duomenų visuma nesuponuoja manymo, kad minėtus veiksmus ieškovė atliko pagal atsakovės užsakymą (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad susitarimas tarp atsakovės ir ieškovės dėl paslaugų teikimo sudarytas nebuvo, su ieškove nebuvo tartasi dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, tokios sutarties sudaryti atsakovė ieškovei nesiūlė ir jos nepasirašė. Ieškovė, minėta, taip pat negalėjo paaiškinti konkrečių tarpininkavimo sutarties sudarymo aplinkybių, jos turinio. Tuo tarpu tiek atsakovės atstovo, tiek trečiojo asmens, liudytojų bei pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ji pradėjo pardavinėti atsakovės pastatytus nekilnojamo turto objektus pagal trečiojo asmens siūlymą. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimus dėl to, kad tretysis asmuo L. R. teikė atsakovui tarpininkavimo paslaugas patvirtina į bylą pateiktos 2020 m. rugsėjo 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartys dėl objektų (duomenys neskelbtini), pardavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu L. R. informavo atsakovę, kad jos subrangove vykdant minėtų objektų pardavimus bus ieškovė. Minėti įrodymai yra paruošti atsakovės, trečiojo asmens, tačiau nėra pagrindo abejoti jų patikimumu, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – iš dalies liudytoju apklausto A. R. parodymai bei atsakovės pateiktas ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas. Į bylą pateikta Birželio 2 d. trečiojo asmens žinutė „Labas, laukiu vis dar tavo skaičių praėjusių metų ir šių. Reikia suvesti galus“ bei atsakymas „Labas. Skaičius atsivešiu į mūsų susitikimą. Jie pas mus sutampa. Su minimaliais papildymais. Manau konstruktyvu sest prie stalo ir pabandyt susikalbet. Nes reik uždaryti temą. Pritariu “, „Reik susėsti ir paskaičiuoti viską pagal mūsų dalybų susitarimą. Abiem per pusę, kad neliktų neišspręstų klausimų“, vesta buhalterinė knyga, suskirstyta į dvi dalis (Lina, Dalia) patvirtina, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo susitarimas pardavinėti nekilnojamo turto objektus kartu bei atlygį už minėtus veiksmus dalinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad minėti susirašinėjimai nėra susiję su ginčo objektų pardavimu. Tačiau netgi manant, kad jie nėra susiję su byla, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad ieškovė, išskyrus savo paaiškinimus bei vienašališkai išrašytas sąskaitas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimo sumokėti atlygį ieškovei už tarpininkavimo paslaugas, pagrindą (CPK 178 straipsnis). Vienoks ar kitoks šalies faktinių aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai), tačiau kitų įrodymų (išskyrus savo paaiškinimus bei išrašytas sąskaitas), patvirtinančių tarpininkavimo paslaugų sutarties tarp ieškovės ir atsakovės sudarymo faktą bei sąlygas ieškovė nepateikė. Ieškovė teigė, kad paslaugas teikė atsakovei įprasta tvarka, kaip ir visą bendradarbiavimo laikotarpį nuo 2020 metų (parduodant objektus kitu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dar  2020 m. ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios tarpininkavimo sutartį dėl atsakovės statomų objektų pardavimo. Teismo posėdyje atsakovės atstovai paaiškino, kad Lyvių ir Ašmenėlės objektus buvo pavesta pardavinėti trims brokeriams (trečiajam asmeniui L. R., A. R. ir P. S.), vaikinams sumokėta po 0,5 procento tarpininkavimo mokestis už paslaugas, Linai – vieno procento mokestis, su visais už paslaugas yra atsiskaityta. Minėtas aplinkybes patvirtino tretysis asmuo L. R. ir liudytoju apklaustas A. R.. Todėl labiau įtikinama yra atsakovės nurodyta aplinkybė, kad jai tarpininkavimo paslaugas teikė aukščiau paminėti asmenys, o ieškovė pardavinėjo atsakovės pastatytus objektus trečiojo asmens L. R. pavedimu (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Aplinkybę, kad ieškovė pardavinėdama atsakovės objektus veikė ne atsakovės, o trečiojo asmens užsakymu patvirtina ir ieškovės žinutė „Išrašysiu sąskaitas tada, su L. suderinta“, parašyta po to, kai atsakovė patvirtino, jog už R. (17 butas) ir P. (2 butas) pinigai įkrito. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovė pervesdavo ieškovei užmokestį už objektų pardavimą, savaime nepatvirtina tarpininkavimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės fakto, nes kaip matyti iš bylos duomenų, tokius veiksmus atsakovė atlikdavo trečiojo asmens L. R. pavedimu (vykdant pastarajai  įsipareigojimus pagal tarpininkavimo sutartį)-(CK 6.44 straipsnio 1 dalis).

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei neįrodžius tarpininkavimo sutarties sudarymo su atsakove fakto, reikalavimas priteisti skolą už suteiktas paslaugas atmestinas kaip nepagrįstas.

     Bylinėjimosi išlaidos

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Kijota“ į bylą pateikė teisinės pagalbos paslaugų detalią ataskaitą su atstovo darbo valandomis ir įkainiais (110 Eur/val.; 180 Eur/val.) bei įrodymus (2022 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą), kad patyrė 4 877,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktos  2022 m. birželio 3 d. ataskaitos apie klientui suteiktas paslaugas matyti, kad atstovavimo išlaidas sudarė:  susipažinimas su civilinės bylos procesiniais dokumentais, teisinis situacijos vertinimas (00:50 val.); teisinė konsultacija susitikimo metu dėl priimto sprendimo už akių (1 val.); 2022 m. vasario 22 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimo darbai (5 val.); susipažinimas su ieškovės 2022 m. kovo 14 d. atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kliento informavimas ir atsiliepimo argumentų aptarimas (1 val.); kliento pateiktų dokumentų (įrodymų) peržiūra ir paruošimas pateikti teismui (01:30 val.); atsikirtimų į ieškovės atsiliepimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perengimo darbai (7 val.); atsikirtimų į ieškovės prašymą dėl įrodymų nepridėjimo prie bylos medžiagos parengimo darbai (1 val.); susipažinimas su 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, kliento informavimas; bylos strategijos (teismui atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą) parengimas ir aptarimas (1 val.); 2022 m. balandžio 13 d. prašymo dėl posėdžio datos skyrimo parengimo darbai ir pateikimas EPP (00:20 val.); civilinės bylos aptarimas susitikimo metu (1 val.); pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje (2 val.); pasirengimas ir atstovavimas 2022 m . birželio 1 d. teismo posėdyje (3 val.); kliento pateiktų įrodymų peržiūra ir analizė (00:15 val.); 2022 m. birželio 1 d. rašytinių paaiškinimų (kartu su prašymu pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus) parengimo darbai (3 val.); pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdyje (3 val.). Iš viso atsakovės atstovų darbas nagrinėjant bylą sudarė 30 val. 55 min.

21. Trečiasis asmuo L. R. pateikė teisinės pagalbos paslaugų detalią ataskaitą su atstovo darbo valandomis ir įkainiais (110 Eur/val.; 100 Eur/val.)  ir įrodymus (2022 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą), kad patyrė 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktos 2022 m. birželio 3 d. ataskaitos apie klientui suteiktas paslaugas matyti, kad atstovavimo išlaidas sudarė: L. R. 2022 m. gegužės 13 d. atsiliepimo civilinėje byloje parengimo darbai (2022 m. gegužės 11 d. )(03:20 val.); L. R. 2022 m. gegužės 13 d. atsiliepimo civilinėje byloje parengimo darbai (2022 m. gegužės 12 d.)(4 val.); pasirengimas ir atstovavimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 25 d. parengiamajame posėdyje (2 val.); bylinėjimosi strategijos posėdžio metu parengimas; komunikacija su klientu dėl 2022 m. birželio 1 d. posėdžio eigos (00:40 val.); pasirengimas ir atstovavimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. posėdyje (4 val.); pasirengimas ir atstovavimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 6 d. posėdyje (4 val.). Iš viso trečiojo asmens atstovų darbas nagrinėjant bylą sudarė 18 val.

22. Pažymėtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į atliktus atsakovės ir trečiojo asmens atstovų procesinius veiksmus ir jų kiekį nagrinėjant bylą, posėdžių skaičių, trukmę bei ginčo pobūdį bei sudėtingumą, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato ir advokato padėjėjo užmokesčio dydžiais, priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimui pagrindo nėra.

23. Ieškinį atmetus, iš ieškovės D. Š. atsakovei UAB „Kijota“ priteistina 4 877,30 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, tuo tarpu trečiajam asmeniui L. R. iš ieškovės priteistina 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

24. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 10,93 Eur, todėl ieškinio netenkinus valstybės naudai jos priteistinos iš ieškovės D. Š. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Kijota“, į.k. 304159017, naudai 4 877,30 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuadai 2 274,80 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,93 Eur (dešimt eurų 93 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (teismo pašto išlaidų įmokos kodas - 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                        Ieva Pluirienė